.

2012 m. rugsėjo 19 d.

BPK kaip psichologinio gniuždymo priemonė

188 Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis nekonstituciškas, jis verčia ignoruoti nekaltumo prezumpciją ir psichologiškai gniuždyti įtariamuosius sudarant įspūdį, kad jiems inkriminuojamos veikos nusikalstamumas jau įrodytas.

Kaip jau neseniai rašiau, mane sukrėtė formuluotė, pavartota klausiant, ar prisipažįstu parašęs man inkriminuotą interneto komentarą – klausta, ar prisipažįstu padaręs nusikalstamą veiką. (Veika – koks nors veikimas arba neveikimas:-))

Tačiau pagal Konstituciją, įvairiausias konvencijas, koncepcijas bei teisės teorijas, tai, kad konkreti veikla yra nusikalstama, gali nuspręsti TIK teismas. Iki tol turi būti laikomasi prielaidos, jog įtariamasis nekaltas – vadinamosios nekaltumo prezumpcijos.

Kaip ir spėjau nuo pat pradžių, policijos tyrėja su manimi elgėsi taip, kaip to reikalavo Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK), tiksliau jo 188 straipsnio 3 dalis. Vadinasi, Baudžiamojo proceso kodeksas ĮPAREIGOJA prokurorus bei tyrėjus ignoruoti nekaltumo prezumpciją!

Gali pasirodyti, kad iš esmės aiškaus klausimo, ar įtariamasis prisipažįsta, žodinė formuluotė tėra formalumas, tačiau patikėkite, kad taip nėra. Juk ir taip be galo nesmagu, kai tave iškviečia į policiją ir pareiškia įtarimus padarius nusikaltimą. Kai dar tiesiai šviesiai įvardina tavo, sakysime, komentarą „nusikalstama veika“, labai paprasta visiškai pasimesti, prarasti viltį apsiginti ir viskuo prisipažinti siekiant mažesnės bausmės – netgi už tai, kas akivaizdžiai nėra nusikalstama!

Žodžiai „nusikalstama veika“ sugniuždo, prisipažįstant dėl veiksmo – kartu faktiškai pripažįstama ir kad tikrai padarytas tyčinis nusikaltimas, tuo būdu praktiškai kapituliuojant.

Prokuratūrai tai – labai patogi priemonė savo persekiojimo objektui sužlugdyti ir pasidėti eilinį pliusiuką savo išaiškintų nusikaltimų ataskaitoje, tačiau tautiečių atžvilgiu tai neteisėta ir negarbinga. Manau, kad dėl tokių dalykų ataskaitose apie bausmes už interneto komentarus matome išimtinai vadinamuosius baudžiamuosius įsakymus – vadinasi į prokurorų nagus patekę nelaimėliai net nemėgina ginčyti savo kaltės, nuolankiai sutikdami su sparčiai be normalaus teismo štampuojamomis bausmėmis.

Nors teoriškai baudžiamąjį įsakymą „kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakyo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme““, teismas pagal įstatymą įpareigoja „išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu“. (Galima įsitikinti kad ir susipažinus su šiuo, tipišku laikomu pavyzdžiu.)

Vadinasi, žmonės formaliai bauginami, kad teismas gali priteisti dar didesnę bausmę. Todėl net ir akivaizdžiai nekaltą (šiuo atveju) komentarą parašęs žmogus yra lenkiamas neieškoti advokato ir neginčyti baudžiamojo įsakymo. Kiek galiu spręsti pagal tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, lietuviai nesipriešina, nuolankiai pasiduoda begėdiškam valdžios spaudimui ir moka baudas. Natūralu ir tai, kad jie po to galutinai pasišlykšti Lietuvos teisėsauga ar netgi Lietuvos valstybe ir, kiek galiu spręsti iš kai kurių komentarų, galutinai apsisprendžia visiems laikams palikti Lietuvą.

Manęs, kaip nacionalisto, tokia padėtis netenkina, nusivylimas teisėsauga dar labiau stumia lietuvius emigruoti – todėl bandau kažkaip kovoti su Baudžiamojo proceso kodekso nekonstitucingumu.

Kadangi nieko geresnio į galvą neatėjo, dėl viso pikto dar apeliuodamas į nekaltumo prezumpciją pabrėžiančią į Europos žmogaus teisių konvenciją (juk negali žinoti, ko gali prisireikti ateityje:-)), bandau prašyti teismo priteisti iš Lietuvos Valstybės kompensaciją už mano patirtą moralinę žalą.:-) Tai – pirmasis mano gyvenime ieškinys, teko paaukoti gerą pusdienį jo parašymui.:-)

Prašymas teismui priteisti man kompensaciją už moralinę žalą, kurią patyriau dėl Baudžiamojo proceso kodekso nekonsitucingumo

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teimui

PRAŠYMAS
2012-09-19
Vilnius

Mano Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintos teisės buvo pažeistos oficialiai klausiant, ar prisipažįstu padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios įtariamas. Prašau priteisti iš Lietuvos Valstybės kompensaciją už mano patirtą moralinę žalą.

2012 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto 5 policijos komisariate man buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Man buvo pareikšti įtarimai pažeidus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį interneto komentaru: «<...> viešai intemetiniame tinklapyje www.delfi.lt - publikuoto straipsnio ,,Bažnyčios hierarchai tikina priversti veržtis diržus, kol neatgaus žemes už 150 mln. Lt" komentaruose surašė komentarą, pasivadinęs slapyvardžiu „Giedrius“: „Ką reiškia „neatgaus“? Juk „jų“ žemė – per amžius prisiplėšta iš persekiotų, iš Lietuvos išguitų, sudegintų lietuvių. Man tie „hierarchai“ – tai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla. Pasičiupę savo kruvinąjį šlykštūną Jėzų kaip kiaulės pimpalą ant kryžiaus išsikėtojusį ir žiūri kaip čia ką nors iš Lietuvos nugvelbus. Vemti verčia vien tik pasižiūrėjus į jų išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes. Reikėjo vis dėlto tada Jedinstvo palaikyti, nes dabar Lietuva – grynas kirmėlynas. Ir kuo toliau, tuo labiau visi tie išgamos įžūlėja“, taip jis viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų tikėjimo, tai yra įtariamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką,numatytą LR BK 170 str. 2d.»

Noriu iš karto pastebėti, kad visiškai nesuprantu, kur čia prokuratūra įžvelgė tikėjimo (o ne priklausymo religinei hierarchijai) pagrindu identifikuojamą žmonių grupę ar jos atstovą. Tačiau mano prašymui tai nelabai svarbu.

Aš sutikau leistis apklausiamas, o po to policijos tyrėja nurodė atsakyti raštu į klausimą, ar aš prisipažįstu „padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas“. Aš, beje, atsakiau: „Neprisimenu, kad būčiau rašęs nurodytą komentarą“.

Klausimas, ar prisipažįstu padaręs NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, mane pribloškė, pažemino, netgi šiek tiek išgąsdino, kadangi mano giliu įsitikinimu teisinėje valstybėje tokia jo formuluotė šiomis aplinkybėmis neįmanoma.

Noriu atkreipti dėmesį, kad galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį Konstitucinis teismas yra išaiškinęs (2004 m. gruodžio 29 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai) taip:

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu."

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių, gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeisti žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms.

Taigi Konstitucija man garantuoja, jog Lietuvos Valstybės pareigūnai, neišskiriant ir mane apklaususios policijos tyrėjos, laikysis nekaltumo prezumpcijos ir be teismo sprendimo neimplikuos, kad man inkriminuojama veika tikrai yra nusikalstama. Noriu pastebėti, kad nusikalstama veika turi du aspektus: objektyvųjį bei subjektyvųjį, – ir tik teismas turi teisę formaliai nustatyti jų buvimą ar nebuvimą. Kiek suprantu, Konstitucija nustato, kad Prokuratūra ir tyrimo organai turi surinkti įrodymus, įkalčius, kurių jų nuomone turėtų užtekti įrodyti ABEJIEMS galimai nusikalstamos veikos aspektams, pateikti kaltinimą, o tada teismas ir tik TEISMAS sprendžia, ar įrodymų pakanka nustatyti nusikalstamos veikos buvimui.

Taigi aš maniau, kad būsiu visiškai pagrįstai ir teisėtai paklaustas, AR PRISIPAŽĮSTU PARAŠĘS MINĖTĄJĮ KOMENTARĄ. Tuo tarpu paklausimas, ar aš padariau NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, reiškia, kad tyrimo organai, nelaukdami teismo sprendimo, jau PATYS NUSPRENDĖ, jog minėtojo komentaro parašymas TIKRAI yra nusikalstama veika. Prieduose pateikiu dviejų Lietuvos prokurorų nutarimus nepradėti ikiteisminių tyrimų dėl interneto komentarų, kuriuose žmonių grupės tiesiogiai niekinamos ar tiesiogiai siūloma jas diskriminuoti dėl tikėjimo ar lyties; man visiškai nesuprantama, kodėl esu įtariamas dėl minėtojo komentaro – ir vis dėlto, netgi tai nėra svarbu. Mano konstitucinė teisė į bešališką teismo procesą būtų buvusi pažeista netgi tuo atveju, jei būčiau tikrai parašęs minėtąjį komentarą, o prokuratūra būtų turėjusi neginčijamus abiejų nusikalstamos veikos aspektų ir mano galimos kaltės įrodymus. Bet kokiu atveju, mano konstitucinės teisės buvo pažeistos, mano pasitikėjimas Lietuvos valstybe – kaip teisine valstybe, susvyravo, aš pasijutau nesaugiai – ir todėl manau, kad turiu teisę į moralinės žalos atlyginimą.

Noriu pastebėti, kad mano teisę į nekaltumo prezumpciją garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Jos 6 straipsnio 2 dalyje nedviprasmiškai įtvirtinta:

2. Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu,
laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą.

Kaip yra ne kartą pastebėjęs Europos žmogaus teisių teismas, Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija privaloma ne tik teismams, bet ir kitiems valdžios pareigūnams.

Policijos tyrėja tiksliai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodeksu

Praėjus nuoskaudai ir nurimus emocijoms dėl patirtos neteisybės, pasitikrinau Baudžiamojo proceso kodekse ir, didelei savo nuostabai, įsitikinau, kad tyrėja deramai vykdė Valstybės jai numatytas funkcijas. Pagal BPK 188 straipsnio 3 dalį,

3. Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai.

Taigi, norėdamas ieškoti teisingumo, negaliu reikšti pretenzijų dėl savo patirtos moralinės skriaudos nei policijos tyrėjai, nei tyrimui vadovaujančiai prokurorei. Kiek galiu spręsti iš apklausos protokolo formos, man buvo pateiktas standartinis blankas, kurio forma buvo nustatyta kokioje nors ministerijoje, greičiausiai – visos Lietuvos Respublikos mastu. Todėl tikėtina, kad mano atvejis nėra tik išimtis – ko gero klausimai-siūlymai prisipažinti padarius nusikalstamą veiką pateikiami tūkstančiams įtariamųjų.

Kaip pats patyręs moralinį šoką, kai buvo užduotas klausimas dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, galiu įsivaizduoti, kaip mano vietoje turėtų jaustis savo konstitucinių teisių nežinantis ar nesuprantantis žmogus. Jei tokioje pat situacijoje būtų atsidūręs minėtąjį komentarą parašęs ir tuo neabejojantis (nors praėjo daugiau, kaip metai) asmuo, klausimo formuluotė greičiausiai būtų jį psichologiškai sutriuškinusi. Nors komentaras galimai rašytas mano požiūriu teisėto pasipiktinimo (perskaičius apie Lietuvos katalikų bažnyčios siekius gauti iš ir taip skolose paskendusios Lietuvos Valstybės šimtų milijonų vertės turto) emocinėje būsenoje, gal netgi pagalvojus, kaip ko nors neįžeisti dėl tikėjimo – užtikrintas komentaro parašymo įvardinimas „nusikalstama veika“ gali lengvai išmušti žmogui pagrindą iš po kojų, priversti jį prisipažinti tuo, kas buvo ir ko nebuvo, nuolankiai sutikti su (beje, mano nuomone, galimai irgi nekonstituciniu pagal savo pobūdį) baudžiamuoju įsakymu ir neilgai trukus mokėti baudą.

Netgi atsipeikėjus vėliau, suvokimas, kad prisipažinai įvykdęs nusikalstamą veiką, paverčia (tegul tik psichologiškai) regimai beprasmiais bet kokius bandymus gintis. Todėl mano nuomone, iš vienos pusės BPK 188 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra yra labai gudrus ir efektyvus psichologinis ginklas, slopinantis įtariamojo pasipriešinimą ir sutaupantis tyrimo organams nemažai laiko bei pinigų pasiekiant kuo daugiau apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, tačiau iš kitos pusės tai – nekonstituciškai klastingas ir pagrindines žmogaus teises pažeidžiantis triukas, klaidinantis ir psichologiškai gniuždantis bent jau nusprendusius apsieiti be advokato įtariamuosius.

Dėl tų pačių argumentų, kuriuos jau išdėsčiau anksčiau, esu įsitikinęs, kad BPK 188 straipsnio 3 dalis galimai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos būtinybę nustatančiai Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai bei kiekvieno teisę gyventi teisinėje valstybėje užtikrinančiai Konstitucijos preambulei – kadangi straipsnis ne tik nurodo įtariamam asmeniui inkriminuojamą veiką formaliai įvardinti kaip nusikalstamą netgi dar nepateikus kaltinimų, jau nekalbant apie įsiteisėjusią teismo nutartį, bet ir oficialiai klausti jo, ar jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, tuo jį klaidinant, išmušant iš vėžių ir psichologiškai gniuždant. Kaip turi jaustis gindamasis kito asmens gyvybę atėmęs žmogus, jei jam siūlo prisipažinti padarius „nusikalstamą veiką“?

Bet kokiu atveju, esu įsitikinęs, kad mano konstitucinės teisės buvo pažeistos deramai taikant BPK 188 straipsnį, taigi ir man padaryta žala kilo ne iš tyrėjos ar prokurorės netinkamo pareigų atlikimo, o iš paties straipsnio nekonstitucingumo. Kadangi Konstitucijos 6 straipsnis įtvirtina mano teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija, noriu, kad būtų pripažinta, jog mano teisės buvo pažeistos ir moralinė žala man buvo padaryta galimo BPK 188 straipsnio 3 dalies nekonstitucingumo pasekmėje. Todėl norėčiau, kad Teismas kreiptųsi į Konstitucinį teismą, prašydamas nustatyti, ar BPK 188 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos preambulei bei 31 straipsnio 1 daliai.

Todėl prašau Teismo nurodyti Lietuvos Valstybei atlyginti mano patirtą moralinę žalą, padarytą policijos tyrėjai (korektiškai) taikant Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalį. Prašau Teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, preambule bei 6 straipsnio 2 dalimi, o taip pat Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi:

1. Kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalis, įpareigojanti įtariamiesiems inkriminuojamą veiką įvardinti „nusikalstama veika“ klausiant įtariamųjų, ar jie neprisipažįsta ją padarę, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, nustatančiai visiems tyrimo organams prievolę, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, vadovautis nekaltumo prezumpcija, bei Konstitucijos preambulei, joje įtvirtintam teisinės valstybės principui, neleidžiančiam klaidinti bei psichologiškai gniuždyti įtariamųjų;

2. Pripažinti, kad, taikant Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalį, buvo pažeistos mano konstitucinės teisės: a) teisė į teisingą ir bešališką teisinį procesą, b) teisė, kad mano atžvilgiu būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos, c) teisė gyventi teisinėje valstybėje, – ir tuo man buvo padaryta moralinė žala;

3. Priteisti iš Lietuvos Valstybės mano patirtai neturtinei žalai atlyginti 1 (vieną) litą.

Diskusija

Gal turite ką pasakyti?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis