.

2009 m. vasario 17 d.

Lietuvos vardo tūkstantmetis – dar viena išgamų šventė

Kaip Lietuvos vardo tūkstantmetį švenčiant Lietuvos vardo paminėjimą Kvedlinburgo metraštyje, pripažįstama, kad mūsų šaliai vardą suteikė vokiečių metraštininkas. Ir vėl valdžia žemina mus, Lietuvą bei visą lietuvių tautą.

Lietuvos vardo tūkstantmetis – šventė, šiurpesnė ir ciniškesnė ko gero netgi už vadinamąją Valstybės dieną.

Pats valdžios noras kažką švęsti visiškai natūralus – įvairiausiems iškilmingiems minėjimams, konferencijoms, fejerverkams, pagaliau reklamai televizijoje ir kitur bus išleista daug dešimčių, jei ne šimtų, valstybinių milijonų. Ne vienas ir ne du milijonai sugrįš į partijų kasas bei jų vadovų kišenes atgalinių kyšių (otkatų) pavidalu.

Viskas kaip įprasta – už paslaugas iš biudžeto bus sumokėta daug daugiau, nei priderėtų, o po to dėkingi verslininkai ir žurnalistai atsidėkos savo geradariams jei ne parama ES parlamento ar prezidento rinkimuose ar tiesiog į leteną, tai natūra – gražiomis kelionėmis, nemokamais liaupsinamaisiais straipsniais pirmuose puslapiuose ir pan.

Nenumaldomą valdžios troškimą vogti net ir sunkiu tautai metu galima suprasti – toks jau jų gyvenimo būdas. Šiurpina pati oficiali šventimo proga – tai, kas yra švenčiama.

Oficialus šventės pavadinimas (Lietuvos vardo tūkstantmetis) reiškia, kad mūsų šalis buvo pavadinta Lietuva lygiai prieš tūkstantį metų.

Tačiau viskas, kas įvyko 1009 m., – į daugiau kaip tūkstantį kilometrų nuo Lietuvos nutolusios Saksonijos metraštį buvo įrašytas vienas vienintelis sakinys, kuriame minimas jau kažin kiek (gal netgi šimtų) metų susikūrusios ir pasivadinusios Lietuva šalies vardas.

Šį įvykį paskelbdama Lietuvos vardo atsiradimu, dabartinė Lietuvos valdžia mūsų tautos ir valstybės vardo sukūrėju oficialiai įvardina ne mūsų protėvius, ne pačią lietuvių tautą, o vokiečių metraštininką (kurio net vardas nežinomas), užregistravusį mirties bausmę, įvykdytą lietuviškus dievus išniekinusiam šventvagiui.

Valdžios siekis susigalvoti vis naujas iškilmingas progas valstybės turto grobstymui palengvinti jau seniai tapo nuobodžia kasdienybe. Vis dėlto, „Lietuvos vardo tūkstantmetis“ – ypač ciniškas tautos įžeidimas, tiesiogiai pažeminantis kiekvieną lietuvybei neabejingą lietuvį.

1009-ieji, išsvajota šventvagio mirtis

Prieš tūkstantį metų Lietuva nebuvo turtinga šalis. Nebuvo čia nei aukso, nei deimantų, nei didelių miestų, nei turtingų rūmų. Kitaip sakant, Lietuvoje nebuvo ko plėšti. Todėl katalikų „misionieriai“ ilgai nesidomėjo lietuviais, kaip, beje, ir kitais baltais.

Vis dėlto, kartas nuo karto į Pabaltijį užklysdavo siekę tapti „šventaisiais“ ar tiesiog nusivylę gyvenimu savižudžiai.

Kaip ir dabar, 1009 m. šventvagystė buvo kriminalinis nusikaltimas.

997 m., susipykęs su Katalikų bažnyčios vadovybe, čekų vyskupas Vaitiekus (Adalbertas) atvyko į Prūsiją ir, nepaisydamas daugelio perspėjimų, išniekino šventąjį prūsų mišką – netgi degino šventus medžius. Žinoma, jam buvo įvykdyta mirties bausmė, ir netrukus šventvagys buvo paskelbtas katalikų „šventuoju“.

Kaip ir dabar, 1009 m. šventvagystė buvo kriminalinis nusikaltimas. Tais laikais jokioje šalyje išniekinęs šventovę nusikaltėlis negalėjo tikėtis pasigailėjimo. (Katalikai juk ir 18 a. pabaigoje nedvejodami lietuvį gyvą sudegino – vien už tai, kad jis neigė Jėzaus iš Nazareto dieviškumą.)

Kvedlinburgo metraščio herojus Brunonas Kverfurtietis žavėjosi Vaitiekumi ir, matyt, ir sau buvo numatęs panašią mirtį. Tada tai buvo populiariausias kelias į šventumą“.

Viduriniais Viduramžiais tarp katalikų buvo madinga provokuojančiai įžeidinėti nekrikščionis ir jų tikėjimą. Tuo būdu fanatikas užsitikrindavo „kankinio“ mirtį ir tapdavo šventuoju.

Dabar tai atrodo brutalu ir kvaila, tačiau to meto krikščionių kankiniai – maniakai tiesiog sekė savo dievo pavyzdžiu. Juk ir pats Jėzus iš Nazareto lygiai taip pat išsiprovokavo savo mirties bausmę, suteikusią jam kankinio, o vėliau ir dievo statusą, demonstratyviai išniekindamas Jeruzalės šventyklą.

Daugiau apie evangelijų liudijamus Jėzaus nusikaltimus:Jėzus Kristus – dievas nusikaltėlis

1009 m. pradžioje Brunonas Kverfurtietis atvyko „misionieriauti“ kažkur į tuometinės Lietuvos pasienį su (Kijevo) Rusia (kai kurie istorikai mano, kad su Prūsija). Panašiai kaip Vaitiekus ar dabartiniai nekaltų mergelių išsiilgę modžahedai, Brunonas išprovokavo savo mirties bausmę, įvykdydamas nusikaltimą, už kurį tais laikais negalėjo tikėtis pasigailėjimo – sudegindamas vietinių dievų simbolius.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Brunonas buvo nubaustas mirties bausme. Nors jo ir nekankino prieš mirtį, kaip panašiu atveju greičiausiai būtų pasielgę krikščionys, Brunonas Kverfurtietis pasiekė savo tikslą ir buvo paskelbtas „šventuoju“.

Daugiau apie Vaitiekaus ir Brunono „misijas“ Pabaltijyje:Laiškai Lietuvos Vyskupų Konferencijai ir popiežiui J. Racingeriui...

Tokia jau buvo Romos popiežių politika – katalikai buvo skatinami nusikaltimams prieš kitatikius už tai žadant amžiną gyvenimą ir pomirtinę šlovę.

Eilinis įrašas metraštyje

Būtent aprašant Brunono Kverfurtiečio mirtį, Kvedlinburgo metraštyje ir buvo užsiminta apie Lietuvą.

„Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, 11-aisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą 7-ąją dieną prieš kovo idas su 18 saviškių nukeliavo į dangų”.

Šis sakinys laikomas seniausiu rašytiniu Lietuvos vardo paminėjimu. Tai, be abejo, suteikia romantišką atspalvį Kvedlinburgo metraščiui ir netgi pačiam Brunono likimui, tačiau senovinėje kronikoje nieko nekalbama nei apie Lietuvos valstybės susikūrimą, nei apie vardo jai suteikimą.

Tiesiog Kvedlinburgo metraštis – seniausias žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Lietuvos vardas.

Valstybinė šventė paverčia vokiečių metraštininką Lietuvos vardadaviu

Vis dėlto, šiemet ne šiaip prisimenamas 1000 metų senumo sakinys apie Brunono Kverfurtiečio mirtį. Iškilmingai švenčiamas „Lietuvos vardo tūkstantmetis“, kartais netgi viešai vadinamas „Lietuvos tūkstantmečiu“.

Tai reiškia, kad iki 1009 m. Lietuva neegzistavo. Kitaip sakant, oficialiai pripažįstama, jog vardą Lietuva mūsų šaliai suteikė vokietis metraštininkas iš Kvedlinburgo.

Lietuvių tauta oficialiai niekinama Lietuvos valstybėje.

Nors iš paties įrašo aišku, kad Lietuva tuo metu jau vadinosi šiuo vardu, nors akivaizdu, kad patys lietuviai susigalvojo savo šalies pavadinimą, nors visai įmanoma, kad jis jau buvo ir anksčiau užrašytas kokiuose nors neišlikusiuose dokumentuose, valdžia nori pabrėžti, kad būtent įrašymas vokiškame metraštyje suteikė Lietuvai šalies vardo statusą.

Lietuvos vardo tūkstantmečio šventimas – dar vienas tautos įžeidimas

Galbūt oficialiai išaukštindama įrašą Kvedlinburgo metraštyje, Lietuvos valdžia nori pabrėžti, kad vardas Lietuva įsiteisino, kai jį pripažino katalikai, pagal oficialią poziciją – aukštesnės kultūros žmonės už visaip menkinamus ir pravardžiuojamus mūsų protėvius? Gal tai, kad Lietuvos vardą užrašė krikščionys, norima pavaizduoti kaip savotišką Lietuvos krikštą?

Bet kokiu atveju, sakinio senovinėje kronikoje interpretavimas Lietuvos vardo sukūrimu pažemina lietuvių tautą. Juk išeina, kad Lietuva – ne visos lietuvių tautos pasiekimas, ne iš mūsų širdžių kilęs žodis, o svetimos šalies raštininko kūrinys.

Taigi įrašo apie Brunono Kverfurtiečio mirtį metinių šventimas kaip Lietuvos vardo tūkstantmečio yra dar vienas valdžios akibrokštas jos ir taip beatodairiškai išnaudojamai bei žeminamai lietuvių tautai.

Lietuvių tauta oficialiai niekinama Lietuvos valstybėje. Vadinamoji Valstybės diena yra švenčiama būtent tada, kai (yra spėjama) buvo karūnuotas Mindaugas, gavęs karaliaus karūną mainais už tai, kad atidavė Kalavijuočių ordinui pusę tuometinės Lietuvos teritorijos – taigi ir pusę tuometinės lietuvių tautos.

Kitas oficialus didvyris – didysis Vytautas, padaręs karjerą pardavinėdamas Žemaičius pikčiausiems jų priešams kryžiuočiams, vėliau – griaudamas lietuviškas šventoves, kirsdamas šventus miškus ir pražudydamas tautos žiedą beprasmiškame kryžiaus žygyje.

Trumpai tariant, oficialiais valstybės herojais paskelbti didžiausi istoriniai prekiautojai šalimi ir tauta, titulus nusipirkę savo išduotų lietuvių kraujo kaina.

O mes, kaip visada, nuolankiai stebime, kaip vėl ir vėl atvirai tyčiojamasi iš mūsų šalies ir netgi jos vardo.

Įpratę žeminti ir pardavinėti tautą, dabartiniai Lietuvos valdovai dar labiau tyčiojasi iš lietuvybės, paversdami Lietuvos vardo sukūrėju svetimšalį raštininkėlį, kurio net vardas nežinomas.

Dar daugiau, pats valstybės vadovas iškilmingai skelbia, kad būtent 1009 m. atsirado (taigi buvo vokiečių metraštininko sukurta) ir pati Lietuva, kaip šalis.

Ką begalvoti apie lietuvius, 2009 m. švenčiančius Lietuvos vardo tūkstantmetį?


<...> Būkime kartu su Lietuva ir pasauliu! Vienu balsu garsiai skelbkime: Lietuvai jau tūkstantis metų!

    Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus  
APIE LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMĄ

Švęsdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio Jubiliejų būkime kartu ir vienykime savo pastangas bei asmeninius talentus valstybės stiprinimo ir jos vardo garsinimo darbuose. Kiekvieno žmogaus, kiekvieno iš mūsų laisvė ir atsakomybė, talentas ir darbas tebūna nukreipti ta pačia kryptimi. Tikiu, kad šiuo keliu eidami dar labiau susitelksime kaip viena didelė bendruomenė - lietuvių tauta.

Linkiu, kad minint Lietuvos tūkstantmečio istorijos Jubiliejų šis jausmas būtų itin stiprus ir gyvas, kad taptume vieni kitiems itin svarbūs, reikalingi ir rūpimi.

Būkime kartu su Lietuva ir pasauliu! Vienu balsu garsiai skelbkime: Lietuvai jau tūkstantis metų!

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus

Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos pirmininkas

Graudu, kai Lietuvos Prezidento pareigas einantis asmuo žemina lietuvių tautą teigdamas, kad Lietuva atsirado 1009 m. – būtent tada, kai jos vardas buvo įrašytas į Kvedlinburgo metraštį.

Klausimas
Kodėl dauguma lietuvių neprotestuoja prieš oficialų Lietuvos vardo tūkstantmečio šventimą 2009 m.?

Nes Lietuva įkurta 1009 m.

Nes mūsų šalis gavo vardą Lietuva 1009 m.

Nes nežino savo šalies istorijos

Nes negerbia savo tautos

Nes jiems nusispjaut

Iš kitos pusės, būtent ant Adamkaus reikėtų pykti mažiausiai – ko norėti iš nusenusio jankio, kurio ir lietuviu liežuvis neapsiverčia pavadinti, ištikimai dirbančio savo tikrosios tėvynės labui?

Kaip galima norėti, kad lietuvių tautą gerbtų prezidentas, kurio pajamas garantuoja kita valstybė, kurio prezidentavimo metais Lietuva pagarsėjo didžiausia JAV subinlaiže Europoje ar netgi visame pasaulyje?

Kaip jau buvo minėta, nėra ko piktintis ir kitais politikais, kurie gyvena iš to, kad vagia iš Lietuvos ir ją pardavinėja. Kad susikurtų naujų progų korupcijai, jie pasiryžę bet kam, ne tik patyčioms iš visus pažeminimus kantriai iškenčiančios lietuvių tautos.

Negalima labai stebėtis ir indėliu į „Lietuvos vardo tūkstantmetį“, kurį įnešė didysis televizorinis istorikas Alfredas Bumblauskas, pagarsėjęs savo paniekinančiu požiūriu į lietuvių tautą. Matomai žmogus gyvenimui užsidirba tyčiodamasis iš Lietuvos ir lietuvių.

Tomas Baranauskas
Tomas Baranauskas
Istorikas Tomas Baranauskas siūlo iškilmingai minėti netgi mirties bausmės Brunonui Kverfurtiečiui metines!

Nieko keisto, kai ant Lietuvos ir lietuvių tautos dergia tie, apie kuriuos ir taip visi žino, kad yra išgamos. Tačiau ką galvoja lietuviai, kurie negyvena iš savo šalies ir tautos pardavinėjimo?

Pavyzdžiui, istorikas Tomas Baranauskas siūlo iškilmingai minėti mirties bausmės Brunonui Kverfurtiečiui įvykdymo dieną – kovo 9-ąją (ar vasario 14-ąją). Kaip suprasti tokį pasiūlymą?

Gal konservatoriškėjantis istorikas nori pasakyti, kad atsiradome nusikaltėlio „šventojo“ ar jam įvykdytos bausmės dėka? Nebūtume (nesivadintume) dabar lietuviais, jei ne Brunonas?

Taigi, kaip visada, nuolankiai stebime, kaip vėl ir vėl atvirai tyčiojamasi iš mūsų šalies ir netgi jos vardo. Netgi plojame valdžiai į taktą.

Vėl ir vėl mus žemina, iš mūsų tautiškumo šaipomasi, o mes, kaip ir kadaise tuometinės diduomenės išduoti bei parduoti mūsų protėviai baudžiauninkai, toliau nuolankiai bliauname pagal išgamų muziką – kaip ir pridera tautai, kurią valdžia vadina veršių tauta.

Juk dar kartą spjausime ant Lietuvos ir lietuvybės ir džiugiai švęsime Lietuvos vardo tūkstantmetį, kartu su savo išrinktaisiais dėkodami šventajam Brunonui už tai, kad Lietuvą, kaip šalį, ir mus, kaip tautą, įsteigė vokiečių metraštininkas iš Kvedlinburgo.

Diskusija

21. G.Šarkanas2012 02 18 13:43:03

Žinoma, aš nesu „grynas“ lietuvis: mano mama Tatjana Nikiforova, gimusi Smolenske, o mano tėvas pusiau žydas, pusiau lietuvis, bet aš esu visiškas lietuvis nacionalistas.Nors visada maniau ir manau, kad Lietuvos kelias yra su Rusija ir Lietuvoje privalu įvesti antrą valstybinę kalbą–rusų kalbą.Tai suartintų mūsų tautas.Ta tema kovo 9 d. Rusijos ambasadoje bus puiki lekcija, kurią skaitys mano senas bičiulis Valerijus Panfilovas, ambasados antrasis sekretorius.Visus kviečiu dalyvauti.

20. Labas2010 03 29 05:02:52

„Lietuvos vardo tūkstantmetis“ – ypač ciniškas tautos įžeidimas, tiesiogiai pažeminantis kiekvieną lietuvybei neabejingą lietuvį – manau, kad toks sakinys gali būti įžeidimas daugeliui lietuvių. Kas tu esi, nelaimingas autoriau, ko pyksti, drabstaisi purvais? Tiesiog nemoki skaityti, kas parašyta: “Oficialus šventės pavadinimas (Lietuvos vardo tūkstantmetis) reiškia, kad mūsų šalis buvo pavadinta Lietuva lygiai prieš tūkstantį metų„ – tai ne šalis pavadinta, tada dar nebuvo Lietuvos valstybės (ją sukūrė Mindaugas); tai reiškia, kad paminėtas Lietuvos vardas. Mokslui (ir ne tik mokslui) yra svarbus seniausias vardo paminėjimo faktas. Tai reiškia, kad Lietuvos vardas žinomas tūkstantį metų. Jo nesukūrė joks vokiečių metraštininkas, jis užrašė to vardo, beje, slavišką formą “Lituae„. Aišku, kad tas vardas atsirado žiloje senovėje, ka dar iš baltų nebuvo išsiskyrę lietuviai, kam dėl tokių akvaizdžių faktų erzintis? Nesuprantu, iš kur tokia nesveika pagieža ir noras akivaizdžiai kraipyti faktus...

19. Juste2010 02 28 11:11:17

Na, švelniai tariant per stipri ir neįtikinanti ta interpretacija, kad metraštininkas įsteigė Lietuvą, tačiau cituojamas Adamkaus sakinys – skandalas, jei citata tiksli. Šiaip man kaip lietuvei naudingiau būtų paskaityti ne eilinį paverkimą kaip čia viskas blogai su mūsų istorikais, valstybės politika ir piliečių “veršiškumu„, o rasti informacijos apie tai, kiek jau ta Lietuva gyvuoja, jei ne vieną tūkstantmetį. Deja, to niekas nežino, todėl lengviau pavirkaut. Man asmeniškai gražu, kad lietuviai nuknekcino išsišokėlį viduramžių valkatėlę ir tai įamžinta metraščiuose, nors ir esu katalikė. Viduramžiais padugnės buvo siunčiami į kryžiaus žygius, kad jomis atsikratytų Europa, paskui tinkami kandidatai padaromi šventaisiais – tokia ta tiesa. Bet jei žiūrėsime į tą tiesą per Briuselio suformuotą žmogaus teisių prizmę, tai nieko nesuprasime:) Straipsnio autoriui linkiu platumo ir gilumo mąstyme.

18. ZaNaRkAnD2010 01 14 19:26:42

Jus sakykit ka norit bet manau kad cia tiesa parasyta, kodel? Jezus? Paprastas zmogiukstis kuris padare nusikaltima, biblija? Ten melo prirasyta knyga, vien perskaicius tuos 10 dievo isakymu jau gali pastebet kad tas kuris juos rase buvo savanaudis, zmones zodis Lietuva tikrai negime is uzsieniecio, jis kilo is musu protevio, ir mes nesame nei krikscionis nei katalikai, as pavizdziui nekenciu baznycios ir su ja susijusiu asmenu, nes jie nuo labai jau senu laiku yra nusikalteliai, taigi spaudziu ranka zmogui kuris parase si straipsni.

17. Zan2010 01 14 19:17:27

Geras straipsnis

16. Audriakas2009 08 12 10:21:55

Straipsnis teisingas. Bet... Bet... Juk visais laikais valdė tik niekšai. Ir valdys tik niekšai. Taipogi ir Lietuvoje. O prieš ir po Vytauto ar Mindės ar buvo geresnį kunigaikščiai? Platoną (buvo toks niekšelis–fašistėlis prieš daug daug metų) paskaitinėkite. Makiavėlį. Bibliją (gera knyga, tik daug kas išbraukyta, kad akių nebadytų).

15. Jonis2009 07 16 21:35:31

tokio ekstremizmo sunku kitur surasti

14. jonas2009 07 06 20:18:51

teisingas straipsnis

13. Kaunietė2009 06 22 18:58:34

Reikėtų atsižvelgti ir į tai, ką gero yra padarę tie valstybės herojai kaip Vytautas ir į buvusę padėtį. Jeigu jis būtų buvęs toks nusikaltėlis, gal nebūtų tiek apie jį rašomą.

“Lietuvai jau tūkstantis metų!“
Jo..Apie šitą sakinį komentarai tik geri arba jokie.Todėl aš nieko nesakysiu.

12. PostFactum2009 06 12 10:44:59

Luko komentare reikėtų nubraukt žodį ironija, nes jokios ironijos aš ten neįžvelgiu

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis