.

2013 m. vasario 14 d.

Beviltiški sostų žaidimai

Kreipiuosi į paskutinę instanciją, siekdamas, kad būtų panaikintos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose paskelbtos karalystės. Tačiau išsigimusi Lietuvos teisminė kultūra nepalieka jokios vilties.

Kaip jau ne kartą rašiau, sieku, kad būtų likviduotos Lietuvoje paskelbtos karalystės. Negaliu įrodyti, tačiau neabejoju, kad prie dabartinio mano tautos nykimo bent jau morališkai prisideda ir klastingasis veidmainis lenkų karalius, jau ketvirti metai valdantis Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose.

Šį kartą kreipiuosi jau į paskutinę instanciją ir tą proga dėl viso pikto prašau, kad Vilniaus apygardos teismas kreiptųsi į Konstitucinį teismą su prašymu įvertinti Kristaus Karaliaus intronizavimo konstitucingumą.

Vis dėlto, tai viso labo paskutinis simbolinis žingsnis siekiant kažkaip pasipriešinti lietuvių tautos naikinimui griaunant mūsų šalies konstitucinę santvarką.

Manau, kad jau galutinai perpratau pagrindinį Lietuvos teismų veikimo principą. Kiek suprantu, dar iš tarybinių laikų išlikusius teisėjus iš pašaukimo, siekusius vykdyti įstatymus ir siekti universalaus teisingumo idealų, pakeitė ciniškų karjeristų karta, galutinai pavertusi vadinamąjį teismų „teisingumą“ politikų ir aukščiausiųjų teisėjų žaisliuku.

Teisėjas gali padaryti karjerą faktiškai tik tuo atveju, jei nesibodi paminti Konstitucijos, žmogaus teisių ir įstatymų savo viršininkų interesų vardan. Tikėtis paaukštinimo galima tik įrodinėjant besąlygišką atsidavimą vyresnybei.

Todėl tikimybė, kad teismas patenkins nors mano prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą, praktiškai niekinė. Teisėjas atsidurs prieš dilemą: eilinį kartą paminti teisę ir Lietuvos konstitucinę santvarką ar paaukoti galbūt viso gyvenimo karjerą – išdrįstant pakelti galvą prieš visagalę Katalikų bažnyčią, kuriai stengiasi įtikti visa Lietuva manipuliuojantys iškrypėliai tiek Seime, tiek aukščiausiuose teismuose.

Skundas Vilniaus apygardos teismui

Faktiškai daug kas kartojasi iš mano skundo Vilniaus ir Šalčininkų rajonų apylinkių teismams.

Giedrius Šarkanas


Vilniaus apygardos teismui
per Vilniaus rajono apylinkės teismą


SKUNDAS
Vilnius
2013-02-11


2012 m. rugsėjo 14 d. kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas:

1.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3, 4 ir 10 straipsniais, LR Baudžiamojo kodekso 114 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 118 ir 228 straipsniais, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės perversmo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių turinčios nusikalstamos veikos įvykdymo, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių taryboms priimant sprendimus paskelbti „Kristaus Karaliaus intronizacijos“ aktus (ar galbūt kažkokį bendrą aktą); išsiaiškinti galimai egzistuojančių minėtų aktų (ar akto) turinį ir jo sudarytojų tapatybes bei tarybų sprendimuose taip pat paminėto „bažnytinės hierarchijos pritarimo“ turinį bei formą; ištirti, ar Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių vadovai bei tarybų nariai, galimai kiti su minėtaisiais sprendimais, aktais bei pritarimu susiję asmenys, tarptautinės ar užsienio valstybių organizacijos, galimai nevykdė minėtuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų;

2.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalimi, 118 ir 123 straipsniais, LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei LR Baudžiamojo kodekso 114, 228 ir 229 straipsniais, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo padarymo nusikalstamos veikos, turinčios valstybės perversmo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimo, dėl kurių valstybė patyrė didelės žalos, požymių – LR Vyriausybei, jos atstovui Vilniaus apskrityje, Valstybės saugumu besirūpinančių institucijų vadovams, Generaliniam Prokurorui ir Seimo nariams nesiimant veiksmų galimai Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei jos Tautos suverenitetą pažeidusiems ir grėsmes Valstybės saugumui sukėlusiems Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių sprendimams dėl „Kristaus Karaliaus intronizacijos“ aktų atšaukti bei jų teisinėms ir kitokioms pasekmėms likviduoti.

2012 m. lapkričio 28 d. susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 8 d. bei lapkričio 12 d. nutarimais atmesti mano prašymą.

Prašiau Vilniaus rajono bei Šalčininkų rajono apylinkės teismų atšaukti šiuos nutarimus ir įpareigoti prokuratūrą kuo skubiau pradėti ikiteisminius tyrimus. 2013 m. vasario 5 d. registruotu laišku gavau Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį atmesti mano skundą. Tą pačią dieną susipažinau su paprastu laišku atėjusia analogiška Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi.

Prašau Teismo vis dėlto atšaukti minėtuosius nutarimus ir įpareigoti prokurorus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl veikų, turinčių akivaizdžius valstybės perversmo požymius, kadangi minėtaisiais savivaldybių sprendimais paskelbti „Kristaus Karaliaus intronizacijos“ aktus buvo akivaizdžiai pažeisti: Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, teritorijos vientisumas ir Tautos suverenitetas, – įtvirtinti pirmuosiuose, svarbiausiuose Konstitucijos straipsniuose. Negalima netirti ir kraupaus fakto, kad už savivaldybių priežiūrą atsakinga Lietuvos Vyriausybė ir kitos atsakingos valstybinės valdžios institucijos nereagavo ir vis dar nereaguoja į valstybės perversmą (ar perversmus), sugriovusį Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, nepaisant eksplicitiško buvusio Konstitucinio teismo pirminko Egidijaus Kūrio raginimo imtis kuo skubesnių veiksmų.


Pradėti ikiteisminius tyrimus Vilniaus rajone pagal mano prašymus atmetęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras Darius Pranka argumentavo savo nutarimą taip: „Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės pateiktos medžiagos, Kristaus Karaliaus intronizacijos aktas buvo priimtas prašant Dievo pagalbos, siekiant jo palaiminimo ir globos. Vadovaujantis šiuo aktu ar jį įgyvendinant nebuvo priimti daugiau jokie poįstatyminiai aktai. Todėl darytina išvada, kad aktas buvo priimtas kaip simbolinis prašymas Dievui, kuriuo nebuvo siekiama valstybės perversmo ar kitų tikslų, priešingų LR įstatymams ar konstitucijai.“

Noriu pastebėti, kad Dariaus Prankos argumentacija akivaizdžiai absurdiška. Visų pirma jis rėmėsi Vilniaus savivaldybės – akivaizdų valstybės perversmą įvykdžiusios institucijos – „pateikta medžiaga“ ir jos patikinimais apie nekaltus intronizacijos akto paskelbimo tikslus. Vidurinę mokyklą baigusiam žmogui turėtų būti suprantama, kad kilniais tikslais teisinami praktiškai visi nusikaltimai. Jėzuitai, degindami savo aukas, aiškino, kad gelbsti jų sielas; naciai tvirtino, kad, suvarydami žydus į koncentracijos stovyklas, tai darė tik pastarųjų labui, kad apsaugotų juos nuo liaudies smurto; NKVD irgi viską darė grynai dėl šviesios žmonijos ateities. Kyla natūralus klausimas: kaip šitokius argumentus oficialiame dokumente naudojantis žmogus gavo brandos atestatą, jau nekalbant apie teisinį išsilavinimą liudijantį dokumentą?

Iš kur žino Darius Pranka, kad, vadovaujantis intronizacijos aktu, nebuvo priimti daugiau jokie poįstatyminiai aktai? Juk šiuo aktu „Kristui Karaliui“ buvo perduotas suverenitetas, anksčiau Vilniaus rajone priklausęs Konstituciją priėmusiai Tautai. Intronizacijos aktas tapo konstituciniu, ir todėl juo privalu vadovautis priiminėjant visus savivaldybės tarybos sprendimus. Netikiu, kad D.Pranka atliko išsamią Vilniaus savivaldybės sprendimų turinio analizę, neabejoju, kad jis rėmėsi tik savivaldybės darbuotojų patikinimais. Sveiku protu nesuvokiama – kaip gali prokuroras priimti nutarimą remdamasis tik galimų nusikaltėlių pateikta medžiaga?

Prokuroras Stasys Kuprys savo atsisakymą pradėti ikiteisminius tyrimus Šalčininkų rajone akivaizdžiai grindė savo prielaida, kad „valstybės perversmo ar jo organizavimo nebuvo tai ir nėra“, nurodydamas, kad sprendimas paskelbti intronizacijos aktą buvo priimtas vienbalsiai.

Noriu pastebėti, kad savo prašyme rėmiausi Egidijaus Kūrio straipsniu „Rekst & Co: Konstitucijos negerbimo tradicija“, taip pat pridėjau šio straipsnio tekstą prie savo prašymo prokuratūrai, kad prokurorai galėtų susipažinti su buvusio Konstitucinio teismo pirmininko vertinimu. Kūrio žodžiais, „Poįstatyminiuose aktuose paprastai nurodoma, kokiais įstatymais remiantis jie priimti. Šiame ne. Aišku, kodėl: sprendimo teisinio pagrindo nėra jokiame įstatyme, neieškokite.“ Taigi Egidijus Kūris eksplicitiškai nurodė, kad sprendimas paskelbti intronizacijos aktą yra neteisinis ir nekonstitucinis. „Bet nejuokinga. Nes Kristaus karalystė ne iš šio pasaulio, o Vilniaus rajonas – pasaulietinis konstruktas. Intronizacija – "politinis aktas, išorinėmis iškilmėmis vainikuojantis katalikiškos valstybinės santvarkos kūrimo darbą" (čia iš Šv. Pijaus X kunigų brolijos tinklalapio, Rekst & Co). Katalikiškos valstybinės santvarkos Vilniaus rajone negali būti vien dėl to, kad pagal Konstituciją mūsų Valstybė ne tik PASAULIETINĖ, bet ir NEDALIJAMA į jokius valstybinius darinius.“

Taigi tiek D.Pranka, tiek S.Kuprys, užtikrintai teigdami, kad „nebuvo siekiama valstybės perversmo ar kitų tikslų, priešingų LR įstatymams ar konstitucijai“ bei „valstybės perversmo ar jo organizavimo nebuvo tai ir nėra“, akivaizdžiai šaltakraujiškai spjovė į Egidijaus Kūrio vertinimą. Paskutiniu metu pastebima, kad Lietuvoje prokurorai jaučiasi kur kas geresniais teisės žinovais, nei teisėjai. (Pavyzdžiui, kiek teko girdėti, prokuratūra ilgai atsisakinėjo vykdyti teismo nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje.) Tačiau man asmeniškai (tegul ir buvusio) Konstitucinio teismo pirmininko išsakytas viešas vertinimas atrodo bent jau kaip ne mažiau autoritetingas ekspertinis vertinimas, nei jį šaltakraujiškai ignoruojančių Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų vertinimai.


Teisiškai neargumentavo savo nutarimų ir ikiteisminių tyrimų teisėjos. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pliuirienė iš viso nieko neatsakė į mano argumentus, pakartodama Juliaus Prankos samprotavimus apie „simbolinį prašymą Dievui“, tarsi oficialus istorinio nusikaltėlio, iškrypėlio, nubausto už šventyklos išniekinimą, kurį atstovaujanti skelbiasi savivaldybių sprendimuose paskelbti intronizavimo aktus tiesiogiai paminėta užsienio organizacija, karūnavimas bent jau formaliai nepanaikintų tautos suvereniteto. Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja Tatjana Juvko kažkodėl nusprendė, kad valstybės perversmas turi būti atliekamas jėga, naudojant smurtą, konspiracinę veiklą ir pan., matyt užmiršusi dar visai neseną Lietuvos istoriją. Taigi abiejų teisėjų argumentai neturi jokios įrodomosios galios.

Dar norėčiau pastebėti, kad Kristaus Karaliaus intronizacijos aktai akivaizdžiai įgyvendinami tiek Vilniaus, tiek Šalčininkų rajonuose. Pavyzdžiui, Teismų nutarimai dėl pavadinimų kitomis kalbomis neteisėtumo akiplėšiškai ignoruojami – visiškai logiškai – juk Vilniaus mieste esantys teismai nepavaldūs „Kristui Karaliui“. Rajonuose dalijamos lenko kortos, gyventojai primygtinai įkalbinėjami pasirinkti nelietuviškas mokyklas ir t.t.

Pagaliau juk nebūtina, pasikeitus konstitucinei santvarkai, iš karto atmesti Lietuvos Respublikos jurisdikciją. Galima palaukti patogios progos, kai, pasikeitus tarptautinei situacijai, „Kristaus Karaliaus“ suverenitetas taps puikiu pretekstu siekiant jei ne nepriklausomybės, tai bent autonomijos. Juk precedentų jau buvo – abejose savivaldybėse jau yra tekę įvesti tiesioginį valdymą.

Bet kokiu atveju, akivaizdžiai nusikalstama palikti galioti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką bei teritorinį vientisumą sugriovusius aktus ir nenubausti jų priėmėjų bei iniciatorių, o taip pat tiek laiko nereaguojančių Vyriausybės, Seimo bei prokuratūros atsakingų asmenų. Nesuprantu, kaip prokuratūra gali atsisakyti tirti tai, kas iš tikrųjų yra parašyta vadinamuosiuose „intronizacijos aktuose“ (arba gal viename akte), kokį vaidmenį juos priimant vaidino Katalikų bažnyčios vadovybė. Neteko girdėti, kad jų turinys būtų buvęs paviešintas. Kokie dar nusikaltimai slypi akto ar aktų tekstuose? Mano supratimu, tokiame už viešojo intereso gynimą atsakingos prokuratūros neveiklume yra akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių.

Nors sunku atsikratyti įspūdžio, kad Lietuvos vadinamoji „teisėsauga“ tiesiog begėdiškai ignoruoja Konstituciją, vis dėl to ta proga dar norėčiau nors formaliai paprašyti, kad būtų oficialiai ištirtas savivaldybių sprendimų priimti intronizavimo aktus konstitucingumas.

Todėl, remdamasis tuo, ką išdėsčiau čia ir savo prašyme Generalinei prokuratūrai, prašau:

I. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalimi ar dar kokiais nors straipsniais, atšaukti 1) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Prankos nutarimą bei 2) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stasio Kuprio nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus mano prašymo pagrindu dėl galimo valstybės perversmo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių turinčios nusikalstamos veikos įvykdymo, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių taryboms priimant sprendimus paskelbti „Kristaus Karaliaus intronizacijos“ aktus, bei įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminius tyrimus;

II. Imtis priemonių, kad būtų užtikrinta nors minimali prokurorų kvalifikacija bent jau valstybinės svarbos bylose; įpareigoti prokurorus atsižvelgti į pripažintų teisės ekspertų vertinimus; priimant nutarimus, nesiremti (vien tik) potencialių įtariamųjų parodymais.

III. Dar kartą prisiminus, ką apie Kristaus Karaliaus intronizavimą rašė Egidijus Kūris (manau, kad į jo nuomonę derėtų atsižvelgti), ta pačia proga prašau kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar minėtieji Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių sprendimai priimti minėtuosius intronizavimo aktus neprieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos preambulei, 1, 2, 3, 4, 5, 7, 10, 119, 120 ar galbūt dar kokiems nors straipsniams.

Giedrius Šarkanas

Diskusija

Gal turite ką pasakyti?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis