Revoliucinë kova – vienintelë iðeitis?

Pagaliau atsitiko tai, ko visi seniai laukë, bet jau nebesitikëjo. Á Seimà lëkë akmenys, á politikus – kiauðiniai. Vienà kartà neiðlaikë netgi taip visø niekinama verðiø tauta.

O po to sekë dar ádomesnë valdþios ir jà aptarnaujanèiø organø – teisësaugos, þiniasklaidos, Katalikø baþnyèios ir kitø ið biudþeto vienaip ar kitaip finansuojamø organizacijø – reakcija.

Ið pradþiø, kaip ir reikëjo tikëtis, buvo pabandyta apjuodinti neapsikentusius þmones. Rusijos agentai, buduliai, padugnës ir pan. þodeliai buvo kartojami ir kartojami siekiant átikinti patikliausius skaitytojus ar þiûrovus, kad padorus lietuvis jokiu bûdu negalëtø mesti akmens á Seimà.

Taèiau truputá vëliau prasidëjo Arûno Valinsko teisinimaisi, seimûnai ánirtingai puolë maþintis atlyginimus, ir netgi pasigirdo raginimø perþiûrëti neturtingiausiøjø lietuviø kaulais stumiamos mokesèiø reformos projektà.

Taigi po daugelio metø bevaisiø verkðlenimø, niekam neádomiø protestø, demonstracijø ir pan. kultûringø staipymøsi bûtent fizinë prievarta privertë valdþià vienà kartà atsiþvelgti á lietuviø reikalavimus.

Ið pradþiø tai pribloðkia, taèiau, apsiþvalgius aplinkui, darosi akivaizdu, kad kiauðiniai, akmenys ir Molotovo kokteiliai – vienintelë tautai likusi priemonë nors kaþkaip átakoti Lietuvos valstybës politikà.

Fasadinë demokratija atriboja politikà nuo daugumos lietuviø

Lietuvos valstybë formaliai vadinasi demokratine respublika, panaðiai kaip Ðiaurës Korëja ar kaþkada Tarybø Sàjunga. Taèiau tikrovëje nemilijonieriai, kitaip sakant, absoliuti lietuviø dauguma negali daryti jokios esminës átakos valstybës valdymui.

Kaip ir tarybiniais laikais, lietuviai turi balsavimo teisæ, taèiau labai panaðiai kaip ir tada, jie neturi ið ko rinktis – be faktiðkai visiðkai vienodø vienokioms ar kitokioms finansinëms ar pramoninëms grupuotëms dirbanèiø, instituciniø vagiø gaujas labai primenanèiø partijø.

Formaliai Lietuvos konstitucija uþtikrina lygias galimybes dalyvauti politikoje visiems lietuviams, taèiau ðis áspûdis apgaulingas. Visa eilë dabartiniø valdanèiøjø partijø priimtø ástatymø bei taisykliø pavertë politikà milijonieriø uþsiëmimu.

Netgi naujai partijai ásteigti reikia ðimtatûkstantiniø investicijø. Visø pirma, reikia bent tûkstanèio nariø. Naujos partijos steigëjai vargiai ar gali turëti tiek paþástamø, norinèiø stoti á naujà partijà. Formaliai reikalaujamus ðimtus nariø-statistø reikia samdyti. Be to, tarp tokiø atsitiktiniø nariø paprastai netrûksta provokatoriø ið saugumo ar panaðiø struktûrø. Tûkstanèio nariø reikalavimas atrodo visai nekaltas, taèiau ið tikrøjø jis sukelia labai rimtas problemas dabartiniø vagiø valdþioje oponentams.

Kita didelë kliûtis – partijos registravimas Teisingumo ministerijoje. Ðioji gali tiek vilkinti partijos registravimà, tiek ið viso atsisakyti registruoti aiðkindama partijos ástatø ar programos neatitikimu Lietuvos konstitucijai, ástatymams ar pan. Steigiamos naujos partijos likimà sprendþia valdininkai, kuriuos á jø postus vienaip ar kitaip prastûmë valdanèiosios partijos. O jos á tokias pareigas skiria labiausiai atsidavusius savo subinlaiþius, galinèius uþblokuoti potencialius konkurentus jau steigimosi stadijoje.

Þiniasklaida – milijonieriø ir vagiø prerogatyva

Taèiau sunkiausia – papasakoti þmonëms apie susikûrusià naujà partijà. Dabartinë valdþia apdairiai priëmë ástatymus, faktiðkai draudþianèius reklamà gatvëse – nepalikdama alternatyvø milijonus kainuojanèiai reklamai þiniasklaidoje.

Visa nors kiek labiau skaitoma Lietuvos þiniasklaida tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso vienai ar kitai politinei grupuotei. Todël Lietuvos þurnalistai ir ypaè redaktoriai nesuinteresuoti raðyti apie potencialius savo ðeimininkø prieðininkus, nebent pasitaikytø proga juos kaip nors apjuodinti.

Ið kitos pusës, komercinë Lietuvos þiniasklaida klesti ið to, kad vienaip ar kitaip pastoviai dalyvauja vagyste vadintiname valstybës turto savinimesi – vël ir vël gaudama milijonus ið valstybës prarandamø milijardø. Tipiðkas pavyzdys – Vakarø skirstomøjø tinklø perëjimas á Vilniaus deðimtuko rankas.

Ne paslaptis, kad ið tikrøjø þiniasklaidos versle galima uþdirbti dviem bûdais. Pirma, gerai mokama uþ dezinformacijà – uþsakomuosius straipsnius, skirtus lietuviams suklaidinti apgaulingai iðgiriant uþsakovà, jo prekes, ámonæ ar pan. arba apðmeiþiant jo verslo ar politinius konkurentus.

Antras þiniasklaidos gerbûvio ðaltinis – mokestis uþ tylëjimà. Laikraðtis, interneto portalas ar pan. surenka kompromituojanèià medþiagà, supaþindina su ja klientà, o tas sumoka milijonus, kad ði medþiaga nebûtø skelbiama – uþsako iðtisus puslapius reklamos, paremia sporto klubà ar pan.

Þiniasklaida sàmoningai blokuoja informacijà apie politikus – ne vagis, nes, ðiems laimëjus rinkimus, prarastø ðimtus ið dabartinës vagiø valdþios gaunamø milijonø.

Visa Lietuvos þiniasklaida – nuo „Lietuvos Ryto“ iki „Delfi.lt“ ir „Laisvo laikraðèio“ – uþversta ið pirmo þvilgsnio nesuvokiamai brangia reklama.

Akivaizdu, kad valstybës ir kitokio turto vagys valdþioje pastoviai dalinasi su þiniasklaida, ir ðiai neapsimoka leisti ateiti á valdþià sàþiningiems lietuviams. Þiniasklaida sàmoningai blokuoja informacijà apie politikus – ne vagis, nes, ðiems laimëjus rinkimus, prarastø ðimtus ið dabartinës vagiø valdþios gaunamø milijonø.

Geriausias to árodymas – 2008 m. Seimo rinkimø kampanija, kai skaitytojai ir þiûrovai buvo informuojami tik apie dabartines vagiø gaujas primenanèias Seimo partijas. Kitos, neturëjusios nei vogimo patirties, nei milijonø apmokëti uþsakomiesiems þurnalistams, iðnyko ið laikraðèiø, interneto puslapiø ir televizijos ekranø.

Pavyzdþiui, „Delfi.lt“ skelbtose prieðrinkiminëse politikos analizëse beveik nebuvo uþsimenama apie neseimines partijas. Aptarinëjant apklausø rezultatus, daþnai nebûdavo skelbiami netgi maþesniø partijø pavadinimai. Jos buvo vadinamos „marginalinëmis“, „autsaideriais“ ir pan. – tuo bûdu primygtinai átikinëjant skaitytojus, jog neturi jokiø vilèiø patekti á Seimà, – ir geriau balsuoti uþ „Delfi.lt“ numylëtuosius ir visaip iðgirtuosius konservatorius bei liberalus.

Apibendrinant, neturint milijonø ir nesiruoðiant vogti atëjus á valdþià – informuoti Lietuvos þmoniø apie naujai ákurtà politinæ partijà praktiðkai neámanoma.

Partija, kuri galëtø atstovauti daugumai lietuviø, neturi realiø galimybiø patekti á Seimà. Net jeigu ir pavyks uþsiregistruoti Teisingumo ministerijoje, rinkëjai apie jà paprasèiausiai nesuþinos.

Todël neturtingieji lietuviai neturëjo, neturi ir, matyt, neturës uþ kà balsuoti – lygiai taip pat, kaip ir tarybiniais laikais.

Taikius protestus valdþia atvirai ignoruoja

Gal bûtø galima priversti valdþià atsiþvelgti á tautos interesus taikiai protestuojant?

Ligðiolinë Lietuvos istorija parodo, kad ir tai nerealu. Kiek bebuvo taikiø masiniø demonstracijø, jos nedavë jokiø rezultatø.

Apie protesto akcijas bûdavo nutylima arba ið jø buvo tiesiog ðaipomasi. Valdþios subinëje klestinti Lietuvos þiniasklaida panaudodavo visus savo sugebëjimus siekdama apjuodinti á taikius protestus susirinkusius nevilties apimtus lietuvius.

Runkeliai, megztosios beretës ir panaðios Lietuvos politiniø þurnalistø (kuriø dauguma primena valdþios gerai apmokamas plunksnos prostitutes) etiketës lipdomos naivuoliams, kurie dar kaþko tikisi pasiekti taikiomis priemonëmis.

Ið skurdo prislëgtø lietuviø desperatiðkø praðymø arogantiðkieji Lietuvos þurnalistai atvirai tyèiojasi.

Pati valdþia atvirai niekina taikius protestuotojus. Á 2008 m. sausio 16 d. demonstracijà prie Seimo suvaþiavo tûkstanèiai þmoniø ið visos Lietuvos, taèiau nei Seimo pirmininkas, nei Ministras pirmininkas nesiteikë ne tik jø iðklausyti, bet netgi pasisveikinti.

Tik svarbias pareigas uþimantys darbuotojai (mokytojai, policininkai ir pan.) gali sulaukti valdþios dëmesio. O pensininkai, bedarbiai ir kitos gyvybiðkai svarbiø funkcijø neatliekanèios visuomenës grupës gali protestuoti nuo ryto iki vakaro – tiek valdþia, tiek þiniasklaida ið jø tiktai juoksis.

Kaip parodë sausio 16-osios ávykiai Vilniuje, paveikti valdþià lietuviai tegali kiauðiniais ir akmenimis. Andrius Kubilius ir Artûras Valinskas begëdiðkai ignoravo tûkstanèius protestuotojø, kol ðie neprivertë policijos griebtis aðariniø dujø bei guminiø kulkø.

Prievarta – vienintelis neturtingiems þmonëms likæs politinës átakos árankis

Taigi, nepaisant populiariø vieðø paistalø apie Lietuvos demokratiðkumà, Lietuvos ástatymai, jau nusistovëjusios tradicijos ir ið dabartinës valdþios nusikaltimø klestinti þiniasklaida nesuteikia daugumai lietuviø (neturtingiesiems) jokios realios galimybës taikiai átakoti valstybës valdymà.

To rezultatus ir matome paskutiniøjø deðimtmeèiø politikoje. Kaþkada valstybei priklausiusios strateginës ámonës pusvelèiui arba ið viso dykai atiduodamos uþsienio avantiûristams ar Lietuvos oligarchams, kurie po to savo ruoþtu dosniai atsilygina savo bendravagiams politikams bei þiniasklaidai.

Plëðdami Lietuvà, vis labiau turtingëja keli nuoðimèiai paèiø begëdiðkiausiø lietuviø. Tuo tarpu tautos daugumà sudarantys dar nepabëgæ sàþiningi (ir todël – neturtingi) lietuviai toliau skursta. Atskirtis tarp turtingiausiøjø ir neturtingøjø viena didþiausiø Europoje.

Nepaisant rekordinës socialinës atskirties, mokesèiø naðta vël ir vël perskirstoma taip, kad vis didesnis krûvis tektø neturtingiausiems, o milijonieriø prievolës ir toliau maþëtø.

Akivaizdu, kad dabartiniams vagims valdþioje vis labiau áþûlëjant, taikiø priemoniø apginti savo interesus tauta nebeturi. Vienintelis likæs bûdas kà nors pakeisti nenorintiems pasiduoti, susitaikyti su beteisyste bei paþeminimais ar pabëgti ið tëvynës lietuviams – revoliucinë kova prieð valdþià uzurpavusias vagiø partijas ir jø pakalikus.

Kaip bebûtø liûdna, bet panaðu, kad kiauðiniams, akmenims ir Molotovo kokteiliams Lietuvoje teliko viena alternatyva – nuleisti galvà, iðtiesti rankà, klauptis prieð kryþiø ir guostis, jog esame verðiø tauta.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas