Seimo rinkimai 2012 – boikotuoju ir kvieèiu prisijungti

Jau raðiau, kodël dabar Lietuvoje rinkimai tëra tautos dalyvavimo valdyme iliuzija. Tai nulemia rinkimø teisë: reikalavimai partijø nariø skaièiui, paraðams, brangiai kainuojanti reklama (negalëjimas nemokamai reklamuotis gatvëse, kas buvo galima dar prieð keliolika metø) bei penkiø procentø barjeras partiniams sàraðams.

Todël viskas, kà realiai galime padaryti nesiimdami prievartos – tai sugriauti dabartinio vagiø reþimo legitimumà NEIDAMI BALSUOTI, VISIÐKAI BOIKOTUODAMI RINKIMUS.

Brangiai kainuojantys rinkimai paverèia politinius postus ið tikrøjø prieinamais tik labai turtingiems þmonëms, kaip to visà laikà siekë ir pasiekë dabar valdþioje bei vadinamojoje opozicijoje vienà kità keièianèios partijomis iðdidþiai besivadinanèios vagiø grupuotës.

Todël kà nors ið tikrøjø Lietuvoje pakeisti galima ne balsuojant uþ vienà ar kità naujà politikà, judëjimà ar partijà, o tiktai visiðkai BOIKOTUOJANT rinkimus.

Keli padorûs þmonës Seime nieko nepakeis

Atrodo, kad vis tiek gerai nueiti ir nubalsuoti uþ paþástamà ar ðiaip þinomà padorø þmogø – ir sàþinë rami, ir yra tikimybë, kad, jei iðrinks, kà nors gero Seime nuveiks. Deja, tai tik iliuzija.

Linas Karalius –
apkaltos auka

Panaðu, kad, koks beatrodytø sugedæs, Linas Karalius vis dëlto buvo vienas ið padoriausiø savo kadencijos seimûnø ir tiesiog negalëjo ramiai þiûrëti, kaip jo kolegos vagia ir iðdavinëja Lietuvà.

Uþ tai teko sumokëti. Bet kokiu atveju, Karaliaus likimas – áþûlus seimûnø priminimas visiems, kas laukia tokiø, kurie nenori ar neleidþia kitiems ramiai vogti.

Visø pirma, padorûs þmonës Lietuvoje paprastai neturi pinigø reklamai, ir apie juos þinanèiø lietuviø skaièiaus neuþtenka jø iðrinkimui á Seimà. Sàþiningiesiems atiduotus balsus vëliau pasidalina didesnëmis lëðomis disponavusios ir penkiø procentø barjerà áveikusios vagiø partijos. Todël á Seimà kadencija po kadencijos patenka tik po kelis tikrai padorius tautieèius.

Taèiau kà gali padaryti du, penki ar netgi deðimt sàþiningø seimûnø daugiau kaip deðimt kartø uþ juos didesnës vagiø gaujos apsuptyje? Jø balsai tiesiog pradingsta tarp Lietuvà uþgoþusiø didþiøjø vagiø partijø staugimo, tampa nereikðminga statistika.

Pagaliau, jei kuris nors ið tø keliø padoriøjø seimûnø atkakliai nenori uþmerkti akiø prieð begëdiðkus daugumos nusikaltimus bei iðdavystes, visada iðlieka apkaltos galimybë. Paskutinis ryðkus pavyzdys – Lino Karaliaus, sprendþiant pagal viskà, buvusio vienu padoriausiøjø paskutinio Seimo nariø, apkalta ir paðalinimas ið Seimo.

Kvailiausia – nebalsuojant ateiti á rinkimus ir taip juos legitimuoti

Dabartinës valdþios vagys-partieèiai ragina pasipiktinusius Lietuvos reþimu ir nusprendusius nebalsuoti rinkimuose tautieèius ateiti, uþsiregistruoti, o po to ámesti tuðèià biuletená.

Akivaizdu, kad tai – idiotiðkiausias bûdas iðreikðti savo protestà. Ateinant, taèiau nebalsuojant uþ niekà, parodoma, kad tiesiog nëra tinkamo kandidato – taèiau tuo paèiu metu iðreiðkiamas pritarimas paèiai dabartinei rinkimø teisei ir jos dëka klestinèiam tautà naikinanèiam reþimui.

Vagims valdþioje svarbu tik – KIEK LIETUVIØ DALYVAVO. Kuo daugiau – tuo jø reþimas legitimesnis (regimai teisingesnis ir daugiau palaikomas tiek vidine prasme, tiek uþsienio stebëtojø akyse). Niekas rimtai neskaièiuoja ir nemini kiek buvo negaliojusiø biuleteniø – svarbus tik dalyvavusiøjø skaièius.

Taigi tie lengvatikiai, kurie uþsiregistruoja rinkimø apylinkëse, o po to ámeta tuðèius biuletenius arba juos iðsineða, ið tikrøjø yra patys tikriausi ir patikimiausi dabartinës kleptokratijos rëmëjai – juk faktiðkai jie nuolankiai balsuoja uþ tuos, kurie valdþioje – uþ Lietuvà smaugiantá reþimà kaip toká!

Kvieèiu visus nepatenkintuosius tuo, kas vyksta Lietuvoje, IÐ VISO NEITI BALSUOTI

Seimas po Seimo, vagiø partijos stumia mus á dugnà. Jei 2000 m. Seimo kadencija (faktiðkai) pavogë Vakarø skirstomuosius tinklus, o praeita (2004 m.) iðsivogë Europos Sàjungos struktûriniø fondø paramà, tai dabartinë uþdarë Ignalinos atominæ elektrinæ ir ástûmë mûsø ðalá á þiaurø ekonomikos nuosmuká, per keturis savo plëðimo metus iðvydama ið Lietuvos maþdaug kas deðimtà lietuvá.

Akivaizdu, kad jei ne tokie patys, tai panaðûs Seimo partieèiø nusikaltimai prieð Lietuvà tæsis ir po ðiømetiniø rinkimø. Rinkimø teisë faktiðkai nepasikeitë, ir tauta tiesiog ir vël neturi veiksmingos (þinanèiø ir sugebanèiø, o ne ðiaip gerø, dràsiø ar populiariø þmoniø) alternatyvos dabartinëms vagiø gaujoms.

Todël viskas, kà realiai galime padaryti nesiimdami prievartos – tai sugriauti dabartinio vagiø reþimo legitimumà NEIDAMI BALSUOTI, VISIÐKAI BOIKOTUODAMI RINKIMUS. Jei neskaitysime perversmo ar revoliucijos, tik atsisakydami dalyvauti akivaizdþiai neteisinguose rinkimuose, galime priversti valdþià suteikti mums daugiau teisiø.

Todël að, nors ir asmeniðkai paþástu vienà kità pasitikëjimo vertà kandidatà, ðiemet tikrai neisiu balsuoti. Kvieèiu ir visus tuos tautieèius, kurie jau beveik 20 metø nepasitiki Seimu, vienà kartà baigti já legitimuoti ir suteikinëti Seimui teisëtumo iliuzijà – nustojant dalyvauti beviltiðkà tautos triedimà vis labiau primenanèiuose Seimo rinkimuose.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas