Sunki atsivertimo naðta

Lietuvà vis dar slegia tarybiniø laikø palikimas. Perëjimo nuo valstybinës ekonomikos á kapitalizmà kanèios jau baigia uþsimirðti, taèiau turbût dar labai ilgai lietuviø tautà slëgs skaudaus idëjinio persiorientavimo pasekmës.

Prieð 20 metø lietuviai gyveno tarybinio socializmo sàlygomis ir buvo priversti prisitaikyti prie tuometinës ideologijos. Beveik visi buvo buvæ spaliukais, pionieriais ir komjaunuoliais; dauguma siekusiøjø mokslinës, meninës, akademinës, vadybinës ir, þinoma, politinës karjeros buvo ástojæ á Tarybø Sàjungos Komunistø partijà.

Lietuvai tapus nepriklausoma, faktiðkai visi pasmerkë savo tarybinæ praeitá ir tapo uoliais demokratais, krikðèionimis bei antikomunistais. Taèiau nemalonûs faktai liko biografijoje ir vis dar slegia dabartiniø politikø sàþines.

Sàþinës grauþimas ir baimë, kad kam nors neðautø á galvà prikiðti jaunystës palydimø, verèia buvusius komjaunuolius ir komunistus pabrëþtinai demonstruoti antikomunizmà, religiná fanatizmà ir atvirà prieðiðkumà Rusijai.

Árodinëdami savo politiná lojalumà, Lietuvos politikai negali konstruktyviai diskutuoti ir priiminëti pragmatiðkø politiniø sprendimø. Lietuvai tai didelë nelaimë.

Atsivertëliai linksta á fanatizmà, jais lengva manipuliuoti

Drastiðkas gyvenimo bûdo ir deklaruojamø paþiûrø pakeitimas sukelia didesná ar maþesná psichologiná ðokà kiekvienam normaliam þmogui. Todël atsivertëliams bûdingas didesnis psichinis nestabilumas nei pastoviesiems, jie labiau linkæ á aklà fanatizmà ir kitus kraðtutinumus.

Geriausi atsivertëliø fanatizmo pavyzdþiai – tûkstantmetinës daugelio religijø istorijos. Dar ir dabar arðiausiais islamo kovotojais tampa neseniai atsivertæ musulmonai.

Norëdami árodyti (aplinkiniams ar netgi sau) nuoðirdø ir tikrà savo atsivertimà, atsivertëliai jauèia poreiká vël ir vël demonstruoti ne tik savo naujàjà priklausomybæ, bet ir prieðiðkumà viskam, su kuo jie buvo susijæ prieð atsivertimà.

Neseniai atsivertusius þmones lengva iðvesti ið pusiausvyros primenant jø „neteisingà“ praeitá, iðprovokuoti juos drastiðkiems veiksmams ar ðantaþuoti reikalaujant parodyti savo atsivertimo tikrumà.

Buvæ komunistai jauèia poreiká vieðai árodinëti savo antikomunistiðkumà

Daugumà Lietuvos politikos „ðviesuliø“ vis dar sudaro Sàjûdþio laikais atsivertusieji ið komunistø ar komjaunuoliø, turintys rimtà pagrindà baimintis, kad nebûtø prisiminta jø jaunystë.

Matomai todël dauguma vyresnio ir vidutinio amþiaus politikø jauèiasi nesaugûs ir akivaizdþiai perdëtai demonstruoja savo antikomunizmà – juk jeigu rinkëjai ar partieèiai suabejotø jø lojalumu, tai greièiausiai reikðtø jø politiniø karjerø galà.

Greièiausiai bûtent dël to Lietuvos politika (ið dalies ir þiniasklaida) paskendusi ideologiniame radikalizme. Politiná pragmatiðkumà ir bendros gerovës siekimà iðstumia poreikis pademonstruoti ideologiná nepriekaiðtingumà, kitaip sakant, pilnà ir negráþtamà buvusiø komjaunuoliø bei komunistø atsivertimà.

Nedrástama pasiprieðinti auganèiai Katalikø baþnyèios átakai

Akivaizdu, kad Katalikø baþnyèia vis daugiau kiðasi á politikà. Vatikano baþnytinæ teisæ ir etikà pamirðæ hierarchai demonstratyviai skelbia savo rekomendacijas priiminëjant politinius sprendimus ar balsuojant. Pasitaiko, kad samprotavimai apie partijas ar politikus baþnyèioje nenutyla ir balsavimo metu.

Þiniasklaidoje laikas nuo laiko pasirodo tokiems dalykams nepritariantys straipsniai, taèiau niekas nesiryþta rimtai pasiprieðinti akivaizdþiai nekonstituciniam politikos susimaiðymui su religija, verèianèiam emigruoti vis daugiau kitaip màstanèiø lietuviø.

Akivaizdu, kad tokià situacijà nulemia buvusiø komjaunuoliø baimë bûti apkaltintiems nelojalumu. Tarybø Sàjungoje buvo propaguojamas agresyvus ateizmas, todël dabar bet koks pasiprieðinimas Katalikø baþnyèiai yra skelbiamas komunistiðkumo poþymiu.

Netgi tie politikai, kurie ið tikrøjø norëtø apriboti dvasininkø átakà politikai, tyli, nes bijo, kad bus apðaukti ateistais – komunistais ir greitai baigs savo politines karjeras.

Lietuva pasmerkta pozuojamajai uþsienio politikai

Uþsienio politika nëra vien tik ideologiniø nuostatø demonstravimas. Dauguma ðaliø stengiasi palaikyti draugiðkus santykius su kaip galima daugiau valstybiø. Ypaè stengiamasi sutarti su kaimynais ir potencialiais prekybos partneriais.

Pavyzdþiui, Vokietija ir Prancûzija priklauso NATO, taèiau jos stengiasi palaikyti kuo geresnius santykius su Rusija – potencialia jø prekiø vartotoja ir svarbiausiøjø þaliavø tiekëja.

Lietuva elgiasi visiðkai atvirkðèiai – stengdamasi kiekviena patogia proga demonstratyviai paþeminti ir áþeisti Rusijà. Neuþmirðtama vieðai papriekaiðtauti nedemokratiðkumu po kiekvienø Rusijos rinkimø, protestuojama net ir tada, kai susilaiko NATO ir Europos Sàjungos lyderiai.

Rusija buvo vieðai (ir labai skaudþiai) áþeista Valdui Adamkui atsisakius dalyvauti pergalës prieð nacizmà penkiasdeðimtmeèio minëjime. Ðiame kare þuvo milijonai paprastø rusø, ir, atsisakydamas dalyvauti iðkilmëse, Adamkus pademonstravo ciniðkà nepagarbà jø atminimui.

Þinoma, Rusija ðiuo metu kelia didþiausià grësmæ Lietuvos saugumui. Dël to verta dëti visas pastangas konsoliduojant NATO prieð Rusijà ir didinant aljanso pajëgas jos pasieniuose, taèiau kam be reikalo áþeidinëti ir nuteikinëti prieð save visà Rusijos visuomenæ?

Netgi Lenkija jau atsisakë primityviø provokacijø atëjus á valdþià Donaldui Tuskui. Taèiau Lietuva ir toliau tæsia demonstratyvaus Rusijos áþeidinëjimo politikà, nes tai suprantama kaip komunizmo pasmerkimo parodymas.

Pabrëþtinis prieðiðkumo Rusijai demonstravimas – vis dar geriausias árodymas, kad esi antikomunistas, kad galutinai atsisakei savo tarybinës praeities. Ið kitos pusës, kiekvienas iðdrásæs prabilti apie santykiø su Rusija ðvelninimà yra neiðvengiamai apðaukiamas uþsimaskavusiu komunistu, rusø agentu ir pan.

Todël kol uþsienio politikà apsprendþia buvæ komjaunuoliai, Lietuva pasmerkta ne pragmatiðkiems, o pozuojantiems ir destruktyviems santykiams su Rusija.

Lietuvoje nevyksta pilnavertës politinës diskusijos

Labai norëtøsi, kad priimant politinius sprendimus nulemtø vienas pagrindinis kriterijus: kokias pasekmes jie atneð Lietuvos þmoniø gerovei. Tam reikëtø ávertinti koká efektà turës galimos alternatyvos ir pasirinkti geriausiàjà.

Taèiau pragmatiðki argumentai Lietuvoje toli graþu nevyrauja. Dar neretai kurio nors vieno sprendimo ðalininkai apkaltina prieðininkus, kad ðie yra komunistai, tarnauja Rusijai, nori sugráþti á Tarybø Sàjungà ir pan. Kaip nebûtø keista, tokie grynai psichologiniai argumentai daþnai nulemia diskusijos baigtá.

Kita, labai panaði argumentø grupë yra spekuliacijos komunizmà nugalëjusius Vakarus ákûnijanèiomis tarptautinëmis organizacijomis. „Neapvilkime savo partneriø NATO“, „neapsijuokime prieð Europà“ – daþniausiai tokiø nieko nereiðkianèiø fraziø pakanka prastumti abejotino tikslingumo sprendimams.

Ir èia suveikia buvusiøjø baimë, kad kas nors nesuabejotø jø atsivertimu. Buvusiems komjaunuoliams svarbiausia árodyti, kad dabar jie – tvirti antikomunistai bei Rusijos prieðai ir todël – besàlygiðkai iðtikimi NATO ir Europos Sàjungai. Tai suprantant, labai paprasta juos ðantaþuoti ir priversti uþmirðti Lietuvos bei lietuviø tautos interesus.

Gal padëtø amnestija?

Taigi buvusieji komunistai ir komjaunuoliai yra pasmerkti vykdyti pozuojamàjà ir nepragmatinæ politikà. Ko gero bûtent tai – didþiausia kliûtis neisteriðko ir neideologinio pragmatiðko politinio proceso susiformavimui.

Nori nenori, dar ne viena atsivertusiøjø karta valdys Lietuvà. Todël reikia sukurti sàlygas, kuriose jie galëtø konstruktyviai dirbti tautos ir valstybës labui nebijodami ðantaþo ar abejoniø savo atsivertimu.

Jau seniai laikas baigti aiðkintis tarybiniø laikø nuodëmes. Tuoj bus 20 metø kaip atgavome nepriklausomybæ. Buvæ komunistai, KGB agentai ir rezervistai jau daug metø atidrebëjo uþ savo tarybinæ praeitá.

Vis tebesitæsianti raganø medþioklë kirðina visuomenæ, griauna sparèiai emigruojanèios tautos solidarumà, o svarbiausia – neleidþia susiformuoti normaliam politiniam procesui.

Diskusijas apie svarbiausias visuomenei problemas uþgoþia tolima praeitimi virstanèiø ávykiø narstymas ir destruktyvûs tarpusavio kaltinimai. Lietuvà valdantys politikai vis dar árodinëja savo lojalumà dabar gyvenanèios tautos ir valstybës sàskaita.

Galbût padëtá galëtø pataisyti visuotinë teisinë ir, svarbiausia, moralinë amnestija? Þinoma, ji neiðgydytø visø atsivertusiøjø neuroziø, taèiau tai padëtø jiems ágyti nors kaþkokià dvasinæ pusiausvyrà.

Jei paskelbtume visuotinæ amnestijà tarybinei praeièiai, paðalintume ko gero didþiausià dabartinio tautos nesolidarumo prieþastá, sunaikintume galimybæ ðantaþuoti daugumà dabartiniø politikø ir kitø visuomenës veikëjø.

Kol nebaigsime kerðyti uþ tai, kas jau seniai praëjo, ir nenustosime vël ir vël apie tai kalbëti, naivu tikëtis, kad Lietuvoje susikurs pilietinë visuomenë ar prasidës pragmatiðkas ir efektyvus politinis procesas.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas