.

2011 m. spalio 13 d.

Tremtiniai – pilno masto išgamų link

Augant Lenkijos grėsmei, agresyvieji tremtiniai – nesiliaudami pykdinti Lietuvos su Rusija – tampa tiesiog išgamomis.

Kaip jau buvo kalbėta praeitą kartą, dabartinio skurdo sąlygomis tremtinių organizacijų iniciatyvos skirti jų vykdomoms programoms (lietuvių kilmės užsieniečių gabenimui į Lietuvą ir pan.) ženklias pinigines lėšas sukompromituoja šias organizacijas bei jų vadovus.

Tačiau dar šlykštesnės atrodo nesibaigiančios tremtinių lyderių pretenzijos, kad už jiems padarytą žalą Lietuva reikalautų kompensacijų iš Rusijos ir siektų jai atkeršyti už kažkada tremtinių patirtas skriaudas.

Lenkijos grėmė tapo tokia akivaizdi, kad nebereikia nei karinės strategijos, nei politologinio, nei diplomatinio išsilavinimo – užtenka paprasčiausio sveiko proto suprasti, kad Lietuvai žūtbūtinai reikia normalizuoti santykius su Rusija.

Dabar, kai visas tautos ir šalies gyvenimas ar netgi išlikimas vis labiau priklauso nuo ekonomikos, kai akivaizdu, kad Nato nė nesiruošia ginti Lietuvos nuo jokios agresijos, kai vis labiau spaudžia apie Vilnių svajojanti Lenkija (ypač prisiminus jos kruvinas istorines tradicijas), geri santykiai su Rusija tampa būtina tautos gerovės sąlyga, o tremtinių organizacijų ir jas atstovaujančių konservatorių vykdoma Rusijos provokavimo politika tampa pražūtinga.

Juk negalime leisti nusenusiams isterikams pražudyti Lietuvos. Pats laikas baigti ir su visu tremtinių kultu.

Įžūlus Rusijos provokavimas – organiška Lietuvos užsienio politikos dalis

20 a. pabaigoje Sąjūdžio lyderiai įtvirtino nuostatą, kad Rusija, kaip TSRS įpėdinė, turi atlyginti Lietuvai jos patirtas skriaudas. Todėl, ypač valdžioje esant konservatoriams, buvo be perstojo priiminėjamos deklaracijos, reikalvimai, notos ir pan., skirti priminti Rusijai jos (tremtinių nuomone) didžiulę skolą.

Begėdiškai nutylint milžinišką istorinę Rusijos pagalbą mūsų tautai ir valstybei, lietuviams buvo brukamas rusų tautos kaip tautų budelės įvaizdis (nors istoriškai Rusija visada buvo kur kas humanistiškesnė savo užkariautoms tautoms už kruvinąsias Europos imperijas, pav. Ispaniją ar Britaniją).

Pagaliau Lietuva visą laiką priekaištauja Rusijai dėl demokratijos, žmogaus teisių ir kitokių tuščio skambesio priekabių, kokias dabar paprastai naudoja JAV ir jų Nato bendrininkai kaip dingstis okupuoti silpnesniąsias, daug naftos turinčias valstybes.

Lietuvos Respublika pati nedaug turi ko nors bendro su demokratija; čia klestinti korupcija ir nepagarba žmogaus teisėms nesuteikia mums jokio pagrindo pamokslauti kitoms šalims, ypač jei šios neprašo patarimų.

Taigi viešoji Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu faktiškai yra nesiliaujantys tušti užgauliojimai ir reikalavimai atlyginti tremtinių ir pan. patirtas skriaudas.

Tremtinių pretenzijos Rusijai – absoliutiškai beviltiškos ir beprasmės

Rusija visai pagrįstai nesiruošia mokėti Lietuvai kompensacijų nei už materialinę, nei moralinę, nei už jokią kitokią tremtinių patirtą žalą.

Visų pirma, kompensacijas moka pralaimėjusios valstybės, o Rusija nepralaimėjo Lietuvai jokio karo. Net ir anksčiau, kai senasis girtuoklis Borisas Jelcinas stūmė savo šalį link finansinio bei politinio bankroto, atrodė be galo naivu tikėtis pasipelnyti galimos Rusijos dezintegracijos atveju. Atėjus į valdžią Vladimirui Putinui, Lietuvos pretenzijos pasidarė tiesiog juokingos.

Kaip bebūtų paradoksalu, bet Lietuvos lenkų perspektyvos kur kas šviesesnės, nei lietuvių. Mes jau nebeturime ko tikėtis, o jie svajoja apie greitą prisijungimą prie Lenkijos: o tada – zażyjemy, – panašiai kaip mes naiviai svajojome apie prieš 20 metų pro rožinius akinius matytą nepriklausomybę.

Lietuvai sudalyvavus Irako ir Afganistano okupacijose, Lietuvos reikalavimai prarado ne tik teisinį, bet ir moralinį pagrindą. JAV „koalicijos“ žvėriškumai Irake gerokai pranoko Stalino laikais vykdytas represijas Lietuvoje. Moraline, o ko gero ir teisine prasme, Lietuvos Respublika, kaip JAV nusikaltimų bendrininkė, turi pirma išmokėti kompensacijas milijonams apiplėštų, ištremtų ir išžudytų irakiečių bei afganistaniečių prieš reikalaudama ko nors iš Rusijos.

Pagaliau Lietuva palyginus su Rusija yra apgailėtina nykštukė su nuliniais tiek kariniais, tiek ekonominiais ar tiek politiniais pajėgumais. Kaip parodė neseni mėginimai šantažuoti rusus blokuojant ES sprendimus, Lietuva neturi jokių galimybių priversti Rusiją vykdyti savo dabar jau visiškai absurdiškai skambančius reikalavimus.

Tremtinių retorika – nepakeliama našta Lietuvai

Nors beprasmiai, tremtinių organizacijų raginamos Lietuvos Vyriausybės kabinėjimaisi prie Rusijos nelieka be pasekmių. Rusams visai pagrįstai nepatinka ir seniai iki gyvo kaulo įgrįso Lietuvos tremtinių stūgavimai, bandymai pristatyti Rusiją žiauria, neteisine, nedemokratine ir pan. valstybe. Jie jaučiasi panašiai kaip kiekvienas žmogus jaustųsi užpultas mažiuko, nusenusio, bet įkyriai lojančio ir vis bandančio įkąsti šuniuko.

Žinoma, rusai puikiai žino, kokias televizijas lietuviai labiausiai mėgsta, kokią muziką labiausiai klauso, kuriuos laikus su didžiausia nostalgija prisimena. Rusai supranta, kad ant jų kaukia saujelė lietuvių tautą terorizuojančių puspročių, bet vis dėlto jiems nemalonu ir jie priversti imtis atsakomųjų veiksmų. Kad ir koks mažas ar nusenęs būtų šuniukas, tenka jį paspirti, kad neįkąstų.

Rusijos atsakymas į priekabes – dirbtinai užkeltos gamtinių resursų (šiuo metu visų pirma dujų) kainos. Jei Rusija rimtai norėtų susidoroti su Lietuva, ji galėtų imtis rimtų ekonominių sankcijų, panašiai kaip JAV prieš Kubą, – ir mums tikrai mažai nepasirodytų. Tačiau net ir toks palyginti švelnus spaudimas tampa Lietuvai katastrofa.

Išaugus energijos kainoms, Lietuvos ūkis tampa nekonkurencingas palyginus su daug pigiau dujas perkančiais kaimynais. „Draugystės“ naftotiekio uždarymas (akivaizdus atsakas į akiplėšiškus Valdo Adamkaus laikų demaršus) išaugino degalų kainas ir pavertė Lietuvą užtikrinta regiono autsaidere.

Pagaliau visi mokame tiek už degalus, tiek už elektros energiją, tiek už šildymą bei karštą vandenį daugiau ne tik už artimiausius kaimynus, bet ir už turtingiausias Europos Sąjungos šalis. Vis labiau skurstantiems lietuviams (žinoma tokiais nevadintini solidžias išmokas gaunantys tremtiniai) tai tampa nebepakeliama.

Rusijos pagalba – vienintelis saugumo nuo Lenkijos agresijos garantas

Nors Lietuvos perkama – parduodama žiniaspauda apie tai labai retai teužsimena, Lenkijoje metai iš metų auga įsitikinimas, kad Vilniaus kraštas anksčiau ar vėliau vėl priklausys lenkams. Leidžiamos knygos, kuriami filmai, kurstantys lenkų suvokimą, kad Vilnius teisėtai priklauso Lenkijai ir reikia jį atsiimti.

Kol kas Lietuvos saugumą kažkiek užtikrina Lenkijai teritorines pretenzijas taip pat galinti pareikšti Vokietija, tačiau jei šios susitartų tarpusavyje, Lietuva taptų lengvu Lenkijos grobiu. Lenkija jau pradėjo provokacijas, tiek kiršindama Vilnijos lenkus, tiek viešąja diplomatija vis akiplėšiškiau spausdama Lietuvą.

Jau du dešimtmečius Lenkija vykdo akiplėšišką Vilniaus krašto lenkinimo politiką. Ji dosniai finansuoja lenkiškas mokyklas, lenkų jaunimo mokslus Lenkijos universitetuose, lenkiškų partijų rinkimų kampanijas. Iš užsienio finansuojamas lenkų radijas „Znad Vili“ transliuoja taip, lyg Vilnija jau seniai būtų organiška Lenkijos dalis.

Radoslavas Sikorskis
Radoslavas Sikorskis
Radoslavui Sikorskiui tapus Lenkijos užsienio reikalų ministru, Lenkija pradėjo atvirą (nors kol kas daugiau žodinę) agresiją prieš Lietuvą ir vis įžūlesnes provokacijas Vilniaus krašte. Kažkada panašiai pradėjo ir Adolfas Hitleris.

Dauguma tarybiniais laikais Vilniaus krašte (išskyrus patį Vilnių) gyvenusių lietuvių ir baltarusių prieš dešimt ar pan. metų buvo įtikinti tapti lenkais, nes taip tiesiog labiau apsimokėjo. Nuskurdę Lietuvos valdžios apleisti ir pamiršti Vilniaus krašto gyventojai, pasikeitę savo tautybę ir nuvedę savo vaikus į lenkiškas mokyklas, tapo privilegijuotos, iš užsienio dosniai remiamos tautinės grupės nariais.

Lietuviams paniškai emigruojant, lenkų dalis visą laiką auga. Kaip bebūtų paradoksalu, bet Lietuvos lenkų perspektyvos kur kas šviesesnės, nei lietuvių. Mes jau nebeturime ko tikėtis, o jie svajoja apie greitą prisijungimą prie Lenkijos: o tada – zażyjemy, – panašiai kaip mes naiviai svajojome apie prieš 20 metų pro rožinius akinius matytą nepriklausomybę.

Lenkų koncentracija Vilnijoje sparčiai auga; atsiradus patogiai progai, greičiausiai bus kaip ir visada panašiais atvejais: rimtos (su žmonių aukomis) provokacijos, masinės akcijos, autonomija, Lenkijos ultimatumas, tarptautinis valdymas ir t.t.

Tokioje padėtyje Rusija – vienintelis rimtas Lietuvos saugumo garantas. Rusija – vienintelė pasaulio valstybė, kuri galėtų ir galbūt norėtų (nes jai ir pačiai apsimokėtų) apginti Lietuvą nuo Lenkijos. Pastaroji taip pat yra Nato narė, ir JAV tikrai nesipyks su Lenkija dėl Lietuvos.

Kol kas Lietuvos saugumą kažkiek užtikrina Lenkijai teritorines pretenzijas taip pat galinti pareikšti Vokietija, tačiau jei šios susitartų tarpusavyje, Lietuva taptų lengvu Lenkijos grobiu.

Lenkija jau pradėjo provokacijas, tiek kiršindama Vilnijos lenkus, tiek viešąja diplomatija vis akiplėšiškiau spausdama Lietuvą. Lenkijos grėmė tapo tokia akivaizdi, kad nebereikia nei karinės strategijos, nei politologinio, nei diplomatinio išsilavinimo – užtenka paprasčiausio sveiko proto suprasti, kad Lietuvai žūtbūtinai reikia normalizuoti santykius su Rusija.

Tikimybė išlikti ir išsaugoti Vilniaus kraštą be Rusijos pagalbos labai labai nedidelė. Laikai dabar neramūs, ir jei Europos ekonominė krizė peraugs į politinę, gali atsitikti, kad Rusijos pagalbos prireiks jau po kelių metų.

Per savo egoizmą ir nepasotinamą godumą tremtiniai pasiruošę pražudyti Lietuvą

Geriems santykiams su Rusija tampant būtinybe tiek ekonomine, tiek saugumo prasme, antrirusiška tremtinių retorika įtampa antivalstybine, antitautine, antilietuviška. Panašu, kad būtent agresyvieji tremtiniai (galimai kartu su CŽV agentūra Lietuvos specialiosiose tarnybose) per savo organizacijas bei konservatorių partiją blokuoja Dalios Grybauskaitės ir kitų Lietuvos ateičiai neabejingų žmonių pastangas susitaikyti su vis stiprėjančia Putino Rusija.

Tremtinių organizacijos be galo dosniai finansuojamos iš valstybės biudžeto, jos dalyvauja daugybėje valstybinių programų – kaip praeitą kartą aptarta kitataučių išlaikytinių vežimo į Lietuvą programa, lietuvių kaulų gabenimas į Lietuvą ir pan.

Tremtinių organizacijų vadovai už valstybės pinigus važinėja ne tik po Rusiją ar Kazachstaną., bet ir po JAV ir kitas kur kas įdomesnias šalis, dalyvauja daugelyje pramoginių renginių.

Trumpai tariant, tremtinių lyderiai už valstybės lėšas gyvena įdomų gyvenimą, apie ką net pasvajoti nedrįsta dauguma jų bendraamžių lietuvių. Dabartinis tremtinių kultas suteikia jų organizacijų aktyvistams išskirtines galimybes (jau nekalbant apie tai, kad visi turintys vienokį ar kitokį tremtinio statusą materialiai gyvena žymiai geriau, nei dauguma jų bendrapiliečių).

Jei Lietuva atstatytų normalius santykius su Rusija, tremtinių retorika prarastų prasmę, jų organizacijos – savo įtaką ir greičiausiai dalį finansavimo.

Būtent godumas, baimė prarasti autoritetą ir pan. egoistiniai motyvai stumia tremtinių organizacijas vėl ir vėl kurstyti antirusiškas nuotaikas. Įpratę prie išskirtinių privilegijų tremtiniai spjauna į Lietuvą ir jos ateitį.

Tremtiniai nesijaudina, kad jų bendrapiliečiai pensininkai badauja neišgalėdami susimokėti už dujas, kad Lietuvos ūkis nyksta, kad perspektyvų neturintis Lietuvos jaunimas neturi kitos išeities kaip bėgti iš Lietuvos, pagaliau, kad Lenkija jau suka savo patrankų vamzdžius Lietuvos link. Tremtiniams Lietuva ir tautos ateitis seniai nebesvarbios – jiem terūpi jų pačių keršto troškimas, privilegijos, įtaka ir išmokos.

Laikas nuvainikuoti tremtinių kultą

Augantis tremtinių parazitiškumas vis didėjant gerų santykių su Rusija poreikiui paverčia agresyviuosius tremtinius ir jų organizacijas pilno masto išgamomis, šlykštuomene, per savo nepasotinamą godumą grūdančia mus visus į vis gilesnį šūdą.

20 tremtinių kulto metų apie juos buvo galima kalbėti tik gerai arba nieko. Tačiau dabar akivaizdžiai laikas sugriauti šį vieną stipriausių tabu Lietuvoje.

Jau nuvainikuoti pokario partizanai – dabar jau nebebijome ir viešai pasakyti ką galvojame apie dar prieš 5 metus beatodairiškai garbintus banditus, terorizavusius ir žudžiusius lietuvius bei jų vaikus. Laikas pradėti sakyti tiesą ir apie pačius tremtinius.

Kaip 2006 m. buvo nedrąsu pradėti kalbėti apie pokario žaliukus – taip ir dabar labai nesmagu pradėti rašyti tiesą apie vieną labiausiai idealizuotų ir išaukštintų archetipų nūdienos Lietuvoje. Vis tik akivaizdu, kad kito kelio nėra. Mūsų gali nebelikti ir dviejų milijonų, galime prarasti jei ne Vilnių, tai didesnę dalį Vilnijos, dabartiniams antirusiškiems isterikams dar nespėjus visiems ir kojų pakratyti.

Diskusija

11. IB7o5tpHc2015 12 14 13:10:22

You are so aesome for helping me solve this mysetry.

10. Andrej2011 10 21 11:45:05

nu kaip sakoma, kiekvienas mato ta, ka nori matyt ir tykiu tuom, kuom nori tyketi. taigi rasau tai, ka matau ir apie ka domiuosi ir ka skaitau. o Lietuvoj tik ir girdi, pries dvi dienas bukvalno: Dalia Gribauskiene nori prafinansuoti deputatu partijas.. is kiekvienos partijos bus isrynkta po viena zmogu, kurie balsuos.. ar pasirasys toki isakyma? o fizinems asmenims vel premijos mazeja... slykstu... dar jie ryzasi sakyti, kad nori pakelti minimalia alga iki 1000lt..

9. Giedrius2011 10 21 10:32:06

Toks jausmas, kad „Andrej“ pasivadino koks nors gudrus tremtinys.

8. Andrej2011 10 20 22:22:51

dar ji sake kad Rusijoje bus is viso 3 Vladimirai kurie padarys reiksmingiausius dalykus siai sventai salij. po siu zodziu atsirado trys klaustukai, kas cia 1. kunigaikstis Vladimiras, kuris 988m. pasventino dar tais laikais senoji Rus“ is pagonybes i staciatiska tikejima?, 2. Vladimir Iljic Lenin, kurie padare revoliucija cariskam rezimui? ir didziausias klaustukas stovi o kas gi 3–iasis Vladimiras? gal but tai Vladimir Putin ???

7. Andrej2011 10 20 22:09:35

jaigu tiketi Vangos pranasystem, o visi zyno, kad Vangai negalima netiketi. Tai jos pranasystes skamba taip: Rusija visa laika buvo ir bus ir iki 2040 metu visas pasaulis ieskos ten prieglaudos. centrinis sibiras vieta, kur niekada nekokiais laikais nepasieks joks zemes drebejimas ir potvynis. o Rusijos staciatikiu tikejimas ir baznycia bus pats dvasiskiausias visame pasaulyje. Cituoju Vangos Zodzius.

6. Andrej2011 10 14 21:23:29

dieve mano. kiek galima, yma juokas apie tu jusu partizanu prisiminimus is praeito amziaus:) dabar staigiai kiekvienas pamyrskit visa laikotarpi iki vakarykstes dienos.... ziurim ka turim sia diena ir ziurim i ateiti, kokius turim planus ir galimybes??? niera nei planu, ne galimybiu.. vis iesko kam palaizyti subinyte. o tas kas vis dar galvoja kad gali save prilyginti su rusija, tegu paziuri is pradziu i zemelapi o paskuj ijungia maziausiai kanala vadinama ROSSIJA 24. ir suzyno kas dedasi rusijoje, kokios jos galimybes, kokius kiekviena diena pasiraso kontraktus. maitina savo dujom ir nafta visa eurazijos kontinenta, stato najos gamyklos, mylijonai naujausiu projektu modernizaciju. taigi darykit isvada is ko laukti ateites slugancios OBAMOS AMERIKOS arba atsistojancios ant koju PUTINO RUSIJOS ??????????

5. Giedrius2011 10 13 22:11:55

Absoliuti dauguma partizanų NIEKUO nesiskyrė nuo banditų, nebent tuo, kad banditai šiaip sau žmonių savo malonumui nežudydavo.
O šventa tėra Lietuva, lietuvybė ir tiesa. Daugiau nieko.
Partizanų kultas tapo našta kaip priedanga vykdyti Lietuvai akivaizdžiai žalingą politiką, ir jis buvo sugriautas, tegul kol kas tik tautos akyse.
Tas pats dėl tų pačių priežasčių laukia ir tremtinių kulto.

4. Kupa2011 10 13 20:41:07

Žmogau, yra daug tiesos, bet kartais nusišneki.Lietuvos partizanai–tai šventa.Skirk partizanus nuo banditų.Pats turbūt būtum dėjęs į pampersus, arba tarnavęs ruskiams.

3. Leo2011 10 13 11:13:56

Taip išeina, kad ne be reikalo – oj ne be reikalo tie žmonės buvo išsiųsti už Uralo, ar ne?

2. Perkin Elmer2011 10 13 10:21:26

Nupirko žmona grikių. Išvirė. Bevalgant pajutau keistą kvapą. (kai sumaišai su svogūnais – nesijaučia, bet aš mėgstu ragauti grynas medžiagas). Taigi – baisus šlapimo kvapas. Kažkas tarp žiurkės ir kiaulės šlapimo. Pasiteiravau – sako grikiai lenkiški – buvo šiek tiek pigesni. Ir pasirodė, kad jų net balandžiai nelesė. Ko ten tie pšekai iš keršto mums beprimaišė.
Padariau tada (užvakar) išvadą – lenkai pradėjo (tęsia) prieš lietuvius šlykštų karą. Dabar Giedraiu, Tu mano išvadą dar sustiprini.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis