.

2012 m. spalio 23 d.

Ieškinys Valstybei kaip eilinis desperatiškas bandymas ieškoti teisingumo

Ieškinys, kuriuo siekiama priversti Lietuvos valstybę baigti ignoruoti ir pažeidinėti lietuvių teises bent jau pagrindiniais teisės aktais, tokiais, kaip Baudžiamojo proceso kodeksas.

Kadangi, kaip pažadėjau, šiuo laikotarpiu stengiuosi padaryti viską, kas tik mano jėgose, visais įmanomais būdais pasipriešinti Lietuvą gniuždančiam visuotiniam teisiniam nihilizmui, šiandien pateiksiu jau trečią :-) ieškinio Lietuvos valstybei versiją, kuriuo bandau kažkaip įrodyti Baudžiamojo proceso kodekso nekonstitucingumą.

Ne paslaptis, kad Lietuva – ko gero labiausiai žmogaus teises ignoruojanti Europos Sąjungos narė, pralaiminti eiles bylų Europos žmogaus teisių teisme. Akivaizdu, kad tiek Baudžiamasis kodeksas, tiek Baudžiamojo proceso kodeksas begėdiškai ignoruoja tiek Konstituciją, tiek Europos žmogaus teisių konvenciją, paversdami mus, lietuvius, bejėgiais ir beteisiais žaisliukais įvairiausių struktūrų bei organų rankose.

Teisininkų paslaugas gali sau leisti tik patys turtingiausieji arba patys neturtingiausieji. Kad advokatas būtų paskirtas valstybės lėšomis, reikia paduoti nuolankų prašymą, žeminančius savo skurdo įrodymus. Kitu atveju – esi pasmerktas.

Nors truputi susipažinus su žmogaus teisių doktrinomis, nelieka abejonių, kad nurodanti versti įtariamuosius prisipažinti padarius nusikaltimą Baudžiamojo proceso kodekso 3 dalis grubiai ir tiesiogiai pažeidžia tiek Konstituciją, tiek Konvenciją. Vis dėlto, Lietuvoje tai dar nieko nereiškia.

Kadangi neturiu galimybių (tiesą sakant, ir noro :-)) pasisamdyti advokatą, rašau ieškinius pats. Pirmą ieškinį (tiksliau, pirmąjį ieškinio variantą) teismas nurodė taisyti, antram, parašytam pagal internete rastą formą, – nurodyti kitą atsakovą vietoj Teisingumo ministerijos ir paduoti kitam teismui. Šis, trečiasis, atrodo :-) kaip jau atitiksiantis griežtuosius teisininkų standartus, paverčiančius daugumos mūsų teises tuščiais žodžiais.

Juk iš tikrųjų, dauguma lietuvių faktiškai yra visiški beteisiai. Teisininkų paslaugas gali sau leisti tik patys turtingiausieji arba patys neturtingiausieji. Kad advokatas būtų paskirtas valstybės lėšomis, reikia paduoti nuolankų prašymą, žeminančius savo skurdo įrodymus. Kitu atveju – esi pasmerktas.

Šio mano ieškinio atveju akivaizdu, kad su manimi pasielgė neteisėtai, mane pažemino, bandė suklaidinti – kaip liepia Baudžiamojo proceso kodeksas. Tačiau aš negaliu pasisamdyti teisininko, o tai reiškia, kad mane, kaip nežinantį civilinio proceso subtilybių, turėtų būti nesunku išdurti vien dėl mano nepatyrimo.

Atlieku eksperimentą – ar turi šansų Lietuvos teismuose neteisininkas, kokie bebūtų jo reikalavimai? Kol kas sumokėjau TIK :-) 214 litų žyminio mokesčio.

Ieškinys – galutinė versija

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui
Laisvės pr. 79A, LT-06144 Vilnius

Ieškovas
Giedrius Šarkanas

Atsakovas
Valstybė

Atsakovo atstovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

Tretieji asmenys
Vilniaus m. 7-asis policijos komisariatas
Justiniškių g. 14A, LT-05131 Vilnius

IEŠKINYS
DĖL TEISIŲ PAŽEIDIMO PRIPAŽINIMO
IR NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO

Vilnius
2012-10-23

Ieškinio suma 1 Lt (vienas litas)


Mano nuomone, baudžiamojo proceso metu nurodant atsakyti į klausimą, ar prisipažįstu „padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios įtariamas“, buvo pažeistos mano teisės, įtvirtintos Konstitucijos preambulėje ir 31 straipsnio 1 dalyje, o taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. To pasekmėje patyriau moralinę žalą. Norėčiau, kad būtų pripažintas Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalies galimas prieštaravimas Konstitucijos preambulei bei 31 straipsnio 1 daliai, o taip pat – kad būtų pripažinta, jog buvo pažeistos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintos mano teisės ir atlyginta mano patirta neturtinė žala.

2012 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto 5 policijos komisariate (kiek galiu spręsti iš informacijos internete, dabar jis jau vadinasi 7-ju ) man buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (kopija – priedas Nr. 1). Man buvo pareikštas įtarimas pažeidus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį interneto komentaru: «<...> viešai intemetiniame tinklapyje www.delfi.lt - publikuoto straipsnio „Bažnyčios hierarchai tikina priversti veržtis diržus, kol neatgaus žemes už 150 mln. Lt“ komentaruose surašė komentarą, pasivadinęs slapyvardžiu „Giedrius“: „Ką reiškia „neatgaus“? Juk „jų“ žemė – per amžius prisiplėšta iš persekiotų, iš Lietuvos išguitų, sudegintų lietuvių. Man tie „hierarchai“ – tai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla. Pasičiupę savo kruvinąjį šlykštūną Jėzų kaip kiaulės pimpalą ant kryžiaus išsikėtojusį ir žiūri kaip čia ką nors iš Lietuvos nugvelbus. Vemti verčia vien tik pasižiūrėjus į jų išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes. Reikėjo vis dėlto tada Jedinstvo palaikyti, nes dabar Lietuva – grynas kirmėlynas. Ir kuo toliau, tuo labiau visi tie išgamos įžūlėja“, taip jis viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų tikėjimo, tai yra įtariamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 170 str. 2d.»

Noriu iš karto pastebėti, kad visiškai nesuprantu, kur čia prokuratūra įžvelgė tikėjimo (o ne priklausymo religinei hierarchijai) pagrindu identifikuojamą žmonių grupę ar jos atstovą. Tačiau mano prašymui tai nelabai svarbu.

Aš sutikau leistis apklausiamas, o po to pranešimą apie įtarimą įteikusi ir apklaususi policijos tyrėja nurodė užpildyti raštu apklausos protokolo skiltį: „Pateikus klausimą, ar įtariamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jis parodė“, – ir pasirašyti. Aš, nors, beje, visiškai pritariu minėto komentaro minčiai ir galėjau parašyti labai panašų komentarą, kai kurių jame esančių žodinių formuluočių paprastai nevartoju. Todėl sąžiningai (komentaras buvo parašytas daugiau, kaip prieš metus, o aš kartais parašau ir po keliolika komentarų per dieną) parašiau: „Neprisimenu, kad būčiau rašęs nurodytą komentarą“ (apklausos protokolo 1 puslapio kopija – priedas Nr. 2).

Numatomo klausimo formuluotė: ar prisipažįstu padaręs NUSIKALSTAMĄ veiką, mane pribloškė, pažemino, netgi šiek tiek išgąsdino – patyriau moralinę žalą jį skaitydamas ir verčiamas į šį klausimą atsakinėti. Mano giliu įsitikinimu teisinėje valstybėje tokia klausimo forma šiomis aplinkybėmis neįmanoma. Konstitucijos 109 straipsnis postuluoja: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, taigi tik teismas gali nuspręsti, ar minėtojo komentaro (o taip pat bet kurio kito komentaro) parašymas reaguojant į straipsnį internete yra nusikalstama veika. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis mano manymu garantuoja, kad niekas be teismo neteigs, jog man inkriminuojami veiksmai yra „nusikalstama veika“, ir nevers prisipažinti padarius ar nepadarius „nusikalstamą veiką“.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį Konstitucinis teismas yra išaiškinęs (2004 m. gruodžio 29 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija), 4 straipsnio (2001 m. birželio 26 d., 2003 m. balandžio 3 d. redakcijos), 6 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies ir 8 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai) taip:

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta
tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu."
Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo
prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo
demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis
teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi
žmogaus teisių ir laisvių garantija. Asmuo laikomas
nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nebus įrodytas
įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su
kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų
teisių, gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo
prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai.
Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius
nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir
pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi
susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu
atveju galėtų būti pažeisti žmogaus orumas ir garbė, galėtų
būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms.

Noriu taip pat pastebėti, kad mano teisę į nekaltumo prezumpciją garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Jos 6 straipsnio 2 dalyje nedviprasmiškai įtvirtinta:

2. Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu,
laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą.

Kaip yra ne kartą pastebėjęs Europos žmogaus teisių teismas, Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija privaloma ne tik teismams, bet ir kitiems valdžios pareigūnams.

Taigi tiek Konstitucija, tiek Konvencija man garantuoja, jog Lietuvos Valstybės pareigūnai, neišskiriant ir mane apklaususios policijos tyrėjos, laikysis nekaltumo prezumpcijos ir be teismo sprendimo netvirtins, kad man inkriminuojama veika tikrai yra nusikalstama, taip pat nevers prisipažinti atlikus nusikalstamą veiką klausdami apie veiką, kurios padarymu mane įtaria. Noriu pastebėti, kad nusikalstama veika turi du aspektus: objektyvųjį bei subjektyvųjį, – ir tik teismas turi teisę nustatyti jų buvimą ar nebuvimą. Kiek suprantu, Konstitucijoje įtvirtinta valdžios institucijų struktūra nustato, kad baudžiamojo proceso metu Prokuratūra ir tyrimo organai turi surinkti įrodymus, įkalčius, kurių jų nuomone turėtų užtekti įrodyti abiems galimai nusikalstamos veikos aspektams, pateikti kaltinimą, o tada teismas ir tik TEISMAS sprendžia, ar įrodymų pakanka nustatyti nusikalstamos veikos buvimui.

Taigi aš maniau, kad būsiu visiškai pagrįstai ir teisėtai paklaustas, ar prisipažįstu PARAŠĘS MINĖTĄJĮ KOMENTARĄ arba ĮVYKDĘS VEIKĄ, KURIOS PADARYMU ĮTARIAMAS. Tuo tarpu paklausimas, ar aš padariau NUSIKALSTAMĄ veiką, implikuoja, kad tyrimo organai ar dar kas nors, nelaukdami teismo nutarimo, jau PATYS NUSPRENDĖ, jog minėtojo komentaro parašymas tikrai yra NUSIKALSTAMA veika. Prieduose Nr. 3 ir Nr. 4 pateikiu dviejų Lietuvos prokurorų nutarimus nepradėti ikiteisminių tyrimų dėl interneto komentarų, kuriuose žmonių grupės tiesiogiai niekinamos ar tiesiogiai siūloma jas diskriminuoti dėl tikėjimo ar lyties; man visiškai nesuprantama, kodėl esu įtariamas dėl minėtojo komentaro – ir vis dėlto, netgi tai nėra svarbu. Mano konstitucinė teisė į bešališką teismo procesą būtų buvusi pažeista netgi tuo atveju, jei būčiau tikrai parašęs niekinantį žmonių grupę dėl tikėjimo komentarą, o prokuratūra būtų turėjusi neginčijamus abiejų nusikalstamos veikos aspektų ir mano kaltės įrodymus. Pagaliau, juk reikia įrodyti, kad buvo ir tiesioginės tyčios aspektas.

Noriu pastebėti, kad, verčiamas pats prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, buvau ypatingai pažemintas ir patyriau nors ir subtilų, bet dėl to ypač nemalonų psichologinį spaudimą. Mano manymu, užslėptas vertimas įtariamojo asmens sąmoningai ar nesąmoningai (naiviai – faktiškai atsakant į klausimą, ar jis padarė veiką, dėl kurios įtariamas) pačiam save nusiteisti – netgi to nesuprantant – kvalifikuotinas kaip teisinėje valstybėje negalimas asmens klaidinimas ir psichologinis gniuždymas.

Bet kokiu atveju mano Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintos teisės buvo pažeistos nurodant atsakyti į minėtąjį klausimą, to pasekmėje aš pasijutau blogai (pradėjo plakti širdis, pasimečiau, po to ilgai negalėjau užmigti) – man buvo padaryta moralinė žala. Kadangi Konstitucijos 6 bei 30 straipsniai garantuoja man teisę ginti savo konstitucines teises teisme tiesiogiai remiantis Konstitucija, o Europos žmogaus teisių konvencija irgi yra tiesioginio galiojimo teisės aktas Lietuvos Respublikoje, – manau, kad turiu teisę į moralinės žalos atlyginimą: viešą pripažinimą, kad mano teisės buvo pažeistos, ir neturtinės žalos atlyginimą.

Policijos tyrėja matomai korektiškai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodeksu

Praėjus susijaudinimui, pasitikrinau Baudžiamojo proceso kodekse ir įsitikinau, kad tyrėja greičiausiai deramai vykdė Valstybės jai numatytas funkcijas. Pagal BPK 188 straipsnio 3 dalį,

3. Apklausos pradžioje įtariamojo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę. Vėliau įtariamajam gali būti užduodami klausimai.

Taigi, norėdamas ieškoti teisingumo, negaliu reikšti pretenzijų dėl savo patirtos moralinės skriaudos nei policijos tyrėjai, nei tyrimui vadovaujančiai prokurorei. Kiek galiu spręsti iš apklausos protokolo (priedas Nr. 2), man buvo pateiktas standartinis blankas, kurio forma greičiausiai buvo nustatyta kokioje nors ministerijoje, tikėtiniausiai – Teisingumo, visos Lietuvos Respublikos mastu. Todėl tikėtina, kad mano atvejis nėra tik išimtis – ko gero klausimai-siūlymai prisipažinti padarius nusikalstamą veiką pateikiami tūkstančiams įtariamųjų.

Kaip pats patyręs moralinį šoką, kai buvo užduotas klausimas dėl prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, galiu įsivaizduoti, kaip mano vietoje turėtų jaustis savo konstitucinių teisių nežinantis ar nesuprantantis žmogus. Jei tokioje pat situacijoje būtų atsidūręs minėtąjį komentarą parašęs ir tuo neabejojantis (nors praėjo daugiau, kaip metai) asmuo, klausimo formuluotė greičiausiai būtų jį psichologiškai sutriuškinusi. Nors komentaras galimai rašytas mano požiūriu normalaus žmogiško pasipiktinimo (perskaičius apie Lietuvos katalikų bažnyčios siekius gauti iš ir taip skolose paskendusios Lietuvos Valstybės daugelio milijonų vertės turto) emocinėje būsenoje – užtikrintas šio komentaro parašymo įvardinimas „nusikalstama veika“ gali lengvai išmušti žmogui pagrindą iš po kojų, priversti jį ar ją prisipažinti tuo, kas buvo ir ko nebuvo, nuolankiai sutikti su baudžiamuoju įsakymu ir neilgai trukus greičiausiai mokėti baudą, nors prokuratūra masiškai atmetinėja prašymus tirti akivaizdžiai kur kas rimtesnių komentarų (priedai Nr. 3 ir Nr. 4) parašymo aplinkybes.

Iš kitos pusės, klastingas asmens vertimas prisipažinti padarius nusikalstamą veiką prisidengiant klausimu apie faktinį veikos, kurios padarymu jis įtariamas, įvykdymą, mano nuomone, yra neteisėtas asmens klaidinimas, nesuderinamas bent jau su teisę gyventi teisinėje valstybėje žadančia Konstitucijos preambule.

Netgi atsipeikėjus vėliau, suvokimas, kad prisipažinta įvykdžius nusikalstamą veiką, paverčia (tegul tik psichologiškai) regimai beprasmiais bet kokius bandymus gintis. Todėl mano nuomone, iš vienos pusės BPK 188 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra yra labai gudrus ir efektyvus psichologinis ginklas, slopinantis įtariamojo pasipriešinimą ir sutaupantis tyrimo organams nemažai laiko bei pinigų pasiekiant kuo daugiau apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, tačiau iš kitos pusės tai – nekonstituciškai klastingas ir pagrindines žmogaus teises pažeidžiantis triukas, klaidinantis ir psichologiškai gniuždantis bent jau nusprendusius apsieiti be advokato įtariamuosius.

Dėl tų pačių priežasčių, kurias jau išdėsčiau anksčiau, esu įsitikinęs, kad BPK 188 straipsnio 3 dalis galimai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos būtinybę nustatančiai Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai bei kiekvieno teisę gyventi teisinėje valstybėje užtikrinančiai Konstitucijos preambulei – kadangi straipsnis ne tik nurodo įtariamam asmeniui inkriminuojamą veiką įvardinti kaip nusikalstamą netgi dar nepateikus kaltinimų, jau nekalbant apie įsiteisėjusią teismo nutartį, bet ir oficialiai klausti jo, ar jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, tuo jį klaidinant, išmušant iš vėžių ir psichologiškai gniuždant. Kaip turi jaustis gindamasis kito asmens gyvybę atėmęs žmogus, jei jam siūlo prisipažinti padarius „nusikalstamą veiką“? Ką daryti pripažįstančiam, jog jis padarė tai, kuo įtariamas, tačiau nesutinka, kad tai buvo nusikalstama veika?

Bet kokiu atveju, spėju, kad mano konstitucinės teisės buvo pažeistos deramai taikant BPK 188 straipsnio 3 dalį, taigi ir man padaryta žala kilo ne iš tyrėjos ar prokurorės netinkamo pareigų atlikimo, o iš paties straipsnio nekonstitucingumo. Kadangi Konstitucijos 6 straipsnis įtvirtina mano teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija, noriu, kad būtų pripažinta, jog mano teisės buvo pažeistos ir moralinė žala man buvo padaryta galimo BPK 188 straipsnio 3 dalies nekonstitucingumo pasekmėje. Kadangi norėčiau gyventi Konstitucijos preambulėje pažadėtoje teisinėje valstybėje, kurioje visų piliečių konstitucinės teisės būtų gerbiamos ir nepažeidinėjamos, pageidaučiau, kad Teismas kreiptųsi į Konstitucinį teismą, prašydamas nustatyti, ar BPK 188 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos preambulei bei 31 straipsnio 1 daliai.


Todėl prašau Teismo nurodyti Lietuvos Valstybei atlyginti mano patirtą moralinę žalą, kurią patyriau, policijos tyrėjai (greičiausiai korektiškai) taikant Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalį – nurodant atsakyti į klausimą, ar padariau „nusikalstamą veiką, dėl kurios įtariamas“, ir imtis priemonių, kad nebūtų toliau pažeidinėjamos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių ir nepiliečių teisės.

Prašau Teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konstitucijos preambule, 6 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsniu bei 31 straipsnio 1 dalimi, o taip pat Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi:

1. Kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalis, įtariamiesiems inkriminuojamą veiką iš karto įvardinanti „nusikalstama veika“ ir ko gero nurodanti taip ją vadinti klausiant įtariamųjų, ar šie prisipažįsta šią veiką padarę, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, nustatančiai visiems tyrimo organams prievolę, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, vadovautis nekaltumo prezumpcija, bei Konstitucijos preambulei, joje įtvirtintam teisinės valstybės principui, neleidžiančiam klaidinti bei psichologiškai gniuždyti įtariamųjų;

2. Pripažinti, kad, policijos tyrėjai taikant Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 3 dalį dalį nurodant atsakyti į klausimą, ar padariau „nusikalstamą veiką, dėl kurios įtariamas“, buvo pažeistos mano teisės: Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė, kad mano atžvilgiu būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos, ir Konstitucijos preambulėje įtvirtinta teisė gyventi teisinėje valstybėje, taigi nebūti tyrimo organų klaidinamam ir psichologiškai gniuždomam, – ir to pasekmėje man buvo padaryta moralinė žala;

3. Priteisti iš Lietuvos Valstybės mano patirtai neturtinei žalai atlyginti vieną litą.


Teismą informuoju, kad bylą vesiu aš pats, manęs advokatas neatstovaus.


Pridedama: 5 priedai

1) priedas Nr. 1 – Pranešimo apie įtarimą kopija;

2) priedas Nr. 2 – Įtariamojo apklausos protokolo kopija;

3) priedas Nr. 3 – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo BK 170 straipsnio pažeidimo parašant komentarą internete kopija;

4) priedas Nr. 4 – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus dėl galimų BK 170 straipsnio pažeidimų parašant interneto komentarus kopija.

5) Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis banko kvitas (tik Teismui).


Giedrius Šarkanas

Diskusija

7. UumipGb2015 04 13 01:32:51

16R6sM ://www.FyLitCl7Pf7kjdDUOLOuaksTKsbj5iNG.c om

6. motina2012 12 13 16:14:12

neabejojų, kad tos spec. tarnybos ir naudoja teisėtvarką sunaikinti lietuvybei, likusius lietuvius, kabina net nėščias ir maitinančias motinas. atsibuskite. teismai ruošti ir rinkti tik jau ne mūsų.

5. lietuvis2012 12 13 16:09:38

ačiū, kad kažką darai. yra paduotas ieškinys dėl žiaurių kankinimų (galimų eksperimentų su įkalintais gyvais žmonėmis ), bet nuo visuomenės labai slepiama

4. lietuvis2012 12 13 16:06:16

nusikalstama veika, tai tik vienas iš nusikaltimo požymių. kad įrodyti nusikaltimą, reikia visų požymių visumos (padaryta nusikalstama veikakaltė (tyčinė ar netyčinė, neatsargumas ir t.t.) žala ir t.t.). kaltinti baigtiniu nusikaltimu kol neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (K 31) NEGALIMA nes tada bus pažeista NEKALTUMO prezumcija(K 31, EŽTK 6s. 2 d.). taigi TEIGINYS NUSIKALSTAMA VEIKA IR BUVO SUGALVOTAS, KAD NEBŪTU ŽMOGUS IŠ KARTO LAIKOMAS PADARIUSIU NUSIKALTIMĄ. nusikaltimas ir nusikalstama veika ne tas pats. be to nusikalstama veika gali būti padaryta, bet visai kito asmens. o būna ir taio, kad tokios nusikalstamos veikos iš viso nėra padaryta. todėl ir vyksta tyrimai

3. Damijonaitis2012 12 11 10:59:56

Skatinat nepasitikėjimą teismais, valstybe..Tai paranku rusų spec.tarnyboms..

2. Giedrius2012 10 23 12:30:49

Ačiū.
Sudoroti man, žinoma, nepavyks:), tačiau jaučiu pareigą padaryti bent jau tai, ką galiu. Kitaip negalėčiau Perkūnui į akis pažiūrėti.

1. Andrius2012 10 23 08:49:41

Stebiuosi tavo uolumu. Dauguma kiek įmanoma greičiau pasijustų kaltais, kad tik netektų kovoti su visu represiniu aparatu. Linkiu tau sudoroti šį daugiagalvį valstybinį kraugerį demoną jo pačio metodais ir ginklais. Sėklmės.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis