170-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis praktiškai draudžia lietuviams viešai diskutuoti svarbiausiomis valstybės ir visuomenės gyvenimo temomis.
Kaip Lietuvos valdantysis režimas sugeba taip užtikrintai išlaikyti mus baimėje ir nusižeminime? Lyg ir vadinamės demokratine, konstitucine respublika, visi aplinkui tik ir blevyzgoja apie žmogaus teises ir laisves, europines konvencijas o mes bijome ir burną praverti, ką jau kalbėti apie kad ir menkiausią pasipriešinimą vis stiprėjančiam valdžios vagių gaujų šėlsmui.
Deja, blevyzgos taip ir lieka blevyzgomis. Nukentėję nuo valdžios savivalės ar keršto lietuviai prisiteisinėja simbolines kompensacijas iš Europos žmogaus teisių teismo, tačiau jiems nuo to ne ką tepalengvėja.
Akivaizdu, kad 170-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis draudžia agituoti už tai, kas jau yra galiojanti teisė, apie ką viešai diskutuoja dabartinio vagių režimo autoritetai. Kriminalizuojamos diskusijos daugeliu labai aktualių Lietuvai temų.
Kas iš to, jei tau priteisė keliasdešimt tūkstančių po to, kai n gyvenimo metų praleidai kalėjime? Ar pasidaro lengviau, kai europinis teismas pareiškia, kad valdžia buvo neteisi, o tavo daugelio metų karjera galutinai sugriauta gal netgi šeima subyrėjusi?
Gyvenant šalyje, kur operatyvinė informacija vėl ir vėl publikuojama žiniasklaidoje, kur teisingumo organai mėgaudamiesi informuoja visą šalį apie įtariamojo sulaikymą, žmonės bijo netgi būti apklausti kaip liudininkai. Daugelyje įstaigų, ypač valstybinių, karjerą gali sugriauti netgi paprasčiausias užsakytas straipsnis laikraštyje. Todėl dauguma žmonių paprasčiausiai BIJO.
Galima būtų paprieštarauti, kad ugnies be dūmų nebūna. Visai nebūtinai. Jei įstatyme bus parašyta, kad turi būti baudžiama kad ir už kurstymą įvesti didesnius mokesčius turtingiesiems, tai prokuratūra turės pagrindą ir PAREIGĄ už tai persekioti.
170 Baudžiamojo kodekso straipsnis sudaro įspūdį, kad skaitai nežinomą Orvelo romaną apie kokią nors totalitarizme paskendusią Lituaniją.
1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Iš antrosios straipsnio dalies akivaizdžiai seka, kad BAUDŽIAMOJON (!!!) atsakomybėn turi būti traukiamas tas, kuris, pavyzdžiui:
viešai kursto diskriminuoti, kad
arba viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą
Pavyzdžių galima prigalvoti kur kas daugiau: akivaizdu, kad 170-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis draudžia agituoti už tai, kas jau yra galiojanti teisė, apie ką viešai kalba dabartinio vagių režimo autoritetai. Kriminalizuojamos diskusijos daugeliu labai aktualių Lietuvai temų.
Žinoma, seimūnai bei ministrai naudojasi visokiausiais imunitetais, gali leisti sau vogti vidury baltos dienos; jų parankinius gina patys geriausi advokatai; profesionalūs žurnalistai faktiškai irgi naudojasi imunitetu, nes jų organizacijos pakelia baisiausią triukšmą dėl menkiausio pasikėsinimo į žurnalistų teisę daryti ką nori o kas belieka mums, lietuviams, neturintiems nei teisinio išsilavinimo, nei dešimčių ar šimtų tūkstančių teisininkams?
Juk iš 170-jo straipsnio tiesiogiai išplaukia, kad negalime viešai diskutuoti faktiškai apie nieką iš to, kas mums svarbu ir aktualu. Negalima netgi viešai palaikyti to, kas jau dabar įtvirtinta Konstitucijoje ar įstatymuose, pavyzdžiui kad vyrai išeina į pensiją vėliau, nei moterys.
Žinoma, profesionalūs teisininkai bei jų klientai supranta, kad be šio kodekso straipsnio yra ir kiti, kad aukštesnių instancijų teismai sugalvos kaip interpretuoti 170-ąjį straipsnį, kad kurstantys įvesti progresinius mokesčius vis dėlto nesėstų už grotų už raginimus pažeisti milijonierių teises.
Susijaudinusiems žmonėms reikia auditorijos, klausytojo, o vis daugiau gyvenimo praleidžiame intymiai su kompiuterio ekranu. Būtent taip atsiranda neplanuoti komentarai, kurių siuntėjo interneto adresą prokuratūrai pavyksta nustatyti.
Tačiau ar gali ryžtis viešai reikšti savo nuomonę eilinis lietuvis? Jei jis arba ji dirba valstybinėje įstaigoje ar tiesiog priklauso nuo dėmesio nemėgstančio darbdavio malonės? Tai, kad aukštesnės instancijos ar koks nors europinis teismas greičiausiai išteisins, tikrai nieko nekeičia. Baudžiamasis persekiojimas ir karjeros žlugimas bent jau formaliai gresia už tiek daug dalykų, kad LIETUVIAMS BELIEKA TIKTAI TYLĖTI juk jei jau pradėjai viešai kalbėti, kažką baustino leptelti galima ir netyčia, akimirkai nuslydus liežuviui.
Prisiminus kaip persekiojami išdrįsusieji dalyvauti protestui prieš dabartinę kleptokratiją skirtuose taikiuose susibūrimuose, darosi visiškai aišku, kad nors kiek bijantys dėl savo karjeros likimo bei šeimos gerovės žmonės yra absoliutūs beteisiai, negali sau leisti netgi pyptelti prieš valdžią.
Logiškai žiūrint, neįmanoma suprasti kaip galima nustatyti komentaro kaltininką.
Taigi esame taip prispausti ir įbauginti absurdiškojo Baudžiamojo kodekso bei kitų panašių įstatymų, kad jau susitaikėme su visiška politine tyla. Diskusijos dėl tautai svarbių dalykų visuomenėje jau seniai nebevyksta, ir tik vienas kitas valdančiųjų sumarginalizuotas žmogus, dėl vienokių ar kitokių priežasčių susipykęs su vagių valdžioje gaujomis (kaip Drąsius Kedys, Algirdas Paleckis, Neringa Venckienė, Povilas Gylys ar Rolandas Paksas), išdrįsta pasipriešinti visagalei kleptokratijai kol juos neišvengiamai vienaip ar kitaip sutvarko akiplėšiškiausius daugelio režimui lojalių politikų nusikaltimus ignoruojanti teisėsauga.
Komentavimas internete iš principo yra anoniminis. Kiekvienas kas netingi gali įsidiegti nemokamą specialią programą (pavyzdžiui, Hotspot Shield) ar per kelias minutes nusistatyti proksį (ar net kelis) naršyklėje ir tokiu būdu tapti nepasiekiamu valdžiai. Kas specialiai nori nuveikti ką nors piktavališko ar tiesiog išdykėliško, būtent taip ir elgiasi.
Iš kitos pusės, interneto komentarai tarnauja natūraliam žmogiškam pasipiktinimui, emocinei agresijai išlieti. Susijaudinusiems žmonėms reikia auditorijos, klausytojo, o vis daugiau gyvenimo praleidžiame intymiai su kompiuterio ekranu. Būtent taip atsiranda neplanuoti komentarai, kurių siuntėjo interneto adresą prokuratūrai pavyksta nustatyti.
Iš tikrųjų, logiškai žiūrint, neįmanoma suprasti kaip galima nustatyti komentaro kaltininką, jei nėra tiesioginių liudininkų.
Juk baudžiama už VIEŠĄ veiksmą. Kiekvienas turi pilną teisę PARAŠYTI faktiškai bet kokį komentarą savo asmeniniame kompiuteryje, jei jis jo neišsiunčia. Kaip galima įrodyti, kad komentarą parašė IR IŠSIUNTĖ tas pats žmogus?
Sakysime, kad kas nors vis dėlto PARAŠĖ komentarą, tačiau suprato, kad jo siųsti nevalia (ar netgi neketindamas to daryti ar ruošdamasis dar pataisyti komentarą), o po to kas nors kitas (vaikas, katė ar tiesiog atsitiktinai prie kompiuterio atsidūręs žmogus) jį (greičiausiai netyčia paspaudęs mygtuką) išsiuntė?
Kompiuterinė technika vis dar netobula, komentarą galima išsiųsti netyčia palietus alkūne klaviatūrą ar kitaip užtikrintai įrodyti, kad buvo įvykdytas tyčinis nusikaltimas, faktiškai neįmanoma, nebent tai būtų padaryta prie liudininkų.
Pamėginsiu kaip nors tai pakeisti. Tikiuosi, kad Ragana ir Perkūnas palaikys mane.
Todėl dabartinė Lietuvos persekiojimo už komentarus praktika yra tiesiog gėdinga. Teisėsauga neturi galimybių nubausti piktybinius komentatorius, nes jie iš anksto apsisaugo. Vietoj to jie medžioja žioplus karštakošius, kurie (greičiausiai) netyčia išsiunčia prokurorams nepatikusius komentarus.
Viso to tikslas akivaizdus dar labiau išgąsdinti lietuvius. Bausmėmis pasibaigusias bylas godžiai aprašinėja žiniasklaida (jai naudinga, kad būtų rašomi tik politiškai korektiški komentarai nebereiktų mokėti moderatoriams), dažnai pasistengdama dar labiau pagąsdinti, sudaryti įspūdį, kad Didysis Brolis kontroliuoja kiekvieną tavo žingsnį ir tik visiškas nuolankumas ir, svarbiausia, pasyvumas gali apsaugoti nuo ilgos jo rankos.
Aš jaučiu, kad visa lietuvių tauta šoke. Tokios staigios lietuvybės dezintegracijos, moralinio valstybės žlugimo (o artėja ir socialinis-ekonominis) nelaukė nė juodžiausi pesimistai.
Jaučiu, kad dauguma lietuvių norėtų pasipriešinti, bet nežino kaip, bijo dėl savo darbo, karjeros, šeimos gerovės. Didele dalimi dėl to kaltas 170-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis.
Nėra geresnio būdo įrodyti įstatymo, kaip ir bet kurios kitos normos ar tiesiog teiginio, absurdiškumui nei parodymas, kad iš jo išplaukia absurdiški vediniai.
Pamėginsiu kaip nors tai pakeisti. Tikiuosi, kad Ragana ir Perkūnas palaikys mane. Pagalvosiu kaip būtų galima apskųsti straipsnio nuostatas Konstituciniam teismui. Neturiu lėšų advokatų samdymui, parašų rinkimui ar pan., todėl tegaliu kreiptis į prokuratūrą ar teismą asmeniškai.
O kol kas su didele gėda pranešu, kad pats parašiau net septynis kreipimusis Generalinei Prokuratūrai (būtent ten paprastai kreipiasi didieji kovotojai su diskriminacija Tolerantiško jaunimo sąjunga ir pan.) su prašymais kelti bylą dėl galimų 170-jo straipsnio pažeidimų neturiu kito būdo išsiaiškinti ar straipsnis nėra taikomas atrankiniu principu.
Nėra geresnio būdo įrodyti įstatymo, kaip ir bet kurios kitos normos ar tiesiog teiginio, absurdiškumui nei parodymas, kad iš jo išplaukia absurdiški vediniai.
Čia pateikiu ištraukas iš penkių trumpiausiųjų.
<...>
Interneto portale www.delfi.lt 2012 m. balandžio 30 d paskelbto Astos Dykovienės straipsnio Ar pavyks išeiti į pensiją? (interneto adresu http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ar-pavyks-iseiti-i-pensija.d?id=58613985) komentaruose slapyvardžiu Stalinas prisistatęs anonimas paskelbė šį komentarą:
nuo 55 moterims nuo 60 vyrams priverstine autanazija siulau ivest ,vistiek pensijos nieks negaus ,o darbo seniams irgi nebus
Siūlant įvesti priverstinę autanaziją moterims nuo 55 metų, o vyrams nuo 60 metų akivaizdžiai kurstoma diskriminuoti dėl lyties, už ką LR BK 170 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl prašau ...
<...>
<...>
Interneto portale www.delfi.lt paskelbto Rūtos Bilkštytės 2011 m. gruodžio 19 dienos straipsnio Apmokestinsim prabangą ar nekilnojamąjį turtą? (interneto adresu http://verslas.delfi.lt/realestate/apmokestinsim-prabanga-ar-nekilnojamaji-turta.d?id=53148037) komentaruose slapyvardžiu Oligarchas prisistatęs anonimas paskelbė šį komentarą:
siūlau vieno būsto neapmokestinti, o apmokestinti sekančius būstus. Turiu namą ir 1,5 ha Vilniaus m ribose. Name yra garažas, žiemos sodas, garažas 6 automobiliams, du baseinai, masinio vertinimo būdu namas įvertintas 8 mln litų (be žemės kainos) Man to vieno būsto užtenka. Kas turi du ar daugiau būstų, tuos ir reikia apmokestinti. Visame pasaulyje, kiek girdėjau, pirmas būstas yra neapmokestinamas
Man atrodo akivaizdu, kad šiuo komentaru kurstoma diskriminuoti žmonių grupę (turinčius du ar daugiau būstų, o netiesiogiai greičiausiai ir visus milijonierius ar šiaip turtingus žmones) dėl jų socialinės padėties. Todėl prašau ...
<...>
<...>
2012 m. gegužio 12 d. straipsnyje Ar jaunimas žino kuo tikėti (Vakarų ekspreso interneto versijoje Jaunimo ekspresas, internetinis adresas http://www.ve.lt/naujienos/jaunimas/jaunimo-ekspresas/ar-jaunimas-zino-kuo-tiketi-737681/) žurnalistas Tautvydas Lukaševičius aprašė kaip (žurnalistas, religijos mokslų magistratūros studentas) Povilas Sabaliauskas gynė nuo kritikos religinę bendruomenę krišnaistus, siūlydamas geriau domėtis kitomis: muistais bei mormonais. Kaip rašo žurnalistas, pasiūlė geriau pasidomėti neva tikrai "nusikaltėliškais" judėjimais - muistais, mormonais. Visa citata:
Žurnalistas, religijos mokslų magistratūros studentas Povilas Sabaliauskas pasakojo, kad ir jam yra tekę lankytis vadinamųjų krišnaistų susirinkimuose.
"Bent jau Vilniuje seminarai tvarkingi, draugiški ir labai tolerantiški. Kas nori ateina, kas nori išeina, jokių agitacijų, kiekvienas laisvai gali pasirinkti, prievartos ir paslaptingų vilionių matyti neteko", - dėstė jis.
Pokalbininkas pasiūlė geriau pasidomėti neva tikrai "nusikaltėliškais" judėjimais - muistais, mormonais.
"Teko girdėti, kad ten tai dedasi visokie keisti dalykėliai", - teigė P. Sabaliauskas.
Gali būti, kad viešai pavadinant "nusikaltėliškais", o tuo labiau (neva) tikrai "nuskaltėliškais" konkrečius religinius judėjimus (šiuo atveju muistus bei mormonus), siekiama paniekinti, pasityčioti, kurstoma diskriminuoti konkrečią žmonių grupę dėl jų tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, skatinama neapykanta jiems. Siūlymas GERIAU (akcentas mano, G.Š.) pasidomėti neva tikrai "nusikaltėliškais" judėjimais muistais, mormonais (o ne krišnaistais) skamba kaip viešas kurstymas diskriminuoti konkrečią žmonių grupę dėl jų tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų už ką 170 LR BK straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę. Todėl prašau ...
<...>
<...>
Interneto portale www.gayline.lt paskelbto Vytauto Valentinavičiaus 2012 m. liepos 8 dienos straipsnio «Koncerte Velnio akmuo nepageidaujama ir homoseksualų atributika» (interneto adresu http://www.gayline.lt/article.php?sid=6695) komentaruose slapyvardžiu Aquel prisistatęs anonimas paskelbė šį komentarą:
Tai kad visas "pagonybės" judėjimas Lietuvoj yra neonacių irštva. Todėl nieko keista.
Gali būti, kad šiuo komentaru viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę dėl tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Todėl prašau ...
<...>
<...>
Interneto portale www.delfi.lt 2012 m. gegužės 22 d. Rolandas Paksas paskelbė straipsnį R.Paksas. Pažadai ir tikrovė: kaip mes tapome Europos lyderiais (interneto adresu http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/rpaksas-pazadai-ir-tikrove-kaip-mes-tapome-europos-lyderiais.d?id=58772161). Šiame straipsnyje jis akivaizdžiai kursto įvesti progresinius mokesčius (Progresiniai mokesčiai Lietuvoje pagaliau turi virsti tikrove.).
Man atrodo akivaizdu, kad šiuo komentaru kurstoma diskriminuoti žmonių grupę (daugiau uždirbančius) dėl jų socialinės padėties. R.Paksas visiškai viešai ir atvirai atvirai agituoja diskriminuoti (įvedus šiuos mokesčius, tas, kas uždirba daugiau, privalės ir daugiau atiduoti bendram labui). Spėju, kad R.Paksas netgi atsisakys savo turimų imunitetų ir leisis įtariamas bei kaltinamas dėl šių savo veiksmų. Todėl prašau ...
<...>
Dar kartą atsiprašau interneto komentatorių, Povilo Sabaliausko ir Rolando Pakso. Labai tikiuosi, kad jie nenukentės dėl mano veiksmų. Jei jiems bus pareikšti įtarimai, stengsiuos padėti.
Juk, nepaisant visų tų gražių tauškalynių, faktiškai gyvename visiškame TOTALITARIZME. Baudžiamasis kodeksas neleidžia netgi kurstyti įvesti nuo socialinės padėties priklausančius mokesčius, jau nekalbant apie pažiūras bei įsitikinimus.
Tarybų Sąjungoje mus galėjo bausti už abejojimą tarybų valdžia, dabar už aktyvią poziciją vos ne kiekvienu valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektu. Tai kas, kad nuo ryto iki vakaro pilstoma apie visiems lygias teises bei laisves?
Nors valdančiojo režimo politikai ir faktiškai visi jų bendrininkai, juos palaikantys ir patys prisidedantys prie dabartinio Lietuvos plėšimo bei lietuvių tautos naikinimo, praktiškai gali daryti ir kalbėti ką nori, mums prieš nosį pakištas didžiulis valdžios kumštis.
Visada šlykštėjausi zajavkėmis organams (o dar ): ant savo tautiečių) ir seniai taip šlykščiai nesijaučiau. Tikiuosi, kad dievai atleis man už jas.
4. Po Perkūnais2012 07 27 11:45:36
Džiugu, kad ir daugiau žmonių jaučia panašiai. Bet nereiktų pakliūti euforijon, t.y. apsiriboti lozungais, o dar blogiau veikti neapgalvojus.
Reikalinga teorija, sukurta iš pagrindų. Radikali. (Radikalas iš graikų šaknis). Taigi, viską pergalvoti nuo pašaknų, nuo aksiomų.
Kas yra įstatymai? tai būdas užgrobusiems (ar gavusiems pseudodemokratiniu būdu) valdžią žmonėms įtvirtinti pasiekimą, užtikrinti padėties nebesikeitimą. Negana to, įtikinti žmones, kad taip yra vienintelis būdas užtikrinti tvarką. Kad įstatymo privalu visiems laikytis, koks jis bebuvęs, ir kieno parašytas, nes kitaip... atsitiks kažkas baisaus ir neapibrėžto. Ir jei mes (civilizacija) tik pirmą kartą reinkarnuoti, tai nesuprastume. Tie kas nežino istorijos, lieka amžinai vaikais. Bet mes ne pirmą kartą... Ir vis dar tarp mūsų atsiranda durnių, kurie ir vėl ant grėblio, kurie nesupranta, kas čia dedas, dar tiki valdžios pasakomis ir priešmieginiais gąsdinimais.
3. Karrrkuša2012 07 26 21:30:23
Šalį valdo tie patys reketininkų gaujos. Ko norėt? Todėl liaudis ir bėga.
2. Leo2012 07 26 15:51:15
Kad net baisu mintyti... Sėkmės
1. Giedrius2012 07 26 14:21:39
Gal kyla minčių apie tai, ką dar draudžia 170ojo BK straipsnio įstatymas?
Pabandysiu kreiptis į teismo pirmininkę prašydamas kreiptis į STT :))))
Vilniaus apygardos teisme visiškai negalioja teisė, netgi teismų darbą konkrečiai reglamentuojantys įstatymai. Nebaudžiami teisėjai begėdiškai tyčiojasi iš beteisių žmonių.
Susidaro pagrįstas įspūdis, kad Aurelijaus Gutausko vadovaujamos Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikla remiasi korupcinių ryšių tarp teisėjų standartu. Bandau pritraukti dėmesį:)
3 teisėjai-sukčiai mane begėdiškai apgavo ir atvirai psichopatiškai iš manęs išsityčiojo. Policija ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija nuspręs, ar begėdiškas sukčiavimas ir tyčiojimasis tikrai yra šventa LR teisėjų teisė.
Eilinė demokratijos pergalė Prancūzijoje piliečiams priverčiant vyriausybę atsisakyti planų kelti mokesčius už degalus dar kartą parodo kokia apgailėtina šūdokratija yra tapusi Lietuvos valstybė!
Arūno Budrio vadovaujamas teismas dar įžūliau iš manęs tyčiojasi niekindamas mane ir žemindamas, spjaudamas į mano teises ir laisves.
Eilinis prašymas kelti drausmės bylas žemiau už nusikaltėlius nusileidusiems prokurorams Benediktui Leišiui ir Egidijui Motiejūnui.
Už mano prašymą pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo katalikų koplyčią, Arūno Budrio vadovaujamas teismas pažemino mane ir pasityčiojo iš mano tikėjimo skirdamas psichiatrinę ekspertizę.
Bandau toliau protestuoti prieš LR teismuose vyraujančią panieką teisei, ypač žmogaus (ne teisėjo) teisėms ir Konstitucijai.
LR teismai atvirai ir begėdiškai niekina teisę ir tokius skurdžius kaip aš. Ne išimtis ir Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas jau nebe pirmą kartą...