.

2012 m. gruodžio 12 d.

Ką apie LLRA ir Konstituciją pasakys teismas?

Nuosekliai kreipiuosi į administracinį teismą, prašydamas, kad pagaliau būtų įvykdytas Konstitucijos nurodymas panaikinti įgaliojimus šiurkščiai Seimo rinkimų įstatymą pažeidusiems seimūnams.

Kaip ir žadėjau, kreipiuosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymą netenkinti mano prašymo panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių mandatus.

Mano ligšiolinė asmeninė patirtis leidžia teigti, kad ne tik VRK, Seimas ir Vyriausybė, bet ir Lietuvos teismai spjauna į Konstituciją ir įstatymus, priiminėdami sprendimus, skirtus teisinio nihilizmo ir akivaizdžios diskriminacijos įteisinimui.

Nesitiki, kad koks nors Lietuvos teismas išdrįstų taikyti Lietuvos įstatymus ar konstituciją Lenkijos akivaizdžiai palaikomai LLRA. Tačiau juk negali kaltinti teismų, jog jie nevykdo teisingumo, jei į juos niekas nesikreipia.:-)

Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašantis įpareigoti VRK panaikinti pagal LLRA sąrašą išrinktų seimūnų įgaliojimus

Giedrius Šarkanas


Vilniaus apygardos administraciniam teismui


Ieškovas
Giedrius Šarkanas

Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Gynėjų g. 8, LT-01109 Vilnius

Tretieji asmenys
Nežinomi


SKUNDAS

DĖL VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS PIRMININKO NUTARIMO
NETENKINTI MANO PRAŠYMO PANAIKINTI PAGAL LENKŲ RINKIMŲ AKCIJOS
SĄRAŠĄ IŠRINKTŲ SEIMO NARIŲ MANDATUS
IR KREIPTIS Į PROKURATŪRĄ SU PRAŠYMU PRADĖTI
IKITEISMINĮ TYRIMĄ DĖL GALIMO SUKČIAVIMO

Vilnius
2012-12-12


2012 m. lapkričio 19 d. kreipiausi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK) prašydamas panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos (toliau – LLRA) sąrašą išrinktų Seimo narių mandatus ir kreiptis į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo nuslepiant mano nuomone akivaizdų LLRA koalicijos su Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansu faktą ir tuo būdu galimai neteisėtai gaunant Seimo narių mandatų neįvykdžius didesnio surinktų balsų reikalavimo koalicijoms.

Vyriausioji rinkimų komisija teisino savo atsisakymą reaguoti į mano prašymą tuo, kad LLRA, Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansas nevykdė Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų

Neteko girdėti, kad VRK būtų bent svarsčiusi mano prašymą. Vienintelis atsakas, kurį neseniai gavau – VRK pirmininko Zenono Vaigausko laiškas „DĖL JŪSŲ PRAŠYMO“, kuriuo Vaigauskas informavo mane, kad mano prašymo netenkins, kaip priežastį nurodydamas: „Pagal rinkimų įstatymus, koalicijos sąrašas sudaromas kelioms (dviem ir daugiau) politinėms partijoms sujungiant jų jau iškeltus kandidatų sąrašus į vieną sąrašą (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnis „Kandidatų sąrašų sujungimas“). Pagal įstatymą politinė partija iškelia savo kandidatų sąrašą, kuris registruojamas VRK, ir po to norinčios sudaryti koaliciją partijos paskelbia apjungiančios savo sąrašus ir šį koalicinį sąrašą registruoja VRK. Ir tik tokiam sąrašui taikomas 7 procentų rinkimų slenkstis“.

Tačiau akivaizdu, kad 2012 m. Seimo rinkimuose Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija su Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansu dalyvavo jungtiniu sąrašu, tiktai nesiregistravo kaip koalicija – nuslėpdamos partijų sąrašų sujungimo faktą – ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos – LLRA – sąrašas. Tuo tarpu Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnis numato būtinas procedūras kelių partijų kandidatų sąrašų jungimuisi.

43 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis “koalicija” ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.


Taigi norėdamos sujungti kandidatų sąrašus, partijos turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimą, sumokėti užstatą ir į galutinio sąrašo pavadinimą įtraukti žodį „koalicija“. Akivaizdu, kad LLRA, Lietuvos liaudies partija ir Rusų aljansas nevykdė šios procedūros ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos – LLRA – sąrašas, tuo šiurkščiai pažeisdamos Įstatymo 43 straipsnį. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnis numato koaliciniams sąrašams didesnį gautų balsų slenkstį: jungtinis sąrašas „gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. Kadangi LLRA sąrašas surinko tik 5,83 procento rinkėjų balsų, akivaizdu, kad nebūtų gavęs mandatų, jei būtų dalyvavęs pagal Seimo rinkimų įstatyme numatytas procedūras. Noriu pastebėti, kad sujungdamos savo sąrašus, partijos sujungia savo administracinius aparatus, žmoniškuosius ir kitokius resursus, taip įgydamos pranašumą prieš tas partijas, kurios rinkimuose dalyvauja po vieną. Būtent todėl koalicijoms numatyta aukštesnė – 7 procentų – kartelė. Dėl to koalicijos fakto nuslėpimas laikytinas neteisėto pranašumo prieš kitus rinkimų kampanijos dalyvius įgijimu sukčiaujant ir tirtinas Baudžiamojo kodekso prasme.

LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis savo viešame pareiškime teigė: „Į šiuos rinkimus mes žengėme kartu su Rusų aljansu ir Lietuvos liaudies partija. Kartu mes įveikėme 5 proc. patekimo į seimą barjerą. [...] Būtų nuostabu, jei vienas seimo nario mandatas atitektų mūsų koalicijos sąjungininkų atstovui [...] Bet kuriuo atveju mūsų koalicijos sąjungininkai seime turės savo narį“. (Šaltinis: straipsnis www.delfi.lt – R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas.) Taigi LLRA sąrašo lyderis suvokė ir vadino savo sąrašą koalicija, tačiau piktybiškai to neįformino pagal Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus.

Aukščiau cituotas VRK pirmininko argumentas, teisinantis 7 procentų rinkimų slenksčio netaikymą tuo faktu, kad jungtinį sąrašą sudariusios partijos oficialiai to neįformino pagal Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus, mano nuomone yra logiškai absurdiškas. Zenonas Vaigauskas teisina savo ir savo vadovaujamos komisijos veiksmus tuo, kad LLRA, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas nevykdė įstatymo reikalavimų, nuslėpdami koalicijos faktą ir neatlikdami įstatyme numatytų procedūrų. Zenonas Vaigauskas dar pastebėjo, kad VRK sprendimas registruoti LLRA sąrašą iki šiol nebuvo skundžiamas bei kad per savivaldybių rinkimus partijos kėlė kitoms partijoms priklausiusius kandidatus.

Mano nuomone, visi VRK pirmininko argumentai teisiškai absurdiški. Tai, kad VRK sprendimų niekas iki šiol neskundė, visiškai nieko nereiškia, ypač tokioje teisiniu nihilizmu, panieka Konstitucijai bei žmogaus teisėms garsėjančioje valstybėje, kaip Lietuvos Respublika. Tai, kad LLRA, Lietuvos liaudies partija bei Rusų aljansas nevykdė įstatymo reikalavimų, nereiškia, kad jiems neturi būti taikoma 7 procentų kartelė. Manau, kad tiek VRK, tiek teismai turėtų vadovautis principu „iš ne teisės teisė neatsiranda“, ir pripažinti, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, kad ir koks akiplėšiškas bebūtų, nesuteikia jungtiniam kandidatų sąrašui teisės į žemesnį slenkstį.

Konstitucijos 63 straipsnyje nustatyta, kad, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta

Konstitucijos 63 straipsnis imperatyviai nurodo, kad „Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai [...] 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas...“. Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“. Vadinasi Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies normos, kaip ir visos kitos Konstitucijoje įtvirtintos teisės normos, privalo būti taikomos tiesiogiai. Kadangi LLRA sąrašą sudarančios partijos šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą ir būtent tuo būdu pasiekė, kad joms būtų taikoma žemesnė rinkimų kartelė, pagal šį sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimai privalo nutrūkti. Kiek suprantu, paaiškėjus šiurkštaus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo faktui, pagal Konstituciją būtent VRK turi anuliuoti pagal LLRA sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus.

Konstitucija man suteikia teisę reikalauti, kad joje nustatytos teisės normos būtų vykdomos

Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas konstitucinis teisinės valstybės principas ir teisinės valstybės siekimo imperatyvas. Vadinasi, konstitucinės, o taip pat ir visos kitos teisės normos yra privalomos visiems, neišskiriant nei Seimo narių, nei Vyriausiosios rinkimų komisijos komisarų. Taip pat ir man Konstitucija garantuoja, jog Lietuvos Respublikos valdžios institucijos bus formuojamos pagal Konstituciją ir įstatymus.

Konstitucijos 55 straipsnyje nustatyta: „Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. [...] Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas“. Taigi Konstitucijoje įtvirtinta mano teisė, kad Seimas bus renkamas lygia rinkimų teise pagal Seimo rinkimų įstatymą. Vadinasi, Konstitucija man suteikia teisę reikalauti, kad Seimo rinkimų įstatymo būtų laikomasi, o paaiškėjus, kad jis buvo šiurkščiai pažeistas, rinkimų įstatymą pažeidę Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus. Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“. Taigi Konstitucija suteikia man teisę ja remtis ginant savo teises, taigi ir teisę siekti gyventi teisinėje valstybėje, kurioje Seimas būtų renkamas pagal Seimo rinkimų įstatymą, o šįjį šiurkščiai pažeidę Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus.

Konstitucija viršesnė už Seimo rinkimų įstatymą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą

Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“ Tai, jog Seimo rinkimų įstatymas nenumato man teisės reikalauti, kad būtų panaikinti šiurkštaus rinkimų įstatymo pažeidimo pasekmėje išrinktų Seimo narių įgaliojimai, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulę, įtvirtinančią mano teisę siekti teisinės valstybės, 6 ir 7 straipsnius, o taip pat 35 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad: „Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Konstitucija draudžia versti mane tapti Seimo nariu ar Prezidentu tam, kad galėčiau įgyvendinti savo konstitucines teises.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais“. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija ir teismai visų pirma turi vadovautis Konstitucija ir joje nustatytomis teisės normomis.

Todėl, atsižvelgiant į visa tai, kas jau pasakyta, ir įgyvendinant Konstitucijos preambulėje nustatytą mano teisę siekti teisinės valstybės, Konstitucijos 6, 7 ir 30 straipsnius, suteikiančius man teisę ginti savo konstitucines teises teisme remiantis Konstitucija, nepriklausomai nuo to, kas nustatyta žemesnės eilės teisės aktuose, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą VRK prievolę savo veikloje vadovautis visų pirma Konstitucija, prašau Teismo:

1) Vadovaujantis Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad Seimo nariai praranda savo įgaliojimus paaiškėjus šiurkštiems rinkimų įstatymo pažeidimams, ir Seimo rinkimų įstatymo 43 bei 89 straipsniais, nustatančiais prievolę jungtiniams partijų sąrašams registruotis bei dalyvauti Seimo rinkimuose kaip koalicijoms ir surinkti 7 procentus rinkėjų balsų, o taip pat remiantis Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi: A) pripažinti, kad nevykdydamos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimų jungtinių partijų sąrašų registravimui, Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą; B) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įvykdyti mano 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą ir panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus arba kitu būdu pasiekti, kad būtų įvykdytas Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies reikalavimas pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą išrinktiems Seimo nariams;

2) Nurodyti prokuratūrai ištirti, ar Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijai, Lietuvos Liaudies Partijai bei Rusų Aljansui nuslepiant akivaizdų koalicijos sudarymo faktą registruojantis 2012 m. Seimo rinkimuose, nebuvo pažeisti atitinkami Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Jei Teismas nuspręstų nesvarstyti šio mano skundo kaip nepriklausančio jo kompetencijai, prašau perduoti šį skundą tam teismui, kurio kompetencijai jis priskirtinas, ar bent informuoti mane, kaip galėčiau realizuoti savo teises, įtvirtintas Konstitucijos preambulėje, 6, 7 bei 30 straipsniuose.

Giedrius Šarkanas

Diskusija

1. Radža2012 12 12 23:17:55

Man labai patiko kelios frazės šitame straipsnyje: „negali kaltinti teismų, jog jie nevykdo teisingumo, jei į juos niekas nesikreipia“ – ir „nesitiki, kad koks nors Lietuvos teismas išdrįstų taikyti Lietuvos įstatymus ar konstituciją..„. Sėkmės

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis