.

2012 m. rugsėjo 18 d.

Antras bandymas reikalauti Baudžiamojo kodekso atitikimo Konstitucijai

Ginčydamas prokurorės ir teisėjos atsisakymus taikyti absurdiškąjį BK 170 straipsnį, kartu vėl prašau kreiptis ir į Konstitucinį teismą. O gal Klaipėdos apygardos teismas teiksis kreiptis į Aukščiausiąjį teismą?

Neseniai gavau Klaipėdos teismo atsisakymą pakeisti priverstinę eutanaziją gynusios prokurorės nutarimą. Teisėja (gal netgi pasinaudojusi mano užuomina?:-)) grindė savo nutartį tuo, kad „Stalino“ pasirašytas komentaras buvo sarkastiškas.

Kaip jau rašiau anksčiau, iš principo nieko neturiu prieš tą komentarą, jis man netgi patiko; tačiau galutinis mano tikslas rašant visus tuos skundus buvo ir yra ginčyti 170 Baudžiamojo kodekso straipsnio konstitucingumą.

Todėl aš, žinoma, kreipiuosi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas pakeisti klaipėdietės teisėjos nutartį ir, žinoma, kreiptis į Konstitucinį teismą dėl absurdiškojo kodekso straipsnio. Tai jau antras toks mano bandymas, mano nuomone, kur kas įtikinamesnis už pirmąjį.

Dėl, mano nuomone, gėdingos dabartinės baudimo už interneto komentarus praktikos prašau kreiptis ir į Aukščiausiąjį teismą.

Ir vėl teisėja nesugebėjo perskaityti nesudėtingo mano prašymo!

Kaip nebūtų keista, bet klaipėdietė teisėja, labai panašiai, kaip ir jos vilnietis kolega, įrodinėjo, jog komentaro autorius nekurstė smurtauti ar fiziškai susidoroti. Sunku buvo pasipriešinti įspūdžiui, kad nutartį priėmusi teisėja nebuvo susipažinusi nei su mano prašymu prokuratūrai, kurį prašiau patenkinti, nei su atitinkamu Baudžiamojo kodekso straipsniu.

Toliau – tiktai oficialios teismo nutarties baigiamoji dalis – argumentai ir pati nutartis.

Kaip galima nesunkiai įsitikinti perskaičius mano prašymą prokuratūrai bei skundą Klaipėdos teismui, aš prašiau pradėti tyrimą dėl 170 Baudžiamojo kodekso straipsnio taip pat draudžiamos diskriminacijos dėl lyties, o teisėja kažkodėl samprotavo: „<...> nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies prasme.“

Kaip kiekvienas gali nesunkiai įsitikinti, apie skatinimą smurtauti ar fiziškai susidoroti kalbama Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje. Todėl bent jau man teko palaužyti galvą – kaip paaiškinti tokį dalyką ir neprieiti išvados, kad teisėja galimai nebuvo susipažinusi su painiuoju Baudžiamojo kodekso straipsniu?

Negi literatūrinis žanras pateisina viską?

Kaip matosi iš nutarties, raginimas įvesti priverstinę eutanaziją formaliai buvo pateisintas kaip sarkastiškas ir kaip (teisėjos nuomone) nepavojingas siūlymas Seimui.

Man tai skambėjo labai keistai. Vadinasi, forma pateisina turinį? Sarkastiški paraginimai, tokie kaip „lipo žydas..“ arba, kiek prisimenu, Hitlerio „Mein Kampf“ naudota ironija pateisina bet kokį raginimą susidoroti su nepatinkančiais žmonėmis?

Bet keisčiausiai teisėjos argumentacija atrodė mano jau kelis kartus anksčiau cituoto Kauno teismo sprendimo kontekste. Kaip vėlgi kiekvienas gali įsitikinti, „gal ir nieko“ pasirašęs interneto komentatorius buvo nubaustas nemenka bauda už faktiškai identiško pobūdžio komentarą: „visus gejus i prieshakine atakos linija, kuo daugiau ju ishtashkys tuo geriau“.

Atidžiau įsižiūrėjus, akivaizdu, kad šis komentaras be galo panašus į „Stalino“ analogą, dėl „atakos linijų“ praktinio nerealumo jis dar metaforiškesnis bei ironiškesnis už teisėjos pripažintąjį nepavojingu.

Mano nuomone, vienintelis esminis skirtumas tarp šių komentarų – tai, kad vienu atveju ironiškai siūloma susidoroti su pagyvenusiais moterimis bei vyrais, o kitu – su į gerai finansuojamas rėksmingas organizacijas susibūrusiais gėjais.

Vėl naudojuos proga prašyti kreiptis į Konstitucinį teismą

Taigi atmetusios mano skundą teisėjos argumentai toli gražu ne įtikinami, todėl turiu pilną pagrindą skųsti jos sprendimą. Kaip ir praeitą panašų kartą, tuo pačiu prašau Klaipėdos apygardos teismo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl 170 Baudžiamojo kodekso straipsnio konstitucingumo.

Kadangi tai – jau antras panašus mano prašymas, mano argumentai jau kur kas labiau išdirbti ir, mano nuomone, skamba kur kas įtikinamiau. Nors šį kartą daug plačiau naudojausi „copy-paste“ metodu:-), vis dėlto sugaišau rašymui dar pusdienį.:-)

Tiesa, dabar dėl viso pikto dar paprašiau teismo kreiptis ir į Aukščiausiąjį teismą. Nors nelabai gaudausi visoje toje teismų makalynėje:-), logiškai galvojant, teismų praktikos (o ne pačio teisės akto) konstitucingumą galėtų tirti ir Aukščiausiasis teismas.

Giedrius Šarkanas

Klaipėdos apygardos teismui

SKUNDAS
2012-09-19
Vilnius

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatoma:

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2012 m. liepos 27 d. kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl galimo 170 LR BK straipsnio 2 dalies pažeidimo kurstant diskriminuoti dėl lyties parašant interneto komentarą interneto portale ww.delfi.lt 2012 m. balandžio 30 d. paskelbtam Astos Dykovienės straipsniui „Ar pavyks „išeiti į pensiją?“

Slapyvardžiu „Stalinas“ pasirašęs anonimas paskelbė šį komentarą:

„nuo 55 moterims nuo 60 vyrams priverstine autanazija siulau ivest ,vistiek pensijos nieks negaus ,o darbo seniams irgi nebus“

Akivaizdu, kad šiuo komentaru „Stalinas“ kurstė (neįmanomas didesnis kurstymas, nei tiesioginis siūlymas) diskriminuoti žmonių grupę dėl lyties. Tokio pobūdžio diskriminavimo – atliekant „priverstine autanazija“ (greičiausiai – priverstinę eutanaziją) – nėra numatyta tarp Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytų išimčių (kurių atveju diskriminacija leidžiama), nei tarp to paties įstatymo 3 straipsnyje numatytų įstatymo netaikymo atvejų. Todėl prašiau Prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šį mano prašymą 2012 m. rupgjūčio 1 d. Generalinė prokuratūra perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto prokuratūros prokurorė Vida Kaubrytė 2012 m. rugpjūčio 8 d. nusprendė mano 2012 m. liepos 27 d. prašymo netenkinti.

Šį nutarimą 2012 m. rugpjūčio 29 d. skundžiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, prašydamas įpareigoti prokuratūrą pradėti tyrimą pagal mano prašymą.

2012 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė nutarė mano skundo netenkinti. Prašau Teismo pakeisti šią nutartį.

Mano nuomone, prokurorė nepagrindė savo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (pagal skundą Ikiteisminio tyrimo teisėjui)

Manau, kad mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą atmetusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Vida Kaubrytė nepateikė pakankamų argumentų savo neigiamam nutarimui.

Prokurorės žodžiais: „Nors komentaro autorius savo komentare suskirsto žmones į grupes pagal lytį, asmenų diferencijavimas pagal lytį negali būti vertinamas kaip diskriminavimas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas pereinamo laikotarpio senatvės pensijos amžių ir stažą taip pat reguliavo diferencijuodamas asmenis pagal lytį (senatvės pensijos amžių iki 1995 m. sausio 1 d. nustatė moterims – 55 metai, vyrams – 60 metų). Komentatorius išskiria tokias pat asmenų grupes, kaip ir minėtame įstatyme.“

Noriu pastebėti, kad šie prokurorės argumentai visiškai neatlaiko kritikos. Visų pirma, priverstinė eutanazija (nužudymas) nėra lygintina su išėjimu į pensiją. Žmogaus (nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties) teisę į gyvybę gina tiek Konstitucija, tiek visa eilė Lietuvos ratifikuotų tarptautinių konvencijų, tuo tarpu išėjimo į pensiją amžius nustatomas politiniais sprendimais.

Antra, jei kas nors nebuvo nusikaltimu anksčiau, tai nereiškia, kad tai nėra nusikaltimas dabar, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, homoseksualūs santykiai dar ne taip seniai buvo nusikaltimas beveik visame pasaulyje; JAV pokario metais buvo vykdoma tikra homoseksualų medžioklė, niekuo nenusileidusi tuo pat metu vykusioms represijoms Tarybų Sąjungoje. Tuo tarpu dabar laikomi nusikaltimu raginimai diskriminuoti homoseksualus, o Lietuvos teismai priima baudžiamuosius nuosprendžius už neapykantos gėjams kurstymą taip pat ir interneto komentaruose. Pavyzdžiui, 2011 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą (bylos nr.: 1-2867-311/2011), nubausdamas bauda už „gal ir nieko“ pasirašytą komentarą – „visus gejus i prieshakine atakos linija, kuo daugiau ju ishtashkys tuo geriau“. Taigi V.Kaubrytės istorinis argumentas apie kažkada buvusį senatvės pensijos amžių yra niekinis – dabartinė Baudžiamojo kodekso redakcija kurstymą diskriminuoti dėl lyties vienareikšmiškai įvardina kaip nusikalstamą veiką.

V.Kaubrytės pateiktas siūlymo įvesti priverstinę eutanaziją pateisinimas mane visiškai išmušė iš vėžių. „Kurstymas baudžiamąja prasme visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju komentaro autorius siūlo įteisinti eutanaziją (Žmogaus eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti). Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.).“ Skaitant šiuos samprotavimus, susidaro įspūdis, kad prieš tave – kokio nors 3 Reicho laikų prokuroro komentaro dalis – logiškas tokių argumentų tęsinys galėtų skambėti maždaug taip: „žydai (vietoje pagyvenusių žmonių mūsų atveju) mums nereikalingi, todėl mes juos marinsime kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, jų pačių labui. Tai – pagalba nusižudyti. Tai nelaikytina smurtavimu ar fizišku susidorojimu (lenkimu žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.)“ Mano nuomone, už tokį, kaip gerb. prokurorės, oficialų ir autoritetingą priverstinės eutanazijos įvedimo pagyvenusiems žmonėms teisinimą, kadangi „vistiek pensijos nieks negaus ,o darbo seniams irgi nebus“, privačiam žmogui greičiausiai būtų inicijuota jei ne ikiteisminis tyrimas, tai psichiatrinė ekspertizė. Nesuprantu ir nenoriu suprasti argumentų, oficialiame dokumente teisinančių susidorojimą (tegul ir „kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis“) su vyresnio amžiaus žmonėmis (dar ir diskriminuojant juos dėl lyties), kas tiesiogiai ir akivaizdžiai pažeistų teisę į gyvybę garantuojantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnį bei daugelį Lietuvoje galiojančių tarptautinių konvencijų.

Pagaliau prokurorė aiškina, kad siūlymas įvesti diferencijuotą priverstinę eutanaziją yra vien nuomonės išsakymas. „Iš pareiškime cituojamo komentaro teksto matyti, kad nenustatytas asmuo, interneto portale perskaitęs 2012-04-30 paskelbtą Astos Dykovienės straipsnį «Ar pavyks išeiti į pensiją»?, pasivadindamas «Stalinas», išdėstė savo nuomonę dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų, kurią pripažinti pagal baudžiamąjį įstatymą baustina veikla – kurstymu diskriminuoti žmonių grupę dėl lyties – nėra pagrindo.“ Noriu pastebėti, kad nuomonės išsakymas yra kiekvienas komentaras, tame tarpe ir anksčiau cituotas komentaras, raginantis siųsti gėjus į priešakinę atakos liniją – kurio autorius buvo teismo pripažintas kaltu ir nubaustas bauda pagal LR BK 170 straipsnį „Stalinas“, beje, nevartojo tokių žodžių, kaip „manau“ ar „mano nuomone“, todėl prokurorės išvada apie komentatoriaus ketinimus tėra subjektyvi jos nuomonė. Akivaizdu, kad, neįvykdžiusi ikiteisminio tyrimo, V.Kaubrytė negalėjo nustatyti tyčinio kurstymo fakto (subjektyviojo nusikalstamos veikos aspekto) nebuvimo „Stalinu“ pasirašiusio anonimo veiksmuose (jei atmesime mažai tikėtiną galimybę, kad gerb. prokurorė pati surašė aptariamą komentarą).

Pastaruoju metu Lietuvos teismai pilnu tempu baudžia už LR BK 170 straipsnio pažeidimą interneto komentarais. Pavyzdžiui, Utenos rajono apylinkės teismas byloje nr.: 1-82-455/201, Telšių rajono apylinkės teismas byloje nr.: 1-92-344/2012 bei Šiaulių miesto apylinkės teismas byloje nr. 1-291-899/2012, kaip ir Kauno miesto apylinkės teismas jau minėtoje byloje, priėmė baudžiamuosius įsakymus sumokėti atitinkamas baudas būtent už komentarus internete. Beje, tai tik pavyzdinės, viešam citavimui siūlomos nuasmenintos bylos; sprendžiant pagal straipsnius žiniasklaidoje, panašių teismų sprendimų jau buvo daug daugiau. Vadinasi, tyrimo metu prokurorai gali nustatyti, nustato ir įrodo subjektyviojo nusikaltimo elemento egzistavimą interneto komentaruose.

Noriu pastebėti, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtinta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ LR Konstitucinis teismas yra nustatęs, kad „konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai“. (LR Konstitucinio teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 23 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 23 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2010 m. kovo 22 d.) Akivaizdu, kad prokuratūros atsisakymas pradėti teisminį tyrimą dėl „Stalino“ komentaro, iš anksto teigiant subjektyvaus aspekto nebuvimą, yra atrankinis asmenų traktavimas, suteikiant „Stalinui“ privilegijas, kurių negavo jau nuteisti už interneto komentarus asmenys.

Taigi mano prašymo dėl „Stalinu“ pasivadinusio asmens komentaro nusprendusi netenkinti prokuratūra nepateikė įtikinamų argumentų, kad nebuvo nei (mano nuomone – akivaizdaus) objektyviojo, nei subjektyviojo galimos nusikalstamos veikos aspektų.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs prašymą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba jei nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi Lietuvos Respublikos Teismai baudžia pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį už komentarus internete, o prokurorė nepagrindė nė vieno iš galimų motyvų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jos neigiamas nutarimas laikytinas nepagrįstu ir todėl keistinu.

Skundą atmetusi Teisėja nepateikė teisinių kontrargumentų

Manau, kad mano skundą atmetusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Stefa Naščenkovienė nepateikė tam pakankamai teisinių argumentų. Jei prokurorė atmetė mano skundą faktiškai argumentuodama, kad priverstinė eutanazija – visiškai normalus dalykas, kaip ir diferencijavimas (mano nuomone, šiuo atveju – diskriminacijos sinonimas) tarp vyrų ir moterų, tai Teisėja faktiškai tiktai teargumentavo, kad ironiškas komentaro pobūdis – pakankama priežastis atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

„<...> matyti, kad skunde minimas komentaras šio straipsnio ir kitų komentarų kontekste yra parašytas kandžios ironijos arba sarkazmo priemonėmis. Šio komentaro autorius tokiu būdu pašiepiančiai atsako į straipsnio klausimą „ar pavyks išeiti į pensiją“?“ Dėl šios priežasties pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G.Šarkano 2012-07–27 prašymą, nes, atsižvelgiant į minimo komentaro literatūrinį žanrą (ironija), aliuziją į autoriaus pasirinkto slapyvardžio istorinę personą (Stalinas), adresatą („siūlau įvest“ kam – šiandieniniam įstatymų leidėjui), šis komentaro autoriaus pasisakymas, kaip ir nurodo prokurorė, nedetalizuojanti šio komentaro literatūrinio žanro, nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies prasme. Tokiu būdu, nėra prasmės analizuoti komentaro autoriaus veikos subjektyviosios pusės – tyčios, aspekto, nes akivaizdu, jog to asmens veiksmuose nėra nuskalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės – pavojingos veikos, požymio. Sarkazmo literatūrine priemone išreikšta nuomonė dėl Astos Dykovienės straipsnyje „Ar pavyks „išeiti į pensiją“?“ keliamo klausimo – ar tikslinga didinti pensijinį amžių, nelaikytina pavojinga veika, dėl ko atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. <...>“

Noriu pastebėti, kad Teisėjos atsisakymas pripažinti nepagrįstu prokurorės atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Stalino“ komentaro, mano nuomone, visiškai neparemtas teisiniais argumentais. Iš vienos pusės, Teisėja samprotavo: „komentaro autoriaus pasisakymas <...> nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies prasme.“ Noriu pastebėti, kad BK 170 straipsnio 2 dalyje nekalbama nei apie skatinimą smurtauti, nei apie fizinį susidorojimą. Aš prašiau Prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo DISKRIMINUOTI (o ne smurtauti ar susidoroti) dėl lyties. BK 170 straipsnio 2 dalyje kalbama asmenis kurie „<...> viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties <...>“. Remiantis pačia paprasčiausiąja lietuvių kalbos semantika bei elementariąja logika, darytina išvada, kad BK 170 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę ir už kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties. Beje, buvau pridėjęs prie skundo savo prašymo kopiją. Nori nenori, susidaro įspūdis, kad atmetusi mano skundą Teisėja nebuvo susipažinusi nei su mano prašymu, nei su BK 170 straipsniu.

Iš kitos pusės, mane pribloškė pateisinimas kurstymo (siūlymo) ne tik diskriminuoti dėl lyties, bet ir fiziškai susidoroti įvedant priverstinę eutanaziją vadovaujantis vien tik sarkastiniu komentaro pobūdžiu. Noriu pastebėti, kad ironija ir sarkazmas buvo naudojami kurstant daugelį šiurpiausių istorinių nusikaltimų. Sarkazmą sėkmingai išnaudojo Hitleris savo knygoje „Mein Kampf“ ir jo vadovaujami nacionalsocialistai – ko vertas vien tik žymusis Osvencimo „darbas išlaisvina“. Ir Lietuvoje buvo ir dar vis pasitaiko panašių pavyzdžių, kaip „lipo žydas kopėčiom...“ ir pan. Noriu pastebėti, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akivaizdžiai galimai nusikalstamų veikų argumentuojant vien tuo, kad jos buvo padarytos ironijos ar sarkazmo „literatūrine priemone“ būtų esminis posūkis visoje teismų praktikoje – būtų sukurtas precedentas, pateisinantis kurstymą bet ko, jei tai daroma teisėta „literatūrine priemone“.

Mano didžiam nusivylimui, Teisėja visiškai ignoravo mano pateiktą jau minėtą Kauno miesto apylinkės teismo precedentą, kai teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį už interneto komentarą „visus gejus i prieshakine atakos linija, kuo daugiau ju ishtashkys tuo geriau“. Noriu pastebėti, kad tai be galo panašus komentaras į dabar aptariamąjį „Stalino“ komentarą („nuo 55 moterims nuo 60 vyrams priverstine autanazija siulau ivest ,vistiek pensijos nieks negaus ,o darbo seniams irgi nebus“).

Visų pirma, tai irgi akivaizdžiai ironiškas (sarkastiškas) komentaras. Šiuo metu Lietuva nedalyvauja jokiame kare, ir „priešakinė atakos linija“ neegzistuoja, taip pat nepanašu, kad ji atsirastų artimoje ateityje. Todėl tai akivaizdžiai buvo simbolinis ironiškas pasiūlymas, labai panašus į vis dėlto kur kas realesnį „Stalino“ siūlymą diskriminuoti dėl lyties įvedant priverstinę eutanaziją pagyvenusiems žmonėms.

Teisindama „Staliną“, St.Naščenkovienė argumentavo, kad jo komentaras – politinis pasiūlymas valdžios intistucijoms: „adresatą („siūlau įvest“ kam – šiandieniniam įstatymų leidėjui)“. Betgi ir komentatorius „gal ir nieko“ nesiūlė eiti mušti gėjų, o priimti politinį ar administracinį sprendimą pasiųsti juos į (neegzistuojančią) atakos liniją. Sunku suprasti ir kuo slapyvardis „Stalinas“ ironiškesnis už „gal ir nieko“.

Teisėja nusprendė, kad „Stalino“ komentaras tebuvo „Sarkazmo literatūrine priemone išreikšta nuomonė dėl Astos Dykovienės straipsnyje „Ar pavyks „išeiti į pensiją“?“ keliamo klausimo – ar tikslinga didinti pensijinį amžių.“ Betgi ir komentatorius „gal ir nieko“ lygiai tokio pačio sarkazmo literatūrine priemone išreiškė savo nuomonę – tiktai dėl Mindaugo Jackevičiaus straipsnyje „KAM: nėra įstatymų, dėl kurių gėjai negalėtų tarnauti Lietuvos kariuomenėje“ iškelto klausimo – kaip kovoti su gėjų teisių pažeidimais kariuomenėje.

Nesuprantamas man ir paskutinis Teisėjos argumentas apie komentaro pavojingumą: „nelaikytina pavojinga veika, dėl ko pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą“. Jei Baudžiamasis kodeksas kažką įvardina kaip nusikalstamą veiką, tai jos tiesioginio pavojingumo lygis gali būti naudojamas kaip kriterijus nustatant bausmę, o ne sprendžiant apie ikiteisminio tyrimo reikalingumą. Nesuprantama, kokiu pagrindu Teisėja nusprendė, kad raginimas diskriminuoti pagal lytį įvedant priverstinę eutanaziją mažiau pavojingas už siūlymą siųsti gėjus į priešakinę atakos liniją.

Kaip galima spręsti Kauno miesto apylinkės teismo nutarties (Bylos Nr.: 1-2867-311/2011), „gal ir nieko“ pasirašęs komentatorius „<...> pasipiktino straipsnio turiniu ir spontaniškai parašė po straipsniu komentarą „visus gejus i prieshakine atakos linija, kuo daugiau ju ishtashkys tuo geriau“, pasivadinęs slapyvardžiu „gal ir nieko“. Savo komentaru nenorėjo ką nors įžeisti ar kurstyti žmones smurtauti prieš homoseksualios orientacijos žmones, jis tik išsakė savo nuomonę. Dėl savo veiksmų gailisi ( b.1.62)“. Vis dėlto, Kauno apylinkės teismas nusprendė: „Be kaltinamojo prisipažinimo jo nusikalstama veika visiškai įrodyta <...>“.

Taigi St.Naščenkovienė atsisakė patenkinti mano skundą ir nurodyti prokurorei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos, nors iš principo visiškai identišku atveju, dėl iš esmės identiško komentaro pagal to paties straipsnio tą pačią dalį jau buvo priimta apkaltinamoji teismo nutartis (spėju, kad jau seniai įsigaliojusi). Teisėja savavališkai skirtingai įvertino iš esmės tokią pačią veiką, kaip ir „gal ir nieko“ atveju, nors, kaip galima spręsti iš nuasmenintos bylos patalpinimo viešoje teismo sprendimų paieškoje, Kauno miesto apylinkės teismo priimtas baudžiamasis įsakymas kvalifikuotas kaip tipinis ir cituotinas kitose panašiose bylose.

Dar kartą pakartosiu Konstitucinio teismo Konstitucijos 29 straipsnio išaiškinimą. „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ LR Konstitucinis teismas yra nustatęs, kad „konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai“. Taigi, mano nuomone, atsisakydama tenkinti mano skundą, Teisėja savavališkai skirtingai interpretavo iš esmės tokį patį faktą, kaip byloje Nr.: 1-2867-311/2011. Kadangi savo skunde jau buvau nurodęs tiek Kauno miesto apylinkės teismo precedentą, tiek Konstitucinio teismo išaiškinimą, o Teisėja apie juos net neužsiminė, susidaro įspūdis, kad ji dėl man nežinomų priežasčių nusprendė tiesiog ignoruoti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Mano nuomone, teisėjai ne tik turėtų susipažinti su savo sprendžiamų ginčų esme bei aktualiais Baudžiamojo kodekso straipsniais, bet ir neturėtų ignoruoti Konstitucijos tiek priimdami savo nutartis, tiek jas pagrįsdami. Konstitucijos 6 straipsnyje netgi yra tiesiogiai užsiminta, kad Konstitucija yra „tiesiogiai taikomas aktas“.

Todėl manau, kad Teisėja teisiškai nepagrindė savo nutarties atsisakyti įpareigoti Prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašyme nurodytų aplinkybių pagrindu, ir todėl jos nutartis keistina.

Norėčiau gyventi teisinėje valstybėje, kurioje nebūtų tokių mano nuomone akivaizdžiai absurdiškų teisės normų, kaip BK 170 straipsnio 2 dalis

Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Kiek suprantu, šis principas reiškia garantijas man ir kitiems Lietuvos piliečiams bei nepiliečiams, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos funkcionuos pagal Konstituciją bei įstatymus, kad galiojantys teisės aktai bus vykdomi, kad visi asmenys tomis pačiomis sąlygomis bus traktuojami vienodai. Mano giliu įsitikinimu, teisinės valstybės principas reiškia ir tai, kad aš, sąžiningai laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų, neatsidursiu nepalankioje padėtyje todėl, kad teisėsaugos organai nebaus tų asmenų, kurie juos pažeidinėja – kad mano, kaip besilaikančio įstatymų, teisės ir laisvės nebus mažesnės, nei tų asmenų, kurie jų nesilaiko. Pagal Konstitucijos 6 straipsnį, „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.“ Vadinasi, Konstitucija garantuoja man teisę ginti savo konstitucines teises bei laisves, taigi ir teisę gyventi teisinėje valstybėje.

Noriu pastebėti, kad stengiuosi laikytis įstatymų. Vis dėlto, smarkiai abejoju, ar įmanoma dalyvauti viešajame gyvenime nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio, bent jau jo žodinės formuluotės. Iš šio straipsnio 2 dalies, be kita ko draudžiančios kurstyti „diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, <...> socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, mano nuomone semantiškai tiesiogiai seka, kad nusikalstama veika pripažįstami siūlymas išlaikyti dabartinę akivaizdžiai diskriminuojančią dėl lyties senatvės pensijų sistemą, kurstymas diskriminuoti pedofilus, milijonierius, naujuosius nacistus, komunistus (beje, legaliai veikiančius Europos Sąjungos šalyse) ir pan. Todėl mano nuomone, Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies formuluotė yra akivaizdžiai absurdiška.

Noriu taip pat priminti, kad Baudžiamojo kodekso normomis nustatomos sankcijos už konkrečias nusikalstamomis įvardinamas veikas, kai tuo tarpu Konstitucijos tekstą aiškina TIK Konstitucinis teismas. Todėl, mano nuomone – kiek galiu spręsti iš dabartinės Konstitucinio teismo doktrinos, netgi pažodinis perkėlimas į Baudžiamąjį kodeksą ir kitus teisines normas nustatančius teisės aktus dabar absurdiškai skambančių, istorinių aplinkybių kažkada sąlygotų Konstitucijos formuluočių, kurios paprastai aiškinamos ir interpretuojamos smarkiai siaurinamuoju būdu, galimai pažeidžia jei ne pačią kurį nors Konstitucijos straipsnį, tai bent jos (kiek suprantu, preambulėje gyvenančią:-)) dvasią. Manau, kad būtent toks dalykas atsitiko priimant BK 170 straipsnio 2 dalį. Spėju, kad būtent tuo reikėtų aiškinti keistą faktą, kad Ikiteisminio tyrimo teisėja instinktyviai atmetė mano skundą dėl galimo kurstymo diskriminuoti dėl lyties, nekreipdama dėmesio į teismo precedentą iš esmės identišku atveju, samprotaudama faktiškai tik apie komentaro literatūrinę formą bei su mano prašymu Prokuratūrai nedaug bendro teturintį, kitos BK 170 straipsnio dalies reguliuojamą kurstymą fiziškai susidoroti.

Noriu pastebėti, kad šis, mano nuomone, keisto Teisėjos elgesio atvejis nėra vienintelis. Jau esu padavęs skundą Vilniaus apygardos teismui dėl iš principo labai panašaus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo. Atmesdamas mano skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminius tyrimus dėl raginimų diskriminuoti dėl socialinės padėties interneto komentaru bei straipsniu internete, Teisėjas teargumentavo, kad komentaro bei straipsnio autoriai neskatina neapykantos dėl socialinės padėties – nors aš savo atitinkamuose prašymuose netgi nevartojau žodžio „neapykanta“.

Taigi netgi du teisėjai, greičiausiai aukštos kvalifikacijos teisininkai, nesugebėjo suprasti BK 170 straipsnio 2 dalies kategoriško draudimo kurstyti diskriminuoti. O ką jau kalbėti apie piliečius be teisinio išsilavinimo? Bet kokiu atveju, manau, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad įstatymai galiotų taip, kaip jie parašyti visiems suprantama kalba. Norėčiau, kad Prokuratūra vykdytų įstatymus tokius, kokie jie yra parašyti lietuvių kalba, o Teismai juos interpretuotų ne spręsdami, ar taikyti konkretų įstatymą iš esmės tokiais pačiais atvejais, o nutardami, kokias įstatyme numatytas bausmes skirti. Kitaip sakant, norėčiau, kad, perskaitęs bendro pobūdžio teisės aktą, šiuo atveju – BK 170 straipsnį, galėčiau suprasti, ką jis draudžia, o ko ne, norėčiau, kad, nors ir nebūdamas teisininku ir nesusipažinęs su Lietuvos teismų praktika, tačiau perskaitęs šį mano ir daugumos mano tautiečių kasdieninį gyvenimą tiesiogiai liečiantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, sužinočiau, kas šia prasme Lietuvos Respublikoje yra laikoma nusikalstama veika, už kurią turi bausti Lietuvos teismai, o kas ne.

Kadangi, mano nuomone, visi absurdiški įstatymai prieštarauja teisinės valstybės principui, taigi ir Konstitucijos preambulei, tai jie turėtų būti pripažįstami prieštaraujantys Konstitucijai ir nustoti galioti. Todėl norėčiau, kad netgi prokurorų bei teisėjų sunkiai suvokiama Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis būtų pripažinta prieštaraujanti Konstitucijos preambulei, kaip pažeidžianti teisinės valstybės principą.

Iš kitos pusės, draudimas viešai diskutuoti, siūlyti visuotinai naudojamus sprendimus svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais galimai akivaizdžiai pažeidžia teisę turėti savo nuomonę ir ją išsakyti garantuojantį Konstitucijos 25 straipsnį ar bent jo dabartinę Konstitucinio teismo interpretaciją. Dėl galimai net keliems Konstitucijos straipsniams prieštaraujančios net prokurorus ir teisėjus iš vėžių išmušančios BK 170 straipsnio 2 dalies galimo absurdiškumo susidaro didelio masto teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, verčiantis teisėsaugos organus bei teismus vykdyti atrankinį, subjektyviais vertinimais grindžiamą teisingumą.

Noriu pateikti dar vieną akivaizdaus atrankinio teisingumo vykdant baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 170 straipsnio 2 dalį pavyzdį. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus atsisakė patenkinti mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kelių „pagonis“ akivaizdžiai niekinančių „Klausimas“ pasirašiusio anonimo komentarų:

klausimas, 2011-12-25 14:03

Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)

klausimas, 2011-12-25 13:46

:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;) O ir dabar ką purvini tamsūs kaimiečiai (pagonys) sukuria? Pažiūrėkite į paminklūs kuriuos stato pagonys buvusiems Lietuvos valdovams. Vien ko vertas paminklas Vytautui neseniai atidengtas Kaune. Pagaunys :) Eikite karvių melžti ir kiaulių šerti, pagaunys ...

Klausimas, 2011-12-25 13:26

Dar keistesnis šių žmonių pasididžiavimas "aš pagonis" :) Pagonis lotynų kalba reiškia "purvinas tamsus kaimietis". Kas kartą sakydamas "aš pagonis" žmogus rodo savo bukumą iš tiesų sakydamas - "AŠ PURVINAS TAMSUS KAIMIETIS" ;)

Klausimas, 2011-12-25 12:26

O pavadinimas baltu romuvieciai čia kas sugalvojo? Na gerai žodį baltai sugalvojo vokiečių kalbininkas prieš porą šimtų metų, t.y. šis žodis nėra prigimtinis tai naujadaras, dirbtinas apibūdinimas. O romuva čia nuo žodžio romas (čigonas)? Tai išeitų baltų romuva išvertus į normalią kalbą - dirbtiniai čigonai? Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu. Duoti savo religijai dirbtiną kažkokio vokiečio sukurtą pavadinimą pridėjus nuorodą, kad jie čigonai (romai) :) Idijotai


Noriu pastebėti, kad grįsdamas savo išvadą, jog šiais komentarais nebuvo įvykdyta BK 170 straipsnio 2 dalyje draudžiama veika, prokuroras juos interpretavo lygiai taip pat, kaip kažkada elgėsi nacių advokatai, teisindami hitlerininkų nusikaltimus kaip padarytus iš poreikio ginti žydus nuo jų kaimynų smurto: „Kaip matyti, komentarų autorius, remdamasis vertimais, nurodydamas žodžių reikšmes bei pateikdamas savo argumentus, savaip traktuoja, kas yra pagonis, baltų romuviečiai. Komentatoriui rūpi netinkamas terminų parinkimas, o ne su tikėjimu susiję dalykai. Šiame kontekste komentatorius, pasitelkdamas ironiją, kritikuoja šiuos terminus ir deklaruoja kaip netinkamus pirmykštei lietuvių religijai apibūdinti, tik per šią prizmę kritikuoja ir šių judėjimų veiksmus“.

Mano nuomone, tokiais teiginiais, kaip „:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;)“ arba „Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)“, o ypač tiesioginiu tvirtinimu: „Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu“, buvo niekinama, tyčiojamasi iš žmonių grupės (antru atveju – ir iš jai priklausančio asmens) dėl jų (jo) tikėjimo.

Kaip galiu spręsti iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos, Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal BK 170 straipsnį jau yra nubaudęs bauda vien tik už lenkų pavadinimą „tūpa tauta“ (šaltinis: straipsnis delfi.lt „Nuteistas panevėžietis, internete lenkus išvadinęs „tūpa“ tauta“). Tuo tarpu „Klausimas“ savo komentaruose netgi neapsiribojo vien „progresuojančiu bukumu“, naudodamas ir tokius apibūdinimus, kaip „pilvais šliaužiojantys vergai“ bei „besmegeniai purvini kaimiečiai“. Taigi šiaulietis prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą už iš esmės tokį patį, tik kad akivaizdžiai daug rimtesnį tyčiojimąsi, nei tuo atveju, kuriuo jau buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Neabejoju, kad tokių paradoksalių atveju būtų galima rasti ir daugiau – manau, kad užtektų peržiūrėti prokurorų atsisakymus pradėti ikiteisminius tyrimus BK 170 straipsnio pagrindu ir palyginti su panašiais atvejais, kuriais jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Mano manymu, toks teisinis nihilizmas įvardintinas kaip nekonstitucinis, galimai pažeidžiantis Konstitucijos preambulę, 25 ir 29 straipsnius. Spėju, kad būtent dėl tokių praktikų sparčiai nyksta visuomenės pasitikėjimas tiek Prokuratūra, tiek Teismais.

Baudimas pagal BK 170 straipsnį už komentarus internete greičiausiai nesuderinamas su teisingumo bei asmenų lygiateisiškumo principais

Noriu priminti, kad atsisakydama patenkinti mano prašymą, prokurorė Vida Kaubrytė įnirtingai gynė „Stalino“ siūlymą įvesti priverstinę eutanaziją: „Kurstymas baudžiamąja prasme visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju komentaro autorius siūlo įteisinti eutanaziją (Žmogaus eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti). Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu jsmurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.).“ Taigi, prokurorės nuomone, siūlymas įvesti priverstinę eutanaziją, kitaip sakant, skatinimas fiziškai susidoroti su dėl amžiaus nuskursiančiais žmonėmis, juos dar diskriminuojant dėl lyties, nėra pavojinga veika. Mano manymu, kurstymas įvesti prievartinę eutanaziją diskriminuojant dėl lyties akivaizdžiai atitinka BK 170 straipsnio 3 dalies požymius – sprendžiant pagal numatytas bausmes, turėtų būti kvalifikuojamas kaip kur kas sunkesnio pobūdžio nusikalstama veika, nei apibrėžtosios 2 to paties straipsnio dalyje – ir vis dėlto prokurorė karštai teisino netgi tokį, nori nenori asociacijas su Holokaustu keliantį pasiūlymą (galutinai) susidoroti su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Iš kitos pusės, Utenos rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą ir nubaudė asmenį už interneto komentarą: „Von cigonus is Lietuvos, neisvys vyriausybe, isvysim mes, Lietuvos pilieciai!“ (Bylos nr.: 1-82-455/2011) Ta irgii buvo viso labo komentaras internete, reaktyvus veiksmas perskaičius emocingą straipsnį. Siūloma buvo faktiškai tai, kas paskutiniu metu intensyviai vykdoma Prancūzijoje. Mano nuomone, tai, kas buvo raginama šiuo komentaru (išvyti čigonų tautybės žmones), buvo kur kas mažiau pavojinga valstybei bei visuomenei, nei siūlymas įvesti prievartinę eutanaziją vyresnio amžiaus žmonėms diskriminuojant pagal lytį, kurį taip entuziastingai gynė klaipėdietė prokurorė, t.y. vienu atskiru atveju Prokuratūra teisino akivaizdžiai sunkesnę galimai nusikalstamą veiką, negu kitu atskiru atveju, kuriuo jau buvo priimta apkaltinamoji teismo nutartis. Mano nuomone, tokie paradoksai atsiranda dėl Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio taikymo rašantiems interneto komentarus neadekvatumo.

Susipažinus su klaipėdietės prokurorės cinišku pasiūlymo įvesti priverstinę eutanaziją pateisinimu, jau cituotu šaltakraujišku šiauliečio prokuroro gynimu begėdiško tyčiojimosi iš „pagonių“, taip pat su jau aptarta abiejų ikiteisminio tyrimo teisėjų argumentacija, susidaro įspūdis, kad tiek prokurorai, tiek teisėjai dėl laiko ar lėšų stokos, o gal dėl dar kokių nors priežasčių negalėjo ar nenorėjo, kad būtų pradėti ikitteisminiai tyrimai, ir tiesiog surašė pirmus į galvą atėjusius atsikalbėjimus. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į šiauliečio prokuroro argumentavimą atsisakant pradėti tyrimą dėl kito interneto komentaro, siūliusio įvykdyti masinį genocidą visokioms sektoms ir grupuotėms.

Manau, kad visi trys mano čia pristatyti akivaizdaus asmenų diskriminavimo sprendžiant ar pradėti ikiteisminį tyrimą atvejai yra svarūs argumentai, parodantys, jog prokuratūra tiesiog neturi galimybių vykdyti ikiteisminių tyrimų pagal visus iš esmės vienodus prašymus ir yra priversta, ištirdama dalį pareiškimų, (greičiausiai pateiktus įtakingiausių valstybėje bei visuomenėje ir todėl turinčių didesnių galimybių reikalauti savo prašymų patenkinimo grupių atstovų), kitus atmesti pirmų į galvą šovusių paaiškinimų pagrindu. Dėl interneto komentarų pobūdžio ir skaičiaus ištiriama tik dalis pareiškimų dėl panašių pažeidimų, o informaciją apie paskirtas baudas išpučianti žiniasklaida (be kita ko, suinteresuota sumažinti išlaidas komentarų moderavimui) mėgina sukurti bešališko teisingumo vykdymo iliuziją. Mano nuomone, tokia praktika galimai yra akivaizdžiai antikonstitucinė, pažeidžia tiek asmenų teisinės lygybės, tiek (ypač) teisinės valstybės principus. Sunku atsikratyti faktais pagrįstos nuojautos, kad realiai interneto komentarais negalima nebaudžiamai užsipulti tik viešajame diskurse privilegijuotomis laikomų ir turinčių pakankamai organizacinių bei finansinių resursų savo interesams ginti grupių, tokių, kaip žydai, čigonai, homoseksualai ar katalikai, o iš visų kitų galima tyčiotis kiek tik širdis geidžia, raginti susidoroti su jomis ar jų nariais – vis tiek Prokuratūra nepradės baudžiamųjų bylų.

Kaip jau pastebėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš mano pareiškimų priėmęs prokuroras Darius Burbulys, „Internetinių straipsnių komentavimo būdas leidžia tuojau pat kiekvienam asmeniui pareikšti savo nuomonę. Dažnai komentarai būna nebrandūs, parašyti asmenų neįsigilinusių į straipsnio esmę, dažnai rašomi tik tam, kad rašyti. Daugeliu atveju tai yra neigiamo komentavimo pasekmės. Tačiau teigiamas komentavimo sistemos privalumas yra tas, kad sudaro sąlygas kiekvienam tuojau pat, be išankstinės registracijos ir cenzūros parašyti komentarą. Be to, leidžia parašyti komentarą asmeniui, kuris niekada neišdrįstų to padaryti viešai – per televiziją, auditorijoje ar kt. Todėl vertinant tokius komentarus baudžiamosios teisės aspektu būtina įvertinti, kokių tikslų siekė asmenys rašydami tokius komentarus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. apriboja teisę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia žmogaus teisės į saviraiškos laisvę. Asmuo pagal minėtą teisės normą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės tik tuomet, jei jis turėjo nusikalstamą tikslą – siekė tyčiotis, niekinti, skatinti diskriminuoti ar net fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, t.y. šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.“ (2012 m. rugpūčio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas Nr. 1.10.21216) Tai skamba labai gražiai, ir iš principo aš visa širdimi tam pritariu, tačiau akivaizdu, kad VISI interneto komentarai, neišskiriant ir tų, dėl kurių Lietuvos teismai JAU yra priėmę apkaltinamuosius baudžiamuosius įsakymus, yra emocingi, reaktyvūs nuomonės išsakymai, akivaizdu, kad, nevykdant ikiteisminio tyrimo, neįmanoma objektyviai nustatyti, kur buvo siekiama nusikalstamo tikslo, o kur nebuvo. Todėl daug (greičiausiai šimtus) pareiškimų gaunantys prokurorai yra pasmerkti vykdyti atrankinį teisingumą vadovaudamiesi vienokiais ar kitokiais subjektyviais kriterijais (kaip ir visi trys čia jau minėtieji – Klaipėdos, Šiaulių bei Vilniaus – prokurorai), ko gero taip pat pareiškėjų statusu arba atkaklumu siekiant, kad būtų pradėti tyrimai pagal jų prašymus.

Dar reikėtų pridurti, kad dėl visiems lengvai prieinamos galimybės rašyti bet kokio turinio komentarus nebaudžiamai, nusistatant vieną ar kelis įgaliotuosius serverius užsienyje, baudimas už interneto komentarus tampa labai panašus į nelabai raštingų žioplių medžioklę – kadangi tikrai piktybiški komentatoriai panorėję gali komentuoti ką nori ir kaip nori faktiškai nebaudžiami. Taigi, baudžiant už interneto komentarus, konstitucinių visiems vienodo teisingumo bei asmenų teisinės lygybės principų neįmanoma įgyvendinti vien dėl visuotinai nesunkiai prieinamų techninių galimybių nuslėpti komentatoriaus tapatybę netgi nuo prokuratūros ar policijos tyrėjų. Mano nuomone, tai, kad parašęs interneto komentarą asmuo nėra nusistatęs anonimiškumą garantuojančių priemonių, yra AKIVAIZDUS nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios nebuvimo įrodymas.

Be to, negirdėjau, kad būtų nubaustas nors vienas asmuo, parašęs komentarą iš užsienio. Kiek galiu spręsti iš turimos informacijos, bent jau kalbant apie BK 170 straipsnio 2 dalį, Prokuratūra greičiausiai yra bejėgė tirti iš užsienio parašytus komentarus ne tik techniškai, bet daugumoje atvejų – ir teisiškai. Todėl baudimas už interneto komentarus pagal BK 170 straipsnį dar labiau primena begėdiškai diskriminacinį mažiausiai techniškai bei teisiškai išsilavinusių Lietuvoje dar pasilikusiųjų lietuvių gąsdinimą verčiant juos nuolankiai laikyti liežuvį už dantų – žiopliausius ir nesugebančius teisiškai gintis baudžiant atrankiniu būdu, o po to per žiniasklaidą (kaip jau minėjau, suinteresuotą mažinti išlaidas moderavimui) bauginant likusius.

Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, baudžiamasis procesas pagal BK 170 straipsnį už interneto komentarus yra praktiškai iš anksto PASMERKTAS pažeisti asmenų lygybę visose baudžiamojo proceso stadijose nustatantį Konstitucijos 29 straipsnį, jau nekalbant apie preambulėje ir kitur įtvirtintus teisinės valstybės bei teisingumo principus.

Manau, kad dėl tų pačių priežasčių su visiems vienodo teisingumo vykdymo problemomis turėtų susidurti ir teismai; mano nuomone, pasimetusių įtariamųjų prisipažinimai įvykdžius nusikalstamas veikas ir nuolankūs sutikimai su baudžiamaisiais įsakymais yra greičiau galimai nekonstitucinio baudžiamojo proceso, leidžiančio greitai ir pigiai nuteisti įbaugintus asmenis be konstituciškai garantuotos teisinės gynybos, ypatumų pasekmė, nei argumentas sprendžiant, ar buvo nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios aspektai.


Todėl

1. Prašau Teismo

vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalimi ir Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų praktiką bausti už LR BK 170 straipsnio pažeidimą rašant interneto komentarus ir konkrečiai remiantis 2011 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties Nr.: 1-2867-311/2011, kuria buvo nubausta už iš esmės tokį patį interneto komentarą, teismo precedentu, taip pat laikantis teisingumo principo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo visose teisminio proceso stadijose principo, atšaukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį netenkinti mano skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašyme išdėstytų aplinkybių pagrindu. Prašau įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano prašyme nurodytos galimai nusikalstamos veikos.

2. Kadangi: 1) sprendžiant pagal prokurorės ir Ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentavimo pobūdį, man susidaro įspūdis, jog ir prokuratūros nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, ir teismo nutartis atmesti mano skundą dėl šio nutarimo buvo priimti vadovaujantis vien tik intuicija ir sveiku protu, o ne teisiniais argumentais; 2) sprendžiant pagal abiejų anksčiau minėtų ikiteisminio tyrimo teisėjų argumentavimo pobūdį, man susidaro įspūdis kad net abu aukštos teisinės kvalifikacijos teisėjai nesugebėjo suvokti BK 170 straipsnio 2 dalies formuluočių, taigi ir mano prašymų Prokuratūrai esmės; 3) sprendžiant pagal visiškai priešingus Prokuratūros bei Ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarimus, palyginti su jau įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais Lietuvos teismų nuosprendžiais iš esmės vienodais atvejais; – BK 170 straipsnio 2 dalies reguliavimo sferoje egzistuoja akivaizdžiai teisinės valstybės principą pažeidžiantis teisinis neapibrėžtumas, pasmerkiantis teisėsaugą vykdyti atrankinį teisingumą, prašau Teismo

vadovaujantis mano teisę į gyvenimą teisinėje valstybėje garantuojančia Konstitucijos preambule bei teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija įtvirtinančiu Konstitucijos 6 straipsniu, kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 25 ir 29 straipsniams tuo, kad kriminalizuoja asmenų nuomonės išsakymą svarbiomis valstybei ir visuomenei temomis bei efektyviai draudžia viešai diskutuoti apie visuotinai pripažintus svarbių valstybės ir visuomenės problemų sprendimo būdus, taip: 1) savo akivaizdžiai absurdiškomis implikacijomis pažeisdama Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą; 2) nepagrįstai suvaržydama Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintas kiekvieno žmogaus teises turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti bei nekliudomam ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas; 3) sąlygodama teisinį neapibrėžtumą, verčiantį teisėsaugą vykdyti atrankinį teisingumą ir tuo būdu pažeisti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisinės lygybės principą.

3. Kadangi Prokuratūra: 1) atmetė mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl interneto komentaro, nepaisydama 2011 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties Nr.: 1-2867-311/2011, kuria buvo nubausta už iš esmės tokį patį interneto komentarą, teismo precedento, 2) yra pasmerkta vykdyti atrankinį baudžiamąjį persekiojimą dėl interneto komentarų vien dėl pastarųjų pobūdžio; 3) praktikoje priima priešingus nutarimus dėl savo esme identiškų interneto komentarų; – prašau Teismo

vadovaujantis mano teisę į gyvenimą teisinėje valstybėje garantuojančia Konstitucijos preambule bei teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija įtvirtinančiu Konstitucijos 6 straipsniu, kreiptis į Konstitucinį teismą (ar/ir į Aukščiausiąjį teismą) su prašymu išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 bei 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 29 straipsniui tiek, kiek pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį yra baudžiama už veikas, padarytas rašant interneto komentarus, kadangi, mano nuomone, dėl interneto komentarų pobūdžio, didelio jų kiekio ir faktiškai visišką anonimiškumą užtikrinančių techninių priemonių visuotinio prieinamumo Prokuratūra ir Teismai yra priversti vykdyti atrankinį teisingumą, kadangi baudžiamasis persekiojimas pradedamas tik prieš dalį panašius interneto komentarus rašančių asmenų (nesant galimybių identifikuoti, taigi ir nubausti įgaliotuosius serverius nusistačiusiųjų tikrai piktybiškų komentatorių, o greičiausiai – ir rašančiųjų komentarus iš užsienio), tuo ne tik pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo visose teisminio proceso stadijose, teisingumo bei teisinės valstybės principus, bet ir skatinant visuomenėje teisinio nihilizmo bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo suvokimą ar netgi nepasitikėjimą baudžiamąjį persekiojimą bei teisingumą vykdančiomis Lietuvos Respublikos institucijomis.

bus tęsiama

Diskusija

2. Mindaugas Šimkus2012 12 09 17:38:00

Giedriau, dėkoju už pastangas gerinti teisinę Lietuvos sistemą ;)

1. Zjb2012 09 23 21:37:28

Na Giedriau, pirmą kart rimtai suabejojau Tamstos proto sveikumu. Nebent tai buvo psichologinis eksperimentas. Šiaip esu tvirtai įsitikinęs, kad teisėjai yra idiotai, ir su jais geriau neturėti reikalo, formuluotės užmuša bukumu, kaip ir jų sprendimai. Čia gi pasirodė atvirkščiai. Teisėja turėjo kantrybės atsakyti argumentuotai į tiesiog jumoristinį užklausimą.
Net iki galo neskaičiau – Gaila laiko. Dar vienas patriotas palūžo, prasidėjo su teisine ekvilibristika. Milvydo vis tiek neperspjausi. Bent jau rimtą temą teismui surastum. Gaia, liūdna netektis. Toks puikus portalas buvo.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis