.

2012 m. rugpjūčio 6 d.

Bandymas pasipriešinti ne katalikų diskriminavimui

Kreipimaisi į Lygių galimybių Kontrolierę dėl diskriminavimo švenčiant valstybines šventes, apmokestinant už automobilio stovėjimą bei duodant priesaiką.

Tęsinys, pradžia – Dievų ženklas

Per 20 Katalikų bažnyčios skverbimosi į valdžią metų ne kartą mėginta kažkaip tai stabdyti, tačiau viskas buvo veltui. Lietuvos teismuose, kaip ir visur kitur, dominuoja katalikai (ar bent jau save skelbiantys tokiais).

Teko stebėti, kaip Konstitucinis Teismas skelbė savo sprendimą, kad Konstitucijai neprieštarauja vadinamosios „tikybos“ (faktiškai – katalikybės) mokymo finansavimas iš savivaldybių biudžetų. Užteko pamatyti teisėjų veidus, kad suprastum, kas iš tikrųjų vyksta Lietuvoje.

Daugiau kaip 20 metų visų lygių teisėjus skyrė savo katalikiškumą viešai pabrėžiantys politikai, ir todėl akivaizdu, kad siekti teisingumo ar bent teisėtumo Katalikų bažnyčios atžvilgiu mažiausiai naivu. Dabar tuo užsiima nebent tokie beviltiškai optimistiški svajokliai, kaip Artūras Račas (arba aš:-)).

Vis dėlto jaučiu pareigą dar kartą pamėginti teisiškai pasipriešinti begėdiškam Katalikų bažnyčios dominavimui Lietuvoje. Žinoma, naivu siekti pakeisti režimą su paties režimo pagalba; iš kitos pusės, gal dabar jie labiau bijo didžiosios kovotojos prieš diskriminavimą Europos Sąjungos?:-)

Todėl kreipiuosi į Lygių galimybių kontrolierių. Kaip jau dažnai atsitikdavo paskutiniu metu, pirmame kreipimesi daug įstatymų citatų, todėl ir vėl gali būti nuobodoka jį skaityti. Vis dėlto, turiu užbėgti už akių galimam atsikalbinėjimui dėl kokių nors išgalvotų formalių priežasčių.

Kreipimasis (skundas) dėl diskriminavimo dėl tikėjimo švenčiant religines valstybines šventes bei religinius šventadienius

Lietuvos Respublikos Lygių galimybių Kontrolierei
Aušrinei Burneikienei

PRAŠYMAS
2012-08-07
Vilnius

Mane diskriminuoja tai, kad tik katalikų šventės švenčiamos kaip valstybinės

Negaliu įsidarbinti, nes būčiau – ir esu – diskriminuojamas dėl savo tikėjimo. Aš esu lietuvietis (nevartoju katalikų dominuojamoje Lietuvoje įprasto mano tikėjimo žmones tiek semantiškai, tiek istoriškai žeminančio žodžio „pagonis“) ir tikiu istoriniais lietuviškais dievais, švenčiu natūralias astronomines šventes. Tuo tarpu visos oficialiai švenčiamos religinio pobūdžio valstybinės šventės yra katalikų – dominuojančios Lietuvoje religinės bendruomenės.

Jeigu dirbčiau pagal darbo sutartį, būčiau priverstas švęsti katalikiškas šventes. Noriu pastebėti, kad nė viena iš jų nesutampa su lietuvietiškomis šventėmis. Rasos (Vasaros saulėgrįža) yra birželio 20-ąją arba 21-ąją, o Saulės Sugrįžimas (Žiemos saulėgrįža) – gruodžio 21-ąją arba 22-ąją (priklausomai nuo metų), Vėlinės – spalio 31-ąją. Lygės, tiek pavasario, tiek rudens, nesutampa nei su Velykomis, nei su Žoline. Manęs nė kiek neguodžia, kad katalikų Joninės, vadinamoji „Visų Šventųjų“ diena bei Kalėdos yra netoli manųjų švenčių – aš noriu švęsti SAVO tikėjimo šventes ir mane ŽEMINA vertimas švęsti KATALIKŲ šventes, tai, kad katalikams yra suteiktos visos teisės, laisvės ir galimybės švęsti savo religines šventes, o man – jokių.

Norėčiau pastebėti, kad Velykų, Joninių, Žolinės, „Visų Šventųjų“ dienos bei Kalėdų valstybinis šventimas diskriminuoja visus ne krikščionis, o Žolinės ir „Visų Šventųjų“ dienos – ne katalikus, kadangi Žolinė – grynai katalikiška šventė, o ir „Visų Šventųjų“ dieną lapkričio 1-ją iškilmingai švenčia faktiškai tik katalikai.

Esu diskriminuojamas privalėdamas mokėti už automobilio stovėjimą ketvirtadieniais

Mane diskriminuoja ir savaitinė poilsio dienų sistema. Svarbiausia, garantuota poilsio diena laikomas katalikų švenčiamas sekmadienis. Tuo tarpu mano tikėjimo žmonėms svarbiausia diena yra ketvirtadienis, Perkūno diena (vok. Donnerstag, angl. Thursday). Aš dabar nesiskundžiu pačiu laisvadienių principu, nors jis mane irgi diskriminuoja bei žemina. Mane ypač žeidžia tai, kad Lietuvos miestuose neimamas mokestis už automobilio stovėjimą tik sekmadienį, krikščionių šventadienio metu, kai kur – ir šeštadienį, judaistų šventadienį. Jokia paslaptis tai, kad sprendimai neapmokestinti mašinų stovėjimo sekmadienį dažnai priimami tiesiogiai argumentuojant, jog reikia sudaryti patogias sąlygas dalyvavimui sekmadieninėse mišiose.

Taigi savo šventadienį į savo kulto vietas atvykę krikščionys, kartais – ir judaistai, nemoka už savo mašinų pastatymą, o aš turiu mokėti savąjį (ketvirtadienį). Taigi dabar man ir visiems mano tikėjimo žmonėms yra sudarytos prastesnės sąlygos švęsti savo šventadienius, nei Lietuvoje dominuojančiai religinei grupei. Beje, diskriminuojami ir musulmonai, kuriems geriausia diena maldai yra penktadienis.

Diskriminavimas katalikų atžvilgiu man ypač skaudus dėl istorinių priežasčių

Taip pat norėčiau pastebėti, kad lietuvietybė – lietuviškas, baltų tikėjimas – yra seniausias išlikęs tikėjimas iš Lietuvos istorijos. Negalėjome išsilaikyti kaip religinė bendruomenė, kadangi Katalikų bažnyčia mus visą laiką draudė ir persekiojo, kartais netgi degino ant laužų. Būtent katalikai atėmė iš mūsų viską, ką turėjome, iškirto mūsų šventuosius miškus. Lietuvietybę, tikėjimą lietuviškais dievais galėjome išsaugoti tik slapčia, pogrindyje, savo širdyse.

Dabar katalikai mūsų fiziškai nebenaikina, bet ir toliau visaip mus žemina ir niekina: kaip jau minėjau, vadindami „pagonimis“, aiškindami, kad negalima mūsų pripažinti tradicine religija, kai kurie katalikų šventikai lygina savąjį dievą su Perkūnu, tarsi Perkūnas būtų vienintelis mūsų dievas.

Norėčiau pažymėti, kad pati katalikybės doktrina iš esmės įžeidžia mano tikėjimą tvirtinimu, kad yra tik vienas dievas. Tai reiškia, kad mano dievai nėra dievai arba jų iš viso nėra. Mano dievams katalikų Jėzus nesvarbus. Jie jo nei teigia, nei neigia.

Katalikų vyskupai, pavyzdžiui Sigitas Tamkevičius, yra padarę viešų pareiškimų ragindami nepripažinti Romuvos kaip tradicinės religinės bendruomenės, ir yra pagrindo manyti, kad būtent vyskupo pareiškimai nulėmė atsisakymą ją tokia paskelbti.

Daugelis katalikų kulto pastatų yra pastatyti tiesiog ant katalikų išniekintų lietuvietiškų šventyklų griuvėsių, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus katedra.

Dėl to vertimas švęsti katalikų šventes kaip valstybines – nešvenčiant mano tikėjimo švenčių, ir tai, kad mano tikėjimui svarbiausią savaitės dieną aš neturiu privilegijų, kuriomis naudojasi katalikai, mane ypač diskriminuoja bei žemina – tęsiama daugiašimtmetinė mano tikėjimo brolių ir seserų persekiojimo bei diskriminavimo tradicija.

Konstitucija ir įstatymai draudžia diskriminuoti tikėjimo pagrindu

LR Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta:

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.


Šio straipsnio nuostatų realizavimui skirto LR Lygių galimybių įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje yra nurodytas baigtinis nelaikomų diskriminacija veiksmų sąrašas:

1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;

2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;

3) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;

4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;

5) įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;

6) įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;

7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;

8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;

9) atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimą.


Įstatymo 3 straipsnyje nurodomi šių Įstatymo nuostatų netaikymo atvejai:

Šio įstatymo nuostatos netaikomos:

1) šeimos ir privataus gyvenimo srityse;

2) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams keliamiems reikalavimams, jei dėl jų veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas;

3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais;

4) priimant asmenis mokytis ar studijuoti į religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtas mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, įsteigtas turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, kai atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti minėtų organizacijų etosą;

5) mokant tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programų, vadovėlių ir mokymo priemonių turiniui;

6) reikalavimams, kad asmenys, užsiimantys profesine veikla religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, kurie mokosi, studijuoja religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijose, įsteigtose turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso;

7) lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmenis vienijančioms organizacijoms sprendžiant narystės ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai dėl organizacijos vienijimosi pagrindo tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama;

8) švietimo ir ugdymo srityse, jei šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.


Noriu pastebėti, kad manęs ir kitų tikinčiųjų diskriminavimas dėl tikėjimo, diskriminuojančiai nepripapažįstant mano bei daugelio kitų žmonių tikėjimo švenčių bei šventadienių, nėra nurodytas nei tarp Įstatymo taikymo išimčių, nei tarp jo netaikymo atvejų.


Todėl prašau Lygių galimybių Kontrolierės Aušrinės Burneikienės imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad nebūčiau diskriminuojamas dėl tikėjimo:

1) negalėdamas įsidarbinti pagal darbo sutartį, nes negaliu švęsti savo tikėjimo švenčių kaip valstybinių (poilsio dienų);

2) negaudamas lengvatų automobilio stovėjimui ketvirtadieniais, mano tikėjime – savaitės šventadieniais.


Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad Lygių galimybių Kontrolierius gali:

2) kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą;

6) įspėti dėl padaryto pažeidimo;


Prašau Kontrolierės, kad ji:

1) kreiptųsi į Seimą (galbūt ir į kitas mane diskriminuojančios Lietuvos Valstybės institucijas) su siūlymu pakeisti LR Darbo kodekso 162 straipsnį, įspėtų dėl greičiausiai padaryto 29 LR Konstitucijos straipsnio ir Lygių galimybių įstatymo pažeidimo nustatant kaip valstybines šventes tik katalikų šventes;

2) kreiptųsi į mane diskriminuojančias savivaldybių tarybas su siūlymu pakeisti apmokestinimo už mašinų stovėjimą tvarką taip, kad aš, kaip lietuvietis, nebūčiau diskriminuojamas dėl savo tikėjimo palyginus su katalikais (ir galbūt judaistais), įspėtų dėl greičiausiai padarytų 29 LR Konstitucijos straipsnio ir Lygių galimybių įstatymo pažeidimų.

Kreipimasis (skundas) dėl diskriminavimo duodant privalomą priesaiką (be stambių pasikartojimų su pirmuoju)

<...>

Mane diskriminuoja dabartinė privalomų priesaikų forma

Negaliu eiti jokių valstybinių pareigų, kurioms užimti privaloma prisiekti. Visos man žinomos formalios priesaikos baigiasi žodžiais: „Tepadeda man Dievas!“, sudarant galimybę prisiekti be šios frazės.

Aš esu lietuvietis (nevartoju katalikų dominuojamoje Lietuvoje įprasto mano tikėjimo žmones tiek semantiškai, tiek istoriškai žeminančio žodžio „pagonis“) ir tikiu istoriniais lietuviškais dievais. Todėl aš prašyčiau visų mano tikėjimo dievų pagalbos ir turėčiau pareigą baigti priesaiką žodžiais „Tepadeda man dievai!“. Taigi man nesudaroma galimybių prisiekti taip, kaip reikalauja mano tikėjimas, kai tai leidžiama ir netgi skatinama visiems, kurie tiki tik į Dievu (didžiąja raide) vadinamą dievą arba nori prašyti tik Dievo pagalbos. Todėl, kaip tikintysis, negaliu užimti jokių politinių ar kitokių pareigų, kurioms būtų privaloma priesaika.

<...>

Todėl prašau Lygių galimybių Kontrolierės Aušrinės Burneikienės imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad nebūčiau diskriminuojamas dėl tikėjimo, negalėdamas užimti valstybinių pareigų, kurioms reikalinga priesaika.

<...>

Prašau Kontrolierės, kad ji:

1) kreiptųsi į Seimą, Teismus su siūlymu prašyti Konstitucinį Teismą išaiškinti ar LR Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos (kuris, beje, nebuvo priimtas referendumu) 5 straipsnis iš tikrųjų draudžia prisiekti su fraze „Tepadeda man dievai“, jei taip – siūlyti Seimui pakeisti šį straipsnį panaikinant dabartinį diskriminavimą, o taip pat pakeisti visus kitus mane bei mano tikėjimo brolius ir seseris šia prasme diskriminuojančius teisės aktus.

2) kreiptųsi į Seimą, siūlydama baigti dabartinį manęs ir kitų ne katalikų diskriminavimą, Seimo narių priesaikos metu dalyvaujant tik dominuojančios religinės bendruomenės vadovui, įspėtų dėl padaryto pažeidimo.

Abu šie kreipimaisi turi daug pagrindo, ypač antrasis. Iš kitos pusės, juose nekalbama apie rimčiausius Katalikų bažnyčios privilegijų aspektus: Katalikų bažnyčios skiriamus kapelionus, valstybinių komisijų bei tarybų komisarus, katalikybę mokyklose, valdžios įstaigose ir t.t.

Tiesiog negaliu versti Lygių teisių Kontrolierės kažką daryti, nepritemdamas to prie savo asmens (kaip „negaliu įsidarbinti“ ar „negaliu užimti valstybinių pareigų“). Jei turėčiau vaikų, tikrai nenurimčiau bent jau dėl vadinamosios „tikybos“.

Bet kokiu atveju, šia prasme padariau tai, kas buvo nors kažkiek realu. Vargiai ar kas iš to išeis be istorinio fakto, na bet bent jau mano sąžinė bus ramesnė.:-)

Diskusija

2. druidaslt2016 09 23 13:56:51

Tepadeda musu dievai

1. Leo2012 08 06 23:42:25

Tepadeda autoriui dievai ieškoti teisybės!

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis