.

2012 m. rugsėjo 13 d.

Baudžiamasis kodeksas greičiausiai prieštarauja Konstitucijai

170 Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį organai paprastai persekioja už interneto komentarus, greičiausiai prieštarauja Konstitucijai. Atėjo laikas prašyti teismų tai pripažinti.

Nuo to laiko, kai padaviau pirmuosius savo prašymus Generalinei prokuratūrai pradėti tyrimus dėl galimų 170 Baudžiamojo kodekso straipsnio pažeidimų interneto komentarais, praėjo jau beveik du mėnesiai.

Dėl prokurorų nutarimų nepatenkinti mano prašymų jau kreipiausi į Vilniaus bei Klaipėdos apylinkių teismus. Kaip ir reikėjo tikėtis, atėjo laikas kreiptis ir į aukštesnio lygio teismą.

Jau pripratau prie iš pradžių šiurpą savo ciniškumu kėlusių prokurorų argumentų teisinant tokius dalykus, kaip priverstinė eutanazija ar genocidas, jau nekalbant apie tyčiojimąsi iš mano tikėjimo.

Vis dėlto, savo nutartį aiškinusio teisėjo argumentacija mane dar kartą pribloškė. Susidarė įspūdis, kad teisėjas atmetė mano skundą netgi jo neperskaitęs.

Keista teismo nutartis

Kiek žinau, nelabai galima kritikuoti teismų sprendimų. Vis dėlto, siūlau perskaityti šį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą dėl mano skundo dėl prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminius tyrimus dėl „oligarchas“ pasirašyto komentaro bei Rolando Pakso straipsnio ar bent jau antrąją jo pusę.

Akivaizdu, kad be faktiškai beprasmio teiginio, jog „oligarchas“ ir Paksas išreiškė savo „nuomonę“ bei „poziciją“ (juk kiekvienas komentaras išreiškia nuomonę ar poziciją, neišskiriant nė tų, už kuriuos jų autoriai jau sumokėjo baudas), teisėjas įrodinėjo, kad nei straipsnis, nei komentaras nekurstė neapykantos dėl socialinės padėties.

Tuo tarpu, kaip galima lengvai įsitikinti perskaičius mano prašymus prokuratūrai bei skundą teismui, aš niekur netgi nepavartojau žodžio „neapykanta“ – prašiau pradėti tyrimus dėl kurstymo diskriminuoti dėl socialinės padėties.

Vis dėlto, teisėjas kažkodėl apsistojo ties neapykantos kurstymu ir netgi teigė: „Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, jo nuomone, konkrečius teiginius, kuriais minėtų pasisakymų autoriai kursto neapykantą tam tikrai žmonių grupei dėl jų socialinės padėties.“

Tai buvo pirma mano skaityta tokio pobūdžio nutartis. Gal kažko nesuprantu, tačiau negaliu paaiškinti tokio teisėjo argumentavimo kitaip, nei spėdamas, kad galbūt jis supainiojo mano skundą su kokiu nors kitu ar tiesiog jo neperskaitė. Tiesą sakant, kažkodėl vėl prisiminiau Egidijaus Kūrio teoriją apie „Konstitucijos Dvasią“, ir šį kartą man ji netgi kažkuo patiko.:-)

Laikas pereiti prie konstitucingumo

Žinoma, aš kreipiausi į aukštesnę instanciją – Vilniaus apygardos teismą. Tam turėjau netgi du motyvus.

Pirma, mano prašymus atmetusių prokuroro bei teisėjo argumentai skambėjo ypač netvirtai. Nejaugi neturiu teisės gauti atsakymus į logiškus ir mano nuomone visai Lietuvai svarbius teisinius klausimus? Na ir kas, kad baudžiamoji byla už siūlymą įvesti progresinius mokesčius atrodytų absurdiškai? – įstatymas lieka įstatymu. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad nei „Oligarchui“, nei Paksui niekas negresia.

Antra, kreipimosi į antros instancijos teismą proga pirmą kartą surašiau ant popieriaus savo mintis dėl 170 Baudžiamojo kodekso straipsnio neatitikimo Konstitucijai ir taip sudėliojau savo argumentus dėl formalaus skundo tikslo, kad susikūriau galimybę logiškai paprašyti teismo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti ar 170 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

Tiesą sakant, juk 170 Baudžiamojo kodekso straipsnio konstitucingumo ginčijimas ir buvo galutinis mano tikslas, kai nusprendžiau „užversti“ Generalinę prokuratūrą skundais dėl interneto komentarų.

Kaip jau neseniai rašiau, prokurorų atsakymai davė pakankamai argumentų teigti, kad baudžiant už interneto komentarus, pažeidžiamas visų žmonių lygybės prieš įstatymus principas. Manau, kad po poros mėnesių darbo jau turiu pakankamai argumentų, kad galėčiau įrodinėti 170 straipsnio nekonstitucingumą.

Belieka pati sunkiausia problema. Kadangi neturiu galimybės suinteresuoti seimūnų kreiptis su mano argumentais į Konstitucinį teismą, telieka viena (truputį :-)) reali galimybė – ieškoti būdų, kaip tai padaryti įtikinti ar priversti teismus. Toliau – pirmasis mano bandymas. :-)

Skundas Vilniaus apygardos teismui (gali pasirodyti nuobodokas, kas nesidomit – geriau neskaitykite)

Giedrius Šarkanas

Vilniaus apygardos teismui

SKUNDAS
2012-09-12
Vilnius

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatoma:

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.


2012 m. liepos 26 d. kreipiausi į Generalinę Prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl galimo 170 LR BK straipsnio 2 dalies pažeidimo parašant interneto komentarą – interneto portale www.delfi.lt paskelbtam Rūtos Bilkštytės 2011 m. gruodžio 19 dienos straipsniui „Apmokestinsim prabangą ar nekilnojamąjį turtą?“

Anonimo (pasirašiusio „oligarchu“) komentaro tekstas:

„siūlau vieno būsto neapmokestinti, o apmokestinti sekančius būstus. Turiu namą ir 1,5 ha Vilniaus m ribose. Name yra garažas, žiemos sodas, garažas 6 automobiliams, du baseinai, masinio vertinimo būdu namas įvertintas 8 mln litų (be žemės kainos) Man to vieno būsto užtenka. Kas turi du ar daugiau būstų, tuos ir reikia apmokestinti. Visame pasaulyje, kiek girdėjau, pirmas būstas yra neapmokestinamas“.

Tą pačią dieną kreipiausi į Generalinę Prokuratūrą ir su prašymu pradėti tyrimą dėl galimo 170 LR BK straipsnio 2 dalies pažeidimo interneto portale www.delfi.lt 2012 m. gegužės 22 d. paskelbtu Rolando Pakso straipsniu „R.Paksas. Pažadai ir tikrovė: kaip mes tapome Europos lyderiais„ .

Šiame straipsnyje R.Paksas ragino įvesti progresinius mokesčius („progresiniai mokesčiai Lietuvoje pagaliau turi virsti tikrove.“).

Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta socialinės padėties sąvoka: „Socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai“.

Taigi akivaizdu, kad „oligarchu“ pasirašęs asmuo ragino diskriminuoti dėl turimo turto (turėjimo 2 ar daugiau būstų), o R.Paksas – dėl gaunamų pajamų (uždirbimo daugiau). Neįmanoma labiau ko nors kurstyti, nei tiesiogiai siūlant tai daryti: „Kas turi du ar daugiau būstų, tuos ir reikia apmokestinti“ („oligarchas“); „įvedus šiuos mokesčius, tas, kas uždirba daugiau, privalės ir daugiau atiduoti bendram labui“ (R.Paksas). Taigi įvykdymas veikos, LR BK 170 straipsnio 2 dalies tiesiogiai kvalifikuojamos nusikalstama, akivaizdus abejais atvejais.


Abu šiuos mano prašymus 2012 m. liepos 31 d. Generalinė prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, o pastaroji nutarė jų netenkinti. Šį prokuratūros nutarimą 2012 m. rugpjūčio 24 d. skundžiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2012 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas nutarė mano skundo (prašymo) netenkinti.

Prašau Teismo pakeisti šią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį.


Prokuroro argumentacija

Mano prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus dėl mano nuomone akivaizdaus kurstymo diskriminuoti dėl socialinės padėties Rolando Pakso straipsnyje bei „Oligarchu“ pasirašiusio anonimo komentare nusprendęs netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Burbulys mano nuomone rėmėsi savo originaliomis politinėmis pažiūromis apie partijų vadovų bei europarlamentarų privilegijas daryti nusikalstamas veikas rinkiminių kampanijų metu ir ignoravo Lietuvos teismų praktiką bausti už 170 straipsnio pažeidimą interneto komentarais. Toliau – mano pozicija dėl prokuroro argumentų, kurią aš jau pateikiau savo skunde Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

–––––––––––––> Citatos pradžia

Rašydamas „oligarcho“ pasirašytą komentarą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Darius Burbulys argumentavo: „Vertinant aukščiau minėtą komentarą, kurį pasirašė asmuo pasivadinęs slapyvardžiu „oligarchas“, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis patalpintas internetiniame naujienų portale www.delfi.lt, kurio veiklos principai ir esmė savo forma truputį skiriasi nuo tradicinės žiniasklaidos. Internetinių straipsnių komentavimo būdas leidžia tuojau pat kiekvienam asmeniui pareikšti savo nuomonę. Dažnai komentarai būna nebrandūs, parašyti asmenų neįsigilinusių į straipsnio esmę, dažnai rašomi tik tam, kad rašyti. Daugeliu atveju tai yra neigiamo komentavimo pasekmės. Tačiau teigiamas komentavimo sistemos privalumas yra tas, kad sudaro sąlygas kiekvienam tuojau pat, be išankstinės registracijos ir cenzūros parašyti komentarą. Be to, leidžia parašyti komentarą asmeniui, kuris niekada neišdrįstų to padaryti viešai – per televiziją, auditorijoje ar kt. Todėl vertinant tokius komentarus baudžiamosios teisės aspektu būtina įvertinti, kokių tikslų siekė asmenys rašydami tokius komentarus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. apriboja teisę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia žmogaus teisės į saviraiškos laisvę. Asmuo pagal minėtą teisės normą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės tik tuomet, jei jis turėjo nusikalstamą tikslą – siekė tyčiotis, niekinti, skatinti diskriminuoti ar net fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, t.y. šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kadangi komentaro autorius pasivadinęs slapyvardžiu «oligarchas» tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl galimų pasikeitimų valstybės mokesčių sistemoje, tokių išvadų daryti nėra pagrindo.“

Noriu pastebėti, kad visiškai sutinku su bendra prokuroro D.Burbulio nuomone apie interneto komentarus. Netgi daugiau, manau, kad taikyti LR BK 170 straipsnį už komentarus internete yra neadekvatu ir neteisinga, manau, kad dabartinė Lietuvos teisėsaugos praktika šioje srityje greičiausiai pažeidžia pagrindines Konstitucijoje bei įvairiose konvencijose įtvirtintas žmogaus teises ir laisves.

Tačiau kol kas Lietuvos teismai pilnu tempu baudžia už LR BK 170 straipsnio pažeidimą interneto komentarais. Pavyzdžiui, Utenos rajono apylinkės teismas byloje nr.: 1-82-455/201, 1 Kauno miesto apylinkės teismas byloje nr.: 1-2867-311/2011, Telšių rajono apylinkės teismas byloje nr.: 1-92-344/2012 bei Šiaulių miesto apylinkės teismas byloje nr. 1-291-899/2012 priėmė baudžiamuosius įsakymus sumokėti atitinkamas baudas būtent už komentarus internete. (Pavyzdžius paėmiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos viešos sprendimų paieškos. Sprendžiant iš žiniasklaidos panašių teismų sprendimų jau buvo daug daugiau.) Vadinasi, prokuratūros gali įrodinėti ir įrodo subjektyviojo nusikaltimo elemento egzistavimą interneto komentaruose.

Tuo tarpu D.Burbulys nepateikia jokių įrodymų, kad LR BK 170 straipsnio draudžiamas „oligarcho“ kurstymas diskriminuoti dėl socialinės padėties NEBUVO padarytas tiesiogine tyčia. Jo žodžiai: „pasivadinęs slapyvardžiu «oligarchas» tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl galimų pasikeitimų valstybės mokesčių sistemoje“, – tėra subjektyvi prokuroro nuomonė, beje, „oligarchas“ netgi nevartojo tokių žodžių, kaip „manau“ ar „mano nuomone“. Tokius pačius, kaip minėtasis D.Burbulio, ar panašius vertinimus galima išsakyti ir apie daugumą komentarų, kurių išsigandę ir viskuo prisipažinę autoriai jau nubausti baudžiamaisiais įsakymais. Kitaip sakant, akivaizdu, kad D.Burbulys, neįvykdęs ikiteisminio tyrimo, negalėjo nustatyti tiesioginės tyčios nebuvimo (jei atmesime mažai tikėtiną galimybę, kad gerb. prokuroras pats surašė „oligarcho“ slapyvardžiu parašytą komentarą).

Noriu pastebėti, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtinta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ LR Konstitucinis teismas yra nustatęs, kad „konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai“. (LR Konstitucinio teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2010 m. kovo 22 d.) Akivaizdu, kad prokuratūros atsisakymas pradėti teisminį tyrimą dėl „oligarcho“ komentaro, iš anksto teigiant tiesioginės tyčios nebuvimą, yra atrankinis asmenų traktavimas, suteikiant „oligarchui“ privilegijas, kurių negavo jau nuteisti už interneto komentarus asmenys.

Minėtąjį Rolando Pakso straipsnį („R.Paksas. Pažadai ir tikrovė: kaip mes tapome Europos lyderiais„) Darius Burbulys komentuoja taip: „Iš minėtosios medžiagos matyti, kad R.Paksas minimame straipsnyje išdėstė savo poziciją dėl susidariusios padėties Lietuvoje bei galimybes, kurios autoriaus nuomone, padėtų išspręsti šalyje kilusias problemas. Pažymėtina, kad straipsnį autorius rašė kaip europarlamentaras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, t.y. politinės jėgos, kuri ketina dalyvauti artėjančiose rinkimuose į LR Seimą, atstovas. Tame pačiame straipsnyje autorius paaiškina termino «populizmas» reikšmę, jog tai yra «politinių ir ekonominių idėjų propagavimas liaudžiai patinkančiais šūkiais, taip siekiant visuomenės paramos kovoje dėl valdžios». Todėl, atsižvelgiant į straipsnio patalpinimo aplinkybes, jame išdėstyti teiginiai ir turėtų būti vertintini kaip rinkiminės kovos dalis, o ne siekis diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę.“

Tokia D.Burbulio argumentacija mane tiesiog pribloškė. Prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikaltimo todėl, kad potencialus įtariamasis – europarlamentaras bei partijos vadovas, jo idėjos – „populizmas“ „liaudžiai“, o pats Baudžiamojo kodekso reikalavimų nesilaikantis straipsnis – rinkimų agitacijos dalis!

Žinoma, minėtasis straipsnis (greičiausiai užsakomasis) skirtas prasidedančiai rinkiminei kampanijai, tikėtina, kad jis rašytas ne paties R.Pakso, tačiau mano įsitikinimu tai turėtų ne sumažinti, o padidinti R.Pakso atsakomybę. Skirtingai nuo spontaniškų interneto komentarų, tai – gerai apgalvoto, tikslingo ir todėl (jei bus pripažintas nusikalstamu) – daug pavojingesnio viešo agitavimo, sistemingo kurstymo diskriminuoti dėl socialinės padėties dalis.

Tai, kad R.Paksas yra europarlamentaras, suteikia jam imunitetą nuo teisminio persekiojimo, tačiau nesuteikia jam teisės vykdyti veikas, Baudžiamojo Kodekso kvalifikuojamas nusikalstamomis. Taip pat neteko girdėti, kad nusikalstamos veikos būtų leidžiamos rinkimų kampanijos metu ar kaip D.Burbulio minėtas „kovoje dėl valdžios“ naudojamas „liaudžiai“ skirtas „populizmas“.

Mano nuomone, D.Burbulio argumentai turėjo būtent PASKATINTI prokuratūrą pradėti tyrimą dėl minėtojo R.Pakso straipsnio. Tačiau net jeigu ir aš, kaip ne teisininkas, klystu, neigiamas prokuratūros atsakymas nesuderinamas su (kartu sudėjus) jau aptartais dabartine teismų baudimo pagal 170 BK straipsnį net už komentarus internete praktika ir Konstitucijos 29 straipsniu bei jo Konstitucinio teismo išaiškinimu, konstatuojančiu asmenų lygiateisiškumą visose teisminio proceso stadijose, neteikiant privilegijų netgi europarlamentarams bei partijų vadovams.

Citatos pabaiga <––––––––––––––

Teisėjo argumentacija

Nutaręs netenkinti mano skundo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas mano nuomone nepateikė nė vieno argumento savo nutarčiai paaiškinti.

Beveik visa Teisėjo argumentacija buvo įrodinėjimas, kad nei „Oligarchas“, nei R.Paksas nekursto neapykantos: „Išanalizavus pareiškėjo nurodomo straipsnio bei komentaro turinį pagal BK 170 straipsnio požymius laikytina, kad juose išsakytų teiginių nėra pagrindo vertinti kaip kurstančių neapykantą tam tikrai žmonių grupei dėl jų socialinės padėties.“ Mano didžiai nuostabai, D.Grizickas tęsė: „Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, jo nuomone, konkrečius teiginius, kuriais minėtų pasisakymų autoriai kursto neapykantą tam tikrai žmonių grupei dėl jų socialinės padėties.“

Noriu pastebėti, kad apie neapykantos kurstymą netgi neužsiminiau nė viename iš savo prašymų: nei prokuratūrai, nei Ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prašau pradėti tyrimus dėl raginimo (kurstymo) diskriminuoti dėl socialinės padėties kurį BK 170 straipsnis irgi įvardina kaip nusikalstamą veiką, o ne dėl neapykantos kurstymo, kaip kažkodėl nusprendė Teisėjas. Susidaro įspūdis, kad gerb. D.Grizickas arba įdėmiai neperskaitė mano prašymo (skundo), arba gal supainiojo jį su kokiu nors kitu.

Teisėjas nutarė, kad tiek R.Paksas, tiek „Oligarchas“ tik išsakė savo poziciją bei nuomonę. „Tai konstatavo ir prokuroras, skundžiamame nutarime pagrįstai nurodydamas, jog R.Paksas minimame straipsnyje išdėstė savo poziciją dėl susidariusios padėties Lietuvoje bei galimybes, kurios, autoriaus nuomone, padėtų išspręsti šalyje kilusias problemas, o asmuo, pasivadinęs slapyvardžiu „oligarchas“ išdėstė savo nuomonę dėl galimų pasikeitimų valstybės mokesčių sistemoje.“

D.Grizickas taip pat rašė: „atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikti BPK 168 straipsnyje numatytus veiksmus tam, kad patikrinti pareiškėjo prašyme, pareiškime ar skunde nurodytas aplinkybes, yra prokuroro teisė, o ne pareiga“.

Kaip jau išdėsčiau savo skunde Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, mano nuomone, atsisakymas pradėti ikiteisminius tyrimus dėl mano pareiškimuose nurodytų aplinkybių, esant Lietuvos teismų praktikai bausti pagal BK 170 straipsnį už interneto komentarus (ten pat nurodžiau ir konkrečius precedentus, jie jau cituoti aukščiau, kalbant apie prokuroro D.Burbulio argumentaciją), pažeistų Konstitucijos 29 straipsnį.

Noriu dar kartą pakartoti jau cituotą Konstitucinio teismo asmenų teisinę lygybę postuluojančio Konstitucijos 29 straipsnio išaiškinimą. „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“, taip pat: „konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai“.

Prašiau Ikiteisminio tyrimo teisėjo, priimant nutartį, vadovautis Lietuvos teismų praktika bei Konstitucijos 29 straipsniu („atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų praktiką bausti už LR BK 170 straipsnio pažeidimą rašant interneto komentarus bei laikantis teisingumo principo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo visose teisminio proceso stadijose principo“. Deja, Teisėjas nepatenkino mano prašymo ar tiesiog neapaaiškino, kodėl asmenų lygiateisiškumo principas negalioja „Oligarchui“ bei R.Paksui, kodėl kitiems, tame tarpe dabar jau nuteistiems, asmenims buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl interneto komentarų, o „Oligarchui“ bei R.Paksui buvo nuspręsta kitaip, nors jų kurstymas diskriminuoti dėl socialinės padėties akivaizdus.

Visa kita D.Grizicko argumentacija skirta įrodinėjimui, kad R.Paksas ir „Oligarchas“ nekurstė neapykantos dėl socialinės padėties ir kitų BK 170 straipsnyje išvardintų priežasčių. Kaip jau minėjau, neapykantos skatinimas neturi nieko bendro su mano prašymu; todėl, mano nuomone, Teisėjas neatsakė nė į vieną mano argumentą ir visiškai nepaaiškino savo nutarties netenkinti mano prašymo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminius tyrimus.

Prašau Teismo atšaukti Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį netenkinti mano skundo

Taigi dar kartą pakartosiu savo argumentus. Visų pirma, noriu priminti, kad prašau pradėti ikiteisminius tyrimus dėl diskriminavimo dėl socialinės padėties. BK 170 straipsnio 2 dalyje kalbama asmenis kurie „<...> viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties <...>“. Remiantis pačia paprasčiausiąja lietuvių kalbos semantika bei elementariąja logika, darytina išvada, kad BK 170 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę ir už kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl socialinės padėties. Kaip numato mano jau cituotas Lygių galimybių įstatymas, tarp socialinę padėtį nustatančių veiksnių yra be kita ko ir „turima nuosavybė, gaunamos pajamos“. Taigi „Oligarchas“ bei R.Paksas galimai akivaizdžiai kurstė diskriminuoti dėl socialinės padėties, o Ikiteisminio tyrimo teisėjo samprotavimai apie neapykantos skatinimo nebuvimą jų pasisakymuose neturi su tuo nieko bendro. Todėl prašau Teismą atšaukti Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir patenkinti mano skundą dėl Prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminius tyrimus.

Norėčiau gyventi teisinėje valstybėje

Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Kiek suprantu, šis principas reiškia garantijas man ir kitiems Lietuvos piliečiams bei nepiliečiams, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos funkcionuos pagal Konstituciją bei įstatymus, kad įstatymai bus vykdomi, kad visi asmenys tomis pačiomis sąlygomis bus traktuojami vienodai. Mano giliu įsitikinimu, teisinės valstybės principas reiškia ir tai, kad aš, sąžiningai laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų, neatsidursiu nepalankioje padėtyje todėl, kad teisėsaugos organai nebaus tų asmenų, kurie juos pažeidinėja – kad mano, kaip besilaikančio įstatymų, teisės ir laisvės nebus mažesnės, nei tų asmenų, kurie jų nesilaiko. Pagal Konstitucijos 6 straipsnį, „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.“ Vadinasi, Konstitucija garantuoja man teisę ginti savo konstitucines teises bei laisves, taigi ir teisę gyventi teisinėje valstybėje.

Noriu pastebėti, kad stengiuosi laikytis įstatymų. Vis dėlto, smarkiai abejoju, ar įmanoma dalyvauti viešajame gyvenime nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio, bent jau jo žodinės formuluotės. Iš šio straipsnio 2 dalies, be kita ko draudžiančios kurstyti „diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, <...> socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, mano nuomone semantiškai tiesiogiai seka, kad nusikalstama veika pripažįstami siūlymas išlaikyti dabartinę akivaizdžiai diskriminuojančią dėl lyties senatvės pensijų sistemą, kurstymas diskriminuoti pedofilus, milijonierius, naujuosius nacistus, komunistus (beje, legaliai veikiančius Europos Sąjungos šalyse) ir pan. Todėl mano nuomone, Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies formuluotė yra absurdiška. Manau, kad būtent tuo reikėtų aiškinti keistą faktą, kad Ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė mano skundą dėl galimo kurstymo diskriminuoti, samprotaudamas faktiškai tik apie su mano prašymais nieko bendro neturintį neapykantos skatinimą. Kadangi, mano nuomone, visi absurdiški įstatymai prieštarauja teisinės valstybės principui, taigi ir Konstitucijos preambulei, tai jie turėtų būti pripažįstami prieštaraujantys Konstitucijai ir nustoti galioti. Todėl norėčiau, kad Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis būtų pripažinta prieštaraujanti Konstitucijos preambulei kaip pažeidžianti teisinės valstybės principą.

Iš kitos pusės, draudimas siūlyti visuotinai naudojamus sprendimus svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais galimai akivaizdžiai pažeidžia teisę turėti savo nuomonę ir ją išsakyti garantuojantį Konstitucijos 25 straipsnį.

Bet kokiu atveju, manau, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad įstatymai galiotų taip, kaip jie parašyti visiems suprantama kalba. Norėčiau, kad Prokuratūra vykdytų įstatymus tokius, kokie jie yra parašyti lietuvių kalba, o Teismai juos interpretuotų ne spręsdami, ar taikyti konkretų įstatymą iš esmės labai panašiais atvejais, o nutardami, kokias įstatyme numatytas bausmes skirti. Kitaip sakant, norėčiau, kad, perskaitęs bendro pobūdžio teisės aktą, šiuo atveju – BK 170 straipsnį, galėčiau suprasti, ką jis draudžia, o ko ne, norėčiau, kad, nors ir nebūdamas teisininku ir nesusipažinęs su Lietuvos teismų praktika, tačiau perskaitęs šį mano ir daugumos mano tautiečių kasdieninį gyvenimą tiesiogiai liečiantį Baudžiamojo kodekso straipsnį bei Lygių galimybių įstatyme pateiktą socialinės padėties apibrėžimą, sužinočiau, kas šia prasme Lietuvos Respublikoje yra laikoma nusikalstama veika, už kurią turi bausti Lietuvos teismai, o kas ne.

Baudimas pagal BK 170 straipsnį už komentarus internete nesuderinamas su teisingumo bei asmenų lygiateisiškumo principais

Noriu pastebėti, kad esu padavęs skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokio komentaro internete: „nuo 55 moterims nuo 60 vyrams priverstine autanazija siulau ivest ,vistiek pensijos nieks negaus ,o darbo seniams irgi nebus“. Atsakydama į mano prašymą pradėti tyrimą, prokurorė be kita ko nedviprasmiškai gynė šį siūlymą įvesti priverstinę eutanaziją: „Kurstymas baudžiamąja prasme visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju komentaro autorius siūlo įteisinti eutanaziją (Žmogaus eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti). Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.).“ (Šaltinis: Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas atsisakyti eilinio mano prašymo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo BK 170 straipsnio pažeidimo parašant interneto komentarą.) Čia buvo kalbama apie BK 170 straipsnio 3 dalį, skatinimą fiziškai susidoroti su dėl amžiaus nuskursiančiais žmonėmis, juos dar diskriminuojant dėl lyties – sprendžiant pagal numatytas bausmes, kur kas sunkesnio pobūdžio nusikalstamą veiką, nei apibrėžtosios 2 to paties straipsnio dalyje, tačiau prokurorė besąlygiškai pateisino netgi tokį, nori nenori asociacijas su Holokaustu keliantį pasiūlymą (galutinai) susidoroti su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Iš kitos pusės, Utenos rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą ir nubaudė asmenį už interneto komentarą: „Von cigonus is Lietuvos, neisvys vyriausybe, isvysim mes, Lietuvos pilieciai!“ (Bylos nr.: 1-82-455/2011) Tai buvo viso labo komentaras internete, reaktyvus veiksmas perskaičius emocingą straipsnį. Siūloma buvo faktiškai tai, kas paskutiniu metu intensyviai vykdoma Prancūzijoje. Mano nuomone, tai, kas buvo raginama šiuo komentaru (išvyti čigonų tautybės žmones), buvo kur kas mažiau pavojinga valstybei bei visuomenei, nei siūlymas įvesti prievartinę eutanaziją vyresnio amžiaus žmonėms diskriminuojant pagal lytį, kurį taip entuziastingai gynė klaipėdietė prokurorė, t.y. vienu atskiru atveju Prokuratūra teisino akivaizdžiai sunkesnę galimai nusikalstamą veiką, negu kitu atskiru atveju, kuriuo jau buvo priimta apkaltinamoji teismo nutartis. Mano nuomone, tokie paradoksai atsiranda dėl Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio taikymo rašantiems interneto komentarus neadekvatumo.

Noriu pateikti dar vieną akivaizdaus atrankinio teisingumo vykdant baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 170 straipsnį pavyzdį. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus atsisakė patenkinti mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kelių „pagonis“ akivaizdžiai įžeidžiančių „Klausimas“ pasirašiusio anonimo komentarų.

klausimas, 2011-12-25 14:03

Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)

klausimas, 2011-12-25 13:46

:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;) O ir dabar ką purvini tamsūs kaimiečiai (pagonys) sukuria? Pažiūrėkite į paminklūs kuriuos stato pagonys buvusiems Lietuvos valdovams. Vien ko vertas paminklas Vytautui neseniai atidengtas Kaune. Pagaunys :) Eikite karvių melžti ir kiaulių šerti, pagaunys ...

Klausimas, 2011-12-25 13:26

Dar keistesnis šių žmonių pasididžiavimas "aš pagonis" :) Pagonis lotynų kalba reiškia "purvinas tamsus kaimietis". Kas kartą sakydamas "aš pagonis" žmogus rodo savo bukumą iš tiesų sakydamas - "AŠ PURVINAS TAMSUS KAIMIETIS" ;)

Klausimas, 2011-12-25 12:26

O pavadinimas baltu romuvieciai čia kas sugalvojo? Na gerai žodį baltai sugalvojo vokiečių kalbininkas prieš porą šimtų metų, t.y. šis žodis nėra prigimtinis tai naujadaras, dirbtinas apibūdinimas. O romuva čia nuo žodžio romas (čigonas)? Tai išeitų baltų romuva išvertus į normalią kalbą - dirbtiniai čigonai? Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu. Duoti savo religijai dirbtiną kažkokio vokiečio sukurtą pavadinimą pridėjus nuorodą, kad jie čigonai (romai) :) Idijotai


Prieš padarydamas išvadą, kad šiais komentarais nebuvo įvykdyta BK 170 straipsnio draudžiama veika, prokuroras juos interpretavo taip: „Kaip matyti, komentarų autorius, remdamasis vertimais, nurodydamas žodžių reikšmes bei pateikdamas savo argumentus, savaip traktuoja, kas yra pagonis, baltų romuviečiai. Komentatoriui rūpi netinkamas terminų parinkimas, o ne su tikėjimu susiję dalykai. Šiame kontekste komentatorius, pasitelkdamas ironiją, kritikuoja šiuos terminus ir deklaruoja kaip netinkamus pirmykštei lietuvių religijai apibūdinti, tik per šią prizmę kritikuoja ir šių judėjimų veiksmus“.

Mano nuomone, tokiais teiginiais, kaip „:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;)“ arba „Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)“, o ypač tiesioginiu tvirtinimu: „Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu“, buvo niekinama, tyčiojamasi iš žmonių grupės (antru atveju – ir iš jai priklausančio asmens) dėl jų (jo) tikėjimo.

Kaip galiu spręsti iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos, Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal BK 170 straipsnį jau yra nubaudęs bauda vien tik už lenkų pavadinimą „tūpa tauta“ (šaltinis: straipsnis delfi.lt „Nuteistas panevėžietis, internete lenkus išvadinęs „tūpa“ tauta“). Tuo tarpu „Klausimas“ savo komentaruose netgi neapsiribojo vien „progresuojančiu bukumu“, naudodamas ir tokius apibūdinimus, kaip „pilvais šliaužiojantys vergai“ bei „besmegeniai purvini kaimiečiai“. Taigi šiaulietis prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą už iš esmės tokį patį, tik kad akivaizdžiai daug rimtesnį tyčiojimąsi, nei tuo atveju, kuriuo jau buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Susipažinus su klaipėdietės prokurorės šaltakraujišku priverstinės eutanazijos pateisinimu, nebe taip stebina Šiaulių prokuroro pasirinkta pagrindinė minėtųjų komentarų, kuriomis tyčiojamasi iš „pagonių“ bei vieno iš jų teisinimo kryptis: „Šiame kontekste komentatorius, pasitelkdamas ironiją, kritikuoja šiuos terminus ir deklaruoja kaip netinkamus pirmykštei lietuvių religijai apibūdinti, tik per šią prizmę kritikuoja ir šių judėjimų veiksmus“. Iš principo buvo atkartotas jau klasikiniu tapęs nacių advokatų argumentavimas, kad Holokaustą vykdžiusiems nacionalsocialistams buvo svarbiausia apsaugoti žydus nuo jų kaimynų smurto, o visa kita buvo daroma tik per tą prizmę. Man susidarė įspūdis, kad prokuroras dėl laiko ar lėšų stokos, o gal dėl dar kokių nors priežasčių negalėjo ar nenorėjo pradėti ikiteisminio tyrimo ir tiesiog surašė pirmą į galvą atėjusį atsikalbėjimą. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į šiauliečio prokuroro argumentavimą atsisakant pradėti tyrimą dėl kito komentaro, siūlančio įvykdyti masinį genocidą visokioms sektoms ir grupuotėms.

Manau, kad abu mano čia pristatyti akivaizdaus asmenų diskriminavimo sprendžiant ar pradėti ikiteisminį tyrimą atvejai yra svarūs argumentai, parodantys, jog prokuratūra tiesiog neturi galimybių vykdyti ikiteisminius tyrimus pagal visus labai panašius prašymus ir yra priversta, ištirdama dalį pareiškimų, (greičiausiai pateiktus įtakingiausių valstybėje bei visuomenėje ir todėl turinčių didesnių galimybių reikalauti savo prašymų grupių atstovų), kitus atmesti pirmų į galvą šovusių paaiškinimų pagrindu. Dėl interneto komentarų pobūdžio ir skaičiaus ištiriama tik dalis pareiškimų dėl panašių pažeidimų, o informaciją apie paskirtas baudas išpučianti žiniasklaida (be kita ko, suinteresuota sumažinti išlaidas komentarų moderavimui) padeda sukurti teisingumo vykdymo iliuziją. Mano nuomone, tokia praktika galimai yra akivaizdžiai antikonstitucinė, pažeidžia tiek asmenų lygybės, tiek (ypač) teisinės valstybės principus. Sunku atsikratyti faktais pagrįstos nuojautos, kad realiai interneto komentarais negalima nebaudžiamai užsipulti tik viešajame diskurse privilegijuotomis laikomų ir turinčių pakankamai organizacinių bei finansinių resursų ginti savo interesus grupių, tokių, kaip žydai, čigonai, homoseksualai ar katalikai, o iš visų kitų galima tyčiotis kiek tik širdis geidžia, raginti susidoroti su jomis ar jų nariais – vis tiek Prokuratūra nepradės baudžiamųjų bylų.

Kaip jau pastebėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Oligarcho“ komentaro priėmęs prokuroras Darius Burbulys, „Internetinių straipsnių komentavimo būdas leidžia tuojau pat kiekvienam asmeniui pareikšti savo nuomonę. Dažnai komentarai būna nebrandūs, parašyti asmenų neįsigilinusių į straipsnio esmę, dažnai rašomi tik tam, kad rašyti. Daugeliu atveju tai yra neigiamo komentavimo pasekmės. Tačiau teigiamas komentavimo sistemos privalumas yra tas, kad sudaro sąlygas kiekvienam tuojau pat, be išankstinės registracijos ir cenzūros parašyti komentarą. Be to, leidžia parašyti komentarą asmeniui, kuris niekada neišdrįstų to padaryti viešai – per televiziją, auditorijoje ar kt. Todėl vertinant tokius komentarus baudžiamosios teisės aspektu būtina įvertinti, kokių tikslų siekė asmenys rašydami tokius komentarus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. apriboja teisę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia žmogaus teisės į saviraiškos laisvę. Asmuo pagal minėtą teisės normą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės tik tuomet, jei jis turėjo nusikalstamą tikslą – siekė tyčiotis, niekinti, skatinti diskriminuoti ar net fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, t.y. šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.“ (Jau cituota anksčiau.) Visa tai skambėjo labai gražiai, tačiau akivaizdu, kad visi komentarai, neišskiriant ir tų, dėl kurių Lietuvos teismai JAU yra priėmę baudžiamuosius įsakymus, yra emocingas, reaktyvus nuomonės išsakymas, akivaizdu, kad, nevykdant ikiteisminio tyrimo, neįmanoma objektyviai nustatyti, kur buvo siekiama nusikalstamo tikslo, o kur nebuvo. Todėl daug (greičiausiai šimtus) pareiškimų gaunantys prokurorai yra pasmerkti vykdyti atrankinį teisingumą vadovaudamiesi vienokiais ar kitokiais subjektyviais kriterijais (kaip ir visi trys čia jau minėtieji – Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių – prokurorai), ko gero taip pat pareiškėjų statusu arba atkaklumu siekiant, kad būtų pradėti tyrimai pagal jų prašymus.

Dar reikėtų pridurti, kad dėl visiems lengvai prieinamos galimybės rašyti bet kokio turinio komentarus nebaudžiamai, nusistatant vieną ar kelis įgaliotuosius serverius užsienyje, baudimas už interneto komentarus tampa labai panašus į nelabai raštingų žioplių medžioklę – kadangi tikrai piktybiški komentatoriai panorėję gali komentuoti ką nori ir kaip nori faktiškai nebaudžiami. Taigi, baudžiant už interneto komentarus, teisingumo bei asmenų lygybės principų neįmanoma įgyvendinti vien dėl visuotinai nesunkiai prieinamų techninių galimybių nuslėpti komentatoriaus tapatybę netgi nuo prokuratūros ar policijos tyrėjų.

Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, baudžiamasis procesas pagal BK 170 straipsnį už interneto komentarus yra praktiškai pasmerktas pažeisti asmenų lygybę visose baudžiamojo proceso stadijose nustatantį Konstitucijos 29 straipsnį, jau nekalbant apie teisinės valstybės bei teisingumo principus.

Manau, kad dėl tų pačių priežasčių su visiems vienodo teisingumo vykdymo problemomis turėtų susidurti ir teismai; mano nuomone, pasimetusių įtariamųjų prisipažinimai įvykdžius nusikalstamas veikas ir sutikimai su baudžiamaisiais įsakymais yra greičiau galimai nekonstitucinio baudžiamojo proceso trūkumų pasekmė, nei argumentas sprendžiant, ar buvo nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios aspektai.

––––––––––––––––––––––––––––

Todėl

1. Prašau Teismo

vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalimi ir Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų praktiką bausti už LR BK 170 straipsnio pažeidimą rašant interneto komentarus ir laikantis teisingumo principo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo visose teisminio proceso stadijose principo, atšaukti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį netenkinti mano skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus mano prašymuose išdėstytų aplinkybių pagrindu. Prašau įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminius tyrimus dėl šiuose mano prašymuose nurodytų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.

2. Kadangi, sprendžiant pagal Ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentavimo pobūdį, susidaro įspūdis, jog nutartis atmesti mano skundą dėl Prokuratūros nutarimo buvo priimta vadovaujantis daugiau intuicija ir sveiku protu, nei teisiniais argumentais, prašau Teismo

vadovaujantis mano teisę į gyvenimą teisinėje valstybėje garantuojančia Konstitucijos preambule bei teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija įtvirtinančiu Konstitucijos 6 straipsniu, kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 25 straipsniui ta apimtimi, kad draudžia viešai kurstyti diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tuo būdu efektyviai drausdama viešai diskutuoti apie visuotinai pripažintus svarbių valstybės ir visuomenės problemų sprendimo būdus, taip nepagrįstai suvaržant Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintas kiekvieno žmogaus teises turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti bei nekliudomam ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

3. Kadangi Prokuratūra priima skirtingus nutarimus dėl savo esme labai panašių interneto komentarų, prašau Teismo

vadovaujantis mano teisę į gyvenimą teisinėje valstybėje garantuojančia Konstitucijos preambule bei teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija įtvirtinančiu Konstitucijos 6 straipsniu, kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 bei 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 29 straipsniui tiek, kiek pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį yra baudžiama už veikas, padarytas rašant interneto komentarus, kadangi, mano nuomone, dėl interneto komentarų pobūdžio, didelio jų kiekio ir faktiškai visišką anonimiškumą užtikrinančių techninių priemonių visuotinio prieinamumo Prokuratūra ir Teismai yra priversti vykdyti atrankinį teisingumą, kadangi baudžiamasis persekiojimas pradedamas tik prieš dalį panašius interneto komentarus rašančių asmenų (nesant galimybių identifikuoti, taigi ir nubausti įgaliotuosius serverius nusistačiusiųjų tikrai piktybiškų komentatorių), tuo ne tik pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo visose teisminio proceso stadijose, teisingumo bei teisinės valstybės principus, bet ir skatinant visuomenėje teisinio nihilizmo bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo suvokimą ar netgi nepasitikėjimą teisingumą vykdančiomis Lietuvos Respublikos institucijomis.

Diskusija

1. kantas2012 09 28 19:48:08

beprasmybės link ?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis