Keičiu orientaciją :-)

Daugiau, kaip metus intensyviai rašiau su Lietuva susijusiomis temomis. Kreipiausi į įvairias vadinamosios „teisėsaugos“ įstaigas, tokias kaip prokuratūra, teismai ir pan.

Ypatingais pasiekimais pasigirti negaliu. Nors buvo pakankamai įdomu pačiam pamatyti, kokiame apgailėtiname lygyje yra LR teisėsauga (materialine prasme – užtenka žvilgsnio į eilinį policijos komisariatą, žinoma, ne tokį, kuriam vadovauja koks nors visoje Lietuvoje žinomas vagis komisaras), faktiškai teko asmeniškai įsitikinti, kad viešoji nuomonė apie daugumą Lietuvos teisėjų ir prokurorų yra absoliučiai teisinga.

Dabar jau visiškai sutinku su teigiančiaisiais, kad į Lietuvos prokuratūrą ar teismus eiliniam (neturinčiam išskirtinių pažįstamų, kurie galėtų primygtinai įtikinti, išgąsdinti ar kitaip paveikti „pareigūnus“) lietuviui (ne žydui, čigonui ar kitų privilegijuotų Lietuvoje tautų atstovui) be kyšio kreiptis visiškai nėra prasmės.

Kiek galiu spręsti iš savo pusmetinės „zajavų“, skundų ir pan padavinėjimo bei aukščiausiųjų teismų stebėjimo praktikos, Lietuvos prokurorų ir teisėjų kvalifikacija atrodo tiesiog tragiška. Bent jau nemaža jų dalis (sprendžiant pagal mano patirtį) ne tik nesugeba perskaityti konkrečių įstatymų straipsnių, bet ir neretai visiškai nusišneka savo oficialiuose nutarimuose.

Net ir (išsireiškiant „ne korektiškai“, bet ne baudžiamai teisėjų žargonu) „iškrypėliai“ Aukščiausiojo teismo teisėjai (nežinau, ar dėl savo piktavališkumo, neišprusimo, ar tiesiog kvailumo) begėdiškai ignoruoja tiek Konstituciją, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (šiuo atveju, draudžiančias diskriminuoti dėl pažiūrų ir įsitikinimų).

Taigi turiu pripažinti, kad sąžiningam lietuviui kreiptis į Lietuvos teismus iš tiesų yra beprasmiškas laiko ir lėšų švaistymas.

Iš kitos pusės, įsitikinau, kad Lietuvos žiniaspauda piktybiškai ignoruoja svarbias lietuvių tautos problemas. Vienintelė žurnalistų reakcija į mano iniciatyvas buvo LNK reportažas, kuriame buvo tiesiog begėdiškai iškreipti mano siekio įteisinti vienos lyties asmenų santuokas tikslai, aš buvau ciniškai apšmeižtas.

Todėl nuo šiol orientuosiuosi į užsienio auditoriją: tiek skaitytojus, tiek žiniasklaidą, tiek teismus. Nors ir esu užkietėjęs nacionalistas – galva sienos nepramuši. Revoliucijai organizuoti kol kas dar potraukio nejaučiu.

Paskutiniu metu visiškai atnaujinau antrąjį savo tinklaraštį, ir nuo šiol daugiausiai dėmesio skirsiu rašymui ne lietuvių kalba. Visus savo kreipimusis į Strasbūro žmogaus teisių teismą dėsiu į savo daugiakalbę svetainę.

Žinoma, aš užbaigsiu VISKĄ, ką esu pradėjęs, Lietuvos teismuose ir, kaip žadėjau, informuosiu apie teismų atsakymus ir pakomentuosiu begėdiškai Lietuvos teisėjų reiškiamą panieką Konstitucijai, įstatymams bei žmogaus teisėms (jau nekalbant apie lietuvių tautą ar konstitucinę LR santvarką), pribloškusią netgi mane, nepaisant mano išsilavinimo ir ankstyvo susipažinimo su aukščiausiųjų LR teismų ir teisėjų niekšybėmis.

Tačiau stengsiuosi daugiau rašyti į Counter-Propaganda.com, o Lietuviais.lt publikuosiu tik tai, kas mano nuomone bus būtina.

Bet kokiu atveju, sveika laikas nuo laiko pakeisti gyvenimo būdą, pažvelgti į viską iš kito kampo, pagalvoti ir parašyti kita kalba, padiskutuoti su kitokia auditorija.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas