Tenka pačiam kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašant nutraukti pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus.
Iki šiol daugiausiai dėmesio skirdavau stulbinančios prokuratūros nekompetencijos parodymui ir paaiškinimui, kodėl tik keli menki procentai lietuvių pasitiki teismais. Nuo dabar daugiau laiko skirsiu aukštesniesiems teismams kaip jie prisideda prie lietuvius iš Lietuvos vejančio politinio ir teisinio nihilizmo triumfo.
Žinoma, žiniaspauda parašinėja apie garsias bylas, kai įvairiausi korumpuoti valdininkai, politikai, šiaip vagys ar plėšikai laimi Lietuvos teismuose. Netrūksta pavyzdžių, kai savo teises garsiai apgina gėjai, transvestitai, čigonai ir pan.
Tačiau turbūt kiekvienam akivaizdu, jog sąžiningas lietuvis Lietuvos teismuose neturi jokių šansų. Visos tos blevyzgos apie demokratiją, prigimtines teises ir laisves, bešališką teisingumą mums, lietuviams, jau seniai kelia tik pasišlykštėjimą kaip begėdiška propaganda apie kažkieno kito teises.
Kita medalio pusė pareigos. Juk ne paslaptis, kad ne lietuviai drąsiai spjauna ant įstatymuose jiems numatytų prievolių ar teismų sprendimų. Juk lenkai taip ir nenuėmė dvikalbių užrašų savo dominuojamose teritorijose. Ir nieko. O įsivaizduokime, kas įvyktų, jei teismo sprendimo nuspręstų nevykdyti lietuviai!
Bankrutavusį Snoro banką auditavo garsi užsienio bendrovė ir visi nuožmieji inspektoriai, teismai ir anstoliai bijo netgi pretenzijas pareikšti. Turbūt nereikia aiškinti, kas būtų atsitikę, jei Ernsto ir Jango vietoje būtų buvę kokie nors nelaimėliai mūsų tautiečiai!
Neseniai pasirodė visus nors šiek tiek neabejingus lietuvius sukrėtęs Ramūno Bogdano straipsnis LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas. Pasirodo, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos liaudies partijos ir Rusų aljanso koalicija dalyvavo rinkimuose vienu LLRA sąrašu ir jai nebuvo taikoma 7 procentų balsų kartelė.
Paikčiojom, pasistebėjom ir nieko! Jokios valdžios reakcijos. Kai geriau pagalvoji natūralu: juk į Seimą praėjo lenkai su rusais kartu su vadinamosios kniaginios Kazimiros svita, o ne šiaip kokie smirdžiai lietuviai. Jei pradėsi kapstytis tautiečių ginti sukils visa Lenkija, o gal dar ir motušė Rusija.
O jei čia būtų buvę lietuviai? Juk koks kiltų skandalas, prasidėtų vieši procesai, visas valdžios atmatynas spirgėtų iš pasipiktinimo.
Tačiau lenkams juk Lietuvos teisė negalioja. Neteko girdėti, kad nors kokia teisėsaugos įstaiga būtų ėmusis nors kokių veiksmų.
Jei kas yra skaitinėjęs Seimo rinkimų įstatymą, turbūt pastebėjo, kad pagal jį seimūnai tik patys sprendžia apie rinkimų rezultatų patvirtinimą. Jei jau atėjo chebra į valdžią, tai teisiškai niekas jos jau nebeišmes.
Konstitucijoje taip toli gražu nėra. Jos 63 straipsnio 6 dalyje vienareikšmiškai pasakyta, kad Seimo nariai praranda savo mandatus vien paaiškėjus šiurkštiems rinkimų įstatymo pažeidimams. Akivaizdu, kad Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Iš pradžių norėjau nelįsti į visą šitą mėšlo krūvą, bet ką jau darysi. Negaliu ramiai sėdėti nuošaly ir bejėgiškai bambėti apie Lietuvoje klestintį beteisiškumą.
Prisiminiau anekdotą, kai nesėkme besiskundžiantį ir prašantį leisti nors loterijoje laimėti žydą Jahvė visai pelnytai sudraudė: tu bent loterijos bilietą nusipirktum!.
Taigi, jei jau pats žydų globėjas Jahvė neišlaikė, tai ir man nedera prašyti Lietuvos dievų pagalbos, pačiam nepadarius to, kas mano jėgose todėl perku dar vieną beviltišką bilietą.
Ir kas per veikėjai toje rinkimų komisijoje susirinkę? Jei aš būčiau jau paleistos komisijos nariu, tai tikrai žinočiau ką daryti...
Todėl matyt ir nesu.
Giedrius Šarkanas
Vyriausiajai rinkimų komisijai
PRAŠYMAS
2012-11-19
Vilnius
2012 m. Seimo rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) su Lietuvos liaudies partija ir Rusų aljansu dalyvavo jungtiniu sąrašu. Tačiau jos nesiregistravo kaip koalicija nuslėpdamos partijų sąrašų sujungimo faktą ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos LLRA sąrašas.
Tuo tarpu Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnis numato būtinas procedūras kelių partijų kandidatų sąrašų jungimuisi.
43 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis koalicija ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.
Taigi norėdamos sujungti kandidatų sąrašus, partijos turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimą, sumokėti užstatą ir į galutinio sąrašo pavadinimą įtraukti žodį koalicija.
Akivaizdu, kad LLRA, Lietuvos liaudies partija bei Rusų aljansas nevykdė šios procedūros ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos LLRA sąrašas, tuo šiurkščiai pažeisdamos Įstatymo 43 straipsnį. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnis numato koaliciniams sąrašams didesnį gautų balsų slenkstį: jungtinis sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Kadangi LLRA sąrašas surinko tik 5,83 procento rinkėjų balsų, akivaizdu, kad nebūtų gavęs mandatų, jei būtų dalyvavęs pagal Seimo rinkimų įstatyme numatytas procedūras.
Noriu pastebėti, kad sujungdamos savo sąrašus, partijos sujungia savo administracinius aparatus, žmoniškuosius ir kitokius resursus, taip įgydamos pranašumą prieš tas partijas, kurios rinkimuose dalyvauja po vieną. Būtent todėl koalicijoms yra numatyta aukštesnė 7 procentų kartelė. Dėl to koalicijos fakto nuslėpimas laikytinas neteisėto pranašumo prieš kitus rinkimų kampanijos dalyvius įgijimu sukčiaujant ir tirtinas Baudžiamojo kodekso prasme.
LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis savo viešame pareiškime teigė: Į šiuos rinkimus mes žengėme kartu su Rusų aljansu ir Lietuvos liaudies partija. Kartu mes įveikėme 5 proc. patekimo į seimą barjerą. [...] Būtų nuostabu, jei vienas seimo nario mandatas atitektų mūsų koalicijos sąjungininkų atstovui [...] Bet kuriuo atveju mūsų koalicijos sąjungininkai seime turės savo narį. (Šaltinis: straipsnis www.delfi.lt R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas.) Taigi LLRA sąrašo lyderis suvokė ir vadino savo sąrašą koalicija, tačiau piktybiškai to neįformino pagal Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus.
Konstitucijos 63 straipsnis imperatyviai nurodo, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai [...] 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas.... Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Vadinasi Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies normos, kaip ir visos kitos Konstitucijoje įtvirtintos teisės normos, privalo būti taikomos tiesiogiai. Kadangi LLRA sąrašą sudarančios partijos šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą, pagal šį sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimai privalo nutrūkti.
Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas konstitucinis teisinės valstybės principas ir teisinės valstybės siekimo imperatyvas. Vadinasi, konstitucinės, o taip pat ir visos kitos teisės normos yra privalomos visiems, neišskiriant nei Seimo narių, nei Vyriausiosios rinkimų komisijos komisarų. Taip pat ir man Konstitucija garantuoja, jog Lietuvos Respublikos valdžios institucijos bus formuojamos pagal Konstituciją ir įstatymus.
Konstitucijos 55 straipsnyje nustatyta: Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. [...] Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Taigi Konstitucijoje įtvirtinta mano teisė, kad Seimas bus renkamas lygia rinkimų teise pagal Seimo rinkimų įstatymą. Vadinasi, Konstitucija man suteikia teisę reikalauti, kad Seimo rinkimų įstatymo būtų laikomasi, o paaiškėjus, kad jis buvo šiurkščiai pažeistas, rinkimų įstatymą pažeidę Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus. Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Taigi Konstitucija suteikia man teisę ja remtis ginant savo teises, taigi ir teisę siekti gyventi teisinėje valstybėje, kurioje Seimas būtų renkamas pagal Seimo rinkimų įstatymą, o šįjį šiurkščiai pažeidę Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus.
Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį: Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Tai, jog Seimo rinkimų įstatymas nenumato man teisės reikalauti, kad būtų panaikinti šiurkštaus rinkimų įstatymo pažeidimo pasekmėje išrinktų Seimo narių įgaliojimai, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulę, įtvirtinančią mano teisę siekti teisinės valstybės, 6 ir 7 straipsnius, o taip pat 35 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad: Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Konstitucija draudžia versti mane tapti Seimo nariu ar Prezidentu tam, kad galėčiau įgyvendinti savo konstitucines teises.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta: Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija visų pirma turi vadovautis Konstitucija ir joje nustatytomis teisės normomis.
Todėl, atsižvelgiant į visa tai, kas jau pasakyta, ir įgyvendinant Konstitucijos preambulėje nustatytą mano teisę siekti teisinės valstybės, Konstitucijos 6 ir 7 straipsnius, suteikiančius man teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija nepriklausomai nuo to, kas nustatyta žemesnės eilės teisės aktuose, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą Komisijos prievolę savo veikloje vadovautis visų pirma Konstitucija, prašau Vyriausiosios rinkimų komisijos:
1) Vadovaujantis Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad Seimo nariai praranda savo įgaliojimus paaiškėjus šiurkštiems rinkimų įstatymo pažeidimams, ir Seimo rinkimų įstatymo 43 bei 89 straipsniais, nustatančiais prievolę jungtiniams partijų sąrašams registruotis bei dalyvauti Seimo rinkimuose kaip koalicijoms ir surinkti 7 procentus rinkėjų balsų, o taip pat remiantis Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, nutraukti pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus;
2) Kreiptis į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, Lietuvos liaudies partijai bei Rusų aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos faktą 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.
Vis dėlto, ką berašytum ir kuo besiremtum, Konstitucijos gražiai skambančios teisės neskirtos tokiems, kaip aš, lietuviams. Kaip sako mūsų kaimynai, šuns ir lietuvio balsas į dangų neina.
O Seime susirinkę vagys, apgavikai, išdavikai, parsidavėliai ir kitokie žulikai jau dalinasi kaip vogs iš mūsų ir mūsų šalies sekančius 4 metus.
bus tęsiama
2. Giedrius2012 11 19 18:30:38
Būtent taip ir yra.
Jei ką padarė ar pažeidė lietuvis (arba gal dar rusas), vadinasi šiurkščiai.
O jei čigonas, lenkas ar visižinokas, vadinasi švelniai.
1. K. Uršius2012 11 19 17:24:49
Spėju, kad problema bus žodyje šiurkštus, kurį galima subjektyviai interpretuoti. Visada bus galimybė pasakyti, kad rinkimų įstatymai pažeisti visai nešiurkščiai, o tik švelniai, ir kaip tada įrodysi?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Artūras Ridikas, Armanas Abromavičius ir Tomas Šeškauskas oficialioje nutartyje melavo, pažeidė Konstituciją, sulaužė savo priesaikas ir pažemino teisėjo vardą.
Gal STT nustatys, kad Lietuvos teisėjus ir vėl šantažuoja prokurorai?
Nuo informacijos apie savo veiklą nukentėjusioji Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė melavo policijai ir mane apšmeižė.
Kaune nuo seno garbinama niekšybė ir šlovinami patys šlykščiausieji nusikaltėliai prieš Lietuvą. Mano baigiamoji kalba ir paskutinis žodis Kauno apygardos teisme.
Prašau sustabdyti politinę prostituciją Lietuvos teismuose ir sudaryti galimybę garbingiems žmonėms dirbti teisėjais Lietuvoje
Skundas Konstituciniam teismui dėl akivaizdaus nepasiturinčiųjų žmonių diskriminavimo, žeminimo ir jų kaltumo prezumpcijos taikymo LR prokuratūroje ir teismuose.
Vienintelis mums likęs būdas kovoti su Lietuvos teismuose klestinčiomis korupcija, psichopatija ir ciniška panieka teisei kuo garsiau viešai kalbėti apie teisėjų nusikaltimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nė puse žodžio nepaaiškino kodėl išniekino Konstituciją ir joje įtvirtintas mano teises
Alytaus gaisras padės Lietuvos valdžiai atnaujinti senstančios Dzūkijos darbo rinką. Užnuodijus dzūkiškus grybus, uogas ir žemės ūkį, likę gyvi dzūkai bus priversti save realizuoti darbo rinkoje.
Suvaržydamos mano teisę į advokatą dėl mano socialinės padėties, o greičiausiai ir dėl lyties, policijos tyrėja ir prokurorė (galimai :) akivaizdžiai įvykdė nusikaltimą, apibrėžtą 169 BK straipsnyje.