Ðûdas ir kultûra

Kodël bijome vartoti tikrus, natûralius lietuviðkus þodþius, tokius kaip ðûdas, ðikna, ðikti, myþti ir pan.? Todël, kad jie vulgarûs?

Kodël turime atsisakyti trumpø ir aiðkiø lietuviðkø þodþiø. Kodël turime kalbëti uþuolankomis ir sakyti ekskrementai, sëdmenys, tuðtintis ar lengvintis?

Mums sako, kad vartoti vulgarius þodþius nekultûringa. Taèiau kà tai turi bendro su kultûra kaip tokia? Juk perteikiami natûralûs dalykai, su kuriais nori nenori susiduriame kiekvienà dienà, fiziologiniai visai gyvajai gamtai bûdingi veiksmai.

Kas tvirtina, kad ðûdas – nekultûringas þodis? Ar tikrai laikome tuos þmones pakankamai autoritetingais nuspræsti, kas yra lietuviø tautos siektina kultûra?

Vulgarus – kitaip sakant, tautiðkas

Tarptautiniø þodþiø þodynai nedviprasmiðkai nurodo þodþio vulgarus kilmæ. „Lotyniðkai vulgaris – prieinamas visiems, visos tautos, visuotinis, þinomas, paprastas.“ 

Vulgaru laikoma tai, kas yra paprasta, visiems prieinoma ir, þinoma, – tai, kas yra kilæ ið tautos. Bûtent tai laikoma storþieviðka, nekultûringa, iðkreipta.

Dabartinës vulgarus reikðmës: „1) ðiurkðtus, storþieviðkas; 2) pernelyg subanalintas, supaprastintas, iðkreiptas.“ 

Akivaizdu, kad dabartinës þodþio vulgarus reikðmës visiðkai sutampa su jo kilme. Vulgaru laikoma tai, kas yra paprasta, visiems prieinama ir, þinoma, – tai, kas yra kilæ ið tautos. Bûtent tai laikoma storþieviðka, nekultûringa, iðkreipta.

Panieka lietuviðkai kilmei formavosi ðimtmeèiais

Akivaizdu, kad paprastumas, tautiðkumas, liaudiðkumas yra suvokiami kaip negatyvûs dalykai. Taèiau kaip galëjo atsitikti, kad panieka lietuviðkumui ásitvirtino nepriklausomoje Lietuvoje? Juk dabar netgi labiausiai niekinantys lietuvius, lietuviø tautà bei kultûrà nedrásta apie tai ir uþsiminti, bent jau vieðumoje.

Matyt, ðio reiðkinio ðaknø reikia ieðkoti istorijoje. Juk lietuvybë ðimtmeèiais buvo persekiojama, niekinama ir ávairiausiai þeminama.

Nuo 17 amþiaus iki 19 amþiaus vidurio pikèiausias lietuviø tautos prieðas buvo Jëzuitø ordino vadovaujama Katalikø baþnyèia. Lietuvybë kaip tokia buvo laikoma blogio ðaltiniu.

„Dievas nesupranta lietuviø kalbos“ – mëgdavo sakyti jëzuitai ir daugelis kitokiø katalikø þyniø. Siekdama nutautinti mûsø protëvius, Katalikø baþnyèia visaip skatino juos gëdintis savo lietuviðkumo.

Visiðkai sunaikinti lietuvybës tada nepavyko. Vis dëlto, apsidairius aplinkui, iðkart pasidaro aiðku, kad per persekiojimo ðimtmeèius, kai buvo galutinai sulenkinti aplink Vilniø ir á Rytus nuo jo gyvenæ lietuviai, jëzuitams vis dëlto pavyko áskiepyti áprotá gëdintis savo tautiðkumo ir tiems, kurie iki galo nesulenkëjo.

Gëdinimasis tautinës kilmës bûdingas daugelio prispaustø tautø elitams

Jei kas yra lankæsis demokratinëse ðalyse (kur valstybës valdþia ne niekina savo tautà, o stengiasi iðsaugoti ryðá su ja), turbût pastebëjo, kad vietinis ðûdo atitikmuo ten paprastai laikomas normaliu þodþiu. Shit – angliðkai, merde – prancûziðkai, Scheisse – vokiðkai visai nëra nevartotini þodþiai.

Tuo tarpu daugeliui nedemokratiniø tautø bûdinga tokius þodþius kaip ðûdas laikyti nemandagumo ar nekultûringumo atributais. Tarp jø aiðkiai pirmauja Japonija, nuo seno pagarsëjusi despotiðka valdþia ir aklu pavaldiniø paklusnumu. Pavyzdþiui, imperatoriui paliepus, vos ne visa tauta klusniai tapo kamikadzëmis Antrojo pasaulinio karo metais. Dabartiniais laikais Japonija garsëja besàlygiðku tarnautojø atsidavmu korporacijø vadovybei ir pan.

Garsiai iðtarti ðûdas japoniðkai (skamba panaðiai á kso ) – Japonijoje vienas didþiausiø ámanomø áþeidimø. Taèiau dauguma japonø nesivarþydami sako shit, fuck ir pan. angliðkai, netgi kalbëdamiesi tarpusavyje.

Ar ðûdas turi kà nors bendro su kultûringumu?

Atsisakant paprastø liaudiðkø þodþiø ir juos pakeièiant kitø kalbø þodþiais (pvz., alfabetas vietoj abëcëlës ar ekskrementai vietoj ðûdo) nori nenori parodoma, kad kalbantysis yra kitoks nei paprasti jo tautieèiai (kaimieèiai, muþikai, prastuomenë ar pan.). Bûtent tai kaþkada bandë parodyti sulenkëjusi, sujëzuitëjusi ir kitaip iðsigimusi Lietuvos diduomenë – kad jie iðsilavinæ, þino lotyniðkø ir lenkiðkø þodþiø, kitaip sakant, yra kultûringesni uþ ið paskutiniøjø jëgø savo kalbà saugojusius lietuvius.

Þurnalistai ir redaktoriai ásivaizduoja ágalioti spræsti, kas yra kultûringa, o kas ne. Kitaip sakant, jie ásivaizduoja esà kultûringesni uþ visà lietuviø tautà.

Ir dabar, naudodami kitø kalbø þodþius ir kitaip darkydami lietuviø kalbà, ávairaus plauko Lietuvos ponai demonstruoja, kad jie yra kitokie, kultûringesni, nei jø menkinama ir iðnaudojama lietuviø tauta.

Taèiau ar mums verta jiems paklusti? Ar tikrai atsisakymas ðimtmeèiais mûsø protëviø vartotø paprastø lietuviðkø þodþiø turi kà nors bendro su kultûringumu? Ar tikrai tapsime kultûringesni atsisakæ savo tautinës kultûros?

Ko verti didieji kultûros mokytojai?

Neseniai didieji Lietuvos interneto portalai pradëjo savo taip vadinamàjà „neburnok“ akcijà.

Tai ne vien jø nuomone nekultûringø þodþiø trynimas. („DELFI pasilieka teisæ paðalinti tuos skaitytojø komentarus, kurie yra nekultûringi...“ – ir pan.)

Tai labai tipiðkas Lietuvos þiniasklaidos sprendimas. Þurnalistai ir redaktoriai ásivaizduoja ágalioti spræsti, kas yra kultûringa, o kas ne. Kitaip sakant, jie ásivaizduoja esà kultûringesni uþ visà lietuviø tautà. Dar daugiau, jie ne tik trina komentarus, bet dar ir moralizuoja, moko mus kultûros.

Panaðiai ir su oficialiàja cenzûra. Ávairaus plauko politikai – seimûnai, rëksniai ið ávairiausiø krikðèioniðkø organizacijø, davatkos, juodasukneliai katalikø þyniai – susibûræ á ávairiausias komisijas, sprendþia kà mes galime skaityti, girdëti per radijà bei matyti kine ar per televizoriø.

Taèiau ar tie kultûros sargai yra verti spræsti, kas yra lietuviðka kultûra?

Ar mes, lietuviai, atsisakysime tradiciniø lietuviðkø þodþiø todël, kad mums taip liepia korumpuoèiausi pasaulio politikai, arogantiðkiausi juodasukneliai þyniai ar parsidavëliðkiausia þiniasklaida? Ar pasiduosime primityviai propagandai, skleidþiamai ið uþsakomøjø straipsniø, propagandos, ðmeiþto ir dezinformacijos klestinèiø interneto portalø?

Juk tokius senus lietuviðkus þodþius, kaip ðûdas, ðikna, myþti ir daugelis kitø, mums iðsaugojo mûsø protëviai, ðimtmeèiais atsilaikæ prieð juos lenkiðkosios kultûros mokiusius tuometinius Lietuvos degeneratus.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas