Kodėl leidžiamės įtikinami, kad seni lietuviški žodžiai yra vulgarūs ir todėl nevartotini? Kodėl leidžiame Jiems nuspręsti, kas Lietuvoje yra kultūringa, o kas ne?
Kodėl bijome vartoti tikrus, natūralius lietuviškus žodžius, tokius kaip šūdas, šikna, šikti, myžti ir pan.? Todėl, kad jie vulgarūs?
Kodėl turime atsisakyti trumpų ir aiškių lietuviškų žodžių. Kodėl turime kalbėti užuolankomis ir sakyti ekskrementai, sėdmenys, tuštintis ar lengvintis?
Mums sako, kad vartoti vulgarius žodžius nekultūringa. Tačiau ką tai turi bendro su kultūra kaip tokia? Juk perteikiami natūralūs dalykai, su kuriais nori nenori susiduriame kiekvieną dieną, fiziologiniai visai gyvajai gamtai būdingi veiksmai.
Kas tvirtina, kad šūdas nekultūringas žodis? Ar tikrai laikome tuos žmones pakankamai autoritetingais nuspręsti, kas yra lietuvių tautos siektina kultūra?
Tarptautinių žodžių žodynai nedviprasmiškai nurodo žodžio vulgarus kilmę. Lotyniškai vulgaris prieinamas visiems, visos tautos, visuotinis, žinomas, paprastas.
Vulgaru laikoma tai, kas yra paprasta, visiems prieinoma ir, žinoma, tai, kas yra kilę iš tautos. Būtent tai laikoma storžieviška, nekultūringa, iškreipta.
Dabartinės vulgarus reikšmės: 1) šiurkštus, storžieviškas; 2) pernelyg subanalintas, supaprastintas, iškreiptas.
Akivaizdu, kad dabartinės žodžio vulgarus reikšmės visiškai sutampa su jo kilme. Vulgaru laikoma tai, kas yra paprasta, visiems prieinama ir, žinoma, tai, kas yra kilę iš tautos. Būtent tai laikoma storžieviška, nekultūringa, iškreipta.
Akivaizdu, kad paprastumas, tautiškumas, liaudiškumas yra suvokiami kaip negatyvūs dalykai. Tačiau kaip galėjo atsitikti, kad panieka lietuviškumui įsitvirtino nepriklausomoje Lietuvoje? Juk dabar netgi labiausiai niekinantys lietuvius, lietuvių tautą bei kultūrą nedrįsta apie tai ir užsiminti, bent jau viešumoje.
Matyt, šio reiškinio šaknų reikia ieškoti istorijoje. Juk lietuvybė šimtmečiais buvo persekiojama, niekinama ir įvairiausiai žeminama.
Nuo 17 amžiaus iki 19 amžiaus vidurio pikčiausias lietuvių tautos priešas buvo Jėzuitų ordino vadovaujama Katalikų bažnyčia. Lietuvybė kaip tokia buvo laikoma blogio šaltiniu.
Dievas nesupranta lietuvių kalbos mėgdavo sakyti jėzuitai ir daugelis kitokių katalikų žynių. Siekdama nutautinti mūsų protėvius, Katalikų bažnyčia visaip skatino juos gėdintis savo lietuviškumo.
Visiškai sunaikinti lietuvybės tada nepavyko. Vis dėlto, apsidairius aplinkui, iškart pasidaro aišku, kad per persekiojimo šimtmečius, kai buvo galutinai sulenkinti aplink Vilnių ir į Rytus nuo jo gyvenę lietuviai, jėzuitams vis dėlto pavyko įskiepyti įprotį gėdintis savo tautiškumo ir tiems, kurie iki galo nesulenkėjo.
Jei kas yra lankęsis demokratinėse šalyse (kur valstybės valdžia ne niekina savo tautą, o stengiasi išsaugoti ryšį su ja), turbūt pastebėjo, kad vietinis šūdo atitikmuo ten paprastai laikomas normaliu žodžiu. Shit angliškai, merde prancūziškai, Scheisse vokiškai visai nėra nevartotini žodžiai.
Tuo tarpu daugeliui nedemokratinių tautų būdinga tokius žodžius kaip šūdas laikyti nemandagumo ar nekultūringumo atributais. Tarp jų aiškiai pirmauja Japonija, nuo seno pagarsėjusi despotiška valdžia ir aklu pavaldinių paklusnumu. Pavyzdžiui, imperatoriui paliepus, vos ne visa tauta klusniai tapo kamikadzėmis Antrojo pasaulinio karo metais. Dabartiniais laikais Japonija garsėja besąlygišku tarnautojų atsidavmu korporacijų vadovybei ir pan.
Garsiai ištarti šūdas japoniškai (skamba panašiai į kso ) Japonijoje vienas didžiausių įmanomų įžeidimų. Tačiau dauguma japonų nesivaržydami sako shit, fuck ir pan. angliškai, netgi kalbėdamiesi tarpusavyje.
Atsisakant paprastų liaudiškų žodžių ir juos pakeičiant kitų kalbų žodžiais (pvz., alfabetas vietoj abėcėlės ar ekskrementai vietoj šūdo) nori nenori parodoma, kad kalbantysis yra kitoks nei paprasti jo tautiečiai (kaimiečiai, mužikai, prastuomenė ar pan.). Būtent tai kažkada bandė parodyti sulenkėjusi, sujėzuitėjusi ir kitaip išsigimusi Lietuvos diduomenė kad jie išsilavinę, žino lotyniškų ir lenkiškų žodžių, kitaip sakant, yra kultūringesni už iš paskutiniųjų jėgų savo kalbą saugojusius lietuvius.
Žurnalistai ir redaktoriai įsivaizduoja įgalioti spręsti, kas yra kultūringa, o kas ne. Kitaip sakant, jie įsivaizduoja esą kultūringesni už visą lietuvių tautą.
Ir dabar, naudodami kitų kalbų žodžius ir kitaip darkydami lietuvių kalbą, įvairaus plauko Lietuvos ponai demonstruoja, kad jie yra kitokie, kultūringesni, nei jų menkinama ir išnaudojama lietuvių tauta.
Tačiau ar mums verta jiems paklusti? Ar tikrai atsisakymas šimtmečiais mūsų protėvių vartotų paprastų lietuviškų žodžių turi ką nors bendro su kultūringumu? Ar tikrai tapsime kultūringesni atsisakę savo tautinės kultūros?
Neseniai didieji Lietuvos interneto portalai pradėjo savo taip vadinamąją neburnok akciją.
Tai ne vien jų nuomone nekultūringų žodžių trynimas. (DELFI pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi... ir pan.)
Tai labai tipiškas Lietuvos žiniasklaidos sprendimas. Žurnalistai ir redaktoriai įsivaizduoja įgalioti spręsti, kas yra kultūringa, o kas ne. Kitaip sakant, jie įsivaizduoja esą kultūringesni už visą lietuvių tautą. Dar daugiau, jie ne tik trina komentarus, bet dar ir moralizuoja, moko mus kultūros.
Panašiai ir su oficialiąja cenzūra. Įvairaus plauko politikai seimūnai, rėksniai iš įvairiausių krikščioniškų organizacijų, davatkos, juodasukneliai katalikų žyniai susibūrę į įvairiausias komisijas, sprendžia ką mes galime skaityti, girdėti per radiją bei matyti kine ar per televizorių.
Tačiau ar tie kultūros sargai yra verti spręsti, kas yra lietuviška kultūra?
Ar mes, lietuviai, atsisakysime tradicinių lietuviškų žodžių todėl, kad mums taip liepia korumpuočiausi pasaulio politikai, arogantiškiausi juodasukneliai žyniai ar parsidavėliškiausia žiniasklaida? Ar pasiduosime primityviai propagandai, skleidžiamai iš užsakomųjų straipsnių, propagandos, šmeižto ir dezinformacijos klestinčių interneto portalų?
Juk tokius senus lietuviškus žodžius, kaip šūdas, šikna, myžti ir daugelis kitų, mums išsaugojo mūsų protėviai, šimtmečiais atsilaikę prieš juos lenkiškosios kultūros mokiusius tuometinius Lietuvos degeneratus.
19. kartonas2019 02 25 17:43:57
vafleiiiiiiiiiiiiiiiiii ii
18. BYBYS2016 09 05 16:39:22
LOL
17. Erika2014 02 11 19:29:02
:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD DDDDDDDDDDDD
16. Liutauras2014 01 30 11:52:55
Jūs esate durniai
15. didbybis2013 07 06 17:12:06
sudas liks sudas
14. as2011 05 18 12:35:41
gal vvvvvv reikėjo pavadinti šudas.lt??
13. arnas2010 03 29 18:49:22
sudas yra paprastas lietuviu zodis gliu pasakyti pan pydaras gaidys asilas
12. ash_karolis_as_kietas2009 10 31 22:13:53
manau kad sudai yra kieti. man patinka trydos, tokie minksti ir JUODI. Megstu sikti ant ciuzinio ir i vandeni
11. Algis2009 09 25 19:32:45
suprantat, ekskrementai yra labai labal lietuviskas zodis :D
10. Giedrius2009 01 19 22:41:27
:))))
Būtent Lietuvai visiškai nusispjaut kokius žodžius vartoja Britanijos karalienė.
O man visiškai nusispjaut kaip mane vertina :)))))))
Katalikų šventikas Sigitas Bitkauskas viešai, per televiziją, tyčiojosi iš lietuviškojo dievo Velnio (Vėlino) per pačią jo šventąją dieną Vėlines ir begėdiškai kurstė neapykantą kitokių pažiūrų žmonėms.
Kalėdos kruviniausios asmenybės žmonijos istorijoje, žudyti kursčiusio nusikaltėlio, begėdžio veidmainio ir šventvagio smurtininko gimtadienis.
Išniekintoji Palangos šventovė katalikų vis labiau dergiamos Lietuvos simbolis. Negerbiami ir įžeidinėjami dievai apleidžia ne tik Palangą, bet ir visą Lietuvą.
Kovo 11 gedulingiausia diena lietuvių tautos istorijoje. Jau 25 metus esame ne tik negailestingai niekinami ir vejami iš Lietuvos, bet ir ŽUDOMI tikrąja šio žodžio prasme savo pačių gimtinėje.
Šiurpą kelia internete platinami begėdiški filmukai, kuriuose tyčiojamasi iš Sausio 13-ąją sužeistų ir žuvusių žmonių. Tai akivaizdūs ne tik Sąjūdžio bei prokuratūros, bet ir visos Lietuvos valstybės nusikalstamos esmės įrodymai.
LR vyriausybė jau daug metų kariauja melo ir propagandos informacinį karą prieš mūsų tautą. Rusijos grėsme mus gąsdina, kad nesipriešintume galutiniam išsityčiojimui iš mūsų kalbos ir rašto.
Vadinamoji Lietuvos Respublika sulygino mus, lietuvius, su šunimis.
Jei nenorime likti beteisiais gyvuliais savo tėvų šalyje ir gėdingai išnykti visų niekinami ir žeminami, išdrįskime bent tvirtai pasakyti: Lietuvą lietuviams! Taip, kad išgirstų.
Siekdami pažeminti Margirį ir Pilėnų didvyrius, katalikai bando pateisinti savo nusikaltimus prieš lietuvybę ir lietuviškąjį tikėjimą.
Išaukštindami Brunoną Kverfurtietį ir jo nusikaltimą prieš lietuvius, Lietuvos tūkstantmečio proga katalikai dar kartą pažemina lietuvių tautą ir lietuviškąjį tikėjimą.
Globalizacija ir televizija paverčia lietuviškumą nepelningu, o lietuvių emigracija dar labiau komplikuoja lietuvybės perspektyvas.
Lietuvių kalba vis daugiau teršiama angliškais ir kitų kalbų barbarizmais. Norint, kad lietuvių kalba išliktų funkcionali, gyvybinga ir, svarbiausia, lietuviška, reikia ilgalaikių ir sistemingų pastangų bei atitinkamo finansavimo.
Lietuvių kalba nyksta, Lietuvių tauta emigruoja jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, lietuvybė greitai gali visiškai išnykti.
Perdėtas lietuvių kalbos gryninimas ir norminimas erzina lietuvius, diskredituoja kalbininkus, Lietuvių kalbos komisiją ir pačią lietuvybę.
Kiekvienas neabejingas savo tautai lietuvis gali prisidėti prie lietuvybės išsaugojimo.