.

2013 m. kovo 13 d.

Aušvicas Gedimino prospekte

2013 m. kovo 11-osios eitynės Gedimino prospektu Vilnių užtvindžiusių policijos smogikų apsuptyje labai priminė filmus apie Aušvicą ar kitas nacių koncentracijos stovyklas. Savo šalyje tapome, nacių žodžiais, Untermenschen.

Kovo 10-osios vakarą grįžinėjome į Lietuvą iš Lenkijos. Ir, kaip jau seniai įprasta važiuojant per Augustavo girią, priešpriešiais švilpė virtinės krovininių mikriukų su priekabėlėmis. Lietuviai ir toliau masiškai evakavosi iš šalies, kurioje tapo svetimi.

Pasidarė be galo liūdna. Kada bevažiuotum: dieną ar naktį, per karštį ar sniegą, — visada tos pačios nenumaldomos virtinės, ta pačia kryptimi — kuo toliau nuo Lietuvos.

Dabar populiaru smerkti emigrantus — mat „neatsakingi“, „tėvynę išduoda“ ar panašios nesąmonės. O ką jiems daryti? Eiti griovių kasti? Vaikus elgetauti siųsti? Kodėl lietuviai turėtų aukotis ir aukoti savo šeimas juos išdavusios ir apiplėšusios valstybės vardan?

Suėmė tokia depresija, kad neišlaikiau ir nuėjau į kovo 11-osios demonstraciją. :-) Ir įsitikinau, kad padėtis Lietuvoje dar blogesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Lietuviai mane suprato

Kaip jau rašiau, kovo 11-oji yra lietuviams gedėtina diena. Kažkada tiek vilčių teikusi valstybė pavirto į mirtiną parazitą, graužiantį Lietuvą visais įmanomais būdais ir vejanti iš jos net ir niekad apie emigraciją negalvojusius lietuvius.

Manau, kad panašiai turėjo jaustis ir į dujų kameras lydimi kitų šalių beteisių tautų atstovai Aušvice ar Buchenvalde — buvo ir garsiakalbiai, ir gąsdinimai, ir raginimai laikytis tvarkos, ir šunys, ir smogikai — trūko nebent Šmaiserių jiems ant kaklų ar paties Vilniaus okupacinės chebros fiurerio Vilniaus Gauleiterio Zuoko su tankais ir sunkiąja artilerija.

Per 23 metus Lietuvos ūkis išliko tarybiniame lygyje. Vieninteliai pasiekimai: jau užsieniečiams priklausanti vis didėjanti kažkada lietuvių turto dalis, vis labiau slegiančios skolos ir kas ketvirtas (jau seniai nebetikiu LR oficialiąja statistika — užtenka prisiminti, kaip 3 milijonai bemat atsirado vos Grybauskaitei pakėlus balsą :-)) iš tėvynės išvytas tautietis.

Todėl mano trispalvė buvo perrišta juoda juostele — atminti tiems, kurie jau niekada nebegrįš, ir tai vilčių valstybei, kuri taip ir nesusikūrė — kurią iš mūsų kažkada pavogė Sąjūdžio chebra.

Ir visi lietuviai suprato, ką noriu išreikšti gedulo juosta ant vėliavos — juk reikia būti visišku beširdžiu, kad nematytum ir neatjaustum savo šalies ir tautos agonijos.

Kaip nekeista, man atvirai nepritarė tik vienas, dar vaikystės draugas, papriekaištavęs, „tu visada buvai atsimetėlis“ — kai prisiminėme, kad aš ir mokykloje nestojau į komjaunimą, kaip dauguma normalių lietuvių. :-)

Aplinka priminė filmus apie nacius

Tai buvo berods pirmoji demonstracija mano gyvenime. Dar tarybiniais laikais pasibodėjau masiniais renginiais, kaip žeminimusi prieš to tikrai nevertus valdžios atmatas — jaunystėje atrodė kvaila kažką demonstruoti tave akivaizdžiai niekinantiems žmonėms — jau geriau iš karto prie šautuvo. :-)

Policija pakuoja Kunigaikštį
Policija rakina Stasį Urniežių

Linksmasis pilies Kunigaikštis neturi teisės švęsti kovo 11-osios, jis juk tik lietuvis, Untermensch. Va jei jo vietoj būtų buvęs kurios nors aukščiausiųjų tautų LR hierarchijoje atstovas — vokietis, lenkas, žydas ar čigonas, škotas ar ispanas!

To, ką pamačiau, tikrai nesitikėjau — visą Vilniaus centrą buvo užtvindę būriai policijos smogikų geltonomis liemenėmis. Kur bepažvelgsi — visur stiklinės fizionomijos, žiūrinčios į tave, kaip į gyvulį, nusikaltėlį, potencialią auką.

Šventaragio slėnis buvo apstatytas autobusais, prištabuotais geltonliemeniais pareigūnais, pasiryžusiais susidoroti su kiekvienu jiems neįtikusiuoju. Visa policininkų laikysena, elgesys akivaizdžiai buvo skirti su trispalvėmis susirinkusiems lietuviams įbauginti.

Pačioje pradžioje „Lietuvos Respublikos“ statutiniai tarnautojai susidorojo su linksmuoju pilies Kunigaikščiu. Iš pradžių nesupratau: kodėl pakaušusiems futbolo sirgaliams galima trankytis po Vilnių, o Stasiui Urniežiui — ne? Bet greit prišilo — juk sirgaliai — tai škotai, ispanai ir kitų aukštesniųjų tautų atstovai, o Kunigaikštis — tai viso labo lietuvis, ir tai ne koks ministras, seimūnas ar teisėjas, matomai dar ir ne toks turtingas, kad galėtų pasisamdyti advokatą. Kodėl gi jo neįkišus į policijos bagažinę, kaip Gintaro Beresnevičiaus?

Netrukus ir prie manęs prisistatė policijos komisaras ir liepė nuimti nuo vėliavos juodą kaspiną. Aš irgi ne geležinis, skaudėtų, jei muštų :-), bet vis tik suradau savyje drąsos :-) pasiūlyti komisarui surašyti protokolą.

Žinoma, buvau nuvestas prie grėsmingai išsirikiavusių smogikų virtinės, o komisaras demonstratyviai rašėsi mano duomenis susidomėjusios minios akivaizdoje. Kaip sakoma, Ausweiskontrolle. :-)

Nori nenori prisiminiau Choakino Sabinos dainą „Pilietis nulis“ (Ciudadano cero ispaniškai), irgi apie komisarą. Be abejo, taip pat išsiaiškinau jo duomenis, tam atvejui, jei nuspręsčiau imtis veiksmų dėl mano kaip žmogaus (lietuviai, kiek žinau, LR teisių neturi, tik prievoles) teisių pažeidinėjimo. :-)

Kaip ir reikėjo tikėtis, komisaras taip ir nepasiryžo nei atimti iš manęs gedulingos juostelės, nei rašyti protokolo, nors matėsi, kad labai tikėjosi, jog išsigąsiu. Faktiškai komisaras elgėsi kaip tipiškas nacių karininkas iš kino filmo — mėgaudamasis savo valdžia ir blyksėdamas lediniu žvilgsniu. Jei būčiau buvęs mažesnio ūgio — tikrai būčiau pasijutęs nesaugiai. :-)

Bet kokiu atveju, netikiu, kad geltonliemenių buvo tik trys šimtai; kartais susidarydavo įspūdis, jog jų daugiau, nei demonstrantų. Po kurio laiko prie pėsčiųjų prisijungė ir kavalerija, pasirodė ir smogikai su koviniais šunimis. Nori nenori pasijutau, kaip vienas iš tų kalinių tarybiniuose filmuose apie vokiečius — iš visų pusių apsuptas tave niekinančių ir visa savo laikysena tau tai demonstruojančių nacių.

Ėjimas per Gedimino prospektą priminė žygiavimą į dujų kameras

Kaip jau minėjau, tai buvo pirmoji demonstracija mano gyvenime. Ir įspūdis tikrai buvo neeilinis. Visų pirma, Zuoko chebra buvo užtvėrusi Gedimino prospektą. Visa kairė gatvės pusė buvo apstatyta tuščiais metaliniais narvais ir vielinėmis tvoromis. Bendras įspūdis buvo toks, kad eini ne Lietuvos sostinės gatve, o kokio nors kalėjimo ar gulago kiemu.

Tanku per Vilnių
Gauleiteris tanku traiško automobilį Vilniaus gatvėje

Vilniaus Gauleiteris įprato tanku važinėtis per tautos kaulus.

Juk ne veltui užtvėrė tvoras ir pririnko tiek smogikų tautai gąsdinti — juk jei Lietuva iš tikrųjų taptų lietuvių, nebeliktų iš ko vogti kasdieninių 15 procentų skaisčiaveidžiui Vilniaus fiureriui.

Kadangi nemėgstu sekti uodegoje :-), daugiausiai ėjau su pirmąja eile arba ir prieš koloną. Keli metrai prieš važiavo berods trys policijos mikriukai, blyksėdami žiburėliais ir kaukdami sirenomis. Policija periodiškai klykavo grasinimus susidoroti „pagal įstatymą“, gąsdindama vaikus ir baugindama visus aplinkui.

Pridėjus grėsmingai apsupusius geltonliemenius, sunku buvo nesusidaryti įspūdžio, kad vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ pareigūnai laikė mus, su trispalvėmis, Kudirkos ir Basanavičiaus portretais žygiavusius lietuvius paniekos vertais įžūlėliais, žmonių teisių savo tautai užsigeidusiais šiukšlėmis.

Manau, kad panašiai turėjo jaustis ir į dujų kameras lydimi kitų šalių beteisių tautų atstovai Aušvice ar Buchenvalde — buvo ir garsiakalbiai, ir gąsdinimai, ir raginimai laikytis tvarkos, ir šunys, ir smogikai — trūko nebent Šmaiserių jiems ant kaklų ar paties Vilniaus okupacinės chebros fiurerio Vilniaus Gauleiterio Zuoko su tankais ir sunkiąja artilerija.

Tauta visiškai palaužta

Tačiau labiausiai mane prislėgė netgi ne policijos demonstruota akivaizdžiai nacistinė panieka keliems ant savo šalies ar tautos dar nepadėjusiems nedrąsiai su trispalvėmis tipenusiems lietuviams. Liūdniausia buvo tai, kad demonstrantai rimtai bijojo, bent jau nemaža jų dalis.

Jau daugiau, kaip 20 metų trunkantis lietuvių tautos naikinimas ir gąsdinimas nenuėjo veltui. Dauguma tų, kurie dar neseniai neišsigąsdavo paimti trispalvės į rankas, jau taip užtampyti po policijos areštines ir teismus, jog galutinai pasidavė ar tiesiog buvo priversti emigruoti, kad nepasodintų už nesigėdijimą vadintis lietuviais.

Vieno iš iškilių lietuvybės puoselėtojų Gintaro Beresnevičiaus šaltakraujiškas numarinimas policijos bagažinėje dar kartą įtikinamai parodė visai tautai, koks likimas laukia nesiklaupiančiųjų prieš pareigūnus.

Eisenos priekyje žygiavo vadinamieji signatarai, kažkada balsavę už nelemtąjį kovo 11-osios aktą, galų gale atvedusį mus į dabartinę šūdo krūvą, ir dalis kitų vadų. Tiesiog jautėsi, kad jie bijo, kad kažkas bus ne taip, galbūt, kad juos nepalankiai parodys per televiziją.

Man pradėjus skanduoti „Lietuva — lietuviams“, viena „signatarė“ taip išsigando, kad vos nepuolė į isteriją, pradėjo vadinti mane provokatoriumi ir kitaip darkytis. Reginys buvo išties labai graudus.

Kartais pasigirsdavo „Lietuva, Lietuva!“, tačiau negirdėjau nė vieno, kuris būtų išdrįsęs kartu su manimi sušukti „lietuviams!“. (Nors kiek suprantu iš žiniaspaudos, tarp pusantro tūkstančio žygiavusiųjų, įžūlėlių buvo ir daugiau. :-)) Vis dėlto, mano akimis, tai buvo visiškas pasidavimas. Arba, kitaip sakant, visiška Vilniaus Gauleiterio Zuoko ir jo geltonliemenių smogikų pergalė.

Intelektualinė ir informacinė blokada verčia išduoti pačią tautinės valstybės idėją

Jau daugelį metų LR informacinė erdvė užspausta visokiausių žniaspaudinių „autoritetų“ straipsniais ir straipsneliais, visokiausiais būdais dergiančiais pačią Lietuvos kaip nacionalinės valstybės sampratą.

Ir nenuostabu. Juk Lietuva per 20 metų beveik visiškai prarado trumpam atgautą nepriklausomybę; dabar didelę dalį jos vadinamosios „politikos“ sudaro tiesiog pažodinis Briuselio biurokratų, NATO karininkų, didžiųjų brolių iš Vakarų, Pasaulio Banko, Tarptautinio Valiutos ir dešimčių kitokių fondų bei fondelių įsakymų vykdymas.

Lietuvos nacionalinių interesų tiesiog nėra, „Lietuvos Respublika“ dar vis kažkodėl tesivadinanti valstybė – kekšė paprasčiausiai vykdo savo klientų įgeidžius, proteguodama užsienio bankus ir žlugdydama lietuviškus; uždarinėdama lietuvišką elektrinę tam, kad galėtų statyti japonišką; šimtais milijonų remdama žydus, čigonus ir pan. ir tuo pat metu apiplėšdama ir išvydama iš tėvynės šimtus tūkstančių lietuvių.

Lietuvių tautos krauju mintantys parazitai suinteresuoti mus apkvailinti ir pažeminti, visų geriausia jiems būtų įtikinti mus niekinti save ir savo tautą, iki beprotybės gėdytis kelių juodesnių momentų mūsų istorijoje, nors šioji akivaizdžiai yra nekaltumo įsikūnijimas, palyginus su daugumos mus begėdiškai gėdinančiųjų kruvinųjų Europos ir ne tik Europos šalių istorija.

Todėl įvairiausi Europos Sąjungos, JAV, Izraelio ir pan. fondai pristeigia pas mus įvairiausių institutų skambiais pavadinimais, į kuriuos gerais atlyginimais, komandiruotėmis į egzotines šalis dar studijų metais, karjeros perspektyvomis ir pan. pritraukia savo šalį ir tautą pasiruošusius išduoti tautos atmatas.

Per 20 metų pas mus priviso dešimtys įvairiausio plauko vadinamųjų „profesorių“, kurie faktiškai teužsiima Lietuvos ir lietuvių tautos dergimu. Blogiausia, kad praktiškai tik jiems tesuteikiamas žodis pagrindinėje LR žiniaspaudoje.

Tuo tarpu beveik nėra kam ginti tautiškumo idėjos. Vienas kitas pasirodantis nedrąsus straipsnis nuskęsta viską užgožiančiame iš meilės savo tautai ir šaliai besityčiojančių nuo išdidaus feministinio vienišumo apkvaišusių daktarių docenčių klyksme.

Kuo labiau tokia daktarė dergia ant lietuvių tautos ir jai neabejingų lietuvių, tuo didesnės stipendijos ar finansavimo vienokiems ar kitokiems savo vadinamiesiems „projektams“ gali tikėtis iš išgamas visame pasaulyje dosniai remiančių ES, JAV ar Izraelio fondų.

Ir susidaro įspūdis, kad dar ne taip seniai tokiais principingais atrodę tautininkų lyderiai pasiduoda.

Pavargę nuo atrodo beviltiškos kovos prieš milijonus žarstančių išgamų gaują, jau nebejauni patriotai irgi susieja savo likimus su vienokiais ar kitokiais fondais, nukreipdami savo partijas į kryžiaus žygį prieš ir taip užguitus savo pačių tautiečius. Jiems turbūt atrodo smagiau ar galbūt saugiau užsipulti tą, kuris tavęs bijo, nei tęsti beviltišką kovą už savo mirštančią tautą.

Dar kartą: Lietuva — lietuviams!

Aš jau esu ne kartą rašęs apie tai, kaip begėdiškai esame niekinami ir žeminami mūsų tautos vardu įžūliai pasivadinusioje valstybėje. Savo tėvynėje akivaizdžiai esame paskutinės rūšies tauta (Zuokas galėtų pasakyti Untermenschen).

Tačiau mūsų kol kas dar dauguma. Pagal Konstituciją, Lietuvos Respublika — mūsų tautos sukurta valstybė. Ir netgi „demokratinė“ valstybė. Teisiškai Lietuva priklauso mums, o ne saujelei ją dabar plėšiančių išgamų.

„Lietuva — lietuviams“ nereiškia tik lietuviams. Bet nereiškia ir „visiems“, kaip užvakar skandavo būrelis jaunųjų provokatorių. Lietuvos per mažai visiems — prisivogti ir tautos išgamoms, ir fondams, ir NATO, ir užsienio bankams bei specialiosioms tarnyboms.

Negalime tikėtis išlikti valstybėje, besišvaistančioje šimtais milijonų atmatas valdžioje šantažuojantiems kad ir pasaulinio garso sukčių fondams.

Lietuva jau baigiasi. 23 nepaliaujamo vogimo metai jau išvarė ubagais kas ketvirtą lietuvį, o per Augustavo girią traukiančių furgoniukų virtinės nesustoja nei dieną, nei naktį. Sveikas protas sako, kad jau seniai laikas patiems krautis lagaminus.

Na bent jau nesileiskime apkvailinami mus begėdiškai gėdinančių užsienio fondams parsidavusiųjų profesorių ar daktarių docenčių. Nepasiduokime ir oportunizmo glėbyje suglebusių vadų tingumui. (Apie vadų silpnybes rusai yra pastatę nuostabų miniserialą, „Imperija pod udarom“, kurį tikrai vertėtų pamatyti kiekvienam pradedančiam kovotojui. :-))

O aš nemanau, kad dar kada beeičiau į kovo 11-osios demonstraciją — labai jau buvo nesmagu matyti persigandusius signatarų veidus. Tačiau dabar ir visada, bet kur ir bet kam, tiek geltonliemeniams smogikams, tiek pačiam Vilniaus Gauleiteriui Zuokui esu pasiruošęs pareikšti: Lietuva — lietuviams!

Diskusija

20. 8v0VTjOPfh2015 12 14 23:29:19

Stellar ork there evynoere. I“ll keep on reading.

19. sdksJsnorm2015 12 14 12:05:27

Hey, sutlbe must be your middle name. Great post!

18. Giedrius2013 03 15 15:25:47

Be vyrų likusios moterys (moterų Lietuvoje daugiau, nei vyrų 200 000, jau nekalbant apie iš demografinės statistikos iškrentančius vyrus, kurie nesiruošia pastoviai gyventi su moterimi ir pan) susituokusios galėtų įsivaikinti ar gimdyti bendrus vaikus. (Įsivaikinti Lietuvoje galima tik sutuoktiniams.)
Tai nebūtinai siejasi su homoseksualumu, ir tai pakankamai paplitusi praktika vadinamosiose Vakarų šalyse, tiesiog pas mus tai demonizuoja Katalikų bažnyčia.
Tas pats pasakytina ir apie impotentus, kartu gyvenančius artimus giminaičius ir pan. Apie gėjus taip pat, tačiau šiuo atveju svarbu visai ne gėjiškumas.
Daugpatystė irgi būtų naudinga demografinei situacijai gerinti, tačiau dabartiniu metu tai atrodo neperspektyvu.

17. dubleris2013 03 15 14:22:18

giedriau, ka duos vienalyties santuokos iteisinimas..gejai prades gimdyt?

16. Giedrius2013 03 15 00:59:09

„Užsiauginti“ jau per vėlu. Ir nėra kam. Vėlgi palyginkite gimimų skaičių su analogais, dėl kurių normaliose šalyse puolama į isteriją. Pas mus kur kas blogiau. Kaimo mokyklose per dešimt metų vaikų sumažėjo po tris, penkis kartus. Per vėlu kažko laukti ir tikėtis. Išlikome kažkada, nes gimdydavo moterys po dešimt vaikų. Dabar didelė dalis nė vieno neturi ir greičiausiai neturės. Kiekvieną savaitę pasirodo vis baisesnė statistika iš vis naujų Lietuvos vietų. Dėl to ir bandau kažkaip inicijuoti vienos lyties santuokų įteisinimą, šiaip manęs gėjų teisės nelabai domina.
Akivaizdu, kad didžiausia nelaimė tautai buvo įstojimas į ES, bet dabar jau nebėra kur trauktis. Reikėtų mėginti kažką tokio, kaip vengrai iš paskutiniųjų bando, bet greičiausiai jau nebėra kam.
Manau, kad reikia mušti pavojaus varpais, o ne guostis žibutėmis ant vis gilėjančios kapo duobės krašto. Nors kiekvienas pasirenka tai, kas jam svarbiausia.

15. Giedrius2013 03 15 00:45:24

Negaliu sutikti. Tiesiog laiko jau nebelieka.
Europos Sąjunga davė apgaulingą saugumo jausmą, užtaisydama didžiausias biudžeto skyles ir „priglausdama“ galutinai nuskurdinamus ir privedamus iki desperacijos vis naujus šimtus tūkstančių.
Todėl nesijaučia viso padėties rimtumo, tačiau visa tai – ne vaistai, o anestetikai, opiumas, padedantis neskausmingai numirti.
Aš suprantu, kad norisi pasidžiaugti nors kuo nors, tačiau jei pasidomėtumėte tokiomis atrodo tokiomis didelėmis šalimis, kaip Anglija, Rusija, Vokietija, Ispanija ir pan., pastebėtumėte, kad ten kaip tragedija suvokiamas demografinis sumažėjimas dvejais ar trejais procentais. Pas mus tų procentų dešimtys.

14. Mindaugas Šimkus2013 03 14 22:12:58

Niekas niekada neatsiranda. O sukurti kažką gali tik veiklūs žmonės, kurie irgi iš niekur neatsiranda (rusai pasistengė, tokius išnaikint, tai db. reikia tokių užsiaugint...).

13. Mindaugas Šimkus2013 03 14 22:12:30

Būtų negiedoję – blogai, pabijojo. Sugiedojo – blogai, nes „giriasi“ (O gal tiesiog džiaugsmingai dalinasi šventės įspūdžiais?), kad sugiedojo. Šventėje dalyvavo 3000 žmonių – valio! Daug daugiau nei ankstesniais metais. Ne – ne valio – nes tik 3000, o vieno žmogaus spėjimu – tik 1000. Gal kažkas bijojo policijos, gal kažkas bijojo skanduoti Lietuva lietuviams, gal tarp tokių bijančių buvo ir nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašiusiųjų (juk jie irgi žmonės). Gal ir smagu kažkam matyti tik tai kas bloga, gal ir smagu kažkam viską vertinti pro juodus akinius. Gal kažkam nuolatinė niekinimo ir saviniekos būsena tiek pat normalu kaip kvėpavimas? Gal tiesiog depresija kažkam? Galiu paguosti, kad nieko naujo po saule – istorija liudija, kad visais laikais tokie dalykai dėjos. O imant Lietuvos situaciją – mes gyvenam dar labai gerais laikais, žiūrint iš istorinės perspektyvos, yra buvo nepalyginamai blogiau – ir nieko – išgyvenom :) Nereikia liūdėti, kad „nieko gero neatsirado“. ...

12. Giedrius2013 03 14 19:55:22

Norėčiau pamatyti, kaip reaguotų sveiko proto latviai ar estai, jau nekalbant apie baltarusius ar lenkus – išgirdę, kaip lietuviai patriotai džiaugiasi, kad jų susirinko visas tūkstantis į metų demonstraciją iš visos Lietuvos, panašiai, kaip ir policininkų, vadina tai „nauja pradžia“ ir dar giriasi, kad nepabijojo sudainuoti Tautinės giesmės visi kartu, nebijodami policijos. ):

11. Giedrius2013 03 14 19:52:41

Gedėti reikia ne paties atkūrimo kaip tokio, o to, kad iš to nieko gero neatsirado.
Gyvenant Vilniuje, gali atrodyti, kad viskas ne taip blogai, bet kaimai ir mažesni miestai visiškoj nevilty. Tiek Lietuva, tiek beveik visi miestai paskendę skolose, kurių atiduoti nėra jokių vilčių.
Gal ir smagu matyti tik tai, kas gera ir tai, kas po nosimi, tačiau jei neįvyks kokio nors esminio lūžio — galutinai išnyksim labai greitai.
Aš nematau jokio lūžio Tautinės giesmės padainavime ar skandavime „Lietuva“. Nematau ir kuo girtis, kad dalyvavo (realiai) virš tūkstančio žmonių – mano nuomone, tai be galo mažai, atsakant į sveiku protu nesuvokiamą Zuopio draudimą.
Ir aš mačiau baimę signatarų akyse, ir ne tik signatarų. Mačiau į mane įsmeigtus policininkų žvilgsnius, kai aš sakiau Lietuva – lietuviams ir pasipiktinusius pradžioje ėjusiųjų veidus.
Akivaizdu, kad mus gali išgelbėti tik kažkoks esminis, radikalus lūžis visame valstybės funkcionavime.
Norėč...

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Daugiau ta pačia tema
  • Grybauskaitė – tipiška Lietuvą valdanti nusikaltėlė

    Grybauskaitės parinktas Generalinis prokuroras „pridengs“ eilinį Prezidentės nusikaltimą. Kaip visada vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“.

  • Donaldas Trampas – gabiausias Kimo Džonguno mokinys

    Donaldas Trampas išmoko iš Kimo Džonguno politikoje naudoti pokerio taktikas ir su jų pagalba sėkmingai stumia Putiną su Si į kampą.

  • Išgamų kryžius ant Lietuvos karsto

    Dvigubas Jogailaičių kryžius LR herbe (ant vadinamojo „Vyčio“ skydo) gerai tinka mūsų tautą negailestingai šienaujančiai giltinei, vadinamai „Lietuvos Respublika“.

  • Šūdaldemarai ir Mašūdimos – kito kelio nebelieka

    Valdžiai ruošiantis išniekinti lietuvišką raštą, reikia galvoti kaip priešinsimės. Niekas negali mūsų priversti SKAITYTI kitaip, nei MES PATYS NUSPRĘSIME.

  • Ir vėl Vilniuje triumfuoja lenkai

    Polonijos dienos proga 2013 m. gegužės 4 d. Vilniumi žygiavę lenkai atvirai demonstravo savo lojalumą Lenkijai, panieką Lietuvai ir jos valstybinei kalbai, svajonę vėl prijungti Vilnių prie Lenkijos.

  • Su Vasario 16-ąja!

    Vasario 16 – vienintelė iš „valstybinių“ švenčių, žyminti tikrai teigiamą įvykį lietuvių tautos istorijoje. Šia proga privalu prisiminti Kudirką, Jablonskį, Basanavičių ir kitus mūsų mirštančios tautos kūrėjus.

  • Nesakau „žiniasklaida“

    Kadangi LNK nepaneigė mane apšmeižusios informacijos, paskelbtos laidoje „Labas vakaras, Lietuva“, kreipiuosi į žurnalistų etikos inspektorių. Nors dėl vieno dalyko sutariu su Vytautu Landsbergiu. :-)

  • Keičiu orientaciją :-)

    Nuo šiol stengsiuosi mažiau rašyti apie Lietuvą ir lietuvių tautos problemas. Yra ir daugiau įdomių temų. :-)

  • Ir vėl aukos balsuos už savo budelius

    Nors prieš rinkimus partiečių įžūlumas pasiekė istorinę viršūnę, lietuviai vėl eis balsuoti ir rinks eilinę vagių vyriausybę. Jei eini balsuoti, prarandi teisę piktintis, kad valdžia apvagia tave ir tavo šalį bei tautą.

  • Sveikinu su tautine Drąsos diena!

    Rugsėjo 12-ąją nepamirškime uždegti žvakutės ir pakelti taurės prisimindami tuos, kurie neišsigando ir padėjo savo galvas gindami mūsų šalį ir tautą.

  • Tekstai
    šia tema
  • Išgama

    Išgama – sąvoka. Išgama – turbūt geriausias trumpas lietuviškas pavadinimas Lietuvą išduodančiam politikui.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (1)

    Istorinis Lietuvos karalius Mindaugas yra garbinamas istorikų ir politikų. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos valstybės simboliu paskelbtas žmogus buvo bailys, klastingas žudikas ir išdavikas, išgama, karūną gavęs mainais į pusę Lietuvos.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (2)

    Margiris ir narsieji Pilėnų gynėjai užmiršti, užtai kiekviename žingsnyje mus persekioja lietuvybės ir moralės naikinimą išaukštinančio mito apie Mindaugą ir „krikštą“ atgarsiai. Netgi Eurovizija yra tapusi oficialia lietuviškumo naikinimo priemone.

  • Karalius Mindaugas – niekšybės kultas? (3)

    Išaukštinę Mindaugą su ciniškųjų istorikų pagalba, šiandieniniai Lietuvos valdovai mano pateisinę ir savo pačių niekšybes. Lietuvybė toliau žeminama, Lietuva pardavinėjama, ir taip pat kaip ir 13 a. Mindaugo nusikaltimai, tai vadinama „ėjimu į Europą“.

  • Pagonybė ir pagonys

    Pagonybė ir pagonys – sąvokos ir vartojimas. Žodžiai pagonys ir pagonybė buvo išgalvoti ir dar dabar yra vartojami krikščionių siekiant pažeminti kitų tikėjimų žmones.

  • Genocidas

    Genocidas – sąvoka ir trumpas komentaras

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis