.

2012 m. gruodžio 20 d.

Katalikų bažnyčia suka uodegą

Katalikų šventikai nesiteikė parodyti policijos tyrėjui Lietuvos paaukojimo Šiluvoje Šv. M. Marijai akto. Ir nieko keisto – juk Katalikų bažnyčiai Baudžiamasis kodeksas negalioja dabartinėje „Lietuvos Respublikoje“.

Jau praėjo daugiau, kaip 3 mėnesiai nuo tada, kai kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas tirti gėdingąjį Lietuvos paaukojimo „Šv. M. Marijai“ aktą.

Kaip giriasi patys katalikai, „1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. M. Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas“.

Ilgai siuntinėjo prokurorai mano prašymą tarpusavyje, kol galų gale jo atsikratė – perduodami Raseinių policijai.

Didelei mano nuostabai, policijos tyrėjas rimtai bandė pamatyti garsųjį Šiluvos aktą. Žinoma, katalikų šventikai pasiuntė jį, kaip yra įpratę elgtis su paprastai jiems į užpakalį lendančia Lietuvos teisėsauga.:-)

Pasiųstam policijos tyrėjui teliko atsikalbinėjimai

Toliau – Raseinių policijos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl „Lietuvos paaukojimo“ akto.

Turiu pasakyti, kad šį kartą pilnai suprantu Katalikų bažnyčios ir jos agentų policijoje (pavyzdžiui, policijos kapelionų) išsigandusį tyrėją. Bandymas rimtai vykdyti tyrimą dėl Katalikų bažnyčios nusikaltimų reikštų neišvengiamą bet kurio Lietuvos policininko ar prokuroro karjeros pabaigą.

Turbūt panašiai baigtųsi ir kiekvienam teisėsaugininkui, išdrįsusiam iškelti baudžiamąją bylą jau pavargusiam, bet vis dar dantingam Vytautui Landsbergiui.

Policijos sprendimo tekstas

Policijos sprendimo tekstas

Taigi, nors Katalikų bažnyčios gausios interneto svetainės dar ir šiandien sutartinai teigia, kad „paaukojimo aktas“ saugomas Šiluvoje, klebonas Erastas Murauskas pareiškė, kad nėra susipažinęs su jo turiniu.

Aš labiau linkęs tikėti oficialiais katalikų tinklalapiais, o ne Šiluvos klebonu. Manau, kad, jei taip nelįstų klebonams į užpakalį, prokuratūra tikrai pradėtų aiškintis, ar tik čia nebuvo pažeistas Baudžiamojo kodekso 231 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už trukdymą tyrimui.

Skundas Šiaulių prokuratūrai

Taigi tenka iš pradžių skųstis prokurorams. Žinoma, papildomai prašau išsiaiškinti Šiluvos akto neatsiradimo aplinkybes Baudžiamojo kodekso prasme.

Giedrius Šarkanas

Šiaulių apygardos prokuratūros
Šiaulių apylinkės prokuratūrai

SKUNDAS
2012-12-20
Vilnius

2012 m. rugsėjo 7 d. kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo padarymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 bei 123 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos ir galimo Laikinojo pagrindinio įstatymo 1 bei 2 straipsnių pažeidimo, 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje paaukojant Lietuvą katalikų dievybei „Švenčiausiajai Mergelei Marijai“, taip pat imtis priemonių, kad būtų kuo greičiau sustabdytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3 bei 7 straipsniams galimai šiurkščiai prieštaraujančio Lietuvos paaukojimo akto galiojimas.

2012 m. gruodžio 17 d. susipažinau su Raseinių rajono policijos komisariato sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašymo pagrindu, priversti Katalikų bažnyčios atstovus pateikti „Lietuvos paaukojimo aktą“ ir pasiekti, kad būtų sustabdytas jo galiojimas.

Sprendimą priėmęs KPS tyrėjas Arvydas Jarmalavičius grindė savo sprendimą tuo, kad Katalikų bažnyčios atstovai nesiteikė pateikti jam „paaukojimo akto“ susipažinimui. Kaip nurodžiau savo prašyme, pati Katalikų bažnyčia giriasi, kad jis saugomas Šiluvoje; kitas jo, kaip tarptautinės sutarties, egzempliorius laikomas Vatikane. Teko girdėti, kad „paaukojimo aktas“ Šiluvoje viešai demonstruojamas atlaidų metu. Sunku patikėti, kad Šiluvos parapijos klebonas iš tikrųjų galėtų būti su juo nesusipažinęs, o gausios Katalikų bažnyčios interneto svetainės, teigiančios, kad aktas saugomas Šiluvoje, taip akiplėšiškai meluotų.

Prašau pasiekti, kad Katalikų bažnyčia pateiktų kurį nors šio galimai nusikalstamo akto egzempliorių, o teisingumo vykdymui trukdantys Katalikų bažnyčios atstovai atsakytų pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnį.

Kitas policijos tyrėjo argumentas buvo tai, kad tokie ir panašūs aktai yra įprastinė ir plačiai taikoma Katalikų Bažnyčios religinė praktika, kad „paaukojimo aktas“ yra simbolinis religinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių visuomenės socialiniame ir politiniame gyvenime.

Visiškai nesutinku su tokiu požiūriu. Noriu pastebėti, kad vadinamoji Šv. M. Marija yra grynai katalikų dievybė, kurios kaip tokios nepripažįsta netgi daugelis krikščionių ne katalikų. Kiek galima spręsti iš istorinių liudijimų (Celso), Šv. M. Marija buvo abejotinos moralės (pagal to meto žydų standartus) skalbėja, pagarsėjusi tuo, kad sugyveno su romėnų legionieriumi abejotinos protinės sveikatos (sprendžiant pagal evangelijas) sūnelį, kurio gyvenimas baigėsi pelnyta (pagal to meto romėnų ir žydų teisę) mirties bausme už smurto kurstymą bei Jeruzalės šventyklos išniekinimą. Šv. M. Marijos vardu Lietuvos istorijoje buvo įvykdyta daug nusikaltimų prieš lietuvių tautą ir tikėjimą: pradedant ją atstovavusio Kryžiuočių ordino žiaurumais ir baigiant lietuviečių deginimais už nesutikimą atsisakyti Lietuvos dievų. Todėl mano šalies paaukojimas tokiai neapykantą ir smurtą prieš lietuvius įkūnijančiai veikėjai skaudžiai įžeidžia mane ir daugumą lietuvių ne katalikų bei ko gero ir didelę dalį save formaliai vadinančiųjų katalikais.

Noriu priminti, kad Šiluvos paaukojimo aktas buvo sudarytas ir pasirašytas tarptautinės sutarties forma tarp tuometinio Lietuvos valstybės vadovo ir Katalikų bažnyčios Lietuvos padalinio vadovo ir todėl akivaizdžiai yra teisines pasekmes turintis aktas, akivaizdžiai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, o taip pat 1, 2, 3 bei 7 straipsniams.

Policijos tyrėjas mėgino argumentuoti, kad V.Landsbergis turėjo teisę paaukoti Lietuvą Šv. M. Marijai remdamasis tikėjimo ir religijos laisvę įtvirtinančiu Konstitucijos 26 straipsniu. Tačiau A.Jarmalavičius užmiršo Konstitucijos 27 straipsnį, pagal kurį: „Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas“. Kitaip sakant, katalikų tikėjimas nesuteikia jiems teisės tyčiotis iš manęs ir Lietuvos valstybės pažeidinėjant LR Konstituciją. Policijos tyrėjas kažkodėl visiškai užmiršo Konstitucijos 43 straipsnį, pagal kurį: „Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Kitaip sakant, jokia religinė organizacija negali užgrobti Tautai priklausančių suverenių galių ir aukoti Lietuvos savo dievybėms, tuo labiau tarptautinių sutarčių forma. V.Landsbergio religinė priklausomybė nesuteikė jam teisės nesilaikyti Laikinojo pagrindinio įstatymo.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas parašyta čia ir mano prašyme Generalinei prokuratūrai ir vadovaujantis Konstitucijos preambule, 1, 2, 3, 7, 27, 29, ir 43 straipsniais, o taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118, 123 bei 231 straipsniais ir LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašau:

1) Priversti Katalikų bažnyčią pateikti 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje pasirašytą Lietuvos paaukojimo aktą Šv. M. Marijai ir pasiekti, kad būtų sustabdytas šio akivaizdžiai Konstitucijai prieštaujančio akto galiojimas;

2) Pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašymo Generalinei prokuratūrai pagrindu;

3) Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos Katalikų bažnyčios atstovams nepateikiant „paaukojimo akto“ policijos tyrėjui.

Giedrius Šarkanas

Aišku, naivu tikėtis, kad kas nors ryžtųsi šokti prieš riebius klebonų užpakalius.

Bet aišku viena – Šiluvos aktas savo forma iš principo niekuo nesiskiria nuo Molotovo – Ribentropo pakto slaptųjų protokolų, tiek, kad Stalinui Lietuvą paaukojęs Hitleris nepažeidė Vokietijos konstitucijos.

Ir protokolai tebuvo simbolinis susitarimas, neturėjęs jokios praktinės teisinės galios. Niekas nesirėmė slaptaisiais protokolais, kaip teisiškai galiojančiais aktais.

Kaip ir protokolai, Šiluvos aktas jau suvaidino didžiulį praktinį vaidmenį. Spjaunant į Konstitucijos 43 straipsnį, visą Lietuvos valstybę, jos valdžios organus, policiją, kariuomenę, mokyklas užtvindė katalikų patarėjai, kapelionai ir katechetai, išstūmę iš Lietuvos lietuvybę ir jau dabar panardinę mūsų tautą į kur kas didesnį šūdą, nei Stalinas su Hitleriu.

Todėl, nepanaikinus niekšingojo Lietuvos paaukojimo (faktiškai Katalikų bažnyčiai) akto, visi virkavimai dėl Molotovo – Ribentropo pakto tampa apgailėtina veidmainyste, eiliniu bandymu pridengti dabarties nusikaltimus stūgavimais apie praeitį.

Diskusija

8. Donatas2013 01 14 10:15:24

Konstitucija sako, Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Taigi toks aktas yra antikonstituciškas

7. Remigijus2013 01 11 11:41:47

Krikscioniai vadina save nuskriaustais, kai tarybiniais metais, jie buvo persekiojami uz propaganda pries tarybu valdzia. bet siais laikais jie daro ta pati, baznycia tapo nuo mokyklos prievole. turi lankyti, turi gauti visus patepimus sakramentus kitaip greitu nei laidos, nei vesti kaip zmogus galesi ir parodo tave kaip koki suni.

6. Giedrius2012 12 20 21:36:46

Na negali ginčytis, „broliams“ tikrai pagerėjo gyvenimas kaip reikiant:)))

5. B.Inokentijos2012 12 20 20:22:15

Tai buvo tikimasi antgamtinės globos iš Marijos? Tikrai gyvenimas nuo 91 m. Lietuvoj ryškiai pagerėjo, oi kaip pagerėjo, vadinasi, aktas pasekmių visuomenės gyvenimui turi

4. Giedrius2012 12 20 20:00:20

Ačiū už informaciją. Stengsiuos panaudoti geram tikslui:)

3. Artūras Gotautas2012 12 20 18:23:52

://www.siluva.lt/files/ Image/1saka/popiezius02d .jpg

2. Artūras Gotautas2012 12 20 11:45:22

Atsiklaupęs pabučiavo protėvių Šventą duobėtąjį akmenį kieme, pabučiavo duobėtąjį akmenį už altoriaus ir atsigėrė vandens iš šulinio, kurio iškasymas pataikytas ant Gyvybės senojo Šaltinio atšakos..
Pasakė atlikau, ką norėjau atlikti, o dabar pakalbėsiu su „žmonėmis“..

1. Artūras Gotautas2012 12 20 11:42:43

Asmeniškai pats esu matęs šį aktą, net keletą kartų.
Per Šiluvos atlaidus jis būdavo rodomas žmonėms, kaip ir daugelis kitų visokių „aktų“,„paaukojimų“,„palaiminimų“.La ikomas už stiklo koplytėlėje su visais kitais viešais dokumentais esančioje už bažnyčios pastato.
Šiais metais nevažiavau į Šiluvą, tad nežinau dabartinės situacijos.Šiaip daug žmonių fotografuodavo viską, tad ne išimtis ir pačio akto nufotografavimas..Man labai įdomu kai įvažiuojant į Šiluvą, per atlaidus yra registruojami automobilių numeriai į kažkokią neaiškią duomenų bazę..Tyčia įvažiuodavau per tris skirtingus įvažiavimus ir visur stovėdavo po vieną žmogų su „papkę“ ir užrašydavo automobilių valstybinius numerius.Nors ir lietus, ar liūtis stovi su lietpalčiais ir skėčiais, registruoja kiekvieną..
Kiek klausiau, tiek atsakymo negavau, vis skirtingai aiškina kiekvienas..
Kaip buvo Jonas Paulius II apsilankęs Šiluvoje, jis tik trys veiksmus atliko: Atsiklaupęs pabučiavo protėvių Šventą duobėtąjį a...

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis