Tremtiniø kultas – akmuo Lietuvai po kaklu

Kaþkada, daugiau kaip prieð 20 metø lietuviø tremtinystë netikëtai tapo viena pagrindiniø paèios lietuvybës kaip tokios iðraiðkø.

Kaþkada á Sibirà iðtremti ar kitaip nuo tarybø valdþios nukentëjæ þmonës staiga tapo visos Lietuvos, þiauriai likimo ir TSRS nuskriaustos (kaip tada atrodë), personifikacija. Juos jëga iðveþë toli nuo gimtøjø namø, kartais ðeimos ir artimøjø, panaðiai kaip ir paèià Lietuvà kruvinasis Stalinas pavergë ir ilgiems deðimtmeèiams uþdarë atskirai nuo tada pro roþinius akinius matytos Europos.

Ðiame tekste ir jo tæsinyje tremtiniais að vadinu ir politinius kalinius bei kitus dabar vadinamus „nukentëjusiais nuo okupacijos“. Èia að kritikuoju ne tremtinius ar politinius kalinius kaip tokius, o jø organizacijas bei lyderius, bandanèius kalbëti (mano nuomone, be pagrindo) visø tremtiniø vardu.

Tremtinius pradëta tiesiog garbinti. Pasipylë tremtinystei skirtos tiek groþinës, tiek kitokios literatûros lietus. Staigiai „sovietø“ prieðais patapæ vakarykðèiai komunistai skubëjo árodinëti savo lojalumà demonstruodami dosnumà vakarykðtëms aukoms.

Tremtiniai tapo privilegijuota klase, jø organizacijos tapo skaitlingiausiomis Lietuvoje, ir visos poltinës partijos stengësi uþsitikrinti tremtiniø palankumà.

Greitai susiformavo stabilus, visà Lietuvos visuomeniná gyvenimà apimantis tremtiniø kultas, kaþkuo primenantis katalikiðkàjá kankinystës kultà. Stalino laikø trëmimai ir vëlesniøjø laikø represijos tapo ko gero labiausiai akcentuojamu Lietuvos istorijos momentu, tarybinës valdþios aukos buvo suidealizuotos, tarsi bûtø kuo nors ið tikrøjø nusipelniusios Lietuvai ar lietuviø tautai.

Taèiau kuo toliau, tuo labiau akivaizdu, kad tremtiniø kultas tapo ne konstruktyvia, kurianèia tautos jëga, kokia atrodë Lietuvos Respublikos atsikûrimo laikotarpiu, bet destruktyviu prietaru, psichoze, griaunanèia Lietuvos valstybæ ir naikinanèia lietuviø tautà.

Akivaizdu, kad tremtiniø kultas ðiuo metu yra iðskirtinai þalingas Lietuvai. Já aktyviai eksploatuojantys tremtiniø organizacijø lyderiai, kai kurios politinës partijos, pavyzdþiui konservatoriai, savo asmeniniø, grupiniø bei partiniø tikslø siekia vis silpnëjanèios Lietuvos ir nykstanèios lietuviø tautos sàskaita.

Tremtinio statusas buvo tapæs mada

Posàjûdiniais laikais tapo madinga vaþinëti á Sibirà ieðkoti lietuviø kapø. Knygos apie tremtinius bei pokario partizanus buvo dosniai finansuojamos valstybës lëðomis. Tremtiniai buvo cituojami kaip moraliniai autoritetai.

Tremtinio statusas tapo garbingu, privilegijuotu. Tremtiniai naudojosi skaitlingomis lengvatomis, gaudavo skaitlingà tiek piniginæ, tiek nepiniginæ paramà. Pagaliau jie gaudavo þenklius priedus prie pensijø ir kitokiø iðmokø.

Todël staiga tremtiniø atsirado átartinai daug. Jei tikësime þmoniø pastebëjimais, tremtinio, nukentëjusiojo nuo okupacijos ar pan., statusus ágydavo lietuviai, apie kuriø tremtinumà niekas anksèiau ir neátardavo. Dabar, kai þinome korupcijos valdþios ástaigose ir teismuose mastà, tokie dalykai visai nebestebina.

Tremtiniø apetitas nemaþëja

Jau turbût nebëra prasmës ið naujo aiðkintis, kas ið tikrøjø nukentëjo nuo tarybinës okupacijos, o kas ir ne visai. Priedai ir privilegijos tapo kasdienybe, ir, nors laikai dabar sunkûs, niekas á juos nebesikësina.

Skirti milijonus nusenusiø lietuviø kilmës kitatauèiø, atidavusiø savo gyvenimà kitai ðaliai, ar jø vaikø, ar netgi anûkø tempimui á Lietuvà tuo metu, kai ðiurpiais mastais maþinamas ðvietimo finansavimas ir taip skurstanèiø Lietuvos pilieèiø lietuviø pensijos, kai bedarbiø paðalpos labiau primena iðmaldas, kai nustekentø Lietuvos lietuviø vaikai verèiami bëgti nuo èia jø laukianèio þeminanèio skurdo, gali tiktai paskutiniai iðgamos.

Taèiau tremtiniø organizacijoms to negana. Per savo formalius ir neformalius atstovus Seime, visø pirma – konservatoriø partijoje, jos stengiasi iðlaikyti savo átakà Lietuvos valstybei ir ne tik iðlaikyti, bet ir dar padidinti tremtiniø turimas privilegijas.

Paskutiniu metu vis daugiau kalbama apie vyriausybinæ vadinamàjà Politiniø kaliniø ir tremtiniø programà. Lietuviams, iðtremtiems tarybiniais laikais, apmokamos sugráþimo á Lietuvà ir apsigyvenimo èia iðlaidos ir netgi nebereikalaujama atsisakyti Rusijos ar kt. pilietybës.

Politiniø kaliniø ir tremtiniø programa – pasityèiojimas ið Lietuvos ir lietuviø

Akivaizdu, kad lietuviø kilmës Rusijos pilieèiai naudojasi galimybe pasigerinti sau gyvenimà Lietuvos valstybës sàskaita. Dalis gráþta ir gauna naujus butus bei krûvas privilegijø. O pakankamai didelë dalis, panaðu, kad maþdaug kas antras, atvaþiuoja á Lietuvà, gauna butus, iðnuomoja juos ir ramiai sau gráþta á savo tëvynæ Rusijà. straipsnis delfi.lt

Negali ant jø pykti – yra tokia durniø ðalis, tai kodël nepasinaudoti? Taèiau Lietuva – ne Vokietija ir tikrai negali sau leisti ðelpti Rusijos pilieèiø. Dar daugiau – esant katastrofiðkam emigracijos lygiui, ðvaistyti pinigus lietuviø kilmës rusø rëmimui – tiesiog ðventvagystë.

Juk uþ kiekvieno tokio lietuviðkø ðaknø ruso iðlaikymà, aprûpinimà butu, lengvatas ir t.t. galima bûtø paremti ne vienà jaunà tikrø lietuviø ðeimà.

Skirti milijonus nusenusiø lietuviø kilmës kitatauèiø, atidavusiø savo gyvenimà kitai ðaliai, ar jø vaikø, ar netgi anûkø tempimui á Lietuvà tuo metu, kai ðiurpiais mastais maþinamas ðvietimo finansavimas ir taip skurstanèiø Lietuvos pilieèiø lietuviø pensijos, kai bedarbiø paðalpos labiau primena iðmaldas, kai nustekentø Lietuvos lietuviø vaikai verèiami bëgti nuo èia jø laukianèio þeminanèio skurdo, gali tiktai paskutiniai iðgamos.

Tremtiniø organizacijos vis labiau primena kraujasiurbius parazitus

Að ðiaip suprantu nusenusiø tremtiniø sàjungø vadovø norà bûti vieðumoje, kad á juos ásiklausytø, kad vertintø ir neuþmirðtø jø patirtø skriaudø. Visai natûralus jø siekis vieðai reikðti savo nuomonæ, kaip, pavyzdþiui, deklaracijos, kad Lietuvos mokyklose turi bûti daugiau mokoma apie pokario partizanus, kad jaunimas „nepakankamai patriotiðkai auklëjamas“ ir pan. paistalynës.

Að nesiruoðiu ginèyti tremtiniø gaunamø skaitlingø iðmokø ir privilegijø, aiðkintis kiek ten tø tikrai nukentëjusiøjø, o kiek – tiesiog turinèiøjø statusà.

Todël mano akyse iðverstagerkliai tremtiniø aktyvistai Seime ir pan. vis labiau panaðëja á kruvinas erkes, pampstanèias ant iðsekusio Lietuvos kûno.

Taèiau lupimas ið beviltiðkai skurstanèios Lietuvos lëðø rëmimui Rusijos pilieèiø, kurie galëjo sugráþti á Lietuvà pasibaigus Stalino epochai, taèiau pasirinko savo tikràja tëvyne kità ðalá – tai jau per daug. Tremtiniø organizacijos (bei jø sëbrai konservatoriai ir pan.) bando susireikðminti faktiðkai apvogdamos ir taip desperatiðkoje padëtyje atsidûrøsá Lietuvos jaunimà.

Todël mano akyse iðverstagerkliai tremtiniø aktyvistai Seime ir pan. vis labiau panaðëja á kruvinas erkes, pampstanèias ant iðsekusio Lietuvos kûno. Tremtiniø kultas jau seniai tapo politiniu konservatoriø þaisliuku, padedanèiu uþmaskuoti absurdiðkus politinius sprendimus ir áþûlø plëðimà ið Lietuvos, taèiau dabartiniais ekscesais pasiðlykðti netgi minëtàja tremtiniø ir politiniø kaliniø programa pasinaudojæ lietuviø kilmës rusai – skubiai gráþdami namo ið isteriðkø durniø laivo.

Ir vis dëlto, ne begëdiðkos privilegijos labiausiai kompromituoja áþûliuosius tremtiniø lyderius. Akivaizdu, kad tremtiniø kultas labiausiai kenkia Lietuvai kaip (tegu ir ne vienintelë) kliûtis palaikyti normalius santykius su Rusija. Ðia prasme agresyvieji tremtiniai (bûtent agresyvieji, dar kartà primenu, kad neturiu nieko prieð tremtinius kaip tokius, turiu asmeniniø prieþasèiø jiems simpatizuoti) ið tiesiog gobðiø, privilegijø iðtroðkusiø, nukvakusiø isterikø tampa pilno masto tautos iðgamomis, kenkëjais, vertais paniekos ir pasiðlykðtëjimo.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas