Grybauskaitë leidþia dantis, o ðiaip eiliniai rinkimai

Na ðtai, baigësi dar vienas lietuviðko triedesio protrûkis. Tautos kloaka (sprendþiant tiek pagal turiná, tiek pagal lietuviø poþiûrá) tapusá Seimà eiliná kartà uþlies nauja krûva.

Þinoma, ir dabar buvo iðrinktas vienas kitas padorus þmogus, taèiau, kaip ir visada, tø keliø atsitiktiniø naivuoliø balsai iðtirps viskà nustelbianèiame iðgamø kriuksëjime.

Akivaizdu, kad niekas ið esmës nepasikeitë. Pagrindinës vagiø gaujos ðiek tiek persiskirstë savo atstovus, Valinsko chebrà pakeitë vargana Venckienës komanda, greièiausiai per koká pusmetá, jei ne greièiau iðsiskirstysianti tarp labiau patyrusiø vogimo ið Lietuvos profesionalø.

Vis tik viena prasme ðis Seimas iðsiskirs ið kitø – kaip paskutinë proga gerai prisivogti. Po 20 metø intensyvaus uþdarinëjimo, reorganizavimo, privatizavimo ir kitokiø pavidalø vogimo ið Lietuvos jau ne kas beliko. Beprotiðku greièiu augant valstybës skolai, akivaizdu, kad 2016 m. seimûnai (jei Lietuvos Respublika dar iðliks iki to laiko) jau visiðkai nebeturës kà vogti.

Na nebent sugalvos likusiàjà teritorijà utilizuoti ar galbût nespëjusius pabëgti lietuvius skersti ir jø organus pardavinëti.

O kol kas dar galima pasiskolinti kelisdeðimt milijardø ir, þinoma, patiems organizuoti ðimtmeèio projektà – atominës elektrinës statybà.

Jau akivaizdu, kad su japonais greièiausiai jau dël visko susitarusi chebra yra pasiruoðusi spjauti á referendumo rezultatus ir stumti savo paskutiná ðansà prisivogti nepaisydama tautos ir jos valios, Konstitucijos bei kitø Lietuvoje taip akivaizdþiai niekinamø dalykø.

Nekyla abejoniø, kad á dalá átraukta ir Grybauskaitë, jau davusi suprasti, kad referendumo dël elektrinës rezultatai jai visiðkai nesvarbûs.

Elektrinës statyba niekaip nesisieja su prezidento kompetencija, taèiau akivaizdu, kad Grybauskaitë jai toli graþu neabejinga. Ir labiausiai tai matosi ið jos pareiðkimo, kad Darbo partija negali dalyvauti vyriausybës formavime.

Grybauskaitë

Netgi apdairioji Grybauskaitë iðleido dantis – demonstruodama nepagarbà lietuviø tautos valiai, iðreikðtai tiek per referendumà, tiek per rinkimus – kai iðkilo grësmë ðimtmeèio vagystës projektui.

Kas laukia mûsø ðalies ir tautos, kai chebra iðsivogs dar ir elektrinei statyti skirtus milijardus?

Manau, kad Grybauskaitë tiesiog bijo Uspaskicho. Juk jis drásta pasakyti tai, ko visa kita Seimo chebra niekada neiðdrástø.

Koks bebûtø Uspaskichas, akivaizdu, kad jam keliami kaltinimai nëra susijæ su jo partijos veiklos iðskirtinumu. Jau deðimtis metø tautieèiai vienas kitam pasakoja prie alaus bokalø, kokias sumas seiminëms partijoms nelegaliai suremia didþiausios Lietuvos ámonës bei bankai. Nepaþástu në vieno þmogaus, kuris tikëtø, kad nors viena ið didþiøjø Seimo partijø neveda juodosios buhalterijos.

Apie balsø pirkimà þiniaspauda irgi raðinëdavo po kiekvienø rinkimø. Tiktai iki ðiol niekas dël to nesijaudindavo.

Stebint keliø metø teisësaugos veiklà, darosi akivaizdu, kad prokuratûra iðtikimai dirba Kubiliaus partijai ir jos bendrams – kokie bebûtø vieðai pateikti árodymai, tyrimai dël konservatoriø nusikaltimø paprastai nepradedami.

Sprendþiant ið vieðai skelbiamos informacijos, Darbo partijai keliamos tokios bylos, kurias, jei tik panorëtø, prokurorai galëtø iðkelti gal netgi visoms seiminëms partijoms.

Esminis iðskirtinis Uspaskicho bruoþas – jis turi kur pabëgti. Skirtingai nuo visø kitø Seimo partieèiø, kuriuos visada galima ákalbëti, átikinti, pagaliau ábauginti, Uspaskichas turi ir visada turës atsarginá variantà – pasitraukti á Rusijà kartu su savo ðeima ar netgi draugais.

Jei jam neduosi vogti kartu su visais, Viktoras tikrai netylës.

O panaðu, kad chebra jau pasidalino – kas, kaip ir kada vogs statant elektrinæ. Dar su viena gauja dalintis nesinori. Nesimato kitos realios prieþasties, kodël Grybauskaitë staiga ëmësi tokiø drastiðkø þingsniø, kaip paniekos tautos valiai demonstravimas bei Darbo partijos gàsdinimai, atvirai spjaudama á Konstitucijà.

Kuo kaltinamas Uspaskichas ir jo gaujos nariai? Mokesèiø vengimas, juodoji buhalterija, balsø pirkimas – manau, nedaug Lietuvoje tikinèiø, kad tai nëra kiekvienos seiminës partijos ir kiekvienø rinkimø kasdienybë.

O að negaliu neprisiminti euroreferendumo, kai visai tai buvo daroma visos valstybës mastu. Uþ biudþeto pinigus Auðtrevièiaus vadovaujamas Vyriausybës vardu veikæs Europos Komitetas sudarë sutartis, pagal kurias faktiðkai visa Lietuvos þiniaspaudà ásipareigojo skelbti apie Europos Sàjungà tik teigiamai jà vaizduojamà propagandà ir neskelbti jokios neigiamos informacijos apie ES.

O ðiaip, tai buvo eiliniai rinkimai.

Agituojant uþ Europos Sàjungà, visos valstybës mastu buvo skleidþiamas begëdiðkas melas, dezinformacija, visa Lietuva buvo begëdiðkai kvailinama ir apgaudinëjama.

Referendumui buvo skirtos dvi dienos, visa to meto valdþios ðûdauja begëdiðkai agitavo vykstant balsavimui – pradedant tuometiniu prezidentu Paksu ir Brazausku ir baigiant Seimo iðmatynu su dabartiniais partijø lyderiais bei paèiu rinkimø fiureriu Vaigausku.

Pagaliau, akivaizdþiai suderinusios su (faktiðkai ir dabar valdanèia) valdþios ðunauja, Maksimos masiðkai supirkinëjo balsus, praktiðkai nusipirko visus Lietuvos bomþus uþ alaus butelá ar skalbimo milteliø pakelá. Sprendþiant ið pareiðkimø apie akcijos kainà, turëjo bûti nupirkta apie milijonà balsø.

Að ðito nepamirðiu visà savo gyvenimà – dar ir dabar vemti norisi prisiminus mûsø desperatiðkà skundà atmetusiø Vyriausiojo administracinio teismo teisëjø veidus: ið kraðtø du þandus iðpûtæ vyrai ne tai bomþø, ne tai kriminaliniø nusikaltëliø veidais, o vidury – vos aðaras besulaikanti moteris.

Tada, per euroreferendumà, Lietuva prarado (kol kas tik) apie septintadalá savo tëvynëje dar gyvenusiø lietuviø, atominæ elektrinæ ir bet kokias viltis kada nors ekonomiðkai prisivyti Vakarø Europà.

Maksimø vadovybë dabar faktiðkai persikëlë á Vakarus ir Lietuvai nebemoka ðimtø milijonø mokesèiø. Valdþios atmatos jau tiek prisiplëðë ið ES fondø, kad milijonus (þinoma, ne savo asmeninëse vieðose sàskaitose) skaièiuoja nebe deðimtimis, o ðimtais.

Palyginus su tais nusikaltimais, kuriuos visa dabar besipiktinanti mëðluomenë vykdë prieð 11 metø, dabartiniai prokuratûros ðûdinëjimaisi atrodo tiesiog juokingi. Tiek laiko ciniðkai ignoravæ kraupiausius nusikaltimus prieð Lietuvà, prokurorai puolë dar labiau persekioti Uspaskichà uþ tai, kas akivaizdþiai jau daug metø yra visø partijø kasdienybë.

Todël, nors nematau jokio esminio skirtumo tarp Darbo partijos ir kitø seiminiø vagiø gaujø, norëèiau, kad Uspaskichas vis dëlto áeitø á Vyriausybæ. Jei ne kaip sàþiningas þmogus, tai bent kaip visø ujamas sarginis ðuo visame tame atmatyne. Juk tai – ko gero vienintelis likæs bûdas pasiprieðinti atominës elektrinës projektà beatodairiðkai stumianèios ir á tautos valià spjaunanèios vagiø ðutvës këslams.

Deja, viskas atrodo beviltiðka. Panaðu, kad Viktoras bus bauginamas, ðantaþuojamas – kad tik netrukdytø amþiaus vagystei. Jei ir taps ministru, tai tik su sàlyga, kad leis iðvogti ir tai, kas dar liko. Juk ne veltui net ir gudrioji oportunistë Grybauskaitë vieðai iðleido dantis.

O ðiaip, tai buvo eiliniai rinkimai. Mëðlà pakeitë ðûdas, keletà vienos gaujos vagiø – kita Lietuvos kraujo iðtroðkusi chebra. O mes vis greièiau ir greièiau ritamës á bedugnæ.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas