.

2013 m. sausio 16 d.

Neleiskime JIEMS niekinti mūsų tautos

Reikalaudamas ir lietuvių tautai pripažinti žmonių teises, kreipiuosi kol kas į Vilniaus apygardos teismą. Prašau skirti valstybės apmokamą gynėją, nors mums, lietuviams, pagal LR įstatymus tokia teisė nepriklauso.

Įdomu, ar būtų atsiradę norinčiųjų ginti Vilniaus televizijos bokštą tą lemtingąją sausio 13, jei jei jau tada būtų žinoma, kad nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje lietuviai taps mažiausiai teisių turinčia tauta?

Manau, kad tokių nebūtų buvę daug. Netgi tarp besiruošusiųjų bet kokia kaina pabėgti iš Lietuvos.

Juk lietuviai buvo kur kas labiau gerbiami Tarybų Sąjungoje, nei dabartinėje vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“, kur kas tik netingi tyčiojasi iš lietuvių tautos ir lietuvybės, kur vis daugiau netgi mokančiųjų lietuvių kalbą kitataučių demonstratyviai kalba savo kalbomis, o lenkiškas mokyklas lankantys vaikai džiaugiasi kur kas geresnėmis mokslo sąlygomis, nei jų bendraamžiai čiabuviai, jau nekalbant apie pinigines premijas jų tėveliams.

Dabar, kai jau aišku, kaip ciniškai mus apgavo jau tada knysles ir kanopas į lovį kišti pradėjusi Sąjūdžio chebra, beveik nieko nebegalime pakeisti. Tarybų Sąjungą, kurioje niekas nedrįsdavo tyčiotis iš mūsų kaip tautos, patys sugriovėme; dar kartą sukilti prieš Lietuvą pavogusį atmatyną nebėra jėgų.

O už klaidas reikia mokėti. Esame pati žemiausia žmonių rūšis Lietuvoje. Hitlerio žodžiais – Untermenschen.

„Teisėsauga“ spjauna į mūsų teises

Kaip jau rašiau, bandau kažkaip pakeisti dabartinę gynėjo skyrimo tvarką, pagal kurią nemokantiesiems lietuvių kalbos (faktiškai nelietuviams, kadangi bet kuris nelietuvis bet kada gali pareikšti, kad nemoka lietuvių kalbos tiek, kad galėtų ja duoti parodymus) valstybės lėšomis apmokamas advokatas skiriamas privalomai, o mokantiesiems kalbą (faktiškai lietuviams) – tik tuo atveju, jei šie savivaldybėse įrodo savo skurdą.

Taigi tam tikslui oficialiai paprašiau skirti man valstybės lėšomis apmokamą advokatą (nors iki tol man jo visiškai nereikėjo :-)), po to skundžiau neigiamą atsakymą vyriausiajam prokurorui ir Vilniaus apylinkės teismui.

Neseniai gavau tipišką neigiamą teismo atsakymą (per daug nuobodų, kad vertėtų čia jį paskelbti), kurį skundžiu Vilniaus apygardos teismui. Kadangi tai gali būti jau paskutinė instancija Lietuvoje, pasistengiau surašyti maksimaliai argumentuotą skundą ir paminėti visus Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, į kuriuos gali tekti apeliuoti vėliau.

Kol kas tiek prokurorai, tiek teisėjas dėjo ant prašymų realizuoti mano konstitucines teises: turėti gynėją ir nebūti diskriminuojamam dėl kalbos, jau nekalbant apie tautybę.

Nesunku įsivaizduoti, kas dėtųsi, jei kas nors drįstų pažeisti kokio nors čigono, žydo, lenko ar ruso teises. Tačiau esu viso labo lietuvis, o tiek Konstitucijoje, tiek žmogaus teisių konvencijose nekalbama apie lietuvių teises. Ginamos tiktai žmonių teisės.

Skundas Vilniaus apygardos teismui

Aišku, naivu tikėtis, kad apygardos teismo teisėjai nei iš šio, nei iš to imtųsi ginti prokurorų ir teisėjų patyčių objektu tapusias lietuvių teises ar laisves. Panašu, kad mūsų tautai Strasbūro teismas tapo paskutine viltimi bandant kažkaip gintis nuo kasdien mus vis labiau gniaužiančios ir naikinančios „Lietuvos Respublikos“ letenų.

Giedrius Šarkanas


Vilniaus apygardos teismui
Per Vilniaus apylinkės teismą


SKUNDAS
Vilnius
2013-01-16


2012 m. lapkričio 5 d. kreipiausi į prokurorę Audronę Nastulevičienę, prašydamas skirti man valstybės lėšomis apmokamą gynėją byloje Nr. 10-2-00200-12, kurioje šiuo metu atlieku įtariamojo vaidmenį.

2012 m. lapkričio 19 d. susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro T.Uldukio nutarimu neskirti man valstybės lėšomis apmokamo gynėjo. Šį nutarimą, kaip buvo nurodyta, skundžiau 5 skyriaus vyriausiajam prokurorui. 2012 m gruodžio 10 d. susipažinau su vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos nutarimu atmesti šį mano skundą.

2012 m. gruodžio 13 d. padaviau skundą dėl prokuroro nutarimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2013 m. sausio 11 d. susipažinau su Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio nutarimu netenkinti mano skundo.

Prašau teismo patenkinti mano skundą ir skirti man valstybės lėšomis apmokamą gynėją nepriklausomai nuo mano turto, pajamų ir mokamų kalbų, kadangi turiu tokią teisę pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Konstituciją. Jei kažkurie įstatymai ar ir kitokie teisės aktai neleidžia įgyvendinti mano prigimtinių teisių, prašau jų netaikyti arba kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar tie teisės aktai neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai bei Konstitucijai.

Be advokato nesugebu realizuoti savo teisių į gynybą ir teisingą teisminį procesą

Noriu pastebėti, kad nesu teisininkas ir todėl negaliu tinkamai atstovauti savo interesų kaip įtariamasis. Galiu sau pakenkti dėl savo procesinių teisių ir galimybių nežinojimo bei negalėjimo jų realizuoti be gynėjo pagalbos. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad man nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga. Be to, noriu pastebėti, kad esu įtariamas padaręs tai, už ką nėra numatyta atsakomybė galiojančiame Baudžiamajame kodekse.

Norėčiau turėti gynėją, kuris tinkamai mane atstovautų ir pasiektų, kad būtų baigtas mano nuomone absurdiškas ikiteisminis tyrimas, kuriuo mano nuomone tiesiog siekiama įbauginti dabartiniu nevaržomu Katalikų bažnyčios siautėjimu pasipiktinusius lietuvius. Mano žiniomis, Lietuvos policija 2012 m. spalio 6 d. prie Nacionalinio dramos teatro vykusio katalikų protesto metu negynė į spektaklį taikiai ėjusių žiūrovų nuo katalikų mėtytų kiaušinių ir kitokio fizinio smurto. (šaltinis: www.delfi.lt – N.Vasiliauskaitė. „Na taip, įstatymai pažeidinėjami. Tai ką?“.) Todėl atrodo naivu tikėtis objektyvaus Katalikų bažnyčios atstovui spaudžiant vykdomo tyrimo rezultatų.

Iki šiol aš geranoriškai bendradarbiavau su policija ir, nepaisydamas ciniško mano teisių pažeidimo ir patirto pažeminimo, savo noru 2 kartus sutikau duoti parodymus, raštu atsisakydamas pasinaudoti savo teise į gynėją. Tačiau patyręs šiurpinantį policijos ir teismų abejingumą Katalikų bažnyčios ar jos vardu vykdomiems galimiems nusikaltimams ir išgirdęs iš tardytojos, kad tyrimas gali tęstis tol, kol pasibaigs senaties terminas, pakeičiau savo nuomonę – teisę tai padaryti man garantuoja Baudžiamojo proceso kodekso 52 straipsnio 3 dalis.

Tačiau neturiu atliekamų lėšų gynėjui pasamdyti. Valstybė teikia pilnai apmokamą teisinę paramą tik tiems, kurių pajamos ne didesnės už 8000 (12000) litų per metus. Tuo metu, kai kreipiausi į prokurorę, skaičiai buvo dar mažesni. Vilniuje už tokius pinigus vos galima pragyventi – pinigų advokato samdymui sutaupyti nėra galimybių. Noriu pastebėti, kad pagal Statistikos departamento duomenis, tik maždaug ketvirtadalis Lietuvos namų ūkių gali sau leisti be vargo apmokėti netikėtas 830 litų dydžio išlaidas. (Šaltinis: www.delfi.lt – „Pasiturinčiai Lietuvoje gyvena tik 23,6 tūkst. šeimų“.)

Kiek suprantu, negaliu pretenduoti į savivaldybių administruojamą valstybės paramą, nors neturiu pakankamai lėšų gynėjui pasamdyti, jau nekalbant apie tai, kad turėčiau žemintis įrodinėdamas savo skurdą tam, kad galėčiau įgyvendinti savo prigimtines teises.

Teisėjas nesirėmė nei Europos žmogaus teisių konvencija, nei Konstitucija

Mano skundą atmetęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis atsisakė apginti mano konstitucinę teisę į gynėją, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 50 ir 51 straipsniais, numatančiais mokantiesiems lietuvių kalbą tiktai galimybes prašyti skirti gynėją prokuroro ar teismo arba kreiptis į savivaldybę prašant apmokėti advokato paslaugas, jeigu yra visiški skurdžiai. Man, kaip ne teisininkui, galimybė, kad prokuroras ar teismas objektyviai nuspręs, jog negaliu pats tinkamai apginti savo interesų, atrodo absurdiška, ypač prisiminus vienareikšmišką visuomenės nepasitikėjimą prokuratūra ir teismais bei lėšų švaistymo mastą Lietuvos teisėsaugoje. Be to, kiek suprantu, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnį man nemokama teisinė pagalba greičiausiai nepriklauso.

Europos žmogaus teisių konvencija ir Konstitucija garantuoja teisę į gynėją, teisę nebūti žeminamam ir teisę į teisingą teismo procesą

Tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje yra garantuota mano teisė turėti advokatą nuo pirmosios apklausos momento. Nei Konvencijoje, nei Konstitucijoje nėra numatytos papildomos sąlygos šiai svarbiai prigimtinei teisei realizuoti. Konvencijos 13 straipsnis garantuoja teisę į joje numatytų teisių efektyvią teisinę gynybą.

Tuo tarpu reikalavimas įrodyti savo skurdą valstybės pagalbai prigimtinės savo teisės įgyvendinimui gauti akivaizdžiai žemina žmogaus orumą, iš žmogaus tyčiojamasi. Todėl dabartinė teisinės pagalbos teikimo tvarka akivaizdžiai pažeidžia tiek Konvencijos 3 straipsnį, tiek Konstitucijos 21 straipsnį.

Verčiamas atsisakyti gynėjo arba pradėti nežinia kiek užtruksiantį žeminantį pagalbos maldavimą savivaldybėje, Lietuvos Respublikoje nepasiturintis lietuvis pasmerkiamas atsiduoti policijos, prokurorų bei žemiausiųjų teismų teisėjų malonei. (Norėčiau pastebėti, kad Lietuvos visuomenė faktiškai nepasitiki nei prokuratūra, nei teismais. Mano atveju, kaip jau minėjau, man netgi neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.) To pasekmėje ikiteisminiai tyrimai neretai užsitęsia neribotam laikui (kaip ir tas, kuriame esu įtariamas) arba žmogus sutinka su neretai akivaizdžiai absurdišku baudžiamuoju įsakymu ir visam laikui pasišlykšti LR vadinamąja „teisėsauga“. Todėl galiojančią valstybės teisinės pagalbos teikimo tvarką nustatantys teisės aktai akivaizdžiai pažeidžia ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį bei Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį.

Konvencija ir Konstitucija draudžia diskriminuoti dėl kalbos ir tautybės

Noriu taip pat priminti, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą nemokantiesiems lietuvių kalbos gynėjo dalyvavimas privalomas, ir todėl pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį lietuvių kalbos nemokančių asmenų gynėjai apmokami valstybės lėšomis. Pagal BPK 50 straipsnio 3 dalį bei 51 straipsnio 2 dalį, faktiškai lietuvių kalbą mokantiems asmenims advokato paslaugos apmokamos tik tuo atveju, jei jie gyvena visiškame skurde (po žeminančios savo skurdo įrodinėjimo procedūros) arba taip nusprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar teisėjas.

Tuo tarpu tiek Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnis, tiek Konstitucijos 29 straipsnis draudžia diskriminuoti kalbos pagrindu. Dėl to nesuteikimas man besąlygiškai, kaip ir nemokantiems lietuvių kalbos, Konvencijos bei Konstitucijos garantuojamo gynėjo todėl, kad moku lietuvių kalbą, taip pat pažeidžia ir mano prigimtinę teisę nebūti diskriminuojamam dėl kalbos.

Be to, akivaizdu, kad nelietuviai gali visada apsimesti, kad nemoka lietuvių kalbos arba ją moka nepakankamai ir tokiu būdu vis dėlto gauti valstybės lėšomis apmokamą gynėją. Faktiškai tiktai lietuviai negali pasinaudoti šia galimybe. Todėl dabartinė gynėjo apmokėjimo tvarka akivaizdžiai diskriminuoja ir dėl tautybės. Mes, lietuviai, esame tapę paniekinta ir pažeminta tauta vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“, mūsų kalba ir tautybė paversta teisiniu pagrindu atimti iš mūsų pagrindinėms žmogaus teisėms, kurias Lietuvos valstybė garantuoja faktiškai visiems nelietuviams. Dabartinė teisinė tvarka skatina nesimokyti lietuvių kalbos ar bent vaidinti jos nemokėjimą, ragina mišrių šeimų vaikus nesirinkti lietuvių tautybės, slėpti savo lietuviškumą ir jo gėdytis.

Vis dėlto, aš, nors ir būdamas lietuviu, nesutinku, kad mano kalba ir tautybė suteiktų kam nors teisę mane diskriminuoti. Manau, kad ir lietuviai laikytini žmonėmis ir jiems suteiktinos tokios pačios žmogaus teisės, kaip ir pilnavertėmis Lietuvoje laikomoms tautoms, na nors pačios pagrindinės teisės ir laisvės, imperatyviai garantuotos Europos žmogaus teisių konvencijoje. Noriu pastebėti, kad dabartinę gynėjo paslaugų apmokėjimo tvarką nustatantys teisės aktai taip pat akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulę ir 14 straipsnį, įtvirtinančius lietuvių tautos ir lietuviškai kalbančių žmonių teises laisvai gyventi ir kurti Lietuvoje, siekti teisingos pilietinės visuomenės bei teisinės valstybės.

Todėl prašau Teismo vadovautis Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsniu bei Konstitucijos preambule bei 29 straipsniu ir suteikti man valstybės lėšomis apmokamą gynėją nepriklausomai nuo mano turto, pajamų ir kalbų mokėjimo, taip, kaip priklauso kiekvienam nediskriminuojamų Lietuvoje kitų tautų atstovui, pareiškusiam, kad nemoka lietuvių kalbos. Noriu pastebėti, kad Lietuvos įstatymuose gudriai naudojami papilstymai apie „privalomą“ (nemokantiems lietuvių kalbos) gynėjo dalyvavimą ir „neprivalomą“ (lietuviams ir tiems ne lietuviams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių pareiškia, kad moka lietuvių kalbą) nelaikytini pakankamu argumentu grubiam pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui.

Prašau realizuoti mano Europos žmogaus teisių konvencijoje bei Konstitucijoje įtvirtintas mano prigimtines teises, nepaisant tam trukdančių įstatymų

Taigi, nepaisant mano tautybės, visgi norėčiau pasinaudoti savo prigimtinėmis teisėmis. Nors Lietuvos teisėsaugos praktika verčia manyti kitaip, man vis dėlto atrodo, jog man, kaip ir visiems lietuviams, taip pat turėtų galioti žmonių teisės, kuriomis Lietuvoje naudojasi kitų tautybių atstovai.

Todėl pageidaučiau, kad valstybės lėšomis apmokamas advokatas man vis dėlto būtų suteiktas, nepaisant man, kaip savo skurdo neįrodinėjančiam lietuviui, teisės tam nenumatančių LR įstatymų. Norėčiau priminti, kad Konstitucijos 110 straipsnyje parašyta: „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ir vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6, 13 bei 14 straipsniais, Konstitucijos preambule, 6, 7, 14, 29, 30, 31, 109 ir 110 straipsniais, Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 3 dalimi ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsniu, prašau:

1) Patenkinti mano prašymą skirti man valstybės lėšomis apmokamą gynėją ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00200-12, nepriklausomai nuo mano turto, pajamų, tautybės ir mokamų kalbų.

2) Prašau netaikyti Europos žmogaus teisių konvencijai ir Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų ar kitų teisės aktų, jei kitaip neišeina – kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar šie neprieštarauja Konvencijai ir Konstitucijai.

3) Kadangi mano skundą atmetęs ir mano konstitucines teises atsisakęs įgyvendinti Vilniaus apylinkės teismo teisėjas rėmėsi Baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 64 ir 173 straipsniais, prašau ištaisyti šį pažeidimą – vykdant Konstitucijos 110 straipsnio nurodymus – ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar šie straipsniai ir juos realizuojantys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnis bei galbūt kitos baudžiamąjį procesą reguliuojančios normos (ar bent BPK 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 ir 3 dalys bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis bei 12 straipsnis) neprieštarauja Konstitucijos preambulei, 6, 7, 14, 29, 30 ir 31 straipsniams, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6, 13 ir 14 straipsniams ta apimtimi, kad neteisėtai riboja pareiškusiųjų, kad moka lietuvių kalbą, (faktiškai lietuvių) teisę į gynėją ir diskriminuoja tokius asmenis (faktiškai lietuvius) dėl kalbos (faktiškai dėl tautybės), apribojant jiems galimybę pasinaudoti svarbia (pilnaverčiais žmonėmis pripažintiesiems) prigimtine laikoma teise.

4) Jei Teismas vis dėlto nuspręstų neskirti man valstybės lėšomis apmokamo gynėjo, prašau konkrečiai išaiškinti, į kokius dar aukštesnius Lietuvos Respublikos teismus ir kokia forma dar galėčiau kreiptis, siekdamas sau palankaus sprendimo ir gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6 ir 14 straipsniuose įtvirtintas savo teises į teisingą teisminį procesą, gynėją, nediskriminavimą bei žmogiškąjį orumą.

Giedrius Šarkanas

Diskusija

1. bandziusi2015 08 23 00:27:06

Geriausias advokatas skųstis į Strasbūro Teismą yra profesorius Stanislovas Tomas. Buvome praradę bet kokią viltį, bet, vat, viskas pasikeitė – byla laimėta :)

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis