Internete – prekybos įstatymais istorija?

Niekam ne paslaptis, kad įstatymai Lietuvoje perkami ir parduodami. Spėliojama tiktai dėl kainos: patys Seimo nariai viešai kalba apie Maksimų valdovų ir kitų mokamas milijonines sumas.

Nepaisant viso to, neteko girdėti apie rimtus teisminius tyrimus. Kalbos kalbomis, o tiesioginių įrodymų trūksta.

Vis dėlto, patys žiopliausi seimūnai patys palieka įrodymus suteikdami galimybę kiekvienam asmeniškai pasidomėti internete, kas iš tikrųjų prastūmė vieną ar kitą svarbų įstatymą.

Daugelis politikų prastai orientuojasi kompiuteriuose ir net neįtaria, kad Mikrosofto Ofiso programos fiksuoja kompiuterio, kuriame sukurtas vienas ar kitas dokumentas, savininką.

Teisinių dokumentų kūrėjai matomi kiekvienam lankytojui

Internetu kiekvienam prieinamoje Seimo dokumentų bazėje kiekvieno teisinio dokumento puslapio dešinėje po pavadinimu pateikiama nuoroda į originalią to dokumento versiją Mikrosofto dokumentų (.doc) formatu, („VVord 2000 (1997) dokumentas“).

Atsidarius tokį dokumentą savo kompiuteryje su Mikrosofto dokumentų tvarkykle (vadinamuoju Vordu), galime išsiaiškinti, kas jį pradėjo ir kam priklausė kompiuteris, kuriame šis dokumentas buvo sukurtas.

Tam tikslui reikia atsidaryti meniu „Rinkmena“ (Failas, angl. File) ir pasirinkti „Savybės“ (angl. Properties). Atsidariusiame langelyje (gali tekti dar pasirinkti „Summary“) bus nurodytas dokumento kūrėjas ir jį sukūrusio kompiuterio savininkas.

Kai kurie įstatymai greičiausiai buvo parengti jais suinteresuotų įmonių kompiuteriuose

Tikrinant kai kurių svarbių įstatymų (nuo kurių priklauso stambių įmonių pelnas) projektų ar jų aiškinamųjų raštų „Savybes“, galima pastebėti, kad juos sukūrę kompiuteriai priklauso įmonėms, apie kurių dalyvavimą priimant tuos įstatymus visuomenė nieko nežino.

Toliau – keli pavyzdžiai su nuorodomis – kaip buvo 2008 m. spalio 6 d. Jeigu neaišku, kokia įmonė slepiasi po sutrumpinimu, geriausia įrašyti jį į „Google“ ar kitos paieškos programos langelį ir paspausti mygtuką „Ieškoti“.

„Savybės“ suteikia pagrindo rimtai pagalvoti apie kai kuriuos Seimo narius

Jeigu priimtume „Savybes“ kaip įrodymus, galėtume įtarti, kad minėtieji Seimo nariai nelegaliai bendradarbiauja su lobizmui leidimų neturinčiomis suinteresuotomis įmonėmis ir greičiausiai išdavinėja tautos bei valstybės interesus pardavinėdami įstatymus.

Net jeigu būtų įrodyta, kad šie seimūnai tiktai nuslėpė bendradarbiavę su atitinkamomis kompanijomis – ir tai jau būtų Konstitucijos bei įstatymų pažeidimas, taigi ir Seimo nario priesaikos sulaužymas. Pagal Seimo statutą, pateikiant projektą privaloma nurodyti visus prisidėjusius prie jo ruošimo ir tobulinimo.

Iškyla natūralus klausimas – ką įrodo įrašai šių įstatymų ir kitų dokumentų bylose?

Reikia pripažinti, kad pripažinti Seimo narį nusikaltėliu teisme tokių įrodymų neužteks. Teoriškai „Savybes“ galima suklastoti.

Tačiau praktiškai tai neįmanoma – norint padirbti „Savybes“, reikėtų ne tik įsilaužti į tikrai gerai apsaugotus išorinius bei vidinius kompiuterinius Seimo tinklus, bet ir pakeisti atskirai saugomas originalias šių dokumentų laikmenas.

Todėl „Savybės“ vis dėlto suteikia rimtą pagrindą dar kartą susimąstyti apie kai kurių Seimo narų vaikiškus veidėlius, nekaltas šypsenėles ir ugningas kalbas prieš rinkimus.

Kol kompromituojančių „Savybių“ dar neištrynė (galbūt rytoj jų jau nebebus), kiekvienas lietuvis gali pasitikslinti – kas dar paremia jo išrinktąjį skaisčiaveidį politiką?

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas