Rasos šventė

Ateina Rasos šventė (Rasa) – trumpiausioji vasaros naktis, kai vienintelį kartą metuose žydi papartis. Šią naktį dar galutinai nesukriošusiams lietuviams priklauso nemiegoti kol iškris rytinė rasa, deginti laužus ir šokinėti per juos, rinkti vaistažoles, svajoti ir, žinoma, ieškoti paparčio žiedo.

Rasos šventė Latvijoje

Latviams Rasa (Lyguo) – ko gero svarbiausia metų šventė.

Nors dažniausiai trumpiausioji metų naktis būna iš birželio 21-osios į 22-ąją, 2008 metai šia prasme nėra standartiniai, ir todėl Rasa ateis naktį iš birželio 20-osios į 21-ąją.

Todėl neužmirškime, kad šiemet Rasą reikia švęsti iš penktadienio į šeštadienį – žinoma galima ir daug daug ilgiau.

Juk Rasos šventė – tai natūrali gamtos ir lietuviškojo tikėjimo šventė, skirta vasaros saulėgrįžai ir ją ženklinančiai trumpiausiajai metų nakčiai.

Jokiu būdu nereikia painioti Rasos su Joninėmis – krikščioniška ritualine švente ir tikėti politikų, žurnalistų bei vienokių ar kitokių žynių pasakomis, kad dar laisvi savo tikėjime mūsų protėviai ieškodavo paparčio žiedo ne šiojo žydėjimo metu (trumpiausiąją metų naktį), o „švento Jono dieną“ – naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją.

Rasos šventė ir Joninės – dvi visiškai skirtingos šventės

Rasą per Jonines švenčia ne tik krikščionys, bet netgi ir kai kurie romuviečiai – t.y. sėdima prie laužų ir paparčio žiedo ieškoma ne per saulėgrįžą, o po jos praėjus kelioms dienoms.

Šis keistas paprotys akivaizdžiai atspindi dar tuos laikus, kai katalikų žyniai persekiojo savo protėvių tikėjimo ir papročių nenorėjusius atsisakyti lietuvius.

Matyt kad taip ir nesugebėję iki galo išnaikinti tautos dvasios, katalikiškieji lietuvybės persekiotojai susitaikė su pačia šventimo tradicija – tiktai vietoj natūralios šventės privertė švęsti svetimą, svetimšalių tautos niekintojų ir naikintojų primestą teologinę datą.

(Beje, panašus absurdas neseniai atsitiko ir su trečiojo kalendorinio tūkstantmečio pradžia, kuri buvo švenčiama visais metais anksčiau – vien dėl to, kad krikščioniškosioms vyriausybėms taip buvo patogiau.)

Ir vis dėlto, Rasos šventė yra trumpiausiosios metų nakties šventė – todėl neturi nieko bendro nei su krikščioniškosiomis Joninėmis, nei su birželio 24-ąja.

Su Rasa prasideda tikroji vasara

Rasos šventė žymi pradžią astronominės vasaros, kuri dalyje pasaulio valstybių (pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Ispanijoje) sutampa ir su kalendorine vasara.

Ir visai nenuostabu, kad prancūzams vasara prasideda tik birželio pabaigoje – juk būtent šio metu prasideda tikrai šilti orai.

Būtent su Rasos švente prasideda vasaros sezonas ir didžiojoje dalyje Europos kurortų.

Rasos šventė ir jos papročiai turi gilią prasmę

Trumpiausia metų naktis buvo ir yra švenčiama daugelyje tautų ir kultūrų. Rasos šventė – tai metas, kai atsitraukia tamsiosios dvasios, o gamta prisipildo pozityviosios energijos ir suaktyvėja visos gerosios jėgos.

Būtent per Rasą surenkamos pačios veiksmingiausios vaistažolės, kurioms priskiriamos vos ne stebuklingos gydymo savybės.

Žmonės, kurie nemiega trumpiausiąją vasaros naktį, praleidžia ją gamtoje, gauna didelius kiekius teigiamos Žemės energijos – juos visus metus globoja motinos gamtos deivė Žemyna.

Giliai prasmingas yra ir laužų deginimas Rasos naktį – žinoma, kad jei žmogus peršoko per Rasos laužą, jo namai tais metais tikrai nesudegs. Todėl kai ateina Rasos šventė, nors kartą peršokti per degantį laužą – šventa priedermė kiekvieno, kuris nuoširdžiai rūpinasi savo namais.

Papartis žydi tik trumpiausiąją vasaros naktį

Pagaliau Rasos šventė – tai vienintelė metų naktis, kai išsiskleidžia paparčio žiedas. Jo ieškojimas – visos šventės kulminacija.

Paparčio žiedas atneša žinojimą, laimę ir sėkmę ne tik pačiam jį suradusiajam, bet ir jo šeimai bei šaliai. Todėl ieškoti paparčio žiedo per Rasos šventę – ko gero ne tik teisė, bet ir pareiga.

Juk galbūt būtent tau lemta jį surasti – nepabandęs niekada šito nesužinosi!

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas