.

2013 m. vasario 11 d.

Kapelionas žagina policiją

Nutraukus tyrimą, jau nebereikia slėpti, kad kelti man absurdišką bylą teisėspaudą „įtikino“ policijos kapelionas. Tenka ieškoti kitų kelių, siekiant neleisti chebrai toliau žaginti mūsų jau bejėgiškai sukniubusios tautos.

Neseniai iš prokuratūros gavau pranešimą, kad mano atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai mano kaltės įrodymų.

Kažko panašaus tikėjausi, nes, spręsdamas pagal savo patirtį tautinėje teisėspaudoje, supratau, jog chebra stengsis kažkaip palaidoti mano, kaip lietuvio, įžūlų reikalavimą skirti valstybės apmokamą advokatą, nepaisant to, kad moku lietuvių kalbą.

Man toks sprendimas nėra parankus – apygardos teismo teisėjas, gudrusis eksvyrprokuroras Valantinas jau tuo pasinaudojo (nenustebčiau, jei teisėspaudos chebra būtų organizavusi kuo skubesnį mano bylos nutraukimą, kad galėtų kuo ilgiau išsaugoti galimybę laisvai tyčiotis iš mūsų, lietuvių).

Tiesą sakant, dabar visiškai nežinau, kaip galėčiau toliau ginčyti idiotiškojo Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio konstitucingumą. Pagal LR teisėspaudos tradicijas, eiliniai lietuviai įstatymų konstitucingumu abejoti negali.

Tačiau tikrai neketinu nuleisti rankų. Pradžiai skundžiu prokurorės nutarimą, reikalaudamas pakeisti jo motyvaciją, pripažįstant, kad man inkriminuotame interneto komentare iš tikrųjų nebuvo nieko nusikalstamo.

Iš kitos pusės, paduodu ieškinį mano prigimtines teises pamynusiai ir iš manęs bei mano tautos išsityčiojusiai vadinamajai „Lietuvos valstybei“. Šį kartą išmėginsiu visiškai kitokią strategiją, nei ta, kurią bandau įgyvendinti pirmajame savo ieškinyje.

Absurdišką tyrimą prieš mane inicijavo akivaizdžiai savo tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs policijos kapelionas

Policijos kapelionas
Aušvydas Belickas
Policijos kapelionas Aušvydas Belickas

Visur, kur tik įmanoma, sulindę vyskupai, kapelionai ir kitokie Katalikų bažnyčios organai negailestingai žagina mūsų tautą ir šalį.

Aš jau seniai žinojau, kas privertė policiją iškelti man bylą už tai, kas pagal galiojančią Lietuvoje teisę akivaizdžiai nėra nusikaltimas. Tačiau prokurorė Audronė Nastulevičienė man pareiškė, kad negaliu atskleisti nei kapeliono pareigų, nei pavardės, kadangi tai galėtų sutrukdyti berods „sėkmingai ikiteisminio tyrimo eigai“ ar pan. :-)

Dabar manęs jau niekas nebevaržo – ruošiuosi kada nors užsiimti ir kapeliono darbeliais. Civilizuotoje šalyje kaip mat būtų išspirtas nuo lovio toks kapelionas, kuris, netgi pabrėždamas savo statusą (kiek suprantu, jis turi policijos karininko laipsnį, o eiliniams policininkams derėtų vykdyti karininkų nurodymus), „įtikino“ policininkus pripažinti jį nukentėjusiuoju ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl komentaro, kuriame akivaizdžiai nėra jokių nusikaltimo požymių.

Nors gyvename šalyje, kurioje teisėspauda šaltakraujiškai niekina mus ir mūsų teises, pamėginsiu ką nors padaryti, kad kapelionas nors kiek atsakytų už tai, kad žagina Lietuvos policiją – versdamas ją beatodairiškai tarnauti Katalikų bažnyčios interesams, nepaisant nei teisės, nei elementariausios etikos normų.

Skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvų

Kol kas kreipiuosi į teismą prašydamas apginti mano garbę ir orumą :-) – pakeičiant prokurorės nutarimo motyvaciją. Be kita ko, dar galutinai nenutrūks byla, dėl kurios ruošiuosi kreiptis į Strasbūro žmogaus teisių teismą.

Giedrius Šarkanas


Vilniaus apygardos prokuratūros
Vilniaus apylinkės prokuratūros
aukštesniajam prokurorui


SKUNDAS
Vilnius
2013-02-11


2013 m. sausio 25 d. susipažinau su paprastu paštu atsiųstu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Nastulevičienės nutarimu: „Nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-2-200-12, asmens atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo Giedriaus Šarkano kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 170 str. 2 d. padarymo.“ Nutarime nurodyta, kad galiu jį skųsti „Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros aukštesniajam prokurorui“.

Noriu pastebėti, kad man inkriminuotas komentaras skambėjo taip: „Ką reiškia „neatgaus“? Juk „jų“ žemė – per amžius prisiplėšta iš persekiotų, iš Lietuvos išguitų, sudegintų lietuvių. Man tie „hierarchai“ – tai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla. Pasičiupę savo kruvinąjį šlykštūną Jėzų kaip kiaulės pimpalą ant kryžiaus išsikėtojusį ir žiūri kaip čia ką nors iš Lietuvos nugvelbus. Vemti verčia vien tik pasižiūrėjus į jų išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes. Reikėjo vis dėlto tada Jedinstvo palaikyti, nes dabar Lietuva – grynas kirmėlynas. Ir kuo toliau, tuo labiau visi tie išgamos įžūlėja“.

Tuo tarpu BK 170 str. 2 dalis skamba šitaip: „2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Taigi minėtasis komentaras neturėjo nieko bendro su su BK 170 str. 2 d. dispozicija. Komentare buvo piktinamasi hierarchinės biurokratinės organizacijos funkcionieriais – „hierarchais“ – katalikų Vyskupų konferencijos nariais dėl jų pasauliniu mastu įsitvirtinusios reputacijos ir akivaizdaus siekio gyventi visuomenės sąskaita. Komentare akivaizdžiai nebuvo nė menkiausių BK 170 str. 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių.

Mano nuomone, akivaizdu, jog įtarimai man buvo pareikšti tik todėl, kad policijos kapelionas, pabrėždamas savo statusą ir, manau, begėdiškai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, įtikino ikiteisminio tyrimo pareigūnus pripažinti jį nukentėjusiuoju (nors mano žiniomis jis netgi nėra vyskupas) ir be jokio teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą komentarą galimai parašiusio akivaizdžiai „hierarchų“ nemėgstančio dėl jų nepasotinamo godumo ir įžūlumo asmens atžvilgiu – matomai su tikslu dar labiau įbauginti visuomenę, dar kartą įrodant lietuviams jų visišką beteisiškumą ir bejėgiškumą prieš Lietuvoje begėdiškai siautėjančią Romos katalikų bažnyčią. Kiek galiu spręsti iš asmeninės patirties ir to, kas vyksta Lietuvoje, tai buvo eilinis pavyzdys ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų begėdiško Konstitucijos, žmogaus teisių konvencijų bei įstatymų ignoravimo – paliekant netiriamus ar nenubaustus akivaizdžius Katalikų bažnyčios ar jos atstovų nusikaltimus ir politiškai susidorojant su jos priešais.

Taip pat noriu pastebėti, kad oficialus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą beveik po pusės metų, formuluojant: „nesurinkus pakankamai duomenų“, – sudaro įspūdį, kad aš greičiausiai padariau kažkokį nusikaltimą, tiktai nebuvo pakankamai duomenų tam įrodyti – taip žeisdamas mano orumą ir kenkdamas mano reputacijai.

Todėl prašau pakeisti minėtojo A.Nastulevičienės nutarimo motyvaciją ar kokiu nors kitu būdu nutarti nutraukti prieš mane vykdytą ikiteisminį tyrimą pagal BPK 3 str. 1 dalies 1 punktą – pripažįstant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Giedrius Šarkanas

Ieškinys Lietuvos Respublikai dėl mano teisių pažeidimo ir tyčiojimosi iš manęs ir mano tautos

Kadangi teisėjas Valantinas ciniškai ignoravo mano prašymą ištaisyti žemesnio teismo įvykdytą teisės pažeidimą ir tam tikslui kreiptis į Konstitucinį teismą (specialiai dar kartą prašiau to, netgi nuėjau į teismo posėdį, nors yra be galo nemalonu stoviniuoti prieš akivaizdžiai tavęs ir tavosios tautos negerbiančius teisėjus), turiu pradėti civilinio ieškinio procedūrą Lietuvos teismuose.

Šį kartą nebandysiu vėl naiviai prašyti vieno lito kompensacijos (apgailėtinieji Lietuvos teismai mano žiniomis dar nepaskyrė netgi pirmojo posėdžio datos, nors jau praėjo 4 mėnesiai :-) nuo to laiko, kai pateikiau pirmąją pirmojo paprastučio savo ieškinio versiją).

Prašysiu kuklaus :-) milijono, kartu reikalaudamas atleisti nuo žyminio mokesčio ir visų bylinėjimosi išlaidų. Kai teismas nesutiks, tokį jo nutarimą skųsiu, kiek bus galima, o kai jau nebebus – galėsiu kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.

Nebūdamas teisininku, nesugebėjau sugalvoti greitesnio būdo Strasbūro teismui pasiekti – neįklimpstant keliems metams LR teismų liūne. :-)

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto apylinkės teismui
Laisvės pr. 79A, Vilnius

Ieškovas
Giedrius Šarkanas

Atsakovas
Lietuvos valstybė

Atsakovo atstovas
Teisingumo ministerija
Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius
Kodas: 188604955

Tretieji asmenys
Nežinomi

Ieškinio suma 1000 000 Lt (vienas milijonas litų)



IEŠKINYS
DĖL TEISIŲ PAŽEIDIMO PRIPAŽINIMO
IR NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO

Vilnius
2013-02-11

2012 m. lapkričio 5 d. kreipiausi į prokurorę Audronę Nastulevičienę, prašydamas skirti man valstybės lėšomis apmokamą gynėją byloje Nr. 10-2-00200-12, kurioje tuo metu atlikau įtariamojo vaidmenį.

2012 m. lapkričio 19 d. susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Uldukio nutarimu neskirti man valstybės lėšomis apmokamo gynėjo. Šį nutarimą, kaip buvo nurodyta, skundžiau 5 skyriaus vyriausiajam prokurorui. 2012 m gruodžio 10 d. susipažinau su vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos nutarimu atmesti šį mano skundą.

2012 m. gruodžio 13 d. padaviau skundą dėl šio prokuroro nutarimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2013 m. sausio 16 d. skundžiau Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio nutarimą netenkinti mano skundo Vilniaus apygardos teismui.

2013 m. sausio 25 d. susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Nastulevičienės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu dėl įrodymų stokos.

2013 m. vasario 8 d. susipažinau su teisėjo Algimanto Valantino nutarimu atsisakyti man skirti gynėją todėl, kad ikiteisminis tyrimas jau nutrauktas.

Visuose prašymuose prašiau remtis Europos žmogaus teisių konvencija ir Konstitucija, tačiau nė vienu atveju tai nebuvo padaryta – priimant sprendimus remiantis žemesniais Lietuvos Respublikos teisinėje hierarchijoje įstatymais. Prašau Teismo pripažinti, kad minėtieji prokurorų bei teisėjo P.Karvelio nutarimai neskirti man valstybės lėšomis apmokamo gynėjo buvo neteisėti ir priteisti man iš Lietuvos valstybės 1000 000 litų dydžio kompensaciją mano patirtai ypač didelei moralinei bei kitokiai neturtinei žalai atlyginti.

Be advokato nesugebėjau realizuoti savo teisių į gynybą ir teisingą teisminį procesą

Noriu pastebėti, kad nesu teisininkas ir todėl negalėjau tinkamai atstovauti savo interesų kaip įtariamasis. Galėjau sau pakenkti dėl savo procesinių teisių ir galimybių nežinojimo bei negalėjimo jų realizuoti be gynėjo pagalbos. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad man nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga. Be to, noriu pastebėti, kad buvau įtariamas padaręs tai, už ką nėra numatyta atsakomybė galiojančiame Baudžiamajame kodekse.

Norėjau, kad man būtų paskirtas gynėjas, kuris būtų tinkamai mane atstovavęs ir pasiekęs, kad būtų buvęs kuo greičiau baigtas mano nuomone absurdiškas ikiteisminis tyrimas, kuriuo mano nuomone tiesiog buvo siekiama įbauginti dabartiniu nevaržomu Katalikų bažnyčios siautėjimu pasipiktinusius lietuvius. Mano žiniomis, Lietuvos policija 2012 m. spalio 6 d. prie Nacionalinio dramos teatro vykusio katalikų protesto metu negynė į spektaklį taikiai ėjusių žiūrovų nuo katalikų mėtytų kiaušinių ir kitokio fizinio smurto. (šaltinis: www.delfi.lt – N.Vasiliauskaitė. „Na taip, įstatymai pažeidinėjami. Tai ką?“, http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nvasiliauskaite-na-taip-istatymai-pazeidinejami-tai-ka.d?id=59819225.) Todėl atrodė naivu tikėtis objektyvaus policijos kapelionui spaudžiant vykdomo tyrimo rezultatų.

Iš pradžių aš, nebūdamas teisininku, nesupratau, kad tiek Europos teisių konvencija, tiek Konstitucija garantuoja man teisę į nemokamą gynėją, ir negalėjau įtarti, kad iš manęs ši teisė atimta todėl, kad esu lietuvis. Geranoriškai bendradarbiavau su policija ir, nepaisydamas ciniško mano teisių pažeidimo ir patirto pažeminimo, savo noru 2 kartus sutikau duoti parodymus, raštu atsisakydamas pasinaudoti savo teise į gynėją. Tačiau patyręs šiurpinantį policijos ir teismų abejingumą Katalikų bažnyčios ar jos vardu vykdomiems galimiems nusikaltimams ir išgirdęs iš tardytojos, kad tyrimas gali tęstis tol, kol pasibaigs senaties terminas, pakeičiau savo nuomonę – teisę tai padaryti man garantavo Baudžiamojo proceso kodekso 52 straipsnio 3 dalis.

Tačiau neturėjau (ir neturiu) atliekamų lėšų gynėjui pasamdyti. Valstybė tuo metu teikė pilnai apmokamą teisinę paramą tik tiems, kurių pajamos ne didesnės už berods 4200 litų (ar pan.) per metus. Vilniuje už tokius pinigus faktiškai neįmanoma oriai pragyventi ką jau jau kalbėti apie taupymą advokatui pasamdyti. Noriu pastebėti, kad pagal Statistikos departamento duomenis, tik maždaug ketvirtadalis Lietuvos namų ūkių gali sau leisti be vargo apmokėti netikėtas 830 litų dydžio išlaidas. (Šaltinis: www.delfi.lt – „Pasiturinčiai Lietuvoje gyvena tik 23,6 tūkst. šeimų“, http://verslas.delfi.lt/verslas/pasiturinciai-lietuvoje-gyvena-tik-236-tukst-seimu.d?id=60031251.)

Kiek suprantu, negalėjau pretenduoti į savivaldybių administruojamą valstybės paramą, nors neturėjau pakankamai lėšų gynėjui pasamdyti, jau nekalbant apie tai, kad būčiau turėjęs žemintis įrodinėdamas savo skurdą tam, kad galėčiau įgyvendinti savo prigimtines teises.

Pradėjęs domėtis valstybės apmokamo advokato skyrimo aplinkybėmis, supratau, kad galiojanti tvarka akivaizdžiai pažeidžia tiek Europos žmogaus teisių konvenciją, tiek Konstituciją. Supratau, kad man jos detaliai neišaiškinusi policijos tyrėja, pareiškusi maždaug: „esate suaugęs ir pats galite susitvarkyti su advokatu“, – ir nepaaiškinusi, kad valstybės apmokamas gynėjas man nepriklauso todėl, kad moku lietuvių kalbą, gal ir nevalingai, tačiau apribojo mano prigimtinę teisę į gynėją nuo pat įtarimų mano atžvilgiu pareiškimo dienos.

Abu prokurorai ir teisėjas ignoravo mano prašymą remtis Europos žmogaus teisių konvencija ir Konstitucija

Mano prašymą ir skundus atmetę prokurorai bei Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis atsisakė apginti mano konstitucinę teisę į gynėją, remdamiesi ne aukštesnėmis teisinėje hierarchijoje Konvencija bei Konstitucija, o žemesniu teisiniu aktu – konkrečiai Baudžiamojo proceso kodekso 50 ir 51 straipsniais, numatančiais mokantiesiems lietuvių kalbą tiktai galimybes prašyti skirti gynėją prokuroro ar teismo arba kreiptis į savivaldybę prašant apmokėti advokato paslaugas, jeigu yra visiški skurdžiai. Man, kaip ne teisininkui, galimybė, kad prokuroras ar teismas objektyviai nuspręs, jog negaliu pats tinkamai apginti savo interesų, atrodo absurdiška, ypač prisiminus vienareikšmišką visuomenės nepasitikėjimą prokuratūra ir teismais bei mano nuomone akivaizdžiai nusikalstamo lėšų švaistymo mastą Lietuvos teisėsaugoje. Kiek suprantu, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnį man nemokama teisinė pagalba nepriklausė.

Europos žmogaus teisių konvencija ir Konstitucija garantuoja teisę į gynėją, teisę nebūti žeminamam ir teisę į teisingą teismo procesą

Tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje yra garantuota mano teisė turėti advokatą nuo pat pirmosios apklausos momento. Nei Konvencijoje, nei Konstitucijoje nėra numatytos papildomos sąlygos šiai svarbiai prigimtinei teisei realizuoti. Konvencijos 13 straipsnis garantuoja teisę į joje numatytų teisių ir laisvių efektyvią teisinę gynybą.

Tuo tarpu reikalavimas įrodyti savo skurdą valstybės pagalbai prigimtinės savo teisės įgyvendinimui gauti akivaizdžiai žemina žmogaus orumą, iš žmogaus tyčiojamasi. Todėl teisinės pagalbos teikimo tvarka Lietuvos Respublikoje akivaizdžiai pažeidžia tiek Konvencijos 3 straipsnį, tiek Konstitucijos 21 straipsnį.

Verčiamas atsisakyti gynėjo arba pradėti nežinia kiek užtruksiantį žeminantį pagalbos maldavimą savivaldybėje, Lietuvos Respublikoje nepasiturintis lietuvis pasmerkiamas atsiduoti policijos, prokurorų bei žemiausiųjų teismų teisėjų malonei. (Norėčiau pastebėti, kad Lietuvos visuomenė faktiškai visiškai nepasitiki nei prokuratūra, nei teismais. Mano atveju, kaip jau minėjau, man netgi neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.) To pasekmėje ikiteisminiai tyrimai neretai užsitęsia neribotam laikui (neabejoju, kad taip būtų atsitikę ir su tuo, kuriame buvau įtariamas, jei nebūčiau pradėjęs aktyviai ginti savo teisių), arba žmogus sutinka su neretai akivaizdžiai absurdišku baudžiamuoju įsakymu ir visam laikui pasišlykšti LR vadinamąja „teisėsauga“. Todėl galiojančią valstybės teisinės pagalbos teikimo tvarką nustatantys teisės aktai akivaizdžiai pažeidžia ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį bei Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį.

Man tebuvo nurodyta, kad galiu pasinaudoti galimybę nemokamai teisinei pagalbai gauti nebent kreipdamasis į savivaldybę. Tuo būdu buvau skaudžiau pažemintas. Grubių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 bei 6 straipsnių pažeidimų pasekmėje – neskiriant man advokato ir dar siūlant įrodinėti, kad pragyvenu iš lėšų, mažesnių, nei priderėtų skirti šuns išlaikymui – patyriau ypač didelę moralinę žalą.

Konvencija ir Konstitucija draudžia diskriminuoti dėl kalbos ir tautybės

Noriu taip pat priminti, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punktą nemokantiesiems lietuvių kalbos gynėjo dalyvavimas privalomas, ir todėl pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį lietuvių kalbos nemokančių asmenų gynėjai apmokami valstybės lėšomis. Pagal BPK 50 straipsnio 3 dalį bei 51 straipsnio 2 dalį, lietuvių kalbą mokantiems asmenims advokato paslaugos faktiškai apmokamos tik tuo atveju, jei jie gyvena visiškame skurde (po žeminančios savo skurdo įrodinėjimo procedūros) arba taip nusprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar teisėjas.

Tuo tarpu tiek Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnis, tiek Konstitucijos 29 straipsnis draudžia diskriminuoti kalbos pagrindu. Dėl to nesuteikimas man besąlygiškai, kaip ir nemokantiesiems lietuvių kalbos, Konvencijos bei Konstitucijos garantuojamo gynėjo todėl, kad moku lietuvių kalbą, taip pat pažeidžia ir mano prigimtinę teisę nebūti diskriminuojamam dėl kalbos.

Be to, akivaizdu, kad nelietuviai gali visada apsimesti, kad nemoka lietuvių kalbos arba ją moka nepakankamai, ir tokiu būdu vis dėlto gauti valstybės lėšomis apmokamą gynėją. Faktiškai tiktai lietuviai negali pasinaudoti šia galimybe. Todėl dabartinė gynėjo apmokėjimo tvarka akivaizdžiai diskriminuoja ir dėl tautybės. Mes, lietuviai, esame tapę paniekinta ir pažeminta tauta vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“, mūsų kalba ir tautybė paversta teisiniu pagrindu atimti iš mūsų pagrindinėms žmogaus teisėms, kurias Lietuvos valstybė garantuoja faktiškai visiems nelietuviams. Dabartinė teisinė tvarka skatina nesimokyti lietuvių kalbos ar bent vaidinti jos nemokėjimą, ragina mišrių šeimų vaikus nesirinkti lietuvių tautybės, slėpti savo lietuviškumą ir jo gėdytis.

Vis dėlto, aš, nors ir būdamas lietuviu, nesutinku, kad mano kalba ir tautybė suteiktų kam nors teisę mane diskriminuoti. Manau, kad ir lietuviai laikytini žmonėmis ir jiems suteiktinos tokios pačios žmogaus teisės, kaip ir pilnavertėmis Lietuvoje laikomoms tautoms, na nors pačios pagrindinės teisės ir laisvės, imperatyviai garantuotos Europos žmogaus teisių konvencijoje. Noriu pastebėti, kad dabartinę gynėjo paslaugų apmokėjimo tvarką nustatantys teisės aktai taip pat akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulę ir 14 straipsnį, įtvirtinančius lietuvių tautos ir lietuviškai kalbančių žmonių teises laisvai gyventi ir kurti Lietuvoje, siekti teisingos pilietinės visuomenės bei teisinės valstybės.

Todėl prašiau tiek prokurorų, tiek minėtųjų teismų vadovautis Europos žmogaus teisių konvencija bei Konstitucija ir suteikti man valstybės lėšomis apmokamą gynėją nepriklausomai nuo mano turto, pajamų ir kalbų mokėjimo, taip, kaip priklauso kiekvienam nediskriminuojamų Lietuvoje kitų tautų atstovui, pareiškusiam, kad nemoka lietuvių kalbos. Noriu pastebėti, kad Lietuvos įstatymuose gudriai naudojami papilstymai apie „privalomą“ (nemokantiems lietuvių kalbos) gynėjo dalyvavimą ir „neprivalomą“ (lietuviams ir tiems ne lietuviams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių pareiškia, kad moka lietuvių kalbą) nelaikytini pakankamu argumentu grubiam pagrindinių žmogaus teisių pažeidimui.

Tačiau nei prokurorai, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas nesivadovavo nei Konvencija, nei Konstitucija, nors aš jų nedviprasmiškai to prašiau ir argumentavo savo nutarimuose neskirti man gynėjo tuo, kad pareiškiau mokąs lietuvių kalbą. Todėl aš patyriau ypač didelę moralinę žalą, kadangi mano kalba (o kartu – ir tautybė) buvo nurodytos kaip teisinis pagrindas, neleidžiantis realizuoti mano prigimtinės teisės.

Ne tik prokurorų ir apylinkės teismo teisėjo P.Karvelio, bet netgi ir apygardos teismo teisėjo A.Valantino nesujaudino akivaizdaus Baudžiamojo proceso kodekso bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo akivaizdaus prieštaravimo Konvencijai ir Konstitucijai faktas ir jis man nesuprantamu pagrindu nusprendė visiškai atsisakyti nagrinėti mano paskutinįjį skundą, nepatenkinant netgi jo 3 punkto, prašančio ištaisyti žemesniojo teismo pažeidimą ir tam tikslui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar nepažeidė Konvencijos bei Konstitucijos teisėjas P.Karvelis, ignoravęs mano skunde Vilniaus apylinkės teismui suformuluotą prašymą remtis Europos žmogaus teisių konvencija bei Konstitucija, o ne joms prieštaraujančiais įstatymais. Kitaip sakant, netgi aukštesnysis teismas be pakankamo teisinio pagrindo atsisakė ištaisyti žemesniojo teismo padarytą akivaizdų Lietuvos bei tarptautinės teisės pažeidimą.

Prašau, kad būtų atlyginta mano patirta neturtinė žala

Norėčiau ne tik, kad būtų pripažinta, jog prokurorų T.Uldukio ir A.Žemrietos bei teisėjo P.Karvelio nutarimai neskirti man valstybės lėšomis apmokamo gynėjo pažeidė mano teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos konstitucijoje. Kaip jau minėjau, visuose trijuose prašymuose rėmiausi ir Konvencija bei Konstitucija ir prašiau prokurorų bei teisėjo taip pat jomis vadovautis. Kaip jau įrodžiau, to pasekmėje, negaudamas valstybės lėšomis apmokamo gynėjo ir todėl tinkamai neatstovaujamas ikiteisminio tyrimo metu daugiau, kaip pusę metų, be kita ko, skaudinamas pasiūlymais įrodinėti gyvulišką skurdą, žeminamas, tyrimo organams bei teismams begėdiškai ignoruojant mano teises ir ypač argumentuojant mano prigimtines teises pažeidžiančius nutarimus tuo, kad moku valstybinę kalbą, patyriau ypač didelę moralinę žalą.

Patiriu žalą dar ir dabar, kadangi mano žiniomis prokuratūra siuntinėja savo nutarimus neregistruotais laiškais, tad nukentėjusiuoju pripažintas policijos kapelionas dar apie pusę metų faktiškai turės teisę apskųsti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taigi dar ir dabar nėra aiškumo, kad byla tikrai pasibaigė.

Taip pat praleidau daug savo gyvenimo laiko skaitydamas begėdiškai asmenis ir ypač lietuvius žeminančius Lietuvos Respublikos įstatymus bei kodeksus ir bandydamas jais remtis mėgindamas ginti savo prigimtines teises prieš ciniškai jas ignoruojančius prokurorus bei teisėjus. Neseniai turėjau pats rašyti skundą vyresniajam prokurorui, prašydamas, kad ikiteisminio tyrimo prieš mane nutraukimo priežastis būtų ne žeminanti įrodymų stoka, o akivaizdus nusikalstamos veikos požymių nebuvimas. Nemanau, kad tai buvo paskutinis skundas iš tų, kuriuos buvau priverstas rašyti gindamas savo garbę ir orumą.

Ypač įskaudintas ir įžeistas buvau dėl skaudaus fakto, kad buvau diskriminuojamas ir mano teisės begėdiškai pažeidinėjamos dėl to, kad moku savo gimtąją kalbą „Lietuvos Respublika“ kažkodėl besivadinančioje valstybėje. Niekada anksčiau negalvojau, kad tai įmanoma.

Kadangi nelaikau savęs išskirtiniu asmeniu, prašau mano nuomone kuklios kompensacijos už prokurorų bei teisėjo tokį mano nuomonę cinišką išsityčiojimą iš mano prigimtinių teisių ir ypač kalbos bei tautybės (kas buvo ypatingai šlykštu ir ypač mane įskaudino todėl, kad valstybė, kurioje gyvenu ir kurioje taip begėdiškai diskriminuojami mano tautybės ir mano kalba kalbantys žmonės, vadina save „Lietuvos valstybe“) ir to pasekmėje mano patirtą moralinę bei kitokią neturtinę žalą – 1000 000 litų.

Kadangi visiškai neturiu lėšų bylinėjimuisi ir atsižvelgiant į Lietuvos teismuose pasitaikančius atvejus, kai žyminis mokestis negrąžinamas net ir tada, kai tai padaryti primygtinai nurodo įstatymas, prašau mane visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir bet kokių kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš karto pareiškiu, kad nesiruošiu įrodinėti savo gyvuliško skurdo ar dar ko nors – reikalauju Teismo realizuoti mano teisę ginti savo Konvencijoje bei Konstitucijoje įtvirtintas prigimtines teises, kai jos akivaizdžiai pažeistos, dar kartą nežeminant mano garbės ir orumo.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas jau pasakyta, prašau Teismo, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencijos 3, 6, 13 bei 14 straipsniais:

1) Pripažinti, kad atmesdami mano prašymą skirti valstybės lėšomis apmokamą gynėją ir ypač argumentuodami tuo, kad moku lietuvių kalbą, prokurorai T.Uldukis, A.Žemrieta bei teisėjas P.Karvelis pažeidė Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6, 13 bei 14 straipsniuose, o taip pat Lietuvos Respublikos konstitucijos preambulėje, 6, 7, 14, 29, 30, 31, 33, 109 ir 110 straipsniuose garantuotas mano prigimtines teises į gynėją bei nediskriminavimą dėl kalbos ir tautybės, o taip pat teisę ginti savo teises remiantis Konvencija bei Konstitucija;

2) Kadangi minėtieji prokurorai bei teisėjas priėmė savo nutarimus Lietuvos valstybės vardu, prašau priteisti man iš Lietuvos valstybės 1000 000 litų dydžio kompensaciją už mano prigimtinių teisių į gynėją bei nediskriminavimą grubių pažeidimų pasekmėje mano patirtą ir vis dar patiriamą moralinę bei kitokią neturtinę žalą;

3) Prašau visiškai atleisti mane nuo žyminio mokesčio bei visų kitų galimų su bylinėjimusi susijusių išlaidų, nereikalaujant manęs įrodinėti savo skurdo, neįgalumo ar dar ko nors tam, kad galėčiau realizuoti savo akivaizdžiai grubiai pažeidinėjamas prigimtines teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos konstitucijoje.

Giedrius Šarkanas

Diskusija

Gal turite ką pasakyti?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis