Nacionalizmas ir Lietuvos valstybë

Hëgelis ásivaizdavo, kad valstybë yra aukðèiausia tautos tobulëjimo forma, ágalinanti geriausiai saugoti ir ágyvendinti jos interesus.

20 Lietuvos Respublikos nepriklausomybës metø árodë, kad tai visai nebûtina. Valstybë gali tapti tautos slopintoja, menkintoja ir naikintoja.

Akivaizdu, kad LR labai silpnai teatstovauja lietuviø tautos interesus. Dauguma lietuviø seniai ja nusivylë ir vis daugiau jø su ilgesiu prisimena tarybinius laikus.

Akivaizdu, kad rinkimø metu Lietuvoje REALIAI tegalima pasirinkti tarp keliø vagiø gaujø. To prieþastis – dabartiniø vagiø valdþioje ástatymuose átvirtina rinkimø teisë.

Man, kaip nacionalistui, nepriklausoma Lietuvos valstybë yra vertinga tik tuo atveju, jei ji tarnauja tautai ne blogiau, nei kitos galimos alternatyvos. Jaunystëje visu ðimtu procentø sutikau su Hëgeliu, dabar suprantu, kad Tarybø Sàjungoje buvo kur kas geresnës sàlygos lietuvybës klestëjimui, tautos augimui ir tobulëjimui.

Dabartinë Lietuvos Respublika lietuviø tautai akivaizdþiai nepasisekë. Èia susidëjo du pagrindiniai faktoriai: uþsienio valstybiø, visø pirma JAV, átaka ir, kaip ir Pirmosios Respublikos atveju, stipriø, tautiðkai nusiteikusiø asmenybiø stoka valstybës vadovybëje.

Jau Sàjûdþio laikais Lietuvos valstybë tapo uþsienio specialiøjø tarnybø þaisliuku

Oficialioji Lietuvos istorija paprastai nutyli apie Sàjûdþiui patarinëti á Lietuvà suplûdusius ávairiausiø NATO ðaliø specialiøjø tarnybø agentus.

Að neturiu kaþkokiø konkreèiø skaièiø ar árodymø, taèiau apie JAV agentûros átakà ankstyvuoju laikotarpiu galima spræsti pagal vieno pagrindiniø Sàjûdþio vadovø Romualdo Ozolo paaiðkinimo kodël buvo suorganizuotos Sausio 13-osios þudynës.

Þinota ir apie planuojamus nakties ávykius. Tad ir þmonës paðaukti tyèia. Organizatoriai puikiai þinojo, kad amerikonus vienas argumentas teveikia – nekariaujanèiøjø uþmuðimas. Ðtai ir buvo mesti po tankais beginkliai þmonës. (R.Ozolas Auðros raudoniai; 171 p.)

Taigi iðeina, kad bûtent amerikonø nurodymu buvo sukviesti þudynëms beginkliai lietuviai. Að pilnai tikiu Algio Butkevièiaus, Ozolo bei Vytauto Petkevièiaus pasisakymais, ið kuriø iðplaukia, kad Sàjûdþio vadovai specialiai kvietë beginklius þmones ginti Vilniaus televizijos bokðto, kad bûtø kuo daugiau aukø, ir kad jø ásakymu ginkluoti Sàjûdþio agentai (Petkevièiaus þodþiais – „pasienieèiai“) patys ið bokðto ðaudë á naiviø lietuviø minià.

Neturiu pagrindo netikëti vieðais trijø pagrindiniø Sàjûdþio lyderiø liudijimais, kaip nesitikiu, kad Landsbergis ruoðtøsi pripaþinti ásakæs ðaudyti á beginklius þmones. Dar kvailiau bûtø patikëti Butkevièiaus „paneigimais“, padarytais jau visomis keturiomis gráþus á valdþios lová.

Balsuodami rinkimuose, mes, tiesà sakant, prarandame teisæ piktintis SAVO „iðrinktos“ valdþios nusikaltimais.

Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad nuo pat pradþiø LR specialiosios tarnybos veikë kaip CÞV ir panaðiø agentûrø padaliniai. Juk bûtent specialiøjø tarnybø iniciatyva ið politikos buvo paðalinti visi patriotiðkai nusiteikæ populiarûs politikai, pradedant Virgilijumi Èepaièiu bei Kazimiera Prunskiene (vëliau ji gráþo á politikavimà kaip jau JAV lojali veikëja) ir baigiant su Rusija tartis panorëjusiu Rolandu Paksu.

Susidaro áspûdis, kad ir dabar Lietuvos saugumo struktûrose karjerà galima padaryti TIKTAI po ilgø komandiruoèiø JAV ir beatodairiðko tarnavimo jø interesams, jei reikia, ðaltakraujiðkai iðduodant Lietuvà.

Amerikonø diktatas pavertë Lietuvos politikà amoralia

Susiklosèius situacijai, kai politiko karjera priklausë nuo to, ar jis nuolankiai padlaiþiauja uþsienio agentûroms bei vykdo JAV ambasadoriø „patarimus“, politikoje visiðkai prarado prasmæ sàþiningumas ir tautiðkumas.

Kad ir koks padorus, atsidavæs Lietuvai, nevagiantis ir pan. bûtø buvæs politikas, specialiosios tarnybos galëjo bet kuriuo metu já sukompromituoti paskelbdamos apie (kad ir nieko bendro su tikrove neturinèius) ryðius su KGB ar pan. ðmeiþtà. Karjera Lietuvos politikoje tapo galima TIKTAI besàlygiðkai paklûstant JAV emisarams bei Sàjûdþio lyderiams.

Landsbergis su Brazausku panardino valstybæ á visiðkà dumblà

Sàjûdþio laikais ir iðkart po to Lietuvà galëjo iðgelbëti tiktai labai stiprûs vadovai, kurie bûtø sugebëjæ atsispirti uþsienio agentûrø spaudimui ar gal netgi priversti Lietuvos specialiàsias tarnybas dirbti Lietuvos labui.

Deja, kaip jau áprasta Lietuvos istorijoje, á valdþià atëjo á tautos ir valstybës interesus nusispjovæ karjeristai: Vytautas Landsbergis bei Algirdas Brazauskas. Jø átakoje Lietuvos Respublika visiðkai nutolo nuo lietuviø tautos.

Vienu metu, maþdaug prieð deðimt metø, kai reikëjo átikinti þmones balsuoti uþ stojimà á Europos Sàjungà, buvo tapæ mada netgi tyèiotis ið lietuviø tautos ir lietuvybës. Brazauskas netgi bandë ávesti privalomà mokslo darbø raðymà uþsienio kalba, taip dëdamas pagrindus dabartinei masinei emigracijai.

Landsbergis su Brazausku pasikeisdami galutinai iðstûmë ið Lietuvos politikos faktiðkai visus likusius padorius þmones, suformuodami dabartines vagiø gaujos principu veikianèias partijas. Ásigalëjo besàlygiðko paklusnumo vadui kultas.

Abu didieji Antrosios Lietuvos Respublikos vadai uþsëjo visà Lietuvos valstybës aparatà savo þmonëmis – jiems nuolankiai tarnavusiais maþesnio masto iðgamomis.

Teismai, prokuratûra, policija, archyvai, istorijos ir pan. propagandos institutai, pagaliau ministerijos, rinkimø komisijos ir t.t. – visur valdþià paëmë jei ne vienam, tai kitam iðgamai tarnaujantys karjeristai, savo ruoþtu iðëdæ ið savo vadovaujamø ástaigø likusius sàþiningus lietuvius.

Dabartinë Lietuvos Respublika visiðkai uþgrobta, iðniekinta ir pajungta keliø vagiø gaujø interesams

Lietuviai jau seniai tiek nusivylë valstybinëmis institucijomis, teismais ir prokuratûra, kad jau ramiai reaguoja á jau beveik nebeslepiamas valdþios niekðybes, vagystes, akiplëðiðkas lietuviø tautos bei ðalies iðdavystes.

Nëra prasmës dar kartà apie tai kalbëti – tai jau daugelio metø Lietuvos kasdienybë – patys þodþiai seimûnas, prokuroras, ministras, policijos komisaras, teisëjas, inspektorius ir pan. daugeliui lietuviø iðkart sukelia mintis apie korupcijà, parsidavëliðkumà, iðdavystæ.

Nelieka abejoniø, kad visos efektyvios politinës partijos organizuotos vagiø gaujos principu.

Nelieka abejoniø, kad visos efektyvios politinës partijos organizuotos vagiø gaujos principu. Prieð rinkimus jos surenka pinigus reklamai paþadëdamos vëliau duoti deðimteriopai prisivogti ið valstybës ar savivaldybës per palankius konkursus, ið anksto nulemtus vieðuosius pirkimus ar Europos Sàjungos fondø paramà.

Seime ar savivaldybiø tarybose partieèiai balsuoja taip, kaip liepia jø lyderiai ar tiesiogiai – patys rëmëjai ir dalinasi bendrà grobá su draugø, bendradarbiø, uoðviø ar pusbroliø pagalba. Akivaizdu, kad didþioji reklamos (tiesiogiai neávardintos, todël paèios efektyviausios, kaip ðokiø, dainø konkursai, filmai, interviu ir pan.) dalis finansuojama ne ið rinkimø sàskaitø. Kuo áþûliau partieèiai þada vogti, tuo daugiau pinigø surenka rinkimams – tuo daugiau vietø gauna Seime ir savivaldybëse.

Kà nors pakeisti ástatymø leidþiamu bûdu galimybiø nëra

Akivaizdu, kad rinkimø metu Lietuvoje REALIAI tegalima pasirinkti tarp keliø vagiø gaujø. To prieþastis – dabartiniø vagiø valdþioje ástatymuose átvirtina rinkimø teisë.

Visø pirma partijai ásteigti ir iðlaikyti dabar bûtinas tûkstantis nariø. Realiai partijas kuria keli, na daugiausia keliasdeðimt tikrøjø steigëjø. Jiems labai sunku surasti þmoniø, kurie stotø á partijà (neðtø dokumentus, pildytø anketas, pasiraðinëtø ir pan.) be greitos konkreèios sau naudos.

Todël paprastai partijø steigëjai arba 1) suvaro savo darbuotojus, arba 2) samdo trûkstamus ðimtus nariø. Tai padaryti gali tiktai turtingi (ir pasiruoðæ investuoti dalá savo turtø á partiná verslà) þmonës.

Realiai reklamuotis Lietuvoje tegali vagiø partijos, sau iðsimokëjusios ið biudþeto ar/ir rëmëjams prisiþadëjusios padëti vogti ið valstybës ar vienaip ar kitaip juos finansuoti.

Tas pats yra ir su kandidatuojant reikalingais paraðais. Norint surinkti tûkstanèius paraðø, reikia samdyti specialius darbuotojus, mokëti jiems tegul ir nedidelius, bet ið tikrøjø ne tokius jau ir maþus pinigus.

Uþ dalyvavimà rinkimuose reikia mokëti uþstatà, kuris ne vagiui irgi gali pasirodyti ne toks jau maþas. Uþ tai suteikiama pora minuèiø radijuje, kiek teko patirti – neþmoniðkomis sàlygomis studijoje, kartais dar pertraukinëjant vedanèiajam.

Vis tik pagrindinis dalykas, ið tikrøjø paverèiantis rinkimus farsu – agitacijos gatvëse draudimas. Lieka vienintelë reali alternatyva – televizija, kur reklama kainuoja milijonus. Bûtent todël realiai reklamuotis Lietuvoje tegali vagiø partijos, sau iðsimokëjusios ið biudþeto milijonus ar/ir rëmëjams prisiþadëjusios padëti vogti ið valstybës ar vienaip ar kitaip juos finansuoti, kaip, pavyzdþiui, Katalikø baþnyèià.

Dël ðiø prieþasèiø ne vagys kandidatai faktiðkai neturi realiø galimybiø lietuviðkuose „rinkimuose“. Jie tiesiog neturi kaip garsiai pasakyti tautai apie save. Jei keli þmonës juos paþásta ir uþ juos balsuoja, tie balsai tiesiog prarandami.

Pilieèiø mitingai ir demonstracijos negailestingai iðvaikomi arba jiems tiesiog metø metais neduodama leidimø. Taigi ástatymai nepalieka jokios REALIOS galimybës taikiai kà nors pakeisti Lietuvoje, pasiprieðinti dabartinei Seimo vagiø, korumpuotø prokurorø, teisëjø, komisarø ir pan. diktatûrai.

Kà daryti?

Natûralus klausimas, paprastai iðkylantis iðsiaiðkinus kas kaltas. Kaip tauta kol kas neturime realiø galimybiø kà nors pakeisti. Revoliucijai dabar ypaè nepalankus metas – duotume puikø pretekstà mus okupuoti Lenkijai ar kokiai nors ið NATO „koalicijø“.

Telieka laukti naujos istorinës progos, panaðiai kaip 1918-aisiais ar nelemtaisiais 1991-aisiais. Gal dievai mums dar kartà padës? Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad reikia boikotuoti rinkimus.

Dalyvaudami rinkimuose, kad ir uþ kà bebalsuotume (net ir uþ niekà nebalsuodami), pripaþástame dabartinæ rinkimø teisæ. Juk net jei Seime ir atsiranda vienas kitas padoresnis þmogus, ten visà laikà neiðvengiamai dominuoja bendra vagiø masë. O balsuodami rinkimuose, mes, tiesà sakant, prarandame teisæ piktintis SAVO „iðrinktos“ valdþios nusikaltimais.

Man, kaip nacionalistui, nepriklausoma Lietuvos valstybë yra vertinga tik tuo atveju, jei ji tarnauja tautai ne blogiau, nei kitos galimos alternatyvos.

Að nesu nusistatæs prieð rinkimus kaip tokius, taèiau dabartinis farsas su reikalavimais partijø nariø skaièiui, paraðams, uþstatams (kuriuos ne vagys kandidatai beveik neiðvengiamai praranda) ir, svarbiausia, su draudimu reklamuotis gatvëse, jau nekalbant apie dabartiniø vagiø chebrø sau iðsimokamus milijonus – tai ne rinkimai, o kaþkoks begëdiðkas spektaklis patiems bukiausiems, ir per 20 metø nieko nesupratusiems tautieèiams.

Vienintelis ir svarbiausias dalykas, kurá galime realiai padaryti DABAR, kai antroji Lietuvos Respublika jau tapo lietuvybës naikintoja – vienà kartà suprasti, kad valstybë – tai tik istorinë smulkmena, vieni niekai palyginus su visuma viena kalba kalbanèiø, galvojanèiø, jauèianèiø ir vienas kità suprantanèiø þmoniø. Lietuviðkai kalbantys giminës, draugai, kaimynai, tautieèiai – bûtent tai yra Lietuva, o ne jos vardà uþgrobusi gauja mus engianèiø atmatø.

Tauta ir tautiðkumas – vieninteliai dalykai, kuriuos dar galime iðsaugoti.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas