.

2009 m. liepos 1 d.

Margiris ir Pilėnų gynėjai – gėdingojo Lietuvos tūkstantmečio aukos

Siekdami pažeminti Margirį ir Pilėnų didvyrius, katalikai bando pateisinti savo nusikaltimus prieš lietuvybę ir lietuviškąjį tikėjimą.

Neseniai prasidėjęs katalikų istorikų tyčiojimasis iš gyvybes dėl Lietuvos paaukojusių Margirio ir kitų narsiųjų Pilėnų gynėjų – visai ne atsitiktinis reiškinys.

Pavyzdžiui, Lietuvos tūkstantmetis: XIV amžius. Pilėnų gynėjai žudėsi apimti panikos, o Margiris – ne didvyris, tik pralaimėtojas („Lietuvos Rytas“) arba Pirmasis Lietuvos krikštytojas nužudytas, nes palaikytas turtingu užsieniečiu („Balsas.lt“).

Jau Sąjūdžio laikais Vyriausybei ir ją kontroliuojančiai Katalikų bažnyčiai dirbantys istorikai taip surašė (sukūrė, suklastojo) Lietuvos istoriją, kad katalikybė atrodytų neatsiejama lietuvybės dalimi, o Katalikų bažnyčia – didžiausiu istoriniu lietuvybės gelbėtoju ir geradariu.

Savo pasiaukojimu Margiris ir Pilėnų didvyriai parodė kryžiuočiams ir visam kruvinajam katalikų pasauliui, kad Lietuvoje jie neprisiplėš ne tik turto, ne tik vergų, bet netgi lietuvių vaikų lytiniam ir moraliniam žaginimui.

Sutartinai apsikrikštiję katalikais ir iš tarybinių laikų ideologų persivadinę „istorikais“, šaltakraujiškai nuslėpdami ir iškraipydami faktus, dabartiniai istorijos autoritetai, akademikai, žurnalistai ir pan. siekia įtikinti lietuvius, kad būtent katalikybė pavertė laukinius jų protėvius pilnaverte tauta, išmokė rašto ir „europietiškos kultūros“ ir netgi išgelbėjo nuo nutautinimo.

Didele dalimi tai paprasčiausias melas. Vis dėlto, būtent ant šio melo pastatyti dabartinės Lietuvos valstybės pamatai, katalikiškoji propaganda kasdien pilama ant tautos tiek iš vyriausybinių tribūnų, tiek iš televizorių ekranų, tiek iš mokyklinių istorijos vadovėlių.

Taigi katalikų istorikų patyčios iš Pilėnų didvyrių yra dėsninga ligšiolinės katalikiškosios propagandos tąsa. Juk ne veltui tai prasidėjo būtent dabar, ruošiantis iškilmingai švęsti tūkstantmetį nuo tada, kai eilinis katalikų nusikaltėlis (katalikiškai – „šventasis“) Brunonas pirmą kartą viešai išniekino lietuviškus dievus.

Oficialiai švęsdami pirmąją lietuvių pažintį su katalikiškuoju niekšingumu ir (ir dabar dar nepasibaigusio) tyčiojimosi iš lietuviškojo tikėjimo pradžią, vis labiau įžūlėjantys Lietuvos katalikai kaip įmanydami stengiasi suniekinti viską, kas lietuviška, kas nekatalikiška.

Subinlaižiaujanti kiekvienam nusususiam užsieniečiui, beatodairiškai laižanti padus tiek katalikų žyniams, tiek kruvinosios NATO šeimininkams, tiek pasipūtusiems Europos Sąjungos komisarams, katalikiškoji Lietuvos Vyriausybė kartu su savo apmokamais rašeivomis kiek galėdami stengiasi sumenkinti ir pažeminti į istoriją įėjusius lietuvius ne katalikus, kurie nepasidavė, neparsidavė, kaip dabartiniai politikai, istorikai, žurnalistai ir pan., o aukojo savo gyvybes gindami Lietuvą.

Katalikai daro viską, kad lietuviai vieną dieną nesuprastų, jog Lietuvą iš didžios valstybės istorijos žaisliuku pavertė ir jos tik per stebuklą galutinai nepražudė būtent Jogailos,Vytauto ir kitų oficialiai garbinamų parsidavėlių tautai primesta katalikiškoji niekšybė.

Kol Lietuvoje aukštinami katalikų nusikaltimai prieš lietuvių tautą, kol švenčiamos išsityčiojimo iš lietuviškųjų dievų metinės, kol šventos Lietuvos vietos ir toliau lieka išniekintos vis labiau įsisiaučiančių katalikų, tauta ir valstybė pasmerktos tolesniam nykimui.

Pilėnų gynimas – didžiulė moralinė visos Lietuvos pergalė

Daugėja istorikų, bandančių pavaizduoti Pilėnų gynėjų žygdarbį kaip beprasmišką ir kvailą. Teigiama, kad Margiris turėjo tiesiog pasiduoti jo pilį puolusiems kryžiuočiams išsaugodamas Pilėnų įgulos gyvybes. Vyrų, moterų ir vaikų nusižudymas neretai cituojamas kaip mūsų protėvių barbariškumo įrodymas.

Tačiau Pilėnų gynėjų žygdarbis toli gražu nebuvo beprasmis.

Grobikiškų katalikų ekspedicijų į Lietuvą tuo metu vis daugėjo ir daugėjo. Nors jų dalyviai skelbėsi nesavanaudžiais katalikybės „misionieriais“, ne paslaptis, kad pagrindinis karinių žygių į Lietuvą tikslas buvo karo grobis.

Todėl strategiškai buvo labai svarbu parodyti, kad dievo nusikaltėlio Jėzaus kryžiumi mosuojantys vagys ir plėšikai galės prisiplėšti nebent lietuvių ir jų turto pelenų.

Kryžiuočiai Pilėnuose nepagrobė nė vieno suaugusio lietuvio ar lietuvės. Tai reiškia, kad jie negavo nei darbinių vergų, nei vergių, kurias būtų galėję ten pat vietoje prievartauti švęsdami pergalę, o vėliau – paversti amžinomis prostitutėmis.

Ko gero dar svarbiau buvo tai, kad Pilėnuose kryžiuočiai nepasigrobė ir lietuvių vaikų. Visų pirma tai buvo smūgis celibato nukamuotiems katalikų žyniams bei vienuoliams. Jie negavo eilinių aukų, kurias būtų galėję tyliai žaginti savo storasienėse šventyklose.

Paskutiniu metu JAV ir Lotynų Amerikoje pradėta po truputį viešinti duomenis apie tikrąjį pedofilijos mastą tarp katalikų žynių.

Katalikams viešpataujant, bet kas, viešai pasakęs ar parašęs tiesą apie Katalikų bažnyčią, būtų buvęs kaip mat nužudytas. Lietuvoje tiesos sakymas apie katalikybę reikštų staigią ir negrįžtamą žurnalisto, politiko ar istoriko karjeros pabaigą.

Vis dėlto, žmonės nuo seno supranta viską apie ilgasuknelius dvasininkus, vienuolius, šventuosius, popiežius ir pan. Būtent Romos popiežių reformacijos pradininkas Martynas Liuteris be mažiausios abejonės pavadino Antikristu (didžiausiu nevidonu ir iškrypėliu pasaulyje).

Lietuvoje net ir žinomiausi istoriniai katalikų nusikaltimai vis dar lieka tabu. O jau seniai laikas sakyti tiesą apie Katalikų bažnyčią ir jos istoriją; kokių polinkių jaunuoliai stoja į katalikiškas seminarijas ir ką jie ten patiria; apie milijonus dvasiškai suluošintų vaikų katalikiškose šalyse.

Pilėnuose katalikų žyniai negavo žaisliukų savo pedofiliškiems poreikiams patenkinti, kuriuos jie vėliau būtų bandę išauginti nuolankiais čiulpikais, bevaliais zombiais – katalikais fanatikais ir po keliolikos metų užsiundyti ant jų pačių tautiečių.

Taigi savo pasiaukojimu Margiris ir Pilėnų didvyriai parodė kryžiuočiams ir visam kruvinajam katalikų pasauliui, kad Lietuvoje jie neprisiplėš ne tik turto, ne tik vergų, bet netgi lietuvių vaikų lytiniam ir moraliniam žaginimui.

Viduramžių katalikai vaizdavo Pilėnų gynėjus bailiais norėdami pateisinti savo nesėkmę

Pilėnus puolę kryžiuočiai bandė kažkaip pasiteisinti savo amžininkams, kodėl nieko neprisiplėšė netgi sėkmingame žygyje prieš Lietuvą. Juk jie prarado krūvą pinigų, laiko, žmonių, tačiau neparsigabeno jokio grobio.

Tai buvo svarbu siekiant neatbaidyti daugumos godžių Vakarų Europos katalikų – potencialių kitų kruvinų ekspedicijų į Lietuvą dalyvių, kurie tikrai būtų atsisakę netgi pačios minties prisijungti prie kryžiaus žygių prieš lietuvius, jei būtų iš anksto sužinoję, kad, net ir nugalėję rizikinguose mūšiuose, grobio tegaus lietuvių turto ir jų pačių pelenus.

Todėl nieko nuostabaus, kad „Naujosios Prūsijos kronikoje“ Pilėnų gynėjai vaizduojami nervingais bailiais, pradėjusiais žudyti vienas kitą vos tik kryžiuočiams pasirodžius.

Žinomiausias istorinės katalikiškosios niekšybės paminklas Lietuvoje – Vilniaus katedra, kurią juodasukneliai tautos išgamos kažkada begėdiškai pastatė tiesiog ant šventųjų aukurų. Paprasčiausias teisingumas reikalauja, kad katedra būtų nugriauta (arba perkelta kitur), o Šventaragio slėnyje vėl užsidegtų šventoji ugnis.

Tokie spalvingi epizodai nieko nereiškia – Viduramžių katalikų metraštininkai (kaip ir dabartiniai istorikai bei žurnalistai) visada vaizduodavo savo valdovus iš gerosios pusės, o jų priešus – iš blogosios. Visus nepalankius tekstus katalikai nedvejodami sunaikindavo.

Katalikiškoji istorija, žinoma, netgi neužsimena apie gėdingus kryžiuočių, konkistadorų, pranciškonų, jėzuitų, „šventųjų“, popiežių ir kitų kruviniausių to meto plėšikų bei šventvagių nusikaltimus.

Tai, ką dabar apie Pilėnų gynimą cituoja istorikai katalikai, buvo parašyta specialiai, kad ateities katalikija galėtų pasityčioti iš lietuvių, jau paskandintų kraujuje ir katalikiškojoje niekšybėje.

Dabartiniai istorikai katalikai stengiasi išaukštinti katalikiškąją niekšybę visais įmanomais būdais

Kaip jau buvo minėta, Sąjūdžio laikais Lietuvos istorikai draugiškai išstojo iš komunistų partijos ir iš marksistų tapo aršiais katalikybės ideologais. Jei Tarybų Sąjungoje istorikai subinlaižiavo komunistų vyriausybei, tai dabar joks istorikas nebegali padaryti karjeros Lietuvoje nelįsdamas į užpakalį Katalikų bažnyčiai – neklastodamas istorijos šiai palankiausiu būdu ar bent netylėdamas apie jos istorinius nusikaltimus.

Tik taip galima paaiškinti, kodėl Lietuvos istorikai taip išaukštino ir išgyrė Mindaugą, be abejo didžiausią niekšą ir išdaviką visoje tautos istorijoje, gavusį karūną mainais už pusę Lietuvos ir lietuvių tautos.

Mindaugas tapo Lietuvos valstybės simboliu nepaisant jo visų jo išdavysčių – nulėmė tai, kad jis buvo pirmasis katalikiškai apsikrikštijęs Lietuvos valdovas. Neseniai persirengę katalikais Lietuvos istorikai ne tik neprotestavo, bet netgi savo „moksliniuose“ darbuose išaukštino karaliaus nusikaltimus – juk faktiškai tai jau buvo katalikiškoji niekšybė.

Lietuvoje vis dar aukštinamas Vytautas, tiek kartų pardavęs kryžiuočiams Žemaičius, vardan savo asmeninės karjeros išdavęs lietuviškąjį tikėjimą, įsakęs iškirsti šventuosius miškus ir išniekinti švenčiausias tautos šventoves.

Tarsi nepastebima, kad didysis Vytautas ir visi kiti lietuviai degeneratai, kurie, užsivilkę juodas sukneles, negailestingai kirto šventuosius miškus, naikino alkas, persekiojo savo tėvų tikėjimo nepardavusius lietuvius, buvo iš vienos pusės paprasčiausi parsidavėliai karjeristai, iš kitos – nusikaltėliai šventvagiai.

Vėlgi, dauguma Lietuvos istorikų aukština Vytauto išdavystes, kaip ir visą kitą istorinę katalikiškąją niekšybę. Nesipiktinama netgi didžiąja tautos tragedija prie Vorsklos, kai, bandydamas sulįsti į subines Jogailai, popiežiui ir kitai kruvinajai savo meto Europos katalikijai, didysis Vytautas pražudė Lietuvos kariuomenės žiedą beprasmiškame kryžiaus žygyje.

Bandymas pažeminti Margirį ir Pilėnų gynėjus – eilinis katalikų propagandinis žingsnis

Norėdami pateisinti savo nusikaltimus prieš lietuvybę ir ypač prieš lietuviškąjį tikėjimą, katalikai bando įteigti lietuviams, kad Lietuvos sukatalikinimas jėga buvo ne genocidas, o malonė. Katalikų ideologai visomis priemonėmis bando sukurti įspūdį, kad lietuviai buvo tamsūs beraščiai ir būtent katalikai atnešė į Lietuvą „europietiškąją kultūrą“.

Žinoma, paistalai apie katalikybės pranašumą tėra begėdiška propaganda. Iki Renesanso įsitvirtinimo 15 amžiuje katalikai buvo tamsiausia ir bukiausia iš didžiųjų to meto Europos religinių bendruomenių, palyginus tiek su stačiatikiais ar arijonais, tiek su musulmonais, tiek netgi su Kinijos kultūrą perėmusiais mongolais. Kaip rodo pasaulio istorija, katalikybė sparčiai plito visų pirma dėl begalinio jos adeptų žiaurumo, godumo ir nevaržomos niekšybės.

Siekdami sumenkinti Pilėnų gynėjų žygdarbį, katalikai eilinį kartą bando pagrįsti mitą apie mūsų protėvių tamsumą. Vaizduodami juos niekingais bailiais, katalikai skatina suvokti lietuvybę kaip žemesnę kultūrą už ją kraujuje paskandinusią katalikybę.

Ne šiaip sau pažeminti Margirį ir Pilėnų karžygius sugalvojo būtent Darius Baronas, pagarsėjęs savo atsidavimu katalikiškajai ideologijai ir panieka lietuviškajam tikėjimui.

Šis straipsnis agresyviosios katalikybės portale „Bernardinai.lt“ turėtų padėti suprasti Darių Baroną, jo požiūrį į lietuvybę ir kitus motyvus:Demonų grimasos lietuvių pagonybėje

Bandant sumenkinti Pilėnų gynėjus, siekiama nukreipti dėmesį nuo kruvinųjų katalikų nusikaltimų

Lietuvoje taip ir nebuvo pasmerktos didžiosios katalikiškosios niekšybės, švenvagystės prieš lietuviškąjį tikėjimą ir netgi šimtmečius trukę jėzuitų bei kitų kruvinųjų katalikybės budelių mėginimai sunaikinti pačią lietuvybę kaip tokią.

Daugiau apie Katalikų bažnyčios kovą prieš lietuvybę:Lietuvybė ir Katalikų bažnyčia – istorijoje

Tarsi nepastebima, kad didysis Vytautas ir visi kiti lietuviai degeneratai, kurie, užsivilkę juodas sukneles, negailestingai kirto šventuosius miškus, naikino alkas, persekiojo savo tėvų tikėjimo nepardavusius lietuvius, buvo iš vienos pusės paprasčiausi parsidavėliai karjeristai, iš kitos – nusikaltėliai šventvagiai.

Nenorima prisiminti, kad didelė dalis kruvinųjų katalikų bažnyčių buvo pastatytos išniekintų lietuviškų šventovių vietoje, kad ši niekšybė taip ir lieka neatitaisyta.

Žinomiausias istorinės katalikiškosios niekšybės paminklas Lietuvoje – Vilniaus katedra, kurią juodasukneliai tautos išgamos kažkada begėdiškai pastatė tiesiog ant šventųjų aukurų. Paprasčiausias teisingumas reikalauja, kad katedra būtų nugriauta (arba perkelta kitur), o Šventaragio slėnyje vėl užsidegtų šventoji ugnis.

Žinoma, Lietuvoje vėl viešpataujanti katalikija ir jos adeptai Seime bei Vyriausybėje niekada gražiuoju su tuo nesutiks.

Vietoj to, jie siekia dar labiau pažeminti lietuviškąjį tikėjimą ir ne pasmerkti, o dar labiau išaukštinti savo pirmtakų niekšybę, vaizduodami ne tik Pilėnų didvyrius, bet ir visus mūsų protėvius barbarais, o tamsiuosius ir kruvinuosius Viduramžių katalikus – jiems malonę suteikusiais civilizacijos nešėjais.

Būtent siekiui atitraukti lietuvių dėmesį nuo istorinės katalikiškosios niekšybės išsityčiojant iš tautos protėvių pašvęsti ir bandymai pažeminti Margirį bei narsiuosius Pilėnų gynėjus, ir pats pompastiškasis Brunono nusikaltimo prieš lietuvybę šventimas, katalikų begėdiškai vadinamas „Lietuvos tūkstantmečiu“.

Diskusija

44. dasieksgg2014 05 06 16:56:06

mnzpbmjfuvjbjt, ://www.mdygplkskstk.com/ ksbouagboksr

43. dasieksgg2014 05 06 16:56:05

mnzpbmjfuvjbjt, ://www.mdygplkskstk.com/ ksbouagboksr

42. yzsesot2013 11 25 05:58:38

shgdvmjfuvjbjt, ://www.zvnnlndbab.com/ dfntjcnvvd

41. yzsesot2013 11 25 05:58:38

shgdvmjfuvjbjt, ://www.zvnnlndbab.com/ dfntjcnvvd

40. Giedrius2013 01 21 20:58:07

Lietuvių kalboje žodis „negras“ vertybiškai visiškai neutralus, tiesiog perimtas iš ispanų kalbos ar pan.
Vis dėlto, jei įtikinsite ispanakalbius, kad „negro“ sakyti nėra padoru, tikrai paseksiu jųjų pavyzdžiu:)

39. MfmUzTfr2012 10 04 07:49:57

uploader Straipsnis geras ir ydomus, verica pagalvoti. taciau turiu priekaistu labai nepatiko slengas. „negras“ pirma tai juodaodis. ir reiketu deramai kreiptis, taip pat nepatiktu ir jums jei skaitytumete straipsi kur nors uzsienio portale ir ten apie lietuvis rasytu baltasiknis..

38. Giedrius Šarkanas2012 03 02 14:52:38

Nu i nachui ta Lietuva, reikėtų jungtis prie Rusijos, nes tik tada Lietuva suklestės.Ta tema kviečiu visus i Rusijos ambasadoje rengiamą lekciją.Ji vyks kovo 26 d., 18 val.Visus labai kviečiu.Giedrius.

37. zyzlas2012 02 26 13:55:26

pilnai pritariu hitleris ar stalinas vaikai pagal bazinycios nusikaltimus

36. filomena2011 06 26 16:27:25

nuostabu–pritariu 100 procentų.Jiems reikia žemių ir turtų.Apie skurstančius jiems neįdomu.

35. Arvydas2010 12 22 20:12:30

dedikuota Dariui Baronui ir jo pasekejam

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis