.

2012 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos teismai nenori ginti tautos teisių

Lietuvos teismai nepratę ginti lietuvių teisių. Jei nepriklausai valdžios gaujai, tegali pasikliauti europiniais teismais.

Neseniai gavau Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio nutartį atsisakyti nagrinėti mano prašymą apginti tautos ir mano konstitucines teises į šeimą. Kam dabar rūpi lietuvių teisės?

Vis dėlto, negaliu kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą neišnaudojęs visų galimybių Lietuvos teismuose. Todėl skundžiuosi Vyriausiajam administraciniam teismui.

Kaip jau esu rašęs, naivu būtų tikėtis, kad gražulizme paskendusios katalikiškosios Lietuvos teisėjai vadovautųsi Konstitucija ar žmogaus teisių konvencijomis. Tiesiog kito būdo nėra.

Skundas Vyriausiajam administraciniam teismui

Giedrius Šarkanas

Vyriausiajam administraciniam teismui
per Vilniaus apygardos administracinį teismą

SKUNDAS
2012-12-18
Vilnius

2012 m. lapkričio 9 d. kreipiausi į Vilniaus apygardos asministracinį teismą su prašymu imtis priemonių, kad būtų pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, Europos žmogaus teisių konvencijai bei Vaiko teisių konvencijai Civilinio kodekso straipsniai, kuriais draudžiama sudaryti santuokas vienos lyties asmenims bei artimiems giminaičiams ir neleidžiama bendrai įvaikinti ne sutuoktiniams.

Netrukus susipažinau su teisėjo Gintaro Dzedulionio nutartimi nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti.

Lapkričio 23 d. padaviau pataisytą prašymą, perrašęs jį pagal teisėjo rekomendacijas. Konkrečiai prašiau:

„1) Pripažinti, kad Civilinio kodekso 3.7, 3.12 ir 3.17 straipsniai bei 3.210 straipsnio pirmosios trys dalys pažeidžia Tautos ir kiekvieno žmogaus teises, įtvirtintas Konstitucijos preambulėje, 18, 21, 29, 32 ir 38 straipsniuose, Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje bei Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje;

2) Pripažinti, kad Civilinio kodekso 3.7, 3.12 ir 3.17 straipsniai bei 3.210 straipsnio pirmosios trys dalys pažeidžia mano teises, įtvirtintas Konstitucijos preambulėje, 18, 21, 29, 32 ir 38 straipsniuose bei Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje;

3) Panaikinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr.VIII-1864, 3.7, 3.12 ir 3.17 straipsnius bei 3.210 straipsnio pirmąsias tris dalis, kaip prieštaraujančius Konstitucijos preambulei, 18, 21, 29, 32 ir 38 straipsniams, Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniui bei Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsniui ir pažeidžiančius šiuose straipsniuose įtvirtintas Tautos ir mano teises;

4) Tam tikslui prašau kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Civilinio kodekso 3.7, 3.12 ir 3.17 straipsniai bei 3.210 straipsnio pirmosios trys dalys kiekvienas atskirai ir visi kartu neprieštarauja Konstitucijos preambulei, 18, 21, 29, 32 ir 38 straipsniams, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniui bei Vaiko teisių konvencijos 3 straipsniui, perduodant Konstituciniam teismui mano aukščiau pateiktus argumentus.“


Gruodžio 12 d. susipažinau su G. Dzedulionio 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkinti mano prašymo. Prašau atšaukti šią nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti mano prašymą arba perduoti jį tam teismui, kurio kompetencijai jis priskirtinas.

Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad savo pataisytame prašyme nurodžiau kaip atsakovą Lietuvos Respublikos Seimą, kaip patvirtinusią Civilinį kodeksą instituciją, tiktai nuosekliai vykdydamas G.Dzedulionio nurodymus taisyti prašymą ir jį įforminti kaip ieškinį. Jei neteisingai nurodžiau atsakovą, prašau Teismo, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, pašalinti šį trūkumą.

Lietuvos Respublikos konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija garantuoja mano teisę ginti savo konstitucines ir Konvencijoje nustatytas teises teisme

Noriu pastebėti, kad Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis nustato: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. 6 straipsnis įtvirtina: „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“. 30 straipsnio 1 dalis numato: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“. Taigi jeigu įstatymas pažeidžia mano konstitucines teises, jis yra priešingas Konstitucijai ir todėl negalioja. O aš turiu teisę ginti savo konstitucines teises teisme ir, remdamasis Konstitucija, reikalauti, kad mano teises pažeidžiantis įstatymas ar jo dalis nustotų galioti.

Taip pat ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į pagarbą žmogaus šeimos gyvenimui, o Konvencijos 13 straipsnyje nustatyta: „Kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, buvo pažeistos, turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys“.

G.Dzedulionis savo nutartyje nurodė, kad „prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl nurodytų Civilinio kodekso straipsnių teisėtumo, pareiškėjas galėtų reikšti tik individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, t.y. nagrinėjant individualią bylą pagal pareiškėjo skundą, prašant bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstiucinį Teismą dėl norminio akto, kuris turėtų būti taikomas tokioje byloje, teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d. ABTĮ 4 str. 2 d.). Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo“.

Noriu pastebėti, kad pasinaudojau šia teisėjo nurodyta galimybe. Savo pataisytame prašyme prašau pripažinti, kad ginčijami Civilinio kodekso straipsniai pažeidžia ne tik Tautos (mano subjektyvia nuomone, nepalyginamai svarbesnės už mano asmenį), bet ir mano prigimtines teises, ir tokiu būdu juos panaikinti (pripažįstant prieštaraujančiais Konstitucijai bei Europos žmogaus teisių konvencijai). Jei teisėjas nusprendė, kad Konstitucijoje kaip suvereniteto savininkės minimos Tautos teisių Lietuvos teismai negina – atmesdamas vieną iš mano prašymo sudėtinių dalių – tai, mano nuomone, nesuteikia pagrindo atsisakyti ginti ir mano teises.

Su šeima susijusios teisės yra socialinės

Akivaizdu, kad mano teisė į šeimos gyvenimą ir su ja susijusios kitos teisės yra priklausomos nuo kitų žmonių. Aš negaliu jų realizuoti vienas, be kitų asmenų dalyvavimo. Negaliu vienas prašyti registruoti santuokos ar įsivaikinti vaikų su kitu vyru ar savo pusesere. Kitaip sakant, dėl su santuoka ir įvaikinimu susijusių teisių socialinės specifikos aš negaliu pasinaudoti standartine procedūra – kreipdamasis į valstybinio administravimo subjektą prašydamas realizuoti savo teisę, nepaisydamas to, kad jos įgyvendinimas apribotas įstatymu, ir po to skųsti atsisakymą teisme ir prašyti teismo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti mano teises pažeidžiančio įstatymo konstitucingumą. Galėčiau tai daryti tik kartu su asmeniu, su kuriuo jau susitariau siekti bendrai gyventi, sukurti šeimą ir įsivaikinti bendrų vaikų.

Tačiau galiojantis Civilinis kodeksas imperatyviai draudžia sudaryti santuoką su tos pačios lyties asmeniu ar artimu giminaičiu ir bendrai įsivaikinti ne sutuoktiniams. Bendras gyvenimas, santuoka, vaikai yra vieni svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime, reikalaujantys keisti gyvenimo būdą, atitinkamai įsidarbinti, įsigyti tinkamą būstą. Todėl, kol nepanaikinti mano teisę į šeimos gyvenimą ribojantys Civilinio kodekso straipsniai, aš iš principo negaliu su žmogumi, su kuriuo tikiuosi sukurti šeimą, netgi pradėti aptarinėti bendro gyvenimo galimybių, jau nekalbant apie detalų planavimą. Siūlyti vyriškos lyties asmeniui ar artimam giminaičiui sudaryti santuoką ir bendrai įsivaikinti, kai tai draudžiama įstatymu, būtų mažiausiai negarbinga.

Teisinio nihilizmo atmosfera Lietuvoje įbaugino daugumą žmonių, kurių pažiūros nesutampa su Katalikų bažnyčios ideologija

Noriu pastebėti, kad dažnai pastebima Lietuvos teisėsaugos praktika ignoruoti Lietuvos Konstituciją, įstatymus bei galiojančias tarptautines konvencijas privedė prie lietuvių nepasitikėjimo teismais (šaltinis: www.15min.lt, Apklausa: liepą smuko visuomenės pasitikėjimas prokuratūra ir teismais), baimės dėl savo teisinio, socialinio ar netgi fizinio saugumo.

Su Katalikų bažnyčios šeimos samprata nesutinkantiesiems ar tiesiog nesusirandantiesiems ne artimo giminaičio ar kitos lyties gyvenimo draugo žmonėms dažnai netiesiogiai ar netgi tiesiogiai grasinama. Su gėjų teises palaikančių eitynių dalyviais jau bandė fiziškai susidoroti netgi du Seimo nariai – ir neteko girdėti, kad nors vienas būtų buvęs patrauktas atsakomybėn. Vienas iš jų – Petras Gražulis – tapo Seimo etikos ir procedūrų komisijos nariu, taigi neapykantos homoseksualams kurstymas ir bandymas fiziškai susidoroti su taikių eitynių dalyviais laikomi etišku elgesiu LR Seime. 2012 m. Seimo rinkimų metu gražulizmas buvo deklaruojamas kaip normali politinės programos dalis (šaltinis: www.delfi.lt, Pederastais rinkėjus gąsdinantis J.Panka: man „pederastas“ – normalus žodis, kaip „astronomija“).

Viešasis diskursas užverstas paslėptais grasinimais nepraktikuojantiesiems Katalikų bažnyčios šeimos sampratos, o teisėsauga nepajėgia tam paspriešinti, matomai, nelabai ir stengiasi. Kiek suprantu, Lietuvos policija 2012 m. spalio 6 d. prie Nacionalinio dramos teatro vykusios smurtinės katalikų protesto akcijos metu netgi nemėgino ginti į spektaklį taikiai ėjusių žiūrovų nuo katalikų mėtytų kiaušinių ir kitokio fizinio smurto. (Šaltinis: www.delfi.lt – N.Vasiliauskaitė. „Na taip, įstatymai pažeidinėjami. Tai ką?“.) Taigi Katalikų bažnyčios ideologinių prisakymų nevykdantys žmonės turi pagrindo bijoti psichologinio ar fizinio susidorojimo ir nesitikėti, kad Lietuvos teismai gins jų teises. Kiek galima spręsti iš statistikos, nepakantumu norintiems gyventi kitaip persismelkusioje aplinkoje gyvenantys nekatalikiškai jaučiantys lietuviai labiau linkę nusižudyti, nei kreiptis į teismus. Tarp jaunimo netrūksta atvejų, kai kariamasi ir dviese.

Todėl iš mano pusės būtų ypač neetiška, netgi susitarus tuoktis, bendrai gyventi ir įsivaikinti su vyru ar artimu giminaičiu, įkalbinėti jį ar ją kartu kreiptis į valstybės administracijos subjektus prašant registruoti santuoką ar/ir leisti bendrai įsivaikinti. Jei apie tokį kreipimąsi sužinotų tokio asmens aplinka, kiltų didelė rizika jo karjerai ir socialiniam gyvenimui, galbūt iškiltų netgi fizinio susidorojimo pavojus. Esant dabartinei nepakantumo ir teisinio nihilizmo padėčiai Lietuvoje, ryžtis rizikuoti viešai atskleisti savo nekatalikišką požiūrį į šeimos gyvenimą vardan miglotos perspektyvos apginti savo prigimtines teises neatrodo protinga. Jokiu būdu nesutikčiau, kad artimas žmogus šitaip rizikuotų.

Dėl šių priežasčių tiesioginis prašymas teismui imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas mano (kaip ir man artimų žmonių bei visų tautiečių) prigimtines teises pažeidžiančių Civilinio kodekso straipsnių galiojimas, yra vienintelis man prieinamas būdas ginti teisme savo konstitucines bei Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas teises į šeimos gyvenimą. Jei, nepaisant to, kažkuris įstatymas ar įstatymai neleidžia Lietuvos teismams ginti šios mano prigimtinės teisės, prašau nepaisyti su Konstitucijos 6, 7 ir 30 straipsniais nesuderinamų draudimų, kaip prieštaraujančių Konstitucijai.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, o taip pat į mano prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui išdėstytus argumentus ir vadovaujantis Konstitucijos preambule, 6, 7, 29 ir 30 straipsniais, o taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi,

Prašau įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti mano 2012 m. lapkričio 23 d. prašymą, visa apimtimi ar bent jau su mano asmeninių teisių pažeidimu susijusia dalimi, jei reikia, pakeičiant atsakovą;

Jei Teismas nuspręstų, kad mano prašymas neteismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašau perduoti mano prašymą tam teismui, kurio kompetencijai jis (ar bent su mano asmeninėmis teisėmis susijusi prašymo dalis) priskirtinas arba bent jau nurodyti tokį Lietuvos teismą;

Jei Teismas nuspręstų, kad toks, koks yra (mano vieno, neįtraukiant kitų asmenų, kuriems dalyvavimas tokiame procese galėtų pakenkti), mano prašymas nenagrinėtinas Lietuvos teismuose netgi ta dalimi, kiek tai liečia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 ir 13 straipsniuose garantuojamas mano asmenines teises į šeimos gyvenimą ir jų teisminę gynybą, prašau aiškiai suformuluoti tokį nutarimą.

Giedrius Šarkanas

Diskusija

2. Giedrius2012 12 18 15:46:58

Viskas netobula, tačiau akivaizdu, kad lietuviai savo ir savo tautos teises gali apginti nebent europiniuose teismuose.
Žinoma, jei tu žydas, lenkas ar čigonas, – gali bandyti laimę ir Lietuvoje.

1. Mycė2012 12 18 15:35:41

Ar manote, kad bent jau europiniais teismais galima kliautis?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis