.

2012 m. spalio 3 d.

Komunijai irgi turi galioti Baudžiamasis kodeksas

Dėl galimo nepilnamečių įtraukimo girtauti, galimų kanibalizmo elementų bei galimo mažamečių tvirkinimo Katalikų bažnyčios dalinamų komunijų metu kreipiuosi į Vilniaus apygardos teismą.

Tęsinys, pradžia – Dievų ženklas

Atėjo laikas kreiptis į apygardos teismą ir dėl komunijos. Esu kreipęsis į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminius tyrimus dėl galimo nepilnamečių įtraukimo į girtavimą, galimo jų tvirkinimo, o taip pat galimo mirusiojo žmogaus palaikų išniekinimo komunijos ritualų metu.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras šį mano prašymą atmetė, apeliuodamas į Katalikų bažnyčios statusą ir mano jo manymu klaidingą komunijos interpretavimą, tuo akivaizdžiai ignoruodamas Konstitucijos 27 straipsnį, draudžiantį teisinti nusikaltimus religija ar tikėjimu.

Mano skundą dėl minėtojo prokuratūros nutarimo atmetęs, kaip ir reikėjo tikėtis, ikiteisminio tyrimo teisėjas irgi nesigilino į galimai nusikalstamus komunijos aspektus, pacitavęs užmiršo Konstituciją ir atmetė mano skundą faktiškai pakartodamas prokuroro atsikalbinėjimus.

Mane ypač pralinksmino pagrindinis teisėjo argumentas – kad komunijoje negali būti nieko nusikalstamo, kadangi apie ją žino tiek valdžios (tame tarpe ir teisėsaugos) institucijos, tiek visuomenė. Susidarė įspūdis, kad teisėjas įsivaizduoja gyvenąs tobuloje valstybėje, kurioje baudžiama už visus viešai žinomus nusikaltimus.:-)

Negi teisėjas nežino, kad Lietuvoje lieka nenubausti netgi patys akiplėšiškiausi ir akivaizdžiausi nusikaltimai, negi jis negirdėjo apie „Mažeikių naftos“ bei Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą, CŽV kalėjimus, švedų diversijas prieš Baltarusiją iš Lietuvos teritorijos?

Gal teisėjas nepastebėjo, kad Lietuvos teisėsauga neskubėjo tirti visuotinai paviešintos pedofilijos bylos, kol visų, neišskiriant nė Prezidentės, ignoruojamam tėvui beliko griebtis paskutinės priemonės? Gal nieko negirdėjo apie Katalikų bažnyčios „tradiciją“ Lenkijoje liepti vaikams laižyti grietinėlę nuo pusnuogio šventiko kelių?:-)

Bet kokiu atveju, negalėdamas taikstytis su Katalikų bažnyčios nebaudžiamumu ir vaikų galimų nusikaltimų prieš Lietuvos vaikus teisinimu, kreipiuosi į Vilniaus apygardos teismą.

Mano nuomone, visiems, kurie nors truputį domisi pedofilijos ir jos prevencijos problemomis, toliau esantis skundas gali pasirodyti visai įdomus, tik kad yra pasikartojimų iš anksčiau. Šį kartą jį pateikiau beveik visą, kartu su nuorodomis į priedus.

Skundas Vilniaus apygardos teismui dėl galimai nusikalstamų komunijos aspektų

Klausimas
Kaip Jūsų nuomone GREIČIAUSIAI reaguotų Lietuvos teisėsauga, jei internete pasirodytų seksualinius žaidimus su mažamečiais žaidžiančio Lietuvos katalikų dvasininko nuotraukos?

Pradėtų tyrimą dėl nepilnamečių tvirkinimo

Kuo greičiau pašalintų nuotraukas iš interneto

Pradėtų persekioti įdėjusįjį nuotraukas

Nieko nedarytų

Tarp Lietuvos katalikų dvasininkų nėra nė vieno pedofilo

Giedrius Šarkanas

Vilniaus apygardos teismui

SKUNDAS
2012-10-04
Vilnius

2012 m. rugpjūčio 3 dieną kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo komunijos (eucharistijos) ritualo metu. (Prašymo kopija – priedas Nr. 2.)

2012 m. rugpjūčio 6 d. Generalinė prokuratūra perdavė šį mano prašymą svarstyti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

2012 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė mano prašymo netenkinti. (Nutarimo kopija – priedas Nr. 3.)

Šį nutarimą 2012 m. rugpjūčio 31 d. skundžiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, prašydamas įpareigoti prokuratūrą pradėti tyrimus pagal mano minėtąjį prašymą. (Skundo kopija – priedas Nr. 4.)

2012 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis nutarė mano skundo netenkinti. Prašau Teismo pakeisti šią nutartį ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminius tyrimus.  (Skundžiamos nutarties kopija – priedas Nr. 1.)

Mano prašymų esmė

papildytos citatos pagal mano skundą Ikiteisminio tyrimo teisėjui pradžia ––––––––>

Lietuvos katalikų bažnyčioje yra įprasta eucharistijos arba vadinamosios komunijos apeiga. Jos metu kulto tarnautojas duoda dalyvaujantiems žmonėms vaflių, o kai kuriose bažnyčiose – ir vyno, kurie suvokiami kaip krikščionių dievo Jėzaus Kristaus (toliau – Jėzus) atitinkamai kūnas ir kraujas.

Vaikų įtraukimas girtauti ankstyvame amžiuje ypač pavojingas

Mano nepatvirtintomis žiniomis, kai kuriose Lietuvos katalikų bažnyčiose komunijos metu vynas duodamas ir nepilnamečiams. Kiek žinau, Pirmoji komunija gali būti suteikta jau 10 metų vaikui.

Tuo tarpu Baudžiamojo kodekso 161 straipsnis už vaiko įtraukimą girtauti numato baudžiamąją atsakomybę:

„1. Tas, kas įtraukė vaiką girtauti, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“


Noriu pastebėti, kad yra tokių šeimų, kuriose katalikų šventikas yra suvokiamas kaip aukščiausias autoritetas; jau tai, kad jis mišių metu iškilmingai geria vyną dalyvaujant paaugliams, legitimizuoja alkoholio vartojimą nepilnamečių akyse.

Daugumoje pasaulio katalikų bažnyčių seniai nuspręsta nebedalinti žmonėms vyno komunijų metu, netgi formaliai Romos katalikų bažnyčioje kaip visumoje. Tačiau Lietuvoje keletas katalikų bažnyčių matomai praktikuoja šį iš principo nelabai doroviškai atrodantį (masinis vyno gėrimas), nors tam tikroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui lakios vaizduotės paaugliams, galintį pasirodyti labai patraukliu, viduramžišką paprotį. (Konkretų vyno komunijos metu naudojimo skirtumų tarp atskirų bažnyčių išaiškinimą internete galima rasti: „Komunija – tik Jėzaus kūnas?“, klausimo ir atsakymo tekstas – priedas Nr. 5.)

Tačiau tai, kad Pirmosios ir kitų nepilnamečiams teikiamų komunijų metu vynas galimai yra duodamas nepilnamečiams, atrodo kaip neabejotina nusikalstama veika. Vaikai galimai pratinami, tegul ir nedideliais kiekiais, vartoti alkoholį, kartu neslepiant, kad tai yra būtent alkoholis, skirtingai nei yra vaistų atveju. Akivaizdu, kad vaikai, galimai įtraukiami dalyvauti mistifikuotame, religiškai sureikšmintame girtavime, jau ankstyvame amžiuje psichologiškai nuteikiami palankiai vertinti alkoholį.

Aš turiu pripažinti, kad šiuo metu negaliu nurodyti nė vieno duoti parodymus teisme sutinkančio alkoholio girdymo vaikams katalikų bažnyčiose liudytojo. Negaliu asmeniškai fotografuoti komunijos apeigų be vietinių šventikų sutikimo. Tačiau iš šaltinių internete susidaro pagrįstas įspūdis, kad yra būtent taip, pavyzdžiui, sprendžiant pagal Bernardinų bendruomenės, kurioje matomai vynas dalinamas komunijos metu, interneto svetainėje www.bernardinai.lt pateiktą informaciją, žr. „Eucharistija“ (tekstas – priede Nr. 6). Neabejoju, kad prokuratūra arba teismas gali nesunkiai išsiaiškinti, ar vis dėlto vaikai neįtraukiami girtauti Bernardinų ir galbūt kai kuriose kitose bažnyčiose, o jei būtų gautas patvirtinimas – bent jau nutraukti šią galimai vykdomą nusikalstamą veiką. Su tokiu pat prašymu kreipiausi ir į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, tačiau neturiu duomenų, kad pastarasis būtų ėmesis kokių nors ryžtingų veiksmų. Bet kokiu atveju, mano įtarimai yra pagrįsti, nematau jokio pagrindo teigti, kad mano pateikti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi.

Įsivaizduojant kanibalistinį veiksmą, galimai niekinamas mirusio žmogaus kūnas

Baudžiamojo kodekso 311 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už mirusiojo palaikų išniekinimą:

„1. Tas, kas neteisėtai paėmė mirusiojo palaikus ar jų dalį arba tyčiojosi iš mirusiojo palaikų, arba juos išniekino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“


Komunijos metu įsivaizduojama, kad valgomas Jėzaus kūnas. Teigiama, kad pats krikščionių dievas taip prisakė savo pasekėjams. Tačiau tai vis tiek nepateisina tegul ir ritualinio, bet savo esme Baudžiamojo kodekso draudžiamo kanibalizmo. Vaikams komunijos ritualas gali padaryti dar stipresnį įspūdį, nei suaugusiems ir galbūt netgi pastūmėti į tikrą kanibalizmą. Kartas nuo karto pasaulį sukrečiantys kanibalizmo skandalai paprastai vyksta būtent eucharistiją plačiai praktikuojančiose katalikiškose šalyse. Bet kokiu atveju, nėra pagrindo teigti, kad mano hipotetinis teiginys, jog komunijos metu yra galimai niekinamas mirusio žmogaus kūnas, yra akivaizdžiai neteisingas.

Pirmoji komunija galimai turi nepilnamečių tvirkinimo bruožų

Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepilnamečių tvirkinimą:

Tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.


2007 m. sausio 16 d. Aukščiausiasis teismas savo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2007 pažymėjo: „Tvirkinamieji veiksmai – tai objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui, paaugliui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą.“

Eucharistijoje yra dar vienas mano nuomone nepilnamečiams pavojingas aspektas. Šventiko į burną įkištas vaflis (bent jau Lietuvoje) yra čiulpiamas įsivaizduojant, kad tai žmogaus kūnas. O realiame suaugusio žmogaus gyvenime žmogaus kūnas paprastai čiulpiamas nebent lytinio akto metu. Sunku įsivaizduoti, kad lakesnės fantazijos 10-13 metų paaugliai, dažnai jau prisižiūrėję erotinių filmų, neasocijuotų įsivaizduojamo kūno čiulpimo su vienokiais ar kitokiais lytiniais santykiais su Jėzumi arba vaflį čiulpti duodančiu dvasininku. Noriu pastebėti, kad Jėzus ant kryžiaus dažniausiai vaizduojamas pusnuogis ir todėl turi didžiulį potencialą tapti bręstančių paauglių erotinių fantazijų objektu.

Manau, kad būtent tuo galima geriausiai paaiškinti kai kurių katalikų mergaičių ankstyvą pasišventimą tapti vienuolėmis (kartais ir vadinamomis „Kristaus sužadėtinėmis“), o greičiausiai – ir daugelio vienuoliais ar dvasininkais nusprendžiančių tapti berniukų apsisprendimą. Katalikiškose bendruomenėse, ypač Lietuvoje, paprastai homoseksualumas netoleruojamas, ir savo pačių erotinių fantazijų išsigandusiems jaunuoliams nebelieka realios alternatyvos celibato įžadams. Kaip galima spręsti iš visame pasaulyje svarstomų katalikų šventikų pedofilijos bylų kiekio, dalis jų taip niekada ir nesusitvarko su savo vaikystėje sužalotais jausmais.

Taigi Pirmoji komunija, kaip ir kitos nepilnamečių komunijos, turi didžiulį potencialą sukelti vaikui, paaugliui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveikas erotines fantazijas. Kitaip sakant, bent jau potencialiai, šia prasme pirmoji komunija atitinka Aukščiausiojo Teismo suformuluotą tvirkinamųjų veiksmų apibrėžimą.

Aš neabejoju, kad Katalikų bažnyčios dvasininkai suvokia eucharistijos ir būtent Pirmosios komunijos seksualinį poveikį paaugliams ir ypač jo reikšmę berniukų apsisprendimui tapti vienuoliais ar šventikais. Manau, kad būtent todėl Lietuvoje komunijai vis dar teikiama tokia didelė reikšmė, vaikai skatinami galvoti apie ją, laukti kaip didelės šventės – kas dar labiau skatina jų (tame tarpe ir erotines) fantazijas.

Taip pat manau, kad dėl tos pačios priežasties Katalikų bažnyčios vadovai vis dar nenustoja diskriminuoti gėjų ir iš jų tyčiotis. Juk jei į erotikos žabangas pakliuvę berniukai suvoktų homoseksualumą kaip normalų dalyką, jie nebesigėdintų galimų su Jėzumi ar duodančiu į burną vaflį šventiku susijusių savo erotinių fantazijų, ir smarkiai sumažėtų skaičius apsisprendusiųjų susieti savo gyvenimą su Katalikų bažnyčia. Taip pat panašu, kad būtent dėl noro išlaikyti erotinę įtampą Lietuvos katalikų vyskupai liepia priiminėti komuniją tik į burną, o ne į rankas (šaltinis: Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturginė komisija „Dėl Komunijos priėmimo“), kaip nusprendžiama vis didesniame skaičiuje su viduramžiškomis tradicijomis atsisveikinančių Europos šalių. Be to, stebint kaip vaikai reaguoja į burną dedamą vaflį, pedofilams lengviau pasirinkti tokias aukas, kurios nesipriešins. Tikėtina, kad būtent komunijų metu išsirinkdavo aukas pasaulyje tie katalikų šventikai, kurie vėliau pagarsėdavo kaip sėkmingiausieji, šimtus dešimtmečiais tylėdavusių aukų suluošinę pedofilai.

Manau, kad yra pagrindo įtarti, jog eucharistiją dalinantys katalikų šventikai ar bent dalis jų, kaip patys kažkada buvę vaikais, supranta didžiulį komunijų potencialą sukelti erotines fantazijas, t.y. kad egzistuoja ne tik objektyvusis, bet ir subjektyvusis mažamečių tvirkinamųjų veiksmų komunijų metu aspektas.  Bet kokiu atveju, nėra pagrindo tvirtinti, kad mano įžvalga dėl galimų mažamečių tvirkinimo apraiškų komunijų metu yra akivaizdžiai neteisinga.

Manęs neįtikino mano prašymus atmetusio prokuroro samprotavimas

Noriu pastebėti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl eucharistijos ritualų metu galimai vykdomos nusikalstamos veiklos pasirašęs 1 Baudžiamojo skyriaus prokuroras Tomas Čepelionis faktiškai nepateikė jokių argumentų. Vienintelis jo samprotavimas buvo: „Susipažinus su Giedriaus Šarkano 2012-08-03 prašymu, išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus ir pagrindus, teigtina, kad nenustatyti jokie požymiai, kuriais remiantis būtų galima teigti apie prašyme nurodytų nusikalstamų veikų padarymą. Pareiškėjas Giedrius Šarkanas savaip samprotauja, klaidingai interpretuoja ir vertina krikščioniškos religijos aspektus, pirmosios Komunijos ir kitų Komunijų atlikimo tradicijas, jų reikšmę.“ (priedas Nr. 3)

Beje, manęs visiškai nedomina T.Čepelionio minėtos komunijų atlikimo tradicijos ir jų reikšmė Katalikų bažnyčios liturgijai. Aš kreipiausi į prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą dėl galimo mano nuomone akivaizdžių Baudžiamajame kodekse įvardintų baudžiamųjų veikų padarymo. Noriu pastebėti, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje yra įtvirtinta tikėjimo bei religijos laisvė, 27 Konstitucijos straipsnis kategoriškai postuluoja: „Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas“.

Taigi prokuroro tvirtinimas, kad aš „klaidingai“ interpretuoju ir vertinu „krikščioniškos religijos“ aspektus tėra jo (galimai religinių) asmeninių įsitikinimų išreiškimas, o ne teisinis argumentas, kurio pagrindu būtų galima grįsti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo. Neįsivaizduoju, kaip, neįvykdęs ikiteisminio tyrimo, prokuroras galėjo nustatyti, kad mano nurodytos Baudžiamojo kodekso vienareikšmiškai draudžiamos veikos yra nevykdomos. Jei mano trečiasis pastebėjimas dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo yra daugiau psichologinio pobūdžio, tai nepilnamečių įtraukimo girtauti buvimas ar nebuvimas yra grynai fakto klausimas, o tai, kad ostijos vaflį Katalikų bažnyčia įvardina kaip Jėzaus kūną, yra nereikalaujanti įrodinėjimo trivialybė – netikiu, kad gerb. prokuroras to nežino.

Taigi T.Čepelionis nepateikė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad mano argumentacija yra klaidinga, nurodytos galimai nusikalstamos veikos akivaizdžiai nebuvo vykdomos ar kad mano apie jas nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi.

    ––––––––––––––––––––––>  Citatos pabaiga

Mano nuomone, mano skundą atmetęs Ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat nepateikė pakankamų argumentų  savo neigiamai nutarčiai paaiškinti

Noriu pastebėti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, nors savo argumentavimo pradžioje ir paminėjo Konstitucijos 27 straipsnį, tačiau kažkodėl juo visiškai nesivadovavo. Kaip žinoma, šis straipsnis draudžia naudoti religiją ar tikėjimą nusikaltimų ar įstatymų nevykdymo pateisinimui: „žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.“

Gindamas prokuroro sprendimą, Teisėjas vadovavosi savotiškai interpretuojamu Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu. Kaip suprantu, Teisėjas iš šiame įstatyme Katalikų bažnyčiai suteikto statuso ir to, kad „Lietuvoje vyrauja krikščioniškos pakraipos religinės bendruomenės bei bendrijos“ (visos Teisėjo citatos – iš priedo Nr. 1), faktiškai išvedė jai „teisę“ vykdyti nusikalstamas veikas.

„Nekyla visiškai jokių abejonių, kad tradicinių krikščioniškos pakraipos religinių bendruomenių ir bendrijų apeigos yra žinomos tiek valdžios institucijoms (tame tarpe ir teisėsaugos institucijoms), tiek atskiriems visuomenės nariams. Taip pat šiems subjektams iš esmės yra žinoma šių religinių bendruomenių bei bendrijų religinių apeigų simbolika bei tikroji reikšmė.“ – Man visiškai nesuprantamas toks argumentavimo būdas. Kiek suprantu, Teisėjas norėjo pasakyti, kad mano nurodyti nusikalstamos veikos požymiai yra visuotinai žinomi, ir todėl negali būti tokiais laikomi, kadangi kitu atveju valdžios (tame tarpe ir teisėsaugos) institucijos jau būtų jais susidomėjusios. Mano nuomone, toks argumentas yra visiškai niekinis, ir dėl bent trijų priežasčių.

Visų pirma, gyvename valstybėje, kurioje valdžios įstaigų ignoruojami net patys akivaizdžiausi, pavojų valstybės saugumui keliantys (galimi) nusikaltimai. Noriu pastebėti, kad mano žiniomis nei teisėsauga, nei kiti valdžios organai neištyrė galimo užsienio valstybių atstovų spaudimo Lietuvos politikams privatizuojant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, taip pat galimo didžiulio masto kyšininkavimo privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus, nors apie tai viešai kalbėjo netgi ne vienas Seimo narys. Kiek žinau, niekas nė piršto nepajudino, Vilniaus bei Šalčininkų rajonų savivaldybėms intronizavus „Kristų Karalių“, ką jau kalbėti apie CŽV kalėjimus ar dingusius atominės elektrinės uždarymui skirtus milijardus.

Antra, mano žiniomis, prokuratūra neretai atsisakinėja pradėti ikiteisminius tyrimus netgi jei labai panašiais atvejais egzistuoja jau įsiteisėję teismo nuosprendžiai – kaip baudžiant už interneto komentarus pagal BK 170 straipsnį. Mano žiniomis, netgi europinės institucijos (ar netgi berods teismas?) ilgai nesugebėjo priversti Lietuvos prokurorų kelti bylą dėl galimos CŽV kalėjimų veiklos. Todėl Teisėjo aliuzijos, kad jei būtų vykdoma nusikalstama veika, kas nors jau būtų ja užsiėmęs, logiškai yra klaidingos – kadangi remiasi klaidinga prielaida, jog Lietuvoje visiems žinomi nusikaltimai nelieka be bausmės. Noriu pastebėti, kad, sprendžiant pagal viešosios nuomonės apklausas, Lietuvos valdžios institucijomis pasitiki nykstamai mažas skaičius piliečių (šaltinis: www.ekspertai.eu „Apklausa: smuko visuomenės pasitikėjimas prokuratūra, policija ir teismais“). Kaip sakoma, žmonių  balsas – dievų balsas.

Ir trečia, Lietuvos katalikų bažnyčia yra išskirtinai archaiška. Noriu pastebėti, kad Teisėjas suklydo bendrai kalbėdamas apie „tradicines krikščioniškos pakraipos religines bendruomenes ir bendrijas“, kadangi, kaip jau pagrindžiau anksčiau, didelėje dalyje pasaulio netgi katalikų bažnyčių komunija duodama nebe į burną, o į rankas. Pagaliau, kaip irgi jau argumentavau, žmonių (o ne apeigas atliekančio šventiko, kaip yra beveik visame katalikiškame pasaulyje), girdymas vynu yra faktiškai išskirtinė kelių Lietuvos katalikų bažnyčių tradicija. Tai, kad komunijos metu kai kuriose lietuviškose bažnyčiose dalyvaujantiems žmonėms duodama vyno, aš ir pats neseniai sužinojau visiškai atsitiktinai – to nežinojo NĖ VIENAS mano pažįstamas žmogus, tarp kurių netrūko ir katalikybės entuziastų. Manau, kad jei Teisėjas pagalvojo, jog visi žino apie vyno dalinimą žmonėms komunijų metu, tai jis tiesiog smarkiai apsiriko.

Pagaliau Teisėjas pasekė prokuroro pėdomis be jokio pagrindo teigdamas, kad aš interpretuoju ar vertinu komunijos ritualą. „Akivaizdu, jog pareiškėjas Giedrius Šarkanas vulgariai (iškraipytai) aiškina savo subjektyvų konkrečių religinių apeigų vertinimą. Jis daro prielaidas, kurios nėra pagrįstos jokiais duomenimis, kurie leistų konstatuoti, jog buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika ar pažeidžiami Lietuovs Respublikos teisės aktuose įtvirtinti reikalavimais. Skunde daromos išvados vertintinos kaip atsitiktinės, logiškai nesusiejamos su nurodomais visuotinai žinomais faktais.“ Dar kartą (kaip jau dariau atsakydamas į prokuroro argumentus) noriu pabrėžti, kad manęs iš principo visiškai nedomina tai, kokią reikšmę komunijos apeigos vaidina katalikiškoje liturgijoje. Visos, tame tarpe ir pačios nežmoniškiausios istorinės apeigos turėjo kažkokią sukilnintą reikšmę. Pavyzdžiui, kai Katalikų bažnyčios šventikai gyvus degindavo kitaip tikinčius („eretikus“), jie teigdavo, jog taip išvaduoja juos iš „Šėtono“ įtakos. Spėju, kad jei Teisėjo pirmtakas būtų atsakinėjęs į mano skundą prieš kokius 300 metų, būtų paaiškinęs, kad eretikų deginimas yra visiems valdžios organams bei teisėsaugai žinomos kilnios apeigos, apvalančios nusidėjėlių sielas ir kad trumpalaikės kančios ant laužo – vieni niekai, palyginus amžinomis kančiomis – kad aš vulgariai (iškraipytai) vertinu kilnią Inkvizicijos misiją, ir t.t.

Noriu pastebėti, kad aš nevertinu, ar doroviška komunijos metu dalinti vyną suaugusiems (nors mano asmenine nuomone, tai nemoralu dėl dabartinės sociokultūrinės padėties), tai yra moralės ir todėl greičiausiai ne mano reikalas. Tačiau nepilnamečių įtraukimas į girtavimą šiuo istoriniu momentu Lietuvos Respublikoje yra vienareikšmiškai laikomas nusikalstama veika, o mano, kaip piliečio, pareiga – padaryti viską, ką galiu, kad galimi nusikaltimai būtų tiriami. Jei nepilnamečiams duodamas vynas kitokiais, nei medicininiais tikslais – tai yra nusikalstama veika pati savaime, nepriklausomai nuo jos aiškinimo ar interpretavimo. Todėl Teisėjo samprotavimai apie „visuotinai žinomus faktus“ ir mano „vulgarų (iškraipytą) aiškinimą“ neturi nieko bendro su mano prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Teisėjas taip pat nepaaiškino, kodėl komunija nepažeidžia Baudžiamojo kodekso kaip simbolinis kanibalizmas. Nesuprantu, kaip Teisėjas galėjo nuspręsti, kad aš klystu ir nepateikti nevulgarios (neiškraipytos) interpretacijos.

Norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad panašūs argumentai galioja ir kalbant apie galimą mažamečių tvirkinimą komunijų metu, kai šventikas kiša mažamečiams į burną čiulpti žmogaus kūną simbolizuojantį vaflį. Dar ne taip seniai pasaulyje niekas nedrįsdavo baudžiamai persekioti Romos katalikų bažnyčios atstovų už pedofiliją. Visi apie tai daugmaž žinojo, tačiau beveik niekas tuo neužsiimdavo.

Geras nebaudžiamo vaikų seksualinio išnaudojimo Katalikų bažnyčioje pavyzdys – neseniai drąsaus vaiko paskelbta informacija apie Lenkijos katalikiškas tradicijas. Kaip galima spręsti iš komentarų žiniasklaidoje (pavyzdžiui, www.balsas.lt „Kunigas vertė nepilnamečius jam nuo kelių laižyti plaktą grietinėlę“, straipsnio tekstas su nuotrauka – priedas Nr. 7), Lenkijoje greičiausiai įprasta versti vaikus suteikinėti katalikų šventikams seksualines paslaugas. Sprendžiant iš minėtojo straipsnio, vaikus jam nuo kelių grietinėlę laižyti vertęs katalikų dvasininkas tvirtino, kad tai yra tradicija, dėl kurios niekas niekada nesiskundžia. „Marcinas Kozyra teigė, jog nei tėvai, nei vaikai dėl šio įvykio nesiskundė, nes tokia, esą, tradicija. Be to, kunigą gina ir viršesnis dvasininkas.“ Nors mano nuomone vaikų vertimas laižyti grietinėlę nuo nuogų seksualiai subrendusio ir celibato iškankinto vyro kelių idealiai atitinka aukščiau cituotą mūsiškio Aukščiausiojo Teismo pateiktą mažamečių tvirkinimo apibrėžimą, visi apie tai žinojo, tačiau niekas nesiskundė, o Lenkijos prokuratūra, nors formaliai tokio elgesio nepateisino, tačiau netgi nesiruošė pateikti kaltinimų. „Prokuratūra pranešė, kad kunigui nebus pateikti kaltinimai, tačiau jo elgesio nepateisino.“ Aš nežinau, ar Lenkijoje egzistuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 straipsnio analogas, draudžiantis teisinti nusikaltimus religija ar tikėjimu, tačiau šis pavyzdys gerai parodo katalikiškų šalių valdžios (tame tarpe ir teisėsaugos) tradicijas toleruoti ir netgi teisinti religiniu pagrindu ir ypač katalikų šventikų vykdomus akivaizdžius nusikaltimus ir dar kartą parodo, jog Teisėjo argumentacija, kad nusikalstama veika, apie kurią visi žino, jau tikrai būtų sustabdyta, yra visiškai nepagrįsta.

Per paskutinius dešimt metų padėtis smarkiai pasikeitė netgi katalikiškose šalyse. Katalikų šventikus pradėta traukti atsakomybėn, ir, mano nuomone, ir Lietuvai reikėtų pasekti JAV, Airijos, Belgijos bei kitų šalių pavyzdžiu. Juk faktiškai visur, kur buvo pradėti nuoseklūs tyrimai, buvo atskleistas milžiniškas katalikų šventikų pedofilijos mastas – net nedidelėje Olandijoje nukentėjo dešimtys tūkstančių vaikų (šaltinis: www.delfi.lt „Nuo pedofilų dvasininkų nukentėjo dešimtys tūkstančių žmonių“). Manau, kad jau pats tyrimas vaidmens, kurį vaidina vaikams į burną kišamas komunijos vaflis, greičiausiai paskatintų Lietuvos katalikų bažnyčią bent jau dalinti komuniją į rankas, kaip paskutiniu metu daroma civilizuotose šalyse. Vėlgi, ką bekalbėtų Teisėjas, šia prasme visiškai nesvarbu, kaip formaliai aiškinamas komunijos ritualas.

Esant dabartiniam, mano nuomone, galimai akivaizdžiai neteisiniam ir nekonstituciniam valdžios (tame tarpe ir teisėsaugos) neveiklumui, katalikų šventikai provokuojami toliau tenkinti savo lytinius poreikius su nepilnamečių pagalba. Mano nuomone, tokie seksualiniai žaidimai, kaip minėtasis grietinėlės laižymas nuo katalikų šventikų kelių, yra logiškas žmogaus kūnu įsivaizduojamo vaflio kišimo vaikui į burną tęsinys. Kiek galiu spręsti pagal paskutinių metu visame pasaulyje pradėtų katalikų šventikų pedofilijos bylų skaičių visame pasaulyje, dažniausiai viskas nesibaigia tik „tradicija“ vadinamu plaktos grietinėlės laižymu; panašu, kad vėliau natūraliai pereinama prie jogurto:-) ar dar prie ko nors intymesnio – žinoma, didžiausią intymumo fazę gali pasiekti tik patys nulankiausieji vaikai, per ankstesnius čiulpimus bei laižymus įrodę savo nuolankumą ir pasiruošimą vykdyti visus katalikų šventiko pageidavimus niekam apie tai nė neužsimindami. Todėl, mano nuomone, būtų akivaizdžiai neteisinga, o gal ir nusikalstama, jei Lietuvos teisėsauga netirtų mano nuomone akivaizdaus mažamečių tvirkinimo aspekto, atsirandančio kišant vaikui į burną žmogaus kūną simbolizuojantį vaflį.

Mane šiurpina Lietuvos teisėsaugos tradicija nereaguoti į akivaizdžius galimos nusikalstamos veikos požymius, laukiant, kol bus įvykdyta žmogžudystė (kaip neseniai atsitiko Kaune), vienas iš daugelio nusižudančių nepilnamečių parašys priešmirtinį paaiškinamąjį laišką, kurio nepabijos paviešinti jo tėvai, ar koks nors atsitiktinis seksualinių žaidimų liudininkas (nebijantis susikompromituoti pats) paskelbs kokioje nors užsienio interneto svetainėje, nepasiekiamoje kol kas įnirtingai Katalikų bažnyčios interesus ginančiai Lietuvos teisėsaugai, savo padarytas nuotraukas ar vaizdo įrašą. Norėčiau, kad šios, mano nuomone, gėdingos tradicijos būtų atsisakyta.

Pagal LR BPK 168 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs prašymą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba jei nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi, kaip jau argumentavau aukščiau, Teisėjas (kaip ir prokuras) nepagrindė nė vieno iš galimų motyvų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,  neigiama jo nutartis laikytina nepagrįsta ir todėl keistina.

Noriu pastebėti, kad LR Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, reikalaujantis, kad įstatymai būtų vykdomi. Mano nuomone, tai reiškia, kad įstatymais turėtų vadovautis ir prokuratūra savo veikloje, ir sprendimus priimantys teismai. Dar kartą noriu priminti, kad Konstitucijos 27 straipsnis draudžia religija ar tikėjimu teisinti nusikaltimus ar įstatymų nevykdymą.

Noriu dar atkreipti dėmesį, kad mano prašymas susideda iš trijų dalių – pagal galimai pažeidžiamus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Prašydamas Teismo pakeisti skundžiamą prokuratūros nutarimą, siekiu, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas jei ne dėl visų, tai nors dėl atskirų straipsnių galimų pažeidimų.


Todėl

Prašau Teismo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 straipsniu bei laikantis konstitucinio teisinės valstybės principo, atšaukti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį (priedas Nr. 1) netenkinti mano skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus mano prašyme (priedas Nr. 2) išdėstytų aplinkybių pagrindu. Prašau įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šiame prašyme nurodytų Lietuvos katalikų bažnyčios teikiamų komunijų metu galimai įvykdytų ar ir vykdomų nusikalstamų veikų – pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius:

1) 161 straipsnio 1 dalį – dėl galimo vaikų įtraukimo girtauti;

2) 311 straipsnio 1 dalį – dėl galimo mirusio žmogaus palaikų išniekinimo;

3) 153 straipsnį – dėl galimo mažamečių asmenų tvirkinimo.


Norėčiau pridurti, kad savo turimą neigiamos teismo nutarties (priedas Nr. 1), kurią prašau pakeisti, kopiją gavau registruotu laišku į rankas 2012 m. rugsėjo 28 d.



Giedrius Šarkanas



      PRIDEDAMA: 7 priedai

1) priedas Nr. 1 – kopija Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo Ugniaus Trumpulio nutarties netenkinti skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo netenkinti mano prašymo, kurio kopija – 2 priedas;

2) priedas Nr. 2 – Mano prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl komunijų metu galimai vykdomos nusikalstamos veikos kopija;

3) priedas Nr. 3 – Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagal 2 priede pateiktą mano prašymą kopija;

4) priedas Nr. 4 – Mano skundo dėl 3 priede pateikto prokuratūros nutarimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui kopija;

5) priedas Nr. 5 – Puslapio internete, kuriame išaiškinta vyno dalinimo žmonėms komunijos metu problema – „Komunija – tik Jėzaus kūnas“ – tekstas;

6) priedas Nr. 6 – Eucharistijos ritualo išaiškinimo svetainėje www.bernardinai.lt – „Eucharistija“ – tekstas;

7) priedas Nr. 7 – straipsnio www.balsas.lt „Kunigas vertė nepilnamečius jam nuo kelių laižyti plaktą grietinėlę“ tekstas.

bus tęsiama

Diskusija

5. perkunelis2017 09 11 17:03:32

Nors anotacijoje apie Renan rašo: „Prancūzų rašytojo ir istoriko Ernesto Renano (1823 – 1892) knyga „Jėzaus gyvenimas“ sukėlė tikrą audrą to meto visuomenėje. Jėzaus įkūnytas dieviškumas ir šiandien nepasiekiamas jokių smūgių.„ Matyt taip niekas iki šiol ir nesuprato, kad Renan kaip tik Jėzų paverčia visai žmogišku, tikru (ne mitiniu), ir nuvainikuoja jo vėlaiu priskirtą dieviškumą.

4. perkunelis2017 09 11 16:53:11

Tęsiu: ...Tik Paulius tai suprato, bandė Kefui (Petrui) prieštaraut, buvo nušvilptas Jeruzalės propagandistų. Paulius sakė – „jei grįš senasis įstatymas – Kristaus pastangoms (mokymui) galas“. Iš to atsekama, ko Kristus siekė: Ištraukti iš žodžių (formalumų ir procedūrų) priespaudos esmę. Nes juk Kristus net prašomas nepasakydavo, kaip jiems elgtis, o tik alegorijomis. Nes jose tūno užkoduotas esmės kontinuumas. Dėl aiškumo, kuo skiriasi žodinis mąstymas, „taškinis“ nuo realybės kontinumo. Pvz.: žydams šabo dienoje draudžiama dirbti, net keliauti. O ką daryti, jei laive visą mėnesį – nekeliauti?
Keliaut galima tik ant vandens.
Tai prisipila pūslę vandens, pasikiša po užpakaliu ir darda šabo dienoj. Taigi, žodinis mąstymas leidžia sukčiauti prieš Jahvę. Kristus tai aptiko, ir norėjo pakeisti. Ir prieš šėtono galybę pralaimėjo. Ir krikščionybė visai ne Jėzaus, o prieš Jėzaus mokymą.

3. perkunelis2017 09 11 16:49:54

Giedriau – nežinau, ar rimtai Tu čia užsiimi, bet mane prajuokinai iki ašarų. Aišku, jei būtų katalikai valdžioje – psichuškėn pirmai progai pasitaikius. O dabar manau, teisėjai turi gardaus juoko. Tu jais nesipiktink. Bet savo moksliniu tyrimu teisingai supratai, kad jahvė – kraugerys šėtonas. Ir dėl rudimentinių kanibalizmo apeigų, perkeltų į naująjį tikėjimą. Bet siūlyčiau perskaityti Ernest Renan Jėzaus gyvenimas, po to Pauliaus laiškus Korintiečiams ir visiems kitiems, po to iš naujo visas evangelijas. Suprasi, kad Jėzus kovėsi prieš šėtono religiją, prieš apeigas, prieš Jeruzalės dvasininkų viešpatavimą, bet pralaimėjo per Petro bailumą (jis grąžino senąjį tikėjimą ir apeigas atgal) ir savo klaidas (leido Jono Krikštytojo apeigas, nes tas nonsensas daug pasekėjų pritraukdavo). Todėl, pamatęs pralaimėjimą, maždaug taip pasakė – sprinkite mano kūnu ir krauju, gal kas atminsite ir suprasite“. Tik Paulius tai suprato, bandė Kefui (Petrui) prieštaraut, buvo nušvilptas ...

2. Karolis2016 01 05 17:51:41

Jėzus tave myli, kad ir kiek neapykantos tu skleidi savo straipsniais ir skundais. Jei nenori tikėti Jėzumi žinok esi laisvas rinktis, Jėzus tikrai nei vieno nevertė kažko daryti ir neieškojo savo naudos. Būk palaimintas Giedriau ir neskleisk neapykantos, jos ir taip šioje žemėje pakanka.

1. Beta2013 11 14 18:36:09

Manau, kad sveiko proto žmogus su tokiais nesąmoningais pareiškimais teisėjams galvų nekvaršins. Užuojauta jums...

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis