Jėzuitai – kruvinieji Lietuvos budeliai – vėl triumfuoja

„Švietimo ir mokslo ministerija sutinka, kad Lietuvos jėzuitų provincijai būtų perduotos sostinės Didžiojoje gatvėje esančios patalpos, kur šiuo metu įsikūrusi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija.“ (Straipsnis delfi.lt)

Perkūno namas simbolizuoja Lietuvos likimą

Kažkada Perkūno name buvo garbinami Lietuvos dievai, o dabar čia karaliauja didžiausieji istoriniai lietuvybės niekintojai.
Dar ne taip seniai Lietuva buvo lietuvių tautos namai, o dabar čia karaliauja didžiausieji istoriniai lietuvybės priešai. Jie užgrobia viską, o mums belieka bėgti elgetomis iš šalies, kur mus ir vėl atvirai niekina.

Perskaičiau, ir rankos galutinai nusviro.

Lietuva giliausioje duobėje, o biurokratai privatizuoja dar kelias likusias mokyklas. Ir kam? Ko gero pačiai niekingiausiai, pačiai kruviniausiai, pačiai šūdiniausiai organizacijai visoje Europos istorijoje.

Lietuvių tautos kultūros objektai atiduodami kruviniausiems istoriniams jos persekiotojams ir naikintojams.

Jėzuitai – kruvinieji Europos budeliai

Jėzuitų ordinas buvo įkurtas 1540 m. Ignaco Lojolos, kartais vadinamo kruvinuoju Lojola dėl savo įsitikinimo, kad popiežiaus valia turi būti vykdoma bet kokiomis priemonėmis.

Tai buvo reakcija į neseniai prasidėjusią Reformaciją, ir jėzuitai nesvyruodami imdavosi pačių žiauriausiųjų priemonių susidorodami su evangelikais. Ten, kur buvo jų valia, laužai neužgesdavo nei dieną, nei naktį – tol, kol gyvi likdavo tiktai katalikai.

Savo niekšybių ir kruvinų nusikaltimų katalikybės vardan jėzuitai nemetė ir pasibaigus religiniams karams. Kankino ir žude, kol neištvėrė netgi ciniškasis Vatikanas.

1773 m., reaguodamas į visą Europą užliejusį pasipiktinimą ir pasišlykštėjimą, Romos popiežius Klementas 14-asis jėzuitų ordiną panaikino.

Jėzuitus išsaugojo Rusija. Jekaterina Didžioji neleido panaikinti ordino savo imperijos teritorijoje – netrukus jėzuitai atsikūrė ir Lenkijoje.

Jėzuitai – didžiausi lietuvybės priešai visoje Lietuvos istorijoje

Į Lietuvą jėzuitai atvyko 16 a. pabaigoje. Iš pradžių jie išvijo iš šalies lietuvių šviesuomenę.

Dauguma išsilavinusių, mokslus užsienyje baigusių lietuvių buvo evangelikai. Jie steigė mokyklas, skleidė Atgimimo ir humanizmo idėjas, naujausius mokslo pasiekimus.

Būtent prieš išsilavinusius evangelikus jėzuitai pradėjo savo kruvinąją kampaniją, organizuodami pogromus, masinius susidorojimus.

Nors oficialioji Lietuvos istorija ir nutyli, nėra paslaptis, kad taip liaupsinamasis jėzuitų įkurtasis Vilniaus universitetas pirmąjį šimtą metų tebuvo primityviosios katalikybės mokyklėlė bei religinės neapykantos kurstymo židinys.

Pagrindinė į universitetą surinktų katalikų jaunuolių funkcija buvo smurtinis susidorojimas su taikiais Vilniaus evangelikais. Jėzuitų vadovaujami katalikiškieji padugnės sugriovė daugumą evangelikų bažnyčių, sudegino paskutines mokyklas, kur buvo dėstoma lietuvių kalba.

Nors oficiali Lietuvos valdžia mėgina vaizduoti jėzuitų ordiną kultūros nešėjais (!), būtent jėzuitai 17 a. sunaikino Lietuvos šviesuomenę ir išvarė iš LDK išsilavinusius žmones. Būtent jėzuitai pavertė dar 16 a. klestėjusią Lietuvą apgailėtinu Europos kultūros užkampiu, neraštingų baudžiauninkų provincija.

Jėzuitai persekiojo už pačią lietuvybę

Iki atvykstant jėzuitams, daugelis lietuvių per daug nesislėpdami atlikinėjo apeigas Lietuvos dievams. Todėl jėzuitai nusprendė, kad LDK reikia sukatalikinti būtent sunaikinant pačią lietuvybę (lietuvių kalbą ir tapatybę).

Jėzuitai – vieninteliai istorijoje, tiesiai šviesiai bandę sunaikinti lietuvius kaip etninę tautą.

Jėzuitai tiesiog bandė sulenkinti lietuvius, ir didesnėje tuometinės LDK dalyje jiems tai pavyko. Jei ne Prūsija ir iš ten tuo metu sklidusi lietuvybės banga, lietuvybė būtų buvusi galutinai sunaikinta jau 17-ame amžiuje.

Išpažinusius lietuviškąjį tikėjimą jėzuitai degino. Deja, visą žudymo statistiką vedė patys jėzuitai, dabar ji ir toliau slepiama. Spėjama, kad paskutinė auka buvo lietuvis bajoras Kazimieras Liščinskis, už savo religines pažiūras sudegintas 1786 m.

Būtent jėzuitams, jų kruvinam persekiojimui turime būti „dėkingi“ už savo baimę pripažinti lietuviškus dievus, drebėjimą prieš valdžią ar net vis dar populiarų gyvulišką gėdijimąsi savo lietuviškumo.

Jėzuitizmas – niekšybės sinonimas

18 a. visa Europa taip pasišlykštėjo jėzuitais, kad žodis jėzuitizmas tapo klastos, veidmainiavimo, apgaulės simboliu. Ir dabar jėzuitai asocijuojami visu pirma su begėdiška kazuistika, akiplėšiška apgavyste.

Vis dėlto, nepaisant visų istorinių nusikaltimų, jėzuitai kaip niekur nieko steigia Lietuvoje savo mokyklas. Ko gali išmokyti vaikus istoriniai padugnės, pačios pačios ir taip kruvinos Europos krikščionybės atmatos?

Nepaisant istorinių jėzuitų nusikaltimų prieš žmoniškumą, Lietuvą, lietuvių tautą, jų vardu Lietuvoje vadinamos gatvės, gimnazijos, o dabar jiems norima atiduoti ir konservatoriją!

Per šūdą nebesimato Lietuvos

Turbūt ne veltui konservatoriją norima „grąžinti“ dabar, iš Lietuvos išvijus eilinį šimtą tūkstančių lietuvių. Lietuvių mažėja, o jų vietą užlieja istorinė išmatija, ilgasijoniai lietuvių tautos naikintojai.

O gal atvirkščiai? Gal tiesiog lietuviams Lietuvoje nebelieka vietos?

Lietuvos valdžios įstaigose, armijoje, valstybinėse mokyklose bei ligoninėse kaip prišikta katalikų kapelionų, visur, kur tik nepažvelgsi, kabo kruvino šlykštūno, nuogo išsikėtojusio ant kryžiaus, atvaizdai, tarsi rėkiantys per visą Lietuvą: „Lietuviams čia nėra vietos – Lietuvoje viešpatauja katalikai!“

Sekantis bus Universitetas?

Katalikijai siautėjant ir visaip remiant kruvinąją Lietuvos valdžią, apvagiami ir žeminami lietuviai paverčiami baudžiauninkais. Lietuvos Respublikoje, iš jų tyčiojamasi ne mažiau kaip tada, kai dar liepsnojo jėzuitų laužai.

Kaip ir prieš keturis šimtus metų, vienintelė išeitis – kuo greičiau pabėgti iš Lietuvos. Lietuvių tautos emigracijos (dabar vis dažniau vadinamos evakuacija) mastai visą laiką auga ir greičiausiai dar didės ateityje.

Kruvinajam Jėzui prisiekę Lietuvos ministrai, seimūnai, teisėjai ir kiti baigia sunaikinti Lietuvos švietimo sistemą – akivaizdu, kad laikui bėgant Lietuvoje studentų liks vis mažiau ir mažiau.

Matyt, nebedaug jau beliko ir iki tos dienos, kai kuris nors labai pamaldus švietimo ministras iškilmingai primins, kad atėjo laikas sugrąžinti įkūrėjams ir Vilniaus universitetą.

Istoriniai išgamos, du šimtus metus persekioję mūsų tautą tyčiodamiesi iš Lietuvos dievų ir juos garbinusių mūsų protėvių, žudę mus, deginę ant laužų, triumfuoja. Kas nepavyko tada, dabar atrodo kelių dešimtmečių reikalas.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas