Tolerancija. Aukðtasis mokslas ir visuomenës kûrybiðkumas

Universitetuose lietuviai mokomi konservatizmo ir beatodairiðko sekimo autoritetais. Studentø iniciatyva slopinama. Auginamos naujos kartos pasyviø pareigûnø, funkcionieriø, kurie tesugeba vykdyti ásakymus.

Norintys keisti, kurti kaþkà savo, naujo, smerkiami kaip iðsiðokëliai ar netgi vienaip ar kitaip baudþiami. To pasekmë – visuomenë, kopijuojanti daþnai jau atgyvenusià kitø ðaliø patirtá, smerkianti naujoves ir netradiciná gyvenimo bûdà. Visuomenë, kurià palieka tie, kurie galëtø kaþkà pakeisti.

Ir visa tai – tada, kai kûrybingi þmonës tampa didþiausiu turtu, lemianèiu ðalies likimà.

Jaunystës pamoka

Ið savo studijø laikø gerai prisimenu vienà epizodà. Berods antro ar treèio kurso dalykui, socialiniø mokslø filosofijai, reikëjo paraðyti referatà. Tà dalykà að neblogai þinojau, referuoti kaþkada jau skaitytus straipsnius buvo neádomu. Todël að tiesiog argumentuotai iðdësèiau savo poþiûrá á kultûros veiksnio vaidmená elgesá tirianèiose teorijose. Kiek prisimenu, pavyko tikrai neblogai.

Taèiau atëjus atsiskaitymo laikui, dëstytojas pareiðkë, kad savo koncepcijø kurti nedera. Studentai turi studijuoti ir referuoti tai, kas jau sugalvota. „Raðau du“ (ið trijø galimø balø, áeinanèiø á bendrà dalyko vertinimà), „uþ dràsà“. „Að ir pats jums tik referuoju“, – pridûrë.

Netrukus tas dëstytojas tapo vienu ið konservatoriø lyderiø. Gal todël, já sutikæs ar pamatæs televizoriaus ekrane, visada linksmai prisimenu, kaip kaþkada mane „statë á vietà“.

Dabar suvokiu, kad ið tikrøjø dëstytojas padarë man paslaugà padëdamas greièiau suprasti, kas yra kas Lietuvoje. Taèiau tuo metu tai kaip reikiant sugadino man nuotaikà. Buvau ádëjæs nemaþai darbo ir jauèiausi patenkintas paraðæs kaþkà originalaus. Ir bûtent dël to buvau nubaustas (nesurinkus reikiamo vidurkio galëjo tekti mokëti uþ mokslà).

Dar po keliø panaðiø epizodø supratau, kad dauguma praktiðkøjø mano kursiokø buvo visiðkai teisûs. Geriausia strategija studijuojant yra stropiai konspektuoti dëstytojø paskaitas ir tvarkingai cituoti jø mëgstamus autorius.

Dëstytojai netoleruoja studentø noro sukurti kaþkà naujo

Panaðiø nemalonumø tenka patirti daugeliui studentø, ypaè pirmuosiuose kursuose. Didelë dalis Lietuvos dëstytojø suvokia studijas kaip pasyvø informacijos iðmokimà. Jei studentas nori kaþko daugiau ir mëgina daryti savarankiðkas iðvadas, iðeinanèias ið paskaitø ribø, tai paprastai suprantama kai iððûkis dëstytojui, kurio garbës reikalas – nusodinti iðsiðokëlá paraðant prastà paþymá ar priverèiant porà kartø perlaikyti egzaminà.

Nuo nepakantumo labai kenèia teisës studentai. Ypaè sunku tiems, kurie gráþta baigti studijø kelis metus pasimokæ geruose Vakarø universitetuose. Ten stengiamasi ugdyti studentø kûrybingumà ir iniciatyvumà, visaip skatinant juos savarankiðkai màstyti ir raðyti darbus savo mintimis, kurios visai neprivalo atitikti dëstytojø poþiûrio.

Ápratæ stengtis sugalvoti kaþkà savo, gráþusieji bando tai daryti ir Lietuvoje, taèiau èionykðèiai profesoriai jautriai reaguoja á bandymus diskutuoti, ginèyti jø asmenines vertybes. Maþiausiai toleruojama dëstytojø mëgiamø teorijø ar konkreèiø autoriø kritika.

Masinis mokslo darbø pirkimas – tiesioginë tolerancijos trûkumo pasekmë

Lietuvoje daþnai piktinamasi perkanèiais savo raðto darbus studentais. Kalbama apie „pagedusá jaunimà“, amoralumà, iðtvirkimà ir pan. Daþniausiai uþmirðtama kita medalio pusë – dëstytojai, kurie vertina nupirktus darbus paèiais aukðèiausiais paþymiais.

Bandantys savarankiðkai màstyti studentai rizikuoja sukelti dëstytojø pasipiktinimà, bûti prastai ávertinti per egzaminus ir mokëti uþ mokslà. Jie skatinami skaityti dëstytojø mylimø autoriø knygas ir jas tvarkingai referuoti. Bûtent taip paraðytus raðto darbus yra ádomu skaityti ir patiems dëstytojams, dauguma kuriø neretai patys neprisiruoðia perskaityti storø savo paèiø rekomenduotø tomø.

Tarp studentø yra paplitusi (daugeliu atvejø visiðkai teisinga) nuomonë, kad dëstytojai paprasèiausiai tingi skaityti jø darbus ir daþniausiai apsiriboja ávadu, iðvadomis bei naudotos literatûros sàraðu. O jeigu vis dëlto skaito – tai labiausiai vertina gerà literatûriná stiliø, teikiantá estetiná pasitenkinimà nepriklausomai nuo ádëtø pastangø ar mokslinës darbo vertës.

Taigi savarankiðkai màstyti ir raðyti daugelio Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø tiesiog neapsimoka. Nesiekiantiems referento karjeros neádomu ir beprasmiðka graþiu stiliumi kompiliuoti svetimus tekstus.

Tokiomis sàlygomis nusipirkti kaþkieno paraðytà dëstytojui patiksiantá darbà yra logiðkas ir racionalus sprendimas. Jeigu jau vistiek reikia plagijuoti (kad ir nurodant autorius) kitø mintis, kam tada gaiðti laikà neduodant uþsidirbti neturtingesniems kolegoms?

Studijuodami lietuviai tampa klusniais vykdytojais

Kartà ar daugiau nubausti uþ bandymus savarankiðkai màstyti, dauguma studentø prisitaiko prie lietuviðkosios realybës.

Norint gerais paþymiais baigti studijas ir toliau sëkmingai siekti karjeros – svarbiausia asmeniðkai átikti dabartiniams ir bûsimiems virðininkams. Savø idëjø ir minèiø reiðkimas suformuoja neigiamà poþiûrá, sukuria iðsiðokëlio ávaizdá. Todël ið tikrøjø apsimoka kalbëti kitø, geriausia gerai þinomø ir autoritetingø þmoniø, citatomis.

Studentui nedera sakyti: „(Að manau, kad) yra taip, nes yra taip ir taip“. Mandagus studentas nevargins dëstytojo savo nebrandþiomis mintimis. Jis sakys: „Yra taip, nes taip pasakë (dëstytojui priimtinas) autoritetas“.

Dauguma lietuviø neatsisako áproèio susilaikyti nuo savarankiðko màstymo ir baigæ studijas. Kalbëjimas cituojant tituluotus autorius Lietuvoje suvokiamas kaip iðsilavinimo poþymis. Tuo tarpu savo minèiø reiðkimas, kad ir kaip tobulai jos bûtø pagrindþiamos, rodo pretenzijas á pasitikëjimà savimi, pasiryþimà ginèytis, abejoti visuotinai pripaþintais autoritetais – norà keisti nusistovëjusià tvarkà ar netgi kada nors iðstumti dabartiná virðininkà ið jo posto. Toks elgesys suvokiamas kaip nederamas iðsiðokimas ir daþniausiai nëra toleruojamas.

Todël dauguma baigusiø Lietuvos aukðtàsias mokyklas ateina á gyvenimà ne naujoviø neðëjais, ne reformatoriais, o klusniais vykdytojais, pasiruoðusiais siekti karjeros demonstruodami savo apsiskaitymà ir átikindami virðininkus savo lojalumu.

Lietuva negalëjo iðsiugdyti laisvo akademinio màstymo tradicijø

Dabartinë padëtis universitetuose visai dësninga. Istoriðkai Lietuvoje akademinis kûrybingumas niekada nebuvo tapæs vertybe. Pasakojama, kad Vytautas Didysis ryþtingai pasiprieðino netgi paèiai lietuviðkos aukðtosios mokyklos idëjai – „uþ tuos pinigus galima du pulkus iðlaikyti“.

Vilniaus universitetas pirmaisiais ðimtmeèiais po ákûrimo tarnavo savo steigëjams jëzuitams ne tiek ðvietimo, kiek Reformacijos ir ðiaip laisvo màstymo persekiojimo árankiu. Dëstytojø vadovaujami universiteto studentai organizavo ir vykdë kruvinus kitaip màstanèiøjø pogromus, griovë ir degino evangelikø bei arijonø baþnyèias.

Tik panaikinus Jëzuitø ordinà, Vilniaus universitete pradëjo formuotis laisvo màstymo tradicijos. Deja, bûtent tai paskatino Rusijà universitetà uþdaryti 1832 m.

Tarybø Sàjungoje kûrybingumas buvo toleruojamas tik tuometinës ideologijos rëmuose. Bet kokios nestandartinës mintys galëjo patraukti visagaliø specialiøjø tarnybø dëmesá. Todël uþaugo iðtisos kartos dëstytojø ir studentø, kuriems svarbiausia buvo neperþengti oficialiai nustatytø ir pripaþintø màstymo ribø.

Lietuvai vël tapus nepriklausoma, buvæ tarybiniai dëstytojai apvertë savo vertybes, taèiau riboto, lojalaus màstymo tradicijos iðliko. Tolerancija naujoms idëjoms taip ir liko deklaratyvi. Nors vieðai ir kalbama apie savarankiðkà màstymà, kûrybà ir pan., nestandartinës mintys Lietuvoje vis dar iðlieka blogo tono poþymiu, ypaè jeigu jø autorius ar autorë neturi aukðto politinio, akademinio ar kitokio oficialaus statuso.

JAV istorija parodë, kad kûrybingi þmonës yra didþiausias ðalies turtas

Tyrinëjant politinës ir ekonominës JAV sëkmës prieþastis, padaryta iðvada, kad Jungtines Valstijas iðkëlë ið viso pasaulio atvykstantys kûrybingi, nestandartiniai, savo laikà aplenkæ þmonës, ten daþnai labiau laukiami nei savo paèiø tëvynëse.

Daugelyje pasaulio ðaliø (panaðiai kaip Lietuvoje) ðnairuojama á nestandartiðkai màstanèius. O JAV atvirkðèiai – visais laikais siekë pritraukti talentingus þmones ið viso pasaulio. Po Antrojo pasaulinio karo, siekdami, kad jiems dirbtø geriausi nugalëtøjø naciø mokslininkai, amerikieèiai netgi ilgà laikà slëpë daugelio jø nusikaltimus.

Sistemingas visuomenës kûrybinio potencialo ugdymas pasiteisino visu ðimtu nuoðimèiø. Savi ir be perstojo atvykstantys reformatoriai, nebijantys kurti ir perduoti savo iðradimus visuomenei, pavertë ir toliau iðlaiko JAV pirmaujanèia pasaulio valstybe.

Kûrybiðkumo ugdymas tapo vienu svarbiausiø prioritetø daugelyje ðaliø

Dabar JAV pavyzdþiu stengiasi sekti pirmaujanèios Vakarø Europos ir viso pasaulio valstybës. Britanija, Vokietija, Prancûzija, Ispanija, o paskutiniu metu – ir sparèiai besivystanèios Azijos ðalys stengiasi perimti JAV patirtá. Netgi politiðkai konservatyvi Kinija siekia ugdyti savo pilieèiø kûrybingumà átraukdama á mokyklø programas bridþà ir kitus labiausiai kûrybingumà bei savarankiðkà màstymà skatinanèius þaidimus.

Daugelio sociologø nuomone, ateityje kûrëjai vaidins dar svarbesná vaidmená. JAV mokslininkas Rièardas Florida teigia, kad kûrybiðki þmonës (jis juos vadina „kûrybine klase“) yra pagrindinis ekonominës ir politinës valstybës sëkmës faktorius.

Todël savo ateièiai neabejingos ðalys skiria kûrybiðkumo ugdymui ypaè daug dëmesio. Geriausi pasaulio universitetai stengiasi visø pirma ugdyti savarankiðkà màstymà. Siekiama iðmokyti jaunimà nebijoti ir bandyti sukurti kaþkà naujo, ieðkoti savø, nestandartiniø sprendimø.

Visuomenës sàstingis – tolerancijos stokos universitetuose pasekmë

Lietuva – valstybë tarp valstybiø, ir jai taip pat reikia kûrybingø þmoniø. Akivaizdu, kad Lietuvai labai trûksta kûrybinio potencialo.

Lietuvoje toli graþu ne viskas tvarkoje. Valstybë vis labiau tolsta nuo tautos, maþëja politikø atsakomybë, nesulaikomai auga korupcija. Lietuviai nusivilia savo ðalimi ir ieðko geresnio gyvenimo kitur. Akivaizdu, kad reikia daug kà keisti valstybëje ir visuomenëje.

Taèiau Lietuvoje beveik nëra þmoniø, kurie sugebëtø strategiðkai màstyti ir priimti nevienadienius sprendimus. Politologai, sociologai, ekonomistai ir filosofai gerai þino kitø valstybiø patirtá, taèiau jie nesugeba jos pritaikyti Lietuvoje.

Dabartiniai ekspertai gali palyginti Lietuvos padëtá su tuo, kas kaþkada buvo kitur, ir pasiûlyti iðbandytus konkreèius taktinius sprendimus, kurie kaþkada pasiteisino kaþkurioje kitoje ðalyje. Taèiau dauguma jø nesugeba strategiðkai ávertinti konkreèios Lietuvos situacijos ir ieðkoti sprendimø, kurie bûtø geriausi bûtent Lietuvai ir bûtent dabar.

Todël dauguma diskusijø Seime, Vyriausybëje ir visuomenëje vyksta ne tiek apie tai, kas bûtent dedasi pas mus ir kaip tai pataisyti, o daugiau apie tai, kas yra daroma Vokietijoje, Prancûzijoje ar kurioje kitoje pasaulio ðalyje, nors tenykðtë situacija daþnai netgi nepanaði á mûsiðkæ.

Kûrybingø þmoniø stoka – tiesioginis kûrybiðkumo slopinimo universitetuose rezultatas. Nors ir nelinkëdami blogo, tarybiniø tradicijø niekaip neatsikratantys Lietuvos dëstytojai iðauklëja bûsimus vadybininkus, politikus ir ekspertus ne màstytojais, o cituotojais, ne kûrëjais, o pasekëjais.

Tolerancija – vienintelë alternatyva

Svaiginantys emigracijos skaièiai ir augantis jaunimo troðkimas ieðkoti laimës uþsienyje neþada Lietuvai nieko gero. Nauji ádomûs þmonës iðkyla pagrinde kaip televizijos sukurti personaþai. Geriausi studentai neiðvengiamai palieka Lietuvà ir dauguma jau nebegráþta. Nepanaðu, kad visa tai galëtø sustoti ið esmës nepasikeitus ðvietimo sistemai, paèiai jos dvasiai.

Trûkstant pakantumo kitokiam màstymui, greitai uþgæsta ir ryþtingiausiai nusiteikusiø studentø ákarðtis. Prasti paþymiai visiems laikams atgrasina nuo kûrybos ir eksperimentavimo. Sveikas protas skatina griebtis „copy“ ir „paste“ metodø ar pirkti internete kitø paraðytus darbus. Tiems, kurie nepasiduoda, geriausia gyvenimo perspektyva atrodo emigracija á tolerantiðkàsias Vakarø ðalis.

Jei pakantumas kitai nuomonei ásitvirtintø universitetuose, galbût palaipsniui pasikeistu ir visa visuomenë. Gal nors dalis kûrybingø þmoniø nepaliktø Lietuvos? Gal laikui bëgant atsirastø nebijanèiø savarankiðkai màstyti ir kaþkà keisti savo ir visos visuomenës labui? Gal kada nors ir dabartiná impotentiðkàjá Lietuvos „elità“ pakeistø tikrai kûrybinë klasë?

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas