Dar vienas bilietas

Giedrius Šarkanas

Vyriausiajai rinkimų komisijai

PRAŠYMAS
2012-11-19
Vilnius

Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos liaudies partija ir Rusų aljansas akivaizdžiai šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnį

2012 m. Seimo rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su Lietuvos liaudies partija ir Rusų aljansu dalyvavo jungtiniu sąrašu. Tačiau jos nesiregistravo kaip koalicija – nuslėpdamos partijų sąrašų sujungimo faktą – ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos – LLRA – sąrašas.

Tuo tarpu Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnis numato būtinas procedūras kelių partijų kandidatų sąrašų jungimuisi.

Taigi norėdamos sujungti kandidatų sąrašus, partijos turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimą, sumokėti užstatą ir į galutinio sąrašo pavadinimą įtraukti žodį „koalicija“.

Akivaizdu, kad LLRA, Lietuvos liaudies partija bei Rusų aljansas nevykdė šios procedūros ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos – LLRA – sąrašas, tuo šiurkščiai pažeisdamos Įstatymo 43 straipsnį. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnis numato koaliciniams sąrašams didesnį gautų balsų slenkstį: jungtinis sąrašas „gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. Kadangi LLRA sąrašas surinko tik 5,83 procento rinkėjų balsų, akivaizdu, kad nebūtų gavęs mandatų, jei būtų dalyvavęs pagal Seimo rinkimų įstatyme numatytas procedūras.

Noriu pastebėti, kad sujungdamos savo sąrašus, partijos sujungia savo administracinius aparatus, žmoniškuosius ir kitokius resursus, taip įgydamos pranašumą prieš tas partijas, kurios rinkimuose dalyvauja po vieną. Būtent todėl koalicijoms yra numatyta aukštesnė – 7 procentų – kartelė. Dėl to koalicijos fakto nuslėpimas laikytinas neteisėto pranašumo prieš kitus rinkimų kampanijos dalyvius įgijimu sukčiaujant ir tirtinas Baudžiamojo kodekso prasme.

LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis savo viešame pareiškime teigė: „Į šiuos rinkimus mes žengėme kartu su Rusų aljansu ir Lietuvos liaudies partija. Kartu mes įveikėme 5 proc. patekimo į seimą barjerą. [...] Būtų nuostabu, jei vienas seimo nario mandatas atitektų mūsų koalicijos sąjungininkų atstovui [...] Bet kuriuo atveju mūsų koalicijos sąjungininkai seime turės savo narį“. (Šaltinis: straipsnis www.delfi.lt – R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas.) Taigi LLRA sąrašo lyderis suvokė ir vadino savo sąrašą koalicija, tačiau piktybiškai to neįformino pagal Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus.

Konstitucijos 63 straipsnis nurodo, kad, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta

Konstitucijos 63 straipsnis imperatyviai nurodo, kad „Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai [...] 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas...“. Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“. Vadinasi Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies normos, kaip ir visos kitos Konstitucijoje įtvirtintos teisės normos, privalo būti taikomos tiesiogiai. Kadangi LLRA sąrašą sudarančios partijos šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą, pagal šį sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimai privalo nutrūkti.

Konstitucija man suteikia teisę reikalauti, kad joje nustatytos teisės normos būtų vykdomos

Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas konstitucinis teisinės valstybės principas ir teisinės valstybės siekimo imperatyvas. Vadinasi, konstitucinės, o taip pat ir visos kitos teisės normos yra privalomos visiems, neišskiriant nei Seimo narių, nei Vyriausiosios rinkimų komisijos komisarų. Taip pat ir man Konstitucija garantuoja, jog Lietuvos Respublikos valdžios institucijos bus formuojamos pagal Konstituciją ir įstatymus.

Konstitucijos 55 straipsnyje nustatyta: „Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. [...] Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas“. Taigi Konstitucijoje įtvirtinta mano teisė, kad Seimas bus renkamas lygia rinkimų teise pagal Seimo rinkimų įstatymą. Vadinasi, Konstitucija man suteikia teisę reikalauti, kad Seimo rinkimų įstatymo būtų laikomasi, o paaiškėjus, kad jis buvo šiurkščiai pažeistas, rinkimų įstatymą pažeidę Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus. Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“. Taigi Konstitucija suteikia man teisę ja remtis ginant savo teises, taigi ir teisę siekti gyventi teisinėje valstybėje, kurioje Seimas būtų renkamas pagal Seimo rinkimų įstatymą, o šįjį šiurkščiai pažeidę Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus.

Konstitucija viršesnė už Seimo rinkimų įstatymą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą

Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“ Tai, jog Seimo rinkimų įstatymas nenumato man teisės reikalauti, kad būtų panaikinti šiurkštaus rinkimų įstatymo pažeidimo pasekmėje išrinktų Seimo narių įgaliojimai, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulę, įtvirtinančią mano teisę siekti teisinės valstybės, 6 ir 7 straipsnius, o taip pat 35 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad: „Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Konstitucija draudžia versti mane tapti Seimo nariu ar Prezidentu tam, kad galėčiau įgyvendinti savo konstitucines teises.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais“. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija visų pirma turi vadovautis Konstitucija ir joje nustatytomis teisės normomis.

Todėl, atsižvelgiant į visa tai, kas jau pasakyta, ir įgyvendinant Konstitucijos preambulėje nustatytą mano teisę siekti teisinės valstybės, Konstitucijos 6 ir 7 straipsnius, suteikiančius man teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija nepriklausomai nuo to, kas nustatyta žemesnės eilės teisės aktuose, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą Komisijos prievolę savo veikloje vadovautis visų pirma Konstitucija, prašau Vyriausiosios rinkimų komisijos:

1) Vadovaujantis Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad Seimo nariai praranda savo įgaliojimus paaiškėjus šiurkštiems rinkimų įstatymo pažeidimams, ir Seimo rinkimų įstatymo 43 bei 89 straipsniais, nustatančiais prievolę jungtiniams partijų sąrašams registruotis bei dalyvauti Seimo rinkimuose kaip koalicijoms ir surinkti 7 procentus rinkėjų balsų, o taip pat remiantis Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, nutraukti pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus;

2) Kreiptis į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, Lietuvos liaudies partijai bei Rusų aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos faktą 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.