.

2013 m. sausio 14 d.

Po mėšlą kapstantis

Toliau siekiu, kad būtų panaikinti pagal Lenkų rinkimų akcijos sąrašą išrinktų seimūnų įgaliojimai. Kreipiuosi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Tik kad Lietuvoje šuns balsas į dangų neina.

Sunku buvo neatkreipti dėmesio į užsitęsusį teismų ir Seimo šūdinėjimąsi, kurie balsus per Seimo rinkimus pirkę ar kitaip sukčiavę seimūnai turi prarasti savo mandatus, o kurie ne.

Atrodo, kad viskas aišku – pagal Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalį šiurkščiai pažeidusiųjų rinkimų įstatymą įgaliojimai nutrūksta. Tačiau toli gražu – pagal Seimo rinkimų įstatymą, rinkimų metu sukčiavę seimūnai yra visiškai saugūs: grėsmė jų vietai prie lovio gali iškilti tik tuo atveju, jei Prezidentas ar Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po rinkimų rezultatų paskelbimo kreipsis į Konstitucinį teismą.

Dar daugiau, vien tik Konstitucinio teismo nutarimo apie šiurkštų rinkimų įstatymo pažeidimą neužtenka. Galutinį sprendimą priima tas pats Seimas, eilinį kartą spjovęs į Konstituciją ir pan. blevyzgas ir akiplėšiškai pasiskelbęs (Seimo rinkimų įstatymą, kaip ir visus kitus, priima tie patys seimūnai) savo paties teisėju.

Taigi seimūnai gali ne tik nevaržomi finansuotis savo partijas valstybės biudžeto milijonais, bet ir ramia širdimi pirkti balsus, sukčiauti, klastoti ir pan. rinkimų metu. Net jei viskas greitai paaiškės ir Prezidentas vis dėlto kreipsis į Konstitucinį teismą, ir tada Seimo draugeliai nepaliks bėdoje. O jei nusikaltimai paaiškės tik ketvirtą dieną po rinkimų rezultatų paskelbimo, vidurinį pirštą nepatenkintai liaudžiai bus galima parodyti jau visiškai atsipalaidavus.

Būtent taip atsitiko ir Lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Liaudies partijos bei Rusų aljanso atveju. Gudriai kuriam laikui nuslėpę koalicijos faktą ir patekę į Seimą, nors nesurinko koalicijoms privalomų 7 procentų balsų, apsukruoliai dabar jau gali ramiai juoktis iš mūsų ir girtis visam pasauliui apie savo koalicijos pergalę durnių šalyje.

Na o aš, kaip ir pažadėjau, toliau beviltiškai rašinėju pastaruoju metu vis didesnį šleikštulį man keliantiems atvirai spjaunantiems į įstatymus ir Konstituciją Lietuvos teismams.

Vilniaus administracinis teismas pagarba teisei nenustebino

Kaip jau rašiau, kreipiausi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas vykdyti Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies nurodymus ir panaikinti koalicijos faktą nuslėpusios LLRA sąrašo seimūnų įgaliojimus. Taip pat jau skelbiau savo skundą dėl neigiamo Zenono Vaigausko atsakymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Toliau – administracinio teismo teisėjos nutartis nepriimti mano skundo. Verta atkreipti dėmesį, kad teisėja, nors pati citavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą (pažymėta 2 puslapyje), pagal kurį Vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija skundams dėl VRK veiksmų ar neveikimo, vėliau nusprendė, kad mano skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (žr. 3 p.).

Ką jau bekalbėti apie mano konstitucinę teisę skųsti valdžios įstaigų veiksmus teismui (žr 3 p.).

Taigi, ką daryti perskaičius tokiais argumentais pagrįstą nutartį – juoktis ar verkti? Pažiūrėsime, ką pasakys Vyriausiasis administracinis teismas.

Skundas Vyriausiajam administraciniam teismui

Kai kuriose vietose pakartojau tuos pačius argumentus, kuriais rėmiausi savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kuo toliau, tuo labiau tingisi kurpti skundus – nėra malonu apsimetinėti, jog iš tikrųjų tikiu, kad Lietuvos (ir ypač Vilniaus) teismai nededa ant Konstitucijos ir panašių tuščiais simboliais virtusių rašinėlių.

Giedrius Šarkanas


Vyriausiajam administraciniam teismui
Per Vilniaus apygardos administracinį teismą


ATSKIRASIS SKUNDAS

DĖL VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO
NUTARTIES ATSISAKYTI PRIIMTI MANO SKUNDĄ DĖL
DĖL VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS PIRMININKO NUTARIMO
NETENKINTI MANO PRAŠYMO PANAIKINTI PAGAL
LIETUVOS LENKŲ RINKIMŲ AKCIJOS SĄRAŠĄ
IŠRINKTŲ SEIMO NARIŲ MANDATUS
IR KREIPTIS Į PROKURATŪRĄ SU PRAŠYMU PRADĖTI
IKITEISMINĮ TYRIMĄ DĖL GALIMO SUKČIAVIMO

Vilnius
2013-01-14


2012 m. lapkričio 19 d. kreipiausi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK) prašydamas panaikinti pagal Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos (toliau – LLRA) sąrašą išrinktų Seimo narių mandatus ir kreiptis į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo nuslepiant mano nuomone akivaizdų LLRA koalicijos su Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansu faktą ir tuo būdu galimai neteisėtai gaunant Seimo narių mandatų neįvykdžius didesnio surinktų balsų reikalavimo koalicijoms.

Vienintelis atsakas į mano kreipimąsi buvo VRK pirmininko Zenono Vaigausko laiškas „DĖL JŪSŲ PRAŠYMO“, kuriuo Vaigauskas mane informavo, jog mano prašymo netenkins.

2012 m. gruodžio 12 d. Kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pripažinti, kad LLRA, Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansas šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą ir, vadovaujantis Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalimi, panaikinti pagal LLRA sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimus, o taip pat įpareigoti prokuratūrą pradėti tyrimą dėl galimų Baudžiamojo kodekso pažeidimų.

2013 m. sausio 8 d. susipažinau su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Nijolės Sušinskienės nutartimi atsisakyti priimti mano skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Prašau Teismo įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti mano skundą arba perduoti jį tam teismui, kurio kompetencijai jis priskirtinas. Jei mano skundas teismingas Vyriausiajam administraciniam teismui, kaip aukščiausiajai instancijai byloms pagal skundus dėl VRK veiksmų ar neveikimo, prašau Teismo jį svarstyti ir patenkinti.

Vyriausioji rinkimų komisija teisino savo atsisakymą reaguoti į mano prašymą tuo, kad LLRA, Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansas nevykdė Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų

Neteko girdėti, kad VRK būtų bent svarsčiusi mano prašymą. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas savo laišku „DĖL JŪSŲ PRAŠYMO“ tiktai informavo mane, kad mano prašymo netenkins, kaip priežastį nurodydamas: „Pagal rinkimų įstatymus, koalicijos sąrašas sudaromas kelioms (dviem ir daugiau) politinėms partijoms sujungiant jų jau iškeltus kandidatų sąrašus į vieną sąrašą (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnis „Kandidatų sąrašų sujungimas“). Pagal įstatymą politinė partija iškelia savo kandidatų sąrašą, kuris registruojamas VRK, ir po to norinčios sudaryti koaliciją partijos paskelbia apjungiančios savo sąrašus ir šį koalicinį sąrašą registruoja VRK. Ir tik tokiam sąrašui taikomas 7 procentų rinkimų slenkstis“.

Tačiau akivaizdu, kad 2012 m. Seimo rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija su Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansu dalyvavo jungtiniu sąrašu, tiktai nesiregistravo kaip koalicija – nuslėpdamos partijų sąrašų sujungimo faktą – ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos – LLRA – sąrašas. Tuo tarpu Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnis numato būtinas procedūras kelių partijų kandidatų sąrašų jungimuisi.

43 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis “koalicija” ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.

Taigi norėdamos sujungti kandidatų sąrašus, partijos turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimą, sumokėti užstatą ir į galutinio sąrašo pavadinimą įtraukti žodį „koalicija“. Akivaizdu, kad LLRA, Lietuvos Liaudies Partija ir Rusų Aljansas nevykdė šios procedūros ir dalyvavo rinkimuose kaip vienos partijos – LLRA – sąrašas, tuo šiurkščiai pažeisdamos Įstatymo 43 straipsnį. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnis numato koaliciniams sąrašams didesnį gautų balsų slenkstį: jungtinis sąrašas „gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų“. Kadangi LLRA sąrašas surinko tik 5,83 procento rinkėjų balsų, akivaizdu, kad nebūtų gavęs mandatų, jei būtų dalyvavęs pagal Seimo rinkimų įstatyme numatytas procedūras. Noriu pastebėti, kad sujungdamos savo sąrašus, partijos sujungia savo administracinius aparatus, žmoniškuosius ir kitokius resursus, taip įgydamos pranašumą prieš tas partijas, kurios rinkimuose dalyvauja po vieną. Būtent todėl koalicijoms numatyta aukštesnė – 7 procentų – kartelė. Dėl to koalicijos fakto nuslėpimas laikytinas neteisėto pranašumo prieš kitus rinkimų kampanijos dalyvius įgijimu sukčiaujant ir tirtinas Baudžiamojo kodekso prasme.

LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis savo viešame pareiškime teigė: „Į šiuos rinkimus mes žengėme kartu su Rusų aljansu ir Lietuvos liaudies partija. Kartu mes įveikėme 5 proc. patekimo į seimą barjerą. [...] Būtų nuostabu, jei vienas seimo nario mandatas atitektų mūsų koalicijos sąjungininkų atstovui [...] Bet kuriuo atveju mūsų koalicijos sąjungininkai seime turės savo narį“. (Šaltinis: straipsnis www.delfi.lt – R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas.) Taigi LLRA sąrašo lyderis suvokė ir vadino savo sąrašą koalicija, tačiau piktybiškai to neįformino pagal Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus.

Aukščiau cituotas VRK pirmininko argumentas, teisinantis 7 procentų rinkimų slenksčio netaikymą tuo faktu, kad jungtinį sąrašą sudariusios partijos oficialiai to neįformino pagal Seimo rinkimų įstatymo 43 straipsnio reikalavimus, mano nuomone yra logiškai absurdiškas. Zenonas Vaigauskas teisina savo ir savo vadovaujamos komisijos veiksmus tuo, kad LLRA, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas nevykdė įstatymo reikalavimų, nuslėpdami koalicijos faktą ir neatlikdami įstatyme numatytų procedūrų. Zenonas Vaigauskas dar pastebėjo, kad VRK sprendimas registruoti LLRA sąrašą iki šiol nebuvo skundžiamas bei kad per savivaldybių rinkimus partijos kėlė kitoms partijoms priklausiusius kandidatus.

Mano nuomone, visi VRK pirmininko argumentai teisiškai absurdiški. Tai, kad VRK sprendimų niekas iki šiol neskundė, visiškai nieko nereiškia, ypač tokioje teisiniu nihilizmu, panieka Konstitucijai bei žmogaus teisėms garsėjančioje valstybėje, kaip Lietuvos Respublika. Tai, kad LLRA, Lietuvos Liaudies Partija bei Rusų Aljansas nevykdė įstatymo reikalavimų, nereiškia, kad jiems neturi būti taikoma 7 procentų kartelė. Manau, kad tiek VRK, tiek teismai turėtų vadovautis principu „iš ne teisės teisė neatsiranda“ ir pripažinti, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, kad ir koks akiplėšiškas bebūtų, nesuteikia jungtiniam kandidatų sąrašui teisės į žemesnį slenkstį.

Konstitucijos 63 straipsnyje nustatyta, kad, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta

Konstitucijos 63 straipsnis imperatyviai nurodo, kad „Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai [...] 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas...“. Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“. Vadinasi, Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies normos, kaip ir visos kitos Konstitucijoje įtvirtintos teisės normos, privalo būti taikomos tiesiogiai. Kadangi LLRA sąrašą sudarančios partijos šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą ir būtent tuo būdu pasiekė, kad joms būtų taikoma žemesnė rinkimų kartelė, pagal šį sąrašą išrinktų Seimo narių įgaliojimai privalo nutrūkti. Kiek suprantu, paaiškėjus šiurkštaus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo faktui, pagal Konstituciją greičiausiai būtent VRK turi formaliai anuliuoti konkrečių Seimo narių įgaliojimus, sustabdydama jų pažymėjimų galiojimą ar pan.

Seimo rinkimų įstatymo 95 ir 96 straipsniai matomai prieštarauja Konstitucijai

Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalis akivaizdžiai ignoruojama galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme. Tarp 96 straipsnyje išvardintų pagrindų Seimo nario įgaliojimų nutrūkimui nėra Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos dėl šiurkštaus rinkimų įstatymo pažeidimo.

Įstatymo 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta: „1. Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. 2. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui.“

Visų pirma, įstatyme numatytas 3 dienų terminas kreipimuisi į Konstitucinį teismą po oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo arba VRK sprendimo dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Antra, į Konstitucinį teismą gali kreiptis tik Seimas arba Prezidentas. Tai reiškia, kad įstatymas nenumato galimybės nutraukti kad ir akivaizdžiausiai neteisėtai išrinktų Seimo narių įgaliojimus kad ir stambiausio masto klastojimo ar kitokio sukčiavimo rinkimų metu atvejais, jei Prezidentas ar Seimas nespėja ar tiesiog nesiteikia kreiptis į Konstitucinį teismą. Pagaliau, pagal įstatymo 95 straipsnio 4 dalį, „galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas“.

Tuo tarpu Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalyje nenumatytos jokios papildomos sąlygos Seimo nario įgaliojimų nutrūkimui. Šiurkštaus rinkimų įstatymo pažeidimo metu įgaliojimai privalo nutrūkti nepriklausomai nuo kreipimosi į teismą laiko, pareiškėjo ar tuo labiau specialaus Seimo sprendimo. Tai labai logiška ir natūrali norma. Seimo nariai turi imunitetą visam savo kadencijos laikui, netgi dėl sunkių nusikaltimų, todėl Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalis specialiai numato, jog bent jau rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidę(s) Seimo nariai ar narys praranda savo įgaliojimus, pažeidimo faktui paaiškėjus. Akivaizdu, kad Seimo rinkimų įstatymo 95 ir 96 straipsniai šiurkščiai ignoruoja šią svarbią konstitucinę normą.

Nereikia netgi aukštojo išsilavinimo įrodymui, jog Seimo rinkimų įstatymo 95 ir 96 straipsniai ne tik sugriauna Konstitucijos 5 straipsnyje nustatytą valdžių atskyrimo principą, pagal kurį teisingumą vykdo teismai, bet ir įtvirtina visišką valdžioje esančiųjų kontrolę Seimo rinkimų atžvilgiu. Seimo dauguma gali sau leisti kiek tik nori pažeidinėti Seimo rinkimų įstatymą, nes būtent jai priklauso galutinis žodis dėl pažeidinėjimo pasekmių. Kartą paėmusi valdžią, sukčių grupė ar kelios besikeičiančios grupės, pasiskyrusi(os) sau artimus žmones į VRK, faktiškai tampa neprieinama (neprieinamos) teisminei ir pilietinei kontrolei. Valdžioje įsitvirtinę vagys ir kitokie padugnės, faktiškai tapę vieninteliais savo pačių teisėjais, gali ne tik netrukdomai dalintis valstybės biudžetą, bei kitais abejotino konstitucingumo būdais susidarinėti sau išskirtinai palankias sąlygas Seimo rinkimuose, bet ir faktiškai be jokių teisinių pasekmių sukčiauti, klastoti ir kitaip pažeidinėti Konstitucijoje bei Seimo rinkimų įstatyme numatytas rinkimų procedūras.

Todėl Seimo rinkimų įstatymo 95 ir 96 straipsniai (galbūt ir kiti šią Seimo rinkimų sąžiningumo (ne)užtikrinimo tvarką įtvirtinantys teisės aktai) akivaizdžiai pažeidžia: 1) Lietuvos Respublikos valstybinę santvarką kaip demokratinę, 2) tautos suverenitetą, 3) valdžių atskyrimo principą ir 4) tautos bei kiekvieno piliečio teisę efektyviai dalyvauti renkant ir kontroliuojant valdžios institucijas, – įtvirtinančias Konstitucijos normas: preambulę, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 29, 30, 55 ir 63 straipsnius. Kitaip tariant, dabartinio Seimo rinkimų įstatymo 95 ir 96 straipsniai faktiškai yra sugriovę Lietuvos demokratinę konstitucinę santvarką.

Praktinės to pasekmės akivaizdžios. Seimo rinkimų metu ne tik iš valstybės biudžeto begėdiškai finansuojamos valdžioje esančios partijos, bet ir masiškai perkami balsai, neteisėtai agituojama, meluojama ir kitaip sukčiaujama. Piliečiai visiškai pagrįstai pasipiktinę sukčių ir vagių šutvių bastionu tapusiu Seimu ir jo rinkimais, nepasitiki nesugebančiais (ar nenorinčiais) vykdyti teisingumo ir užtikrinti jų konstitucinių teisių teismais.

Lietuvos žmonės nėra tokie kvaili, kad tikėtų, jog Lietuvoje veikia jų interesus atstovaujanti demokratija tik todėl, kad gali įmesti rinkimų biuletenį ar kad taip parašyta Konstitucijos 1 straipsnyje. Nelikus realios demokratijos, Lietuvos valdžia prarado demokratinio proceso sukuriamą legitimumą, taigi Lietuvos valstybė (visiškai teisingai) nebesuvokiama kaip tautos interesus atstovaujanti institucija. Nusivylę antrąja Lietuvos Respublika, iš valdžios lovio nesimaitinantieji lietuviai nebesitiki nei politinio, nei teisminio teisingumo ir tesvajoja kaip kuo greičiau emigruoti. Į tarybinius vis labiau primenančius rinkimus rinkėjus pavyksta patraukti tik su žmonėms svarbių referendumų pagalba. Akivaizdu, kad prie dabartinės padėties susidarymo smarkiai prisidėjo ir Konstituciją ciniškai ignoruojantys Seimo rinkimų įstatymo 95 ir 96 straipsniai, jau nekalbant apie bendrai jaučiamą nepagarbą jei ne pačiam Konstitucijos simboliui, tai joje įtvirtintoms teisės normoms.

Konstitucija man suteikia teisę reikalauti, kad joje nustatytos teisės normos būtų vykdomos

Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas konstitucinis teisinės valstybės principas ir teisinės valstybės siekimo imperatyvas. Vadinasi, konstitucinės, o taip pat ir visos kitos korektiškos teisės normos yra privalomos visiems, neišskiriant nei Seimo narių, nei Vyriausiosios rinkimų komisijos komisarų, nei teisėjų. Taip pat ir man Konstitucija garantuoja, jog Lietuvos Respublikos valdžios institucijos bus formuojamos pagal Konstituciją ir jai neprieštaraujančius įstatymus.

Konstitucijos 55 straipsnyje nustatyta: „Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. [...] Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas“. Taigi Konstitucijoje įtvirtinta mano teisė, kad Seimas bus renkamas lygia rinkimų teise pagal Seimo rinkimų įstatymą. Vadinasi, Konstitucija man suteikia teisę reikalauti, kad konstitucijai neprieštaraujančių Seimo rinkimų įstatymo normų būtų laikomasi, o paaiškėjus, kad šios buvo šiurkščiai pažeistos, rinkimų įstatymą asmeniškai pažeidę bei pagal jį pažeidusios partijos sąrašą išrinkti Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus.

Konstitucijos 5 straipsnyje postuluojama: „Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Vadinasi, aš turiu teisę tikėtis, kada valdžios įstaigos laikysis Konstitucijos bei dirbs ir mano labui, o jei manau, kad jos to nedaro – turiu teisę to reikalauti per teismą.

Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“. Taigi Konstitucija suteikia man teisę ja remtis ginant savo teises, taigi ir teisę siekti gyventi teisinėje valstybėje, kurioje Seimas būtų renkamas pagal Seimo rinkimų įstatymą, o šįjį šiurkščiai pažeidę Seimo nariai prarastų savo įgaliojimus, paaiškėjus įstatymo pažeidimams – nesvarbu ar tai įvyksta prieš rinkimų rezultatų paskelbimą, ar ir jau praėjus kuriam laikui po Seimo narių pažymėjimų įteikimo ar naujo Seimo darbo pradžios. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis byloja: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“.

Taigi Konstitucija man suteikia teisę ginti savo teises, taigi ir teisę gyventi teisinėje valstybėje, kurios įstaigos būtų formuojamos laikantis Konstitucijos ir įstatymų. Turiu teisę reikalauti, kad valdžios įstaigos, tame tarpe ir VRK bei teismai, laikytųsi Konstitucijos ir įstatymų. Prašau Teismo įgyvendinti šias mano konstitucines teises.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nepatenkino mano prašymo svarstant mano skundą vadovautis visų pirma Konstitucija

Nors Vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms dėl VRK veiksmų ar neveikimo, teisėja Nijolė Sušinskienė nutarė, kad mano skundas nėra svarstytinas administracinio proceso tvarka. Teisėja šaltakraujiškai ignoravo mano prašymą atsižvelgti į mano konstitucinę teisę skųsti valstybės valdymo įstaigų veiksmus ar neveikimą teismui. Konkrečiai prašiau: „Jei Teismas nuspręstų nesvarstyti šio mano skundo kaip nepriklausančio jo kompetencijai, prašau perduoti šį skundą tam teismui, kurio kompetencijai jis priskirtinas, ar bent informuoti mane, kaip galėčiau realizuoti savo teises, įtvirtintas Konstitucijos preambulėje, 6, 7 bei 30 straipsniuose.“

Nijolės Sušinskienės žodžiais: „Kadangi pareiškėjo ginčas iš esmės kilęs iš Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012-11-21 rašto Nr. 2-1321(2S.11) «Dėl Jūsų prašymo», kuris pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia, o yra tik informacinio pobūdžio atsakymas į jo prašymą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu“. Toliau teisėja rašė: „Pareiškėjui išaiškintina, jis savo teisę skųsti realizavo, pateikdamas prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis)“.

Taigi teisėja mano konstitucinę teisę ginti savo teises teisme interpretavo kaip viso labo simbolinę galimybę pasiskųsti raštu (šiuo atveju – VRK) be teisės skųsti teismui neadekvatų atsakymą laiškeliu, kuris, teisėjos žodžiais, „pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia“. Akivaizdu, kad atsisakydama tenkinti mano skundą dėl manęs netenkinančio VRK atsakymo ir kartu nurodydama kreipimąsi į tą pačią VRK kaip vienintelį būdą reikalauti, kad būtų įgyvendinamos Konstitucijos preambulėje, 6, 7 ir 30 straipsniuose įtvirtintos mano teisės, teisėja tiesiog atsisakė jas realizuoti.

Todėl, mano supratimu, atsisakydama svarstyti mano skundą, teisėja nesivadovavo Konstitucijos 109 ir 110 straipsniais, nurodančiais teismams vadovautis Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais. Prašau Vyriausiojo administracinio teismo vadovautis Lietuvos Respublikos konstitucija ir įgyvendinti mano konstitucines teises.

Iš kitos pusės, nors teisėja ir paminėjo savo nutartyje, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą Vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija skundams dėl VRK veiksmų ar neveikimo, tačiau tai jai nesutrukdė nutarti, kad skundas dėl (mano nuomone, neadekvataus) VRK pirmininko atsakymo į mano prašymą nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Mano manymu, akivaizdu, jog iš minėtosios teisės normos išplaukia, kad skundai dėl VRK reagavimo į jai oficialiai pareikštus prašymus nagrinėtini būtent administracinio proceso tvarka. Prašau Teismo atsižvelgti į Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nurodyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui svarstyti mano skundą arba nutarti tai daryti pačiam.

Konstitucija viršesnė už Seimo rinkimų įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą ir Administracinių bylų teisenos įstatymą

Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“ Tai, jog Seimo rinkimų įstatymas nenumato man teisės reikalauti, kad būtų vykdoma Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalis ir būtų panaikinti šiurkštaus rinkimų įstatymo pažeidimo pasekmėje išrinktų Seimo narių įgaliojimai, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulę, įtvirtinančią mano teisę siekti teisinės valstybės, 6, 7 ir 30 straipsnius, o taip pat 35 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad: „Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“. Konstitucija draudžia versti mane tapti Seimo nariu ar Prezidentu tam, kad galėčiau įgyvendinti savo konstitucines teises.

Konstitucijos 6 straipsnyje nustatyta: „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais“. Konstitucijos 109 ir 110 straipsniuose įtvirtinta, kad teismai vadovaujasi tik įstatymu ir negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų, Taigi tiek Vyriausioji rinkimų komisija, tiek teismai visų pirma turi vadovautis Konstitucija ir joje nustatytomis teisės normomis: įgyvendinti Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies normą, kad Seimo narių įgaliojimai nutrūksta šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, bei suteikti man galimybę realizuoti Konstitucijos preambulėje, 6, 7 ir 30 straipsniuose įtvirtintą mano teisę siekti, kad ši norma, detalizuojanti, kaip jau pagrindžiau aukščiau, svarbiausius, Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką nustatančius Konstitucijos straipsnius: preambulę, 1, 2, 3, 4, 5 ir 6, – būtų vykdoma.

Todėl, atsižvelgiant į visus mano čia išdėstytus argumentus, prašau Teismo, remiantis Konstitucijos preambule, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 30, 55, 63, 109 ir 110 straipsniais bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu:

1) Nurodyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui svarstyti mano skundą dėl VRK reakcijos į mano prašymą arba nagrinėti jį Vyriausiame administraciniame teisme, arba perduoti kitam teismui, kuriam jis teismingas.

2) Jei svarstyti mano skundo teisme iš viso neleidžia Seimo rinkimų įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas ar koks nors kitas teisės aktas, prašau netaikyti šių teisės aktų, kaip pažeidžiančių Konstitucijos preambulėje, 5, 6, 7 bei 30 straipsniuose įtvirtintas mano konstitucines teises. Prašau vykdyti Konstitucijos 109 bei 110 straipsnių nurodymus ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šių įstatymų ar kitų teisės aktų atitinkamų normų prieštaravimo Konstitucijos preambulei, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 29, 30, 55 ir 63 straipsniams. Kadangi mano skundą nusprendusi nesvarstyti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja nepatenkino mano prašymo remtis Konstitucija ir realizuoti mano konstitucines teises, nepaisant tam trukdančių įstatymų – mano supratimu, ignoruodama Konstitucijos 109 ir 110 straipsnių nuostatas – prašau teismo, vadovaujantis Konstitucijos 109 ir 110 straipsniais, ištaisyti šį, mano nuomone – grubų, teisės pažeidimą.

3) Kadangi atsisakyti svarstyti mano skundą nutarusi teisėja rėmėsi Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsniu, prašau Teismo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 95 straipsnis (ar kartu ir 96 straipsnis) neprieštarauja Konstitucijos preambulei, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 29, 30, 55 ir 63 straipsniams ta apimtimi, kad a) neteisėtai apriboja Konstitucijos 63 straipsnio 6 dalies 2 punkto normos, nustatančios, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jei pažeidžiamas rinkimų įstatymas, įgyvendinimą – sąžiningų ir lygių rinkimų imperatyvą užtikrinančią, esminę demokratijos veikimui teisinę normą redukuojant į galimybę Seimui priimti politinį sprendimą ir b) neteisėtai apriboja piliečių konstitucinę teisę ginti savo Konstitucijoje įtvirtintas teises teisme, leidžiant kreiptis į Konstitucinį teismą tik Prezidentui ir Seimui bei nustatant 3 dienų terminą po oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo.

4) Kadangi atsisakyti svarstyti mano skundą nutarusi ir išaiškinusi, kad neturiu teisės skųsti VRK pirmininko atsakymo į mano prašymą teismui, teisėja rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 3 dalimi ir 149 straipsniu, prašau Teismo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar šie Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniai neprieštarauja Konstitucijos preambulei, 5, 6, 7 ir 30 straipsniams ta apimtimi, kad riboja mano konstitucinę teisę ginčyti valdžios įstaigų veiksmus ar neveikimą teisme.

Labai norėtųsi tikėtis, kad Konstitucija Lietuvoje dar galutinai nepavirto rinkinėliu nieko nereiškiančių šūkių, kuriuos teismai kartais pacituoja, jei randa tai progai tinkantį straipsnį. Pabaigai norėčiau priminti, kad Lietuvos politinės valdžios institucijų ir teismų tradicija ignoruoti Konstituciją (kaip, pavyzdžiui, organizuojant ir vykdant referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą bei atmetant skundus dėl jo rezultatų teisėtumo, nepaisant visos eilės akivaizdžių šiurkščių Konstitucijos pažeidimų visos šalies mastu) jau privedė ne tik prie Tautos pasišlykštėjimo Seimu bei Vyriausybe, bet ir prie visuotinio nepasitikėjimo teismais ir pačia Lietuvos valstybe. Teisingumo vykdymas ignoruojant teisę politinių ar asmeninių interesų vardan stumia Lietuvos Respubliką visiško moralinio bankroto link.

Giedrius Šarkanas

Kaip neretai atsitinka paskutiniu metu, vėl prisiminiau, kaip Vyriausiasis administracinis teismas atmetinėjo mūsų skundą dėl referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą rezultatų. Nesudomino teisėjų tada nei Konstitucija, nei jos pažeidimai, nei balsų pirkimas šimtais tūkstančių, nei žiniaspaudos monopolizavimas, nei begėdiškos dezinformacijos skleidimas visos valstybės mastu. daugiau

Ir dabar naivu tikėtis sugraudinti teisėjus kalbomis apie Konstituciją, teisės viršenybę ir kitas seniai tuščiais simboliais virtusias banalybes. Juk jei teisėjai išdrįstų vadovautis Konstitucija ir priimtų dabartinei valdžios šūdakrūvei nenaudingą sprendimą, faktiškai tai reikštų neišvengiamą jų asmeninių karjerų pabaigą (būtent Seimas tvirtina į aukščiausius postus skiriamų teisėjų kandidatūras).

O man tai tebus eilinis pasimėšlinimas eilinį kartą pamėginus pasigilinti į vis labiau šūdo krūvą primenančią Lietuvos teisinę ir politinę realybę. Juk kur bedursi LR teisėje – iš visur byra kirminai.

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, koks teisus buvo Lukašenka, pavadindamas Lietuvos Respubliką šūdokratija (derjmokratija).

Diskusija

5. solDePle2015 12 20 18:40:49

Kylle4 tuo minusta e4kkiselte4e4n metrmuuliiintaralta vaikuttaisi. Kuivassa se4e4sse4 ei ve4ltte4me4tte4 synny mantereella kumpupilvie4, mutta merituulirintaman kohdalla merelte4 virtaavassa ilmassa on kosteutta sen verran, ette4 juuri tuolla voimakkaampien nousujen alueella syntyy vaatimaton kumpupilvijono.Kumpupilvie4 syntyy vaan manterella ja ve4lille4 erehdyte4e4n luulemaan, ette4 merituulirintama on aina sielle4, misse4 mereisen selkee4n se4e4n alue vaihtuu kumpupilviseen vyf6hykkeeseen. Joskus kuitenkin vaan on kyse mereisen alueen selkee4ste4 se4e4ste4 ja mantereen kumpupilviste4 ilman, ette4 mite4e4n merituulta olisi olemassa. Te4llf6in pilvirajalla ei myf6ske4e4n ole voimakkaampien nostojen vyf6hykette4 (rintamaa), vaikka pilviraja ehke4 antaisi olettaa ne4in olevan.

4. 29IhlLRc2015 12 14 11:51:41

24.4.2012 at 7.41Kyseisen instanssin maakun meille4 piti olla jo melkein enne4tysle4mmin keve4tkin. Minun ennusteeni ne4ytte4e4, ette4 tulee poikkeuksellisen sateinen ja viilee4 kese4 pitke4ste4 aikaa. Ja onhan se ollut tolkutonta kahtena kese4ne4 je4e4hdytte4e4 kalliilla energialla huoneilma valkoihoiselle sopivaksi:) Tyytve4isene4 te4ytyy Keski–Suomessa Jyve4skyle4n seudulla olla te4ne4 suvena. Metse4t tulevat te4yteen marjoja. Palstaviljely antaa runsaan sadon hyvien taivaallisten vesisateiden myf6te4. Ei ole tarvinnut kastella pihoilla keinotekoisesti. Mf6kkije4rven ja kaivojen pinnat ovat tapissaan. Kallista energiaa ei tarvinnut ke4ytte4e4 huoneistojen je4e4hdytte4miseen. Ainoa ike4ve4 puoli on valtava hyttysten me4e4re4, mutta siihenkin on useimmiten tullut helpotusta heine4kuun alussa.Summa summarum. Hyve4 ja normaali kese4. Normaaliin kese4e4n kuuluvat myf6s sateet ja te4ne4 kese4ne4 niite4 on tullutkin sopivin ve4lein.Jos haluaa helteite4 ja auringon paahdetta, niin ei muu...

3. iYYVlszkssHJ2013 06 26 10:38:52

Je4lleen on aika kiitte4e4 je4rjeste4jie4 keve4tkirpputori tapahtumasta. Mukavaa oli ja hyvie4 lf6ytf6je4 tuli hpuipu halpaan hintaan. Innolla je4e4mme odottamaan seuraavaa kirpputori pe4ive4e4 Kirpputorin pito paikkana liikuntasali mieleste4ni parempi. Ruokalassa pf6yde4t joutui olemaan aivan liian tiiviisti. Tuli olo, et oltais oltu kuin sillit purkissa. Ke4yte4ve4lle4 liikuttaessa tuli jatkuvasti tf6nityksi, kun ei mahtunut askelta kunnolla ottamaan. Eike4 kyse ollu suinkaan ve4en tungoksesta. 4 0

2. Giedrius2013 01 14 23:56:34

Visą laiką maniau, kad taip atsitinka tam, kuris galvoja, kad nugalėjo.
Pamėginsiu patikrinti praktikoje. :–))))

1. Radža2013 01 14 19:43:57


Toks kapstymasis po mėšlą yra labai pavojingas.Tas, kuris kovoja su absurdu ir beprotybe, pats paprastai tampa bepročiu

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis