.

2008 m. gruodžio 13 d.

Tolerancija. Meilės laisvė ir tautos pažanga

Netolerancija kitokiai meilei, kitokiam gyvenimo būdui išveja iš šalies jos kūrybiškus žmones.

Lietuvių tautoje gimsta daug talentingų vaikų. Tačiau Lietuvoje nedaugėja reformatorių, išradėjų, įdomių kūrybiškų asmenybių. Gabūs lietuviai arba ištirpsta pilkoje darbo jėgos masėje, arba palieka Lietuvą.

Akivaizdu, kad Lietuvos visuomenė ne tik neskatina kūrybingumo, bet ir slopina kūrybinį lietuvių potencialą versdama būti „tokiais, kaip visi“. Nors pasaulyje jau 21 amžius, Lietuvoje vis dar įprasta ne tik smerkti kitaip mąstančius, bet ir kištis į asmeninį kitų žmonių gyvenimą.

Andis su bridžo partnere Maja
Andis ir Maja

Su nepakantumu lietuviai susiduria dar mokykloje. Vaikai, kurie mato pasaulį kitaip, nei jų bendraklasiai, dažnai tampa vaikiško smurto aukomis. Keletą kartų gavus į galvą, suprantama, kad originalias mintis ir jausmus geriau realizuoti kur nors kitur.

Ir užaugę, lietuviai Lietuvoje nesijaučia laisvi. Egzistuoja katalikiškojo gyvenimo suvokimo nubrėžti elgesio, gyvenimo ir meilės rėmai, kuriuos peržengus, rizikuojama būti atskirtam nuo lietuviškosios visuomenės.

Daugiausia išradimų padaro ne tie, kurie anksti apsiveda, prisidaro vaikų ir šiūruoja visą gyvenimą į darbą – iš darbo, svajodami kaip išsimokėti būsto paskolas. Dauguma kūrėjų ieško naujų kelių ne tiktai profesinėje karjeroje, bet ir asmeniniame gyvenime. Būtent tokius žmones iš Lietuvos veja visuomenės nepakantumas kitokiam pasirinkimui.

Andis – (tipiškas?) žmogaus likimas

Nepakantumo kainą tautai ir valstybei man padėjo suprasti vieno pažįstamo latvio gyvenimo istorija.

Andį pažinojau jaus seniai – daugelį metų vėl ir vėl susitikdavome bridžo varžybose. Jis – latvis, tačiau nemažą savo gyvenimo dalį praleido ne gimtinėje. Jaunystėje kurį laiką gyveno Australijoje. Ieškojo gyvenimo prasmės Sibire, atsiskyrėliškoje religinėje bendruomenėje.

Vėliau Andis grįžo į gimtąją Latviją ir pradėjo medicininę praktiką. Jis yra psichoterapeutas, turi tris aukštojo mokslo diplomus. Netrukus Prancūzijoje gaus dar vieną.

Nuo ankstyvos jaunystės Andis sėkmingai žaidžia sportinį bridžą, yra ne kartą atstovavęs Latvijai įvairiose tarptautinėse pirmenybėse. Trumpai tariant, Andis yra naudingas visuomenės narys, dirbantis ir kuriantis savo šaliai.

Tačiau neseniai paaiškėjo, kad Andis emigruoja – išvažiuoja visam laikui gyventi ir dirbti į Londoną. Ir ne savo noru – jis tiesiog neturi kito pasirinkimo.

Andis yra gėjus. Jo vyras – liuteronų pastorius. Abu jie buvo už gėjų teises kovojusios iniciatyvinės grupės nariais.

Kai paklausiau, kodėl nusprendė emigruoti, Andis paaiškino, kad jų gyvenimas Rygoje tapo nebepakeliamu. Nepraeidavo nė savaitė, kad jiems kas nors nepagrasintų susidorojimu dėl jų lytinės orientacijos ar dėl to, kad jie neslėpė savo pasirinkimo. Tuo metu, kai vykdavo gėjų teisių gynimui skirti renginiai, jų namus dieną naktį turėjo saugoti policija.

Andis nenori palikti savo tėvynės. Jis turi daug pastovių pacientų, pas kuriuos planuoja reguliariai sugrįžinėti į Rygą netgi gyvendamas Londone. Vis dėlto, negalima visą laiką gyventi policijos priežiūroje.

Gėjai išvejami ne tik iš Latvijos

Andis ir jo vyras – ne vieninteliai priversti emigruoti dėl visuomenės nepakantumo kitokiai meilei. Nesiliaujantys grasinimai verčia palikti palikti tėvynę visus gėjus, išdrįsusius viešai siekti savo teisių pripažinimo. Iš šešiolikos aktyviausiųjų trylika jau emigravo.

Daugumoje gėjų temai skirtų straipsnių, netgi tuose, kuriuose jie ginami, tarp eilučių galima išskaityti panieką kitaip mylintiems žmonėms, tarsi kokiems gyvuliams ar ligoniams, kurių teises galima pripažinti, tačiau kurie nėra vieni iš mūsų.

Latvijos visuomenės nepakantumas privertė išvykti žmones, kurie galėjo būti naudingi savo šaliai. Visi minėtieji trylika kovotojų už gėjų teises turėjo ne vieną aukštąjį. Ir jie tikrai nėra vieninteliai, tai tiktai ledkalnio viršūnė. Dauguma gėjų ir kitų savitą gyvenimą pasirinkusių žmonių išvažiuoja tyliai, be triukšmo ir kovos – paprastai vos tik baigę vidurinę ar aukštąją mokyklą.

Lygiai tas pats vyksta ir Lietuvoje. Daugelis lietuvių, daugiausia neišsilavinusių, demonstruoja atvirą neapykantą kitokiems nei jie. Vyriausybė, savivaldybės ir, svarbiausia, žiniasklaida, nors ir nekviečia minios į pogromus, tačiau akivaizdžiai nelaiko gėjų pilnaverčiais žmonėmis.

Daugumoje gėjų temai skirtų straipsnių, netgi tuose, kuriuose jie ginami, tarp eilučių galima išskaityti panieką kitaip mylintiems žmonėms, tarsi kokiems gyvuliams ar ligoniams, kurių teises galima pripažinti, tačiau kurie nėra vieni iš mūsų.

Supratęs Andžio istorijos tragiškumą, prisiminiau kelis savo vaikystės draugus, kurie mokykloje ir studijų metu laikėsi atokiai, o baigę išvažiavo iš Lietuvos ir dabar labai sėkmingai gyvena Anglijoje, JAV ar Skandinavijoje.

Nežinau, kiek tiksliai kitokių nei dauguma lietuvių priverčiami palikti tėvynę dėl visuomenės ribotumo, tačiau neabejoju, kad tokių yra tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių.

Priverčiami išvykti žmonės, kurie galėtų kažką pakeisti

Didesnį ar mažesnį potraukį tai pačiai lyčiai jaučia daugelis žmonių. Tiktai nedidelė dalis ryžtasi tai išbandyti. Dar mažiau išdrįstančiųjų neslėpti savo apsisprendimo tarp pasirinkusiųjų netradicinį gyvenimo būdą.

Dėl pas mus klestinčio nepakantumo viešai paskelbti apie savo meilę tos pačios lyties žmogui reikia neeilinės drąsos. Tai padaryti gali tiktai ryžtingi, savimi pasitikintys žmonės.

Kitą vertus, būtent tokie žmonės yra varomoji istorijos jėga. Išbandyti rizikingas technines naujoves, sugalvoti drąsų verslo planą, įsteigti tikrai demokratinį politinį judėjimą, pasipriešinti korupcijai ir visuomenėje klestinčiai neteisybei – visa tai per daug rizikinga pašventusiems savo gyvenimą tradicinei šeimai ir biurokratinei karjerai.

Daugelyje pasaulio (o ypač Vakarų Europos) valstybių visuomeninis gyvenimas yra kitoks nei pas mus. Žmonės kovoja už savo teises. Profsąjungos sugeba priešintis stambiajam kapitalui. Paaiškėjus valdžios korupcijai, šimtatūkstantinės minios išeina reikalauti vyriausybės atsistatydinimo.

Tuo tarpu Lietuvoje viskas blogiau nei tarybiniais laikais. Pilietinės akcijos ir streikai primena demokratinio gyvenimo parodijas. Su vienintelio Lietuvos istorijoje rimtesnio ūkininkų protesto organizatoriais valdžia susidorojo asmeniškai, ir niekas nesiryžo ne tik kad rimčiau paprotestuoti, spaudoje nepasirodė nė vienas juos ginantis straipsnis.

Mūsų visuomenėje netoleruojami „išsišokėliai“, žmonės, kurie ką nors bando daryti kitaip nei kiti, kitaip mąstyti, kalbėti, gyventi. Tie, kurie nori gyventi savaip, išbandyti kažką naujo, dažnai sutinka aplinkinių priešiškumą, pagiežą, pavydą.

Reakcingoji Lietuvos visuomenė liguistai reaguoja į naujoves ir jas kuriančius žmones, todėl daugumai potencialių inovatorių tenka emigruoti ir realizuoti save tolerantiškosiose Vakarų šalyse.

Kūrybingi žmonės linkę eksperimentuoti ir asmeniniame gyvenime

Norint išrasti kažką naujo, reikia pažiūrėti į tai kitaip, iš kito kampo. Kaip jau buvo minėta, dauguma išradėjų nėra standartiniai žmonės, monotoniškai darantys karjerą ramaus valdininkiško gyvenimo dešimtmečiais.

Norint iš esmės ką nors pakeisti, visų pirma reikia suabejoti tuo, kas yra dabar. Tam, kad patobulinti vieną ar kitą prietaisą, valstybės ar įmonės valdymą, reikia atvirai pripažinti, kad šis yra netobulas. Tai gali padaryti tik ryžtingi žmonės, kurie nebijo būti apšaukti „išsišokėliais“, sukelti aplinkinių nepasitenkinimą ar tiesiog pavydą. Tai turi būti stiprios asmenybės, kurios nebijo suabejoti visuomenės vertybėmis bei viešai garbinamais autoritetais ir eskperimentuoti rizikuodami suklysti.

Paprastai tokie žmonės linkę eskperimentuoti ir asmeniniame gyvenime. Jie nebijo laužyti nusistovėjusių stereotipų ir pasirinkti netradicinį gyvenimo būdą.

Tradicinė šeima apriboja žmogaus galimybes. Šeimą reikia išlaikyti, ir kūrybai nelieka vietos per pastovius rūpesčius kaip užsikalti daugiau pinigų visko norinčių ir visiems aplinkiniams pavydinčių sutuoktinio ir vaikų poreikiams patenkinti.

Todėl kūrybingi žmonės daug dažniau renkasi netradicinį šeimyninį gyvenimą ir netradicinę lytinę orientaciją. Eksperimentuodami jie dažnai priima drąsius sprendimus gyvendami taip, kaip jiems atrodo geriausia.

Nestandartiniai žmonės naudingi visuomenei

Augant pasaulinei integracijai ir konkurencijai, kiekvienai šaliai svarbu prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio. Reikia kurti naujus produktus, reformuoti senas ir kurti naujas institucijas.

Tam reikalingi kūrybiški žmonės, kurie galėtų peržengti kasdieninę rutiną, suvokti tai, kas vyksta pasaulyje, ir ieškoti naujų sprendimų. Kiekvienai šaliai reikia ne tik klusnių piliečių, stropių vykdytojų ir rūpestingų šeimos tėvų. Reikia ir nestandartinių žmonių, priimančių nestandartinius sprendimus.

Žymaus JAV sociologo Ričardo Floridos žodžiais, šalies sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jos kūrybingų žmonių (kūrybinės klasės).

Būtent todėl pirmaujančios valstybės stengiasi ne tik išlaikyti savo talentus, bet ir pritraukti neeilinius žmones, potencialius išradėjus ir reformatorius iš viso pasaulio. Floridos nuomone, šiam tikslui svarbiausia – visuomenės tolerancija.

Geriau pagalvojus, tai akivaizdu. Ne visi gyvenimo bandymai pavyksta. Norint pasiekti kažką naujo, reikia eksperimentuoti. Kad galėtų kurti, išradėjai neturi jaustis aplinkinių įtarinėjami ir smerkiami dėl kiekvienos nesėkmės.

Iš kitos pusės, jei genialus menininkas, sakysime, drabužių dizaineris, dainininkas ar šokėjas, pasirenka netradicinį gyvenimo būdą (tikimybė labai didelė), jis norės gyventi ir kurti šalyje, kur jo nestandartiniai įpročiai, ekscentriškumas ar lytinė orientacija nėra smerkiami. Akivaizdu, kad jis paliks tą šalį, kurioje jausis diskriminuojamas, ir persikels ten, kur jo teisė į savo pasirinktą asmeninį gyvenimą labiausiai gerbiama.

Kadangi kūrybiški žmonės dažnai pasirenka nestandartinį gyvenimo būdą, tai tolerancija žmogaus asmeniniam pasirinkimui natūraliai darys šalį patrauklią kūrybiškiems žmonėms, o netolerancija atvirkščiai – skatins juos emigruoti.

Dėl panašių priežasčių Ričardas Florida ir jo gausūs pasekėjai visuomenės toleranciją laiko vienu svarbiausių šalies sėkmės veiksnių, paaiškinančiu, kodėl pasaulio ekonomiką ir kultūrinę pažangą nulemia vienos, o ne kitos valstybės. Vienu svarbiausių tolerancijos rodiklių jis laiko būtent požiūrį į gėjus. Greičiausiai jis visiškai teisus – meilė tos pačios lyties atstovams buvo būdinga daugeliui iškilių asmenybių žmonijos istorijoje.

Reakcingoji Lietuva pasmerkia save stagnacijai ir atsilikimui

Tuo metu, kai pirmaujančios pasaulio valstybės stengiasi kovoti su visuomenės netolerancija, Lietuvoje vyksta atvirkštiniai procesai. Atvirai diskriminuojami gyvenantis ne taip, kaip liepia Katalikų bažnyčia.

Nestandartiškai mąstantys ir gyvenantys lietuviai verčiami emigruoti. Jau daug metų kaip vos ne visi talentingi menininkai palieka Lietuvą.

Priėmus Valstybinę šeimos koncepciją, paminamos santuokos neregistruojančių žmonių teisės, oficialiuose dokumentuose atvirai įžeidinėjami ne santuokoje gyvenančių tėvų vaikai. Ir toliau diskriminuojami netradicinės lytinės orientacijos žmonės.

Tuo būdu nestandartiškai mąstantys ir gyvenantys lietuviai verčiami emigruoti. Jau daug metų kaip vos ne visi talentingi menininkai palieka Lietuvą.

Panašus likimas ištiko Lietuvą 17-18 a. Tada nestandartiškai mąstantys, išsilavinę žmonės turėdavo bėgti iš Lietuvos gelbėdamiesi nuo Jėzuitų siautėjimo. Drįstantys abejoti katalikybe lietuviai buvo deginami ant laužo ir 18 a.

Katalikų bažnyčios niokojama, dvasiškai ir kitaip skurdinama, Lietuva tada degradavo iki vienos labiausiai atsilikusių Europos provincijų. Kultūrinis gyvenimas šiek tiek atsigavo tik panaikinus Jėzuitų ordiną.

Tarpukariu Katalikų bažnyčia toliau kurstė nepakantumą kitokiai kultūrai, nekatalikiškam gyvenimo būdui. Todėl visai natūralu, kad dešimtys tūkstančių gabiausiųjų lietuvių paliko Lietuvą.

Kaip nebūtų keista, nepagarba žmogaus teisei gyventi pagal savo įsitikinimus nesutrukdė lietuviškosios kultūros suklestėjimui tarybiniais laikais. Užtenka palyginti tuometinio visuomeninio gyvenimo apimtis, dėmesį tautai, jos kalbai ir kultūrai su tuo, ką turime dabar.

Kiek tada Lietuvoje buvo pasaulinio garso mokslininkų, puikių menininkų! Dauguma dabartinių aktorių ir režisierių atrodo vargani vidutinybės palyginus su tuometinėmis žvaigždėmis, jau nekalbant apie dabartinius apgailėtinus skaisčiaveidžius „dainininkus“, kuriems nepadeda nė kompiuterinės balso stiprinimo programos.

Taip atsitiko todėl, kad tarybiniais laikais nebuvo galima laisvai emigruoti į Vakarus. Nors asmeninio gyvenimo laisvė buvo smarkiai apribota (meilė tai pačiai lyčiai netgi buvo paskelbta nusikaltimu), tuometiniai originalai buvo priversti sukąsti dantis ir vienaip ar kitaip prisitaikyti. Nepaisant visų tarybinės santvarkos trūkumų, būtent dėl geležinės uždangos ištisos kūrybiškų lietuvių kartos buvo priverstos pasilikti tėvynėje ir kurti ne JAV ar Anglijai, o Lietuvai.

Tačiau dabar niekas nebegali sutrukdyti talentingų lietuvių emigravimui. Katalikiškosios ir tarybinės Lietuvos istorijos našta – instinktyvus provincialų nepakantumas kitokiems – sąlygoja kūrybiškiausių lietuvių praradimą.

Dabartinė Katalikų bažnyčios kurstoma ir Lietuvos Vyriausybės vykdoma nepakantumo kitokiam gyvenimui ir kitokiai meilei politika neišvengiamai nuskurdina lietuvių tautą, išvydama didelę dalį jos kūrybinio potencialo.

Priverčiant išvykti kitaip gyvenančius ir mąstančius, išvejami būtent tie lietuviai, kurie dar galėtų kažką pakeisti kasdien vis labiau degraduojančioje Lietuvos valstybėje.

Kol lietuvių tauta nesusipras, kiek praranda pasiduodama reakcingosios katalikybės kurstomai neapykantos laisvai mąstantiems ir gyvenantiems žmonėms isterijai, ji pasmerkta tolimesniam nykimui. Norisi tikėti, kad ateis laikas, kai lietuviai suvoks, kad dėl jų bėdų kalti visai ne gėjai ir kiti nestandartiškai gyvenantys žmonės, o tie dvasios elgetos, kurie, kartais atvirai, o kartais labai subtiliai moko negerbti jų pasirinkimo.

Juk priverčiant išvykti kitaip gyvenančius ir mąstančius, išvejami būtent tie lietuviai, kurie dar galėtų kažką pakeisti kasdien vis labiau degraduojančioje Lietuvos valstybėje.

bus tęsiama

Diskusija

8. Jonas2017 03 30 21:47:42

Homoseksualizmas yra nusikaltimas prieš gamtos dėsnius.Iškrypėlius palaiko tokios struktūros kaip Europos Sąjunga, „antifa“, internacionalinis kapitalas, kapitalistinė mafija. Efektyviai kovoti prieš pederastijos ir kosmpolitizmo ir rasinio arijų genocido sistemą įmanoma tik einant prieš sistemą, o ne jai pataikaujant ir einant pagal jos rėmus.

7. Itarusis2011 06 30 09:57:48

O man regis lietuva nedegeneruoja, o is paskutiniuju bando atsilaikyti mindoma ir prievartaujama
perkaites si straipsni suvisam atsisveikinu su vvvvvv.lietuviais.lt, ir joje dirbanciais bjauriais provokatoriais.
Buvo kiles itarimas skaitant apie purvais drabstoma mindauga, baranauska, jezuitus, bet dabar taskas.
Svetaine ne svietejiska, bet kenkejiska.
Nieko nesiulydami mainais uz sumindytas vertybes ATVIRAI griaunat Lietuva is vidaus.

6. Lietuvybe2011 04 01 17:25:46

labai subjektyvus tinklapis. Apgailetina

5. Afrodite2009 06 10 16:10:17

Kokie zmones yra „reikalingi „, kokie ne ? Pasvarstykime.

4. Giedrius2008 12 16 19:17:17

Manau, kad Olandija kur kas sėkmingesnė nei Portugalija.
Tai, kad Lietuva maža, daugelių atžvilgių neįdomi šalis, palyginus su pirmaujančiomis, yra rimta problema, natūraliai skatinanti jaunimą išvykti.
Vis dėlto, daliai lietuvių yra būdingas patriotizmas, pasiryžimas atsisakyti dalies pagundų dėl gyvenimo tėvynėje.
O nepakantumas padaro likimą Lietuvoje dar nepatrauklesniu: nesiruošiantys anksti tuoktis susiduria su tiesiogine diskriminacija, gėjams ir biseksualiems žmonėms neemigruojant tenka rinktis tarp slėpimosi ir stigmos.
Pagaliau, daliai žmonių yra svarbu ir tai, kad Vakarų Europoje ir pačioje Lietuvoje pripažįstama, jog Lietuva yra kultūriškai atsilikusi šalis (dėl tos pačios šeimos koncepcijos ir gėjų teisių). Vaikystėje (visai pagrįstai) „sužinoma“, kad Lietuva yra beviltiška šalis, ir jau septynmečiai susidaro nuostatą, kad iš Lietuvos reikia bėgti į modernųjį pasaulį. Man asmeniškai labai nepatinka spekuliavimas tokiomis sąvokomis, kaip „modernumas“ bei „atsilikimas“, ypač kultūrine prasme, bet turiu pripažinti, kad tokie argumentai yra efektyvūs, ypač tarp jaunimo. Be to, šiuo atveju jie 100 nuošimčių korektiški.
Manau, kad daugumos išvažiavusiųjų jau nebesugrąžinsi, tam reikėtų, kad Lietuvoje labai daug kas iš esmės pasikeistų. Mano nuomone, reikia kažkaip stabdyti tolimesnę emigraciją. Tuo tarpu viskas vyksta atvirkštine kryptimi. Taip, kaip ir Smetonos laikais, beje.

3. ji2008 12 16 16:16:37

Gerai, padarykim prielaida, kad yra taip kaip rasot. Dabar pamastykim apie tas sekmingas salis, kurios yra atviros gejams ir pan. Europoje bene ryskiausias pavyzdis yra Olandija. Ir ka gi, ar tai yra sekmingiausia valstybe Europoje? Ar tikrai tai padaro Oladija sekmingesne pvz. uz Portugalija?

Visu pirma, netradicines pakraipos atstovais pagrinde linke tapti meniskos butybes. Tai retai buna mokslininkai. Kitas dalykas, Lietuva yra maza salis, jos rinka maza, bet besivystanti, ir todel realizuoti save yra paprasciau ir neretai idomiau didesneje yra labiau issivysciusioje salyje. Idomus klausimas butu kaip tokius zmones pritraukt sugrizt.

2. Alvidas P2008 12 15 12:29:18

“Didesnį ar mažesnį potraukį tai pačiai lyčiai jaučia daugelis žmonių.“ Lyg ir tiesa atskiesta didelio purvino melo doze. Aš jaučiu potraukį, bet jokiu būdu ne lyčiai ar lytiniams santykiams. Tiesiog vyrai yra puikūs draugai. Bet tas įterptas žodis lyčiai viską apverčia. Yra toks posakis „draugų nieks nep isa“. O jeigu su draugu kalbėdamas pradedi galvoti apie pimpalus – tai esi myškrypėlis ar ligonis. Taip, gėjai yra geri žmonės ir geri vyrų ir tikrų vyru draugai. Kol netampa pyde rais. Kol nepradeda savo ligos ar pakrypimo propaguoti visokių ypatingesnių teisių sau reikalauti. Sveika visuomenė ir išlieka sveika, kad netoleruoja iškrypimų ir nukrypimų nuo normos. Ir dar.
Giedraiu, kas Tau pasidarė. Galvojau, esi talentingas, neeilinio proto, tiesiog genialiai informaciją apdorojantis, neklystančios logikos žmogus–kompiuteris. Ir še tau. Vos tik prisilietei prie politikų, kažkas Tavo programą ir operacinę sistemą perprogramavo. Tai beverkšlenančius susireikšminusius pyd“erus garbini, tai socializmo blogąsias puses vertini kaip teigiamas (nesakau, kad socializmas visai neturi teigiamų pusių).

1. Leo2008 12 14 11:08:17

Kas juos veja?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

  • Daugiau ta pačia tema
  • Išgamų kryžius ant Lietuvos karsto

    Dvigubas Jogailaičių kryžius LR herbe (ant vadinamojo „Vyčio“ skydo) gerai tinka mūsų tautą negailestingai šienaujančiai giltinei, vadinamai „Lietuvos Respublika“.

  • Šūdaldemarai ir Mašūdimos – kito kelio nebelieka

    Valdžiai ruošiantis išniekinti lietuvišką raštą, reikia galvoti kaip priešinsimės. Niekas negali mūsų priversti SKAITYTI kitaip, nei MES PATYS NUSPRĘSIME.

  • Ir vėl Vilniuje triumfuoja lenkai

    Polonijos dienos proga 2013 m. gegužės 4 d. Vilniumi žygiavę lenkai atvirai demonstravo savo lojalumą Lenkijai, panieką Lietuvai ir jos valstybinei kalbai, svajonę vėl prijungti Vilnių prie Lenkijos.

  • Aušvicas Gedimino prospekte

    2013 m. kovo 11-osios eitynės Gedimino prospektu Vilnių užtvindžiusių policijos smogikų apsuptyje labai priminė filmus apie Aušvicą ar kitas nacių koncentracijos stovyklas. Savo šalyje tapome, nacių žodžiais, Untermenschen.

  • Su Vasario 16-ąja!

    Vasario 16 – vienintelė iš „valstybinių“ švenčių, žyminti tikrai teigiamą įvykį lietuvių tautos istorijoje. Šia proga privalu prisiminti Kudirką, Jablonskį, Basanavičių ir kitus mūsų mirštančios tautos kūrėjus.

  • Nesakau „žiniasklaida“

    Kadangi LNK nepaneigė mane apšmeižusios informacijos, paskelbtos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“, kreipiuosi į žurnalistų etikos inspektorių. Nors dėl vieno dalyko sutariu su Vytautu Landsbergiu. :-)

  • Keičiu orientaciją :-)

    Nuo šiol stengsiuosi mažiau rašyti apie Lietuvą ir lietuvių tautos problemas. Yra ir daugiau įdomių temų. :-)

  • Ir vėl aukos balsuos už savo budelius

    Nors prieš rinkimus partiečių įžūlumas pasiekė istorinę viršūnę, lietuviai vėl eis balsuoti ir rinks eilinę vagių vyriausybę. Jei eini balsuoti, prarandi teisę piktintis, kad valdžia apvagia tave ir tavo šalį bei tautą.

  • Sveikinu su tautine Drąsos diena!

    Rugsėjo 12-ąją nepamirškime uždegti žvakutės ir pakelti taurės prisimindami tuos, kurie neišsigando ir padėjo savo galvas gindami mūsų šalį ir tautą.

  • Pagaliau atostogos!

    Po penkiolikos įtempto rašymo dienų laikas padaryti pertrauką.

  • Tekstai
    šia tema
  • Išgama

    Išgama – sąvoka. Išgama – turbūt geriausias trumpas lietuviškas pavadinimas Lietuvą išduodančiam politikui.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (1)

    Istorinis Lietuvos karalius Mindaugas yra garbinamas istorikų ir politikų. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos valstybės simboliu paskelbtas žmogus buvo bailys, klastingas žudikas ir išdavikas, išgama, karūną gavęs mainais į pusę Lietuvos.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (2)

    Margiris ir narsieji Pilėnų gynėjai užmiršti, užtai kiekviename žingsnyje mus persekioja lietuvybės ir moralės naikinimą išaukštinančio mito apie Mindaugą ir „krikštą“ atgarsiai. Netgi Eurovizija yra tapusi oficialia lietuviškumo naikinimo priemone.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (3)

    Išaukštinę Mindaugą su ciniškųjų istorikų pagalba, šiandieniniai Lietuvos valdovai mano pateisinę ir savo pačių niekšybes. Lietuvybė toliau žeminama, Lietuva pardavinėjama, ir taip pat kaip ir 13 a. Mindaugo nusikaltimai, tai vadinama „ėjimu į Europą“.

  • Pagonybė ir pagonys

    Pagonybė ir pagonys – sąvokos ir vartojimas. Žodžiai pagonys ir pagonybė buvo išgalvoti ir dar dabar yra vartojami krikščionių siekiant pažeminti kitų tikėjimų žmones.

  • Genocidas

    Genocidas – sąvoka ir trumpas komentaras

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis