.

Diskusija: Ideologijos žlugimas

18. Kemblys2008 12 13 11:18:51

O tai tau, Giedrius rašo apie ideologija,apie ideologinę tuštumą, net šį straipsnį baigia mintimi: „Vėl ir vėl užmirštama lietuvių tauta. Ne valstybė, bet būtent tauta, tūkstantmečiais išsaugojusi mūsų baltiškąją tapatybę.“ Tik pabandžiau pasiaiškinti kas yra tauta ir iš karto: „Objektyviai „tauta“ neegzistuoja.“
Žmogus jau taip nori tų tarybinių laikų, kad net rašo: „Viskas buvo aišku: tai mokslas, o tai propaganda. O dabar va pabandyk susigaudyti. Sunku:)“
Neprievartausiu, ilsėkis ramybėje.

17. Giedrius2008 12 09 18:34:57

O taip norisi vienos tiesos, kaip tarybiniais laikais, kai viskas aišku: kas yra gėris, kas blogis, kas yra klasė, kapitalizmas, tauta, buržuazija ir t.t.
Viskas buvo aišku: tai mokslas, o tai propaganda. O dabar va pabandyk susigaudyti. Sunku:)

16. Kemblys2008 12 09 18:02:27

Sociologija yra pamatas socialiniams mokslams. Jei nėra tiksliai apibrėžtų mokslinių terminų sąvokų, nėra ir pačio mokslo.
Vienus mokslus įvardinant „tiksliais“ savaime peršasi mintis, kad kiti yra netikslūs. Mokslas, ir netikslus..? Čia paprasčiausiai prieglauda nevykėliams gauti mokslininkų vardus ir parazituoti visuomenėje.

“Objektyviai „tauta“ neegzistuoja.“ – objektyviai neegzistuoja: skaičiai, integralai, natos, entalpija, moliniai tirpalai....... Visas mokslas yra tik mums parankus būdas vertinti šiandien tai kas vyksta aplink – rytoj bus kitas mokslas.


Aš galvojau, kad ši svetainė atspindi jaunalietuvių nuostatas. Daug metų atgal buvau užėjęs pas jaunalietuvius. Kiek prisimenu, Kaune kažkur 4 aukšte virš kadastro. Labai slogų įspūdį padarė: kažkokie idijotiški paveikslai ant sienų, ir visiškai neturintis nuostatų „jaunimas“ (komsorgai irgi būdavo iki pensijos). Tada suvokiau, kad jų tikslas tik užimti nišą, neleisti lietuviams vienytis. Tą patį vaidmenį Atgaja darė.

15. Giedrius2008 12 08 16:58:46

Visos tarmės yra vertingos kalbos dalys. Ir žemaičiai, ir dzūkai kalba lietuviškai. Visada pasisakau griežtai prieš dabartinį kalbos norminimą (skurdinimą).

Tauta yra vertybė kaip simbolis, bendrumas, jausmas.
Apbrėžti tautą galima įvairiai. Kiekvienas socialinis „mokslininkas“, mokykla, mokslo srovė, ideologija ir pan. tai daro, kaip jam (jiems) patogiau savo teiginiams pagrįsti. Tuo visuomeniniai mokslai skiriasi nuo tiksliųjų:)

Iš Jaunosios Lietuvos gerai sutariu su Stanislovu Buškevičiumi ir Edvardu Krikščiūnu. Kai kuriose srityse (pavyzdžiui, ES, ekonomika) mūsų požiūriai sutampa, kai kuriose – yra visiškai priešingi.

14. Kemblys2008 12 08 16:14:03

Giedriau,
Nustebinai mane. Tikrai nesitikėjau tokio atsakymo iš rašančio apie ideologiją.
Yra mūsų kalbos žodis – tauta, jis turi atitikmenis kitose kalbose. Buitinės kalbos žodžiams nekeliami dideli reikalavimai – pakanka bendro suvokimo. Moksle sąvokos apibrėžiamos labai tiksliai. Terminas „tauta“ yra vienas iš pamatinių sociologijai. Jei sociologai nesugeba tinkamai apibrėžti, tai rodo šio mokslo lygį.
Gal nėra blogai žinoti mokslo spragą?
Asmeniškas klausimas: Ka bendro turi su jaunalietuviais?

13. Ramuma2008 12 08 01:34:25

Labo Vakaro,

Kad pradėta buvo apie kalbas, aš taip pat pasidalinsiu savomis mintimis.
Mano manymu, kalba neturėtų būt pamatu tautai. Juk nuo gimtinės nors visai netoli nukeliavus, kad ir Lietuvėlė nedidelė, mes susiduriame su tarmėmis. Žemaičiai, Aukštaičiai, Dzūkai, Suvalkiečiai. O kiek dar būta panašių ir nevisai. Ir kaimelin kokian nuvykus atokiau, tai ir nesuprastumei senolio, jei tik sava tarme ūmai prabiltų. Nemaža dalis kalbų(tarmių) sunyko, buvo keičiamos bendrine(Jotvingių kalba, Kuršių kalba, Prūsų kalba, Sėlių kalba, Žiemgalių kalba išnyko). Nebesikreipiama į artimus žmones, taip vadinamais deminutyvais(pavyzdžiui, motute, motušėle, mamuliuk). Tik vaikai dar karts nuo karto taip nuoširdžiai pasako. O būna, kad ir mam ar močia, pagarsina.
Be to, randami panašumai lietuvių bei rusų kalbų su sanskritu. Kiek pastebiu, pagrindinis kalbos negrįžtamas darkymas prasideda su raštu. Anksčiau buvo runos, po to sekė Viduramžiai, ir to rašto nebeliko, tuo pačiu ir žodžiai, reikšmės nugulė praeity. Juk mūs proseneliai anksčiau žinias perduodavo iš kartos karton ne raštu, o kalba, savita tos vietovės tarme. Kitaip tariant, kalba buvo gyva. O atsiradus raštui, kalba ėmė nykti. Sunku gi perteikti atitinkamus garsus raidėmis. Nuo Viduramžių prasidėjo kalbos skurdinimas, kuris tęsiasi ir lig šiandienos.
Kas dėl tautos. Mano manymu, tauta– tai bendra kultūra, šventės(apeigos), vyraujančios tuose kraštuose, bendras žmonių siekis, sąmoningumas. Būtent tai ir nusako tautos apibrėžimą. O ne spalvotumas, sienos, kalbos ar meilumas. Kitatautis nieku gyvu neatsisakys švenčių(apeigų), kurios jį lydėjo nuo mažumės, nebent tik nuoskauda būt kokia tautai savo, arba Meilė palytėtų už jūrų marelių...

Laimės Jums, Giedriau!

Ačiū.

12. Giedrius2008 12 07 23:09:28

Nematyčiau nieko tragiško, jei imigrantai sudarytų tautos didumą, nors faktiškai tai nerealu – paprastai būtent jie, o ne europiečiai išsaugo savo gimtąją kultūrą ir prisitaiko tik tiek, kad jų neišvytų.

Objektyviai „tauta“ neegzistuoja. Tauta – tai, ką šią sąvoką vartojantis žmogus supranta kaip „tautą“.

Lietuvių tauta, kaip etninė savivoka, atsirado 19 amžiaus pabaigoje be kita ko vokiečių kalbotyrininkų, lenko poeto Adomo Mickevičiaus ir kitų dabartiniu požiūriu nelietuvių įtakoje.
Man asmeniškai nepriimtina žydiška – nacistinė (genetinė – rasinė) tautos sąvoka.
Lietuvių tautą suvokiu kaip savivokos ir, svarbiausiai, kalbos vienijamą bendruomenę, o ne turinčius teisę į pilietybę bei jų palikuonis ar pan.

Suprantu, kad mano požiūris šiuo metu nėra populiarus. Tačiau norėčiau įtikinti lietuvius pažvelgti į savo tautą taip, kaip ją matau aš.

11. Kemblys2008 12 07 13:29:32

Giedriau,
O jei tokios (ateivių iš Afrikos ar Azijos) šeimos sudarys nemenką dalį „visumos“, ar net didumą? Matome kas vyksta JAV, Lietuvai tai būtų pražūtinga.
Mano nuomone, tautą apsprendžia visuomenės narių vidiniai santykiai, o ne „lietuviškesnis“ atskirų žmonių nusiteikimas. Žmogaus kūno visos atskiros ląstelės vienodai „žmogiškos“, nors kūnas lieka gyvas praradęs net atskiras dalis. Tai, kas vyksta dabar visuomenėse, kūnui prilygtų vėžiniam susirgimui.

10. Giedrius2008 12 06 17:05:27

Taip.
Be to, mano nuomone, bus kur kas lietuviškesni už daugelį vadintinų lietuviais pagal kitokius apibrėžimus.

9. Kemblys2008 12 06 15:35:11

Giedriau,
Skaičiau atsakymus, man kilo klausimai. Pradėsiu nuo ketvirto Tavo atsakymo.
Ar svetimtaučių (kad ir juodaodžių) šeima bus lietuviais, jei save laikys lietuviais, jausis lietuvių tautos dalimi, kalbės visada lietuviškai ir savo vaikus mokins lietuvių kalbos (dar pridėsiu puoselės lietuvių protėvių pasaulėžiūra ir papročius)?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2019 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis