.

2013 m. kovo 15 d.

Dar kartą už lietuvių teises Lietuvoje

Dar kartą bandau panaikinti begėdišką lietuvių diskriminaciją Lietuvos prokuratūroje ir teismuose įteisinantį Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį.

Jau kuris laikas buvau nutraukęs savo desperatiškus bandymus panaikinti draudimus lietuviams išreikšti savo nuomonę interneto komentaruose. Laikas grįžti prie to, kas nepabaigta.

Kaip jau rašiau, už komentarus persekiojama pagal akivaizdžiai absurdišką Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, prokurorų ir teisėjų rankose pavirstantį susidorojimo su būtent lietuviais priemone — kadangi prokuratūra visiškai nereaguoja į tyčiojimąsi iš mūsų tautos, tikėjimo ar papročių, tuo pat metu nuožmiai persekiodama kiekvieną išdrįsusį nors pyptelti prieš lenkus, žydus ar čigonus.

Man iškeltą bylą prokuratūra jau seniai nutraukė. Tačiau juk negalima palikti prokurorų malonei nesugebančių apsiginti nuo absurdiškų kaltinimų tautiečių. Todėl dar kartą mėginsiu ginčyti BK 170 straipsnio konstitucingumą, pasinaudodamas paskutine galimybe tai padaryti būtent prieš mane susiūtoje baudžiamojoje byloje.

Apstulbino docentės daktarės nekompetencija

Irgi jau rašiau, kad kelti man bylą dėl iš mano interneto prieigos pasiųsto komentaro internete policiją privertė Lietuvos policijos kapelionas Aušvydas Belickas, akivaizdžiai spekuliavęs savo titulu priversdamas žemesnio rango pareigūnus pripažinti jį nukentėjusiuoju nuo man inkriminuoto komentaro.

Tačiau pradėti tyrimą prokurorus oficialiai įgalino būtent Žurnalistų etikos inspektorės suorganizuota „ekspertizė“. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentė daktarė Nijolė Linkevičienė pateikė mano nuomone pirmakursio studento referato lygio „ekspertizės aktą“, kuriame tiesiog virtuoziškai įžvelgė begales nusikalstamų dalykų. :-)

Šią „ekspertizę“ docentė daktarė įvykdė iš viso dvylikai kelių žmonių parašytų komentarų, ir sunku buvo nekvatoti susiėmus už pilvo skaitant daktarės vartotus įmantrius tarptautinius „terminus“ :-) paprastoms kasdieninėms sąvokoms pavadinti.

Tačiau, nežinodamas, ar turiu teisę skelbti visas „ekspertizes“ :-), apsiribosiu komentaru, kuris buvo inkriminuojamas asmeniškai man. Primenu jo turinį (buvo komentuotas straipsnis, aprašantis katalikų vyskupų siekį gauti iš valstybės žemės už keliasdešimt milijonų):

„Ką reiškia „neatgaus“? Juk „jų“ žemė — per amžius prisiplėšta iš persekiotų, iš Lietuvos išguitų, sudegintų lietuvių. Man tie „hierarchai“ — tai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla. Pasičiupę savo kruvinąjį šlykštūną Jėzų kaip kiaulės pimpalą ant kryžiaus išsikėtojusį ir žiūri kaip čia ką nors iš Lietuvos nugvelbus. Vemti verčia vien tik pasižiūrėjus į jų išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes. Reikėjo vis dėlto tada Jedinstvo palaikyti, nes dabar Lietuva — grynas kirmėlynas. Ir kuo toliau, tuo labiau visi tie išgamos įžūlėja“.

O čia — esminės docentės „ekspertizės“ vietos:

„Minčių ir idėjų sklaida viešojoje erdvėje visuomeniškai yra svarbi — šiuo savo komentaru autorius skatina neapykantą žmonių grupei, skiriamai religiniu pagrindu. [...] Šiuo komentaru adresantas viešojoje erdvėje išreiškia itin neigiamą nuomonę apie katalikų bažnyčios atstovus, tačiau ši nuomonė galimai klaidinga, nes jokiais argumentais nėra grindžiama. [...] Įžeidi yra ne tik šnekos akto forma, bet ir turinys — bažnyčios atstovai yra kaltinami plėšę, persekioję, deginę lietuvius. [...] Šiuo komentaru autorius viešojoje erdvėje skleidžia asmeninę neigiamą nuomonę apie katalikų bažnyčios atstovus, kuri yra įžeidi ir niekinama (vartojami įžeidžiami ir niekinami pasisakymai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla, išgamos, išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes), taip pat skatina neapykantą visuomenėje.“

Mano nuomone, daktarės nekompetencija akivaizdi. Ji visiškai nežino Lietuvos istorijos — kaip kažkada laisvi lietuviai prarado savo žemę ir tapo beteisiais hierarchų vergais (baudžiauninkais), kaip juos degino už lietuvišką tikėjimą, lietuvietybę.

Negirdėjo docentė ir apie milžinišką pedofilijos mastą Romos katalikų bažnyčioje, jau nekalbant apie visišką lietuvių kalbos semantikos neraštingumą bei akivaizdų tingėjimą atsiversti lietuvių tautos bei tarptautinių žodžių žodynus tokių žodžių, kaip „atmata“ ar „parazituoja“ reikšmėms išsiaiškinti. Daugiau: skunde teismui.

Žurnalistų etikos inspektorė
Zita Zamžickiene
Zita Zamžickienė

Todėl akivaizdu, kad Linkevičienės argumentai išlaužti iš jos mažaraštiškumo (jei ne iš piktybinio noro apkaltinti kapelionui neįtikusį komentatorių) — pristatant visiems žinomų faktų konstatavimą kaip kaltinimą ar niekinamą nuomonę ir tuo būdu sukurpiant kriminalą visiškai lygioje vietoje.

O gal paaiškinimo reikėtų ieškoti „ekspertizės aktą“ lydėjusiame Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės aiškinamajame rašte?

Ekspertizės atlikimo išlaidos sudaro 817,32 Lt. (aštuonis šimtus septyniolika litų 32 ct.). Siekdami tinkamai apsaugoti valstybės interesus, prašome šią sumą nustatyta tvarka išreikalauti valstybės naudai iš nusikalstamą veiką atlikusių asmenų.

Sunku įsivaizduoti, kad šiuolaikinėje teisinėje valstybėje bet kokios ETIKOS inspektoriumi galėtų būti paskutinį sakinį parašęs asmuo. Bet kokiu atveju, sunku atsispirti pagundai padaryti išvadą, kad būtent šie 817 litų ir 32 centai paskatino tiesiog pritrenkiančios kriminalinių aspektų gausos atsiradimą teisės į advokatą faktiškai nebeturinčių lietuvių komentaruose.

Daktarių docenčių amoralumas užmuša

Turbūt jau kiekvienas pastebėjo, kad internetas užverstas visiškomis blevyzgomis, pasirašytomis daktarių ir docenčių. Susidaro įspūdis, kad bent jau dalis (na nebūtinai tik moterų :-)) pasiekusiųjų daktaro ir ypač docento laipsnį pradeda nesivaržydamos rašyti visiškus niekalus.

Greičiausiai joms (ir jiems) atrodo, kad daktarai ir ypač docentai gali rašyti viską, kas tik ant liežuvio užplaukia — vis tiek niekas nedrįs abejoti jų kompetencija. (Aš asmeniškai neįžvelgiu jokios priežasties autoriteto padidėjimui parašius kad ir kelis kartus ilgesnį referatą už įprastinį kursinį ar kelis metus padiktavus svetimų minčių kratinio paprieštarauti nedrįstantiems studentams — gal todėl, kad manęs kažkada taip ir nepriėmė į doktorantūrą? :-))

Tačiau Nijolės Linkevičienės atvejis visiškai kitoks. Vienas dalykas — blevyzgoti publicistiniuose straipsneliuose, o visai kitas — laužti iš piršto argumentus rašant ekspertizės aktą prokuratūrai, pagal kurį greičiausiai be normalaus teismo (juk gyvename vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“) nuteis galbūt visiškai nekaltus lietuvius.

Mano supratimu, rašantieji tokias „ekspertizes“, kaip ką tik aptartoji, neturėtų dirbti su studentais. Na bet gyvename Lietuvoje, kur „daktaras docentas“ skamba kaip Algio Greitai išgalvotas titulas, bent jau šimtu procentų reiškiantis, kad jo nešiotoja(s) moka įtikti vyresnybei. :-)

O ką jau bekalbėti apie patį Vilniaus universitetą, įsteigtą būtent susidorojimui su nekatalikais? Juk būtent VU dėstytojai ir studentai įvykdė evangelikų genocidą Vilniuje 17 amžiaus pradžioje.

Akivaizdu, kad ir šiandien Vilniaus universitetas išlieka paklusniu Katalikų bažnyčios įrankiu. Tik dabar jo dėstytojai nebesiundo studentų mušti ar žudyti nekatalikų, o rašo „ekspertizes“ prokuratūrai.

Gali būti, kad paskutinis bandymas

Taigi naudojuosi proga pareikalauti teismo kreiptis į Konstitucinį teismą aiškinantis Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio konstitucingumą. Jei niekas vėl nepavyks (kaip greičiausiai ir bus :-)), mėginsiu viską, kas dar bus įmanoma — iki kasacinio skundo.

Blogiausia turbūt būtų, jei teismas tiesiog patenkintų mano prašymą ir pakeistų prokuratūros nutarimą taip, kaip reikalauju, tačiau atsisakydamas kreiptis į Konstitucinį teismą.

Neseniai būtent taip ir atsitiko, kai prokuratūra skubiai nutraukė prieš mane vykdytą ikiteisminį tyrimą :-) (šį sprendimą dabar ir skundžiu), vos tik man pareikalavus kreiptis į Konstitucinį teismą dėl mūsų, lietuvių, akivaizdaus paniekinimo, nesuteikiant valstybės apmokamo advokato būtent ir tik mokantiesiems lietuvių kalbą. Tikiuosi, kad šį kartą teisėjai taip lengvai nepasiduos. :-)

Skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui

Kadangi sudėjau visus savo jau anksčiau teiktus reikalavimus, tekstas gavosi ilgas ir galbūt nuobodus. Bet kito būdo, kuriuo galėčiau mėginti ginti mūsų tautą nuo įžūlios prokurorų ir teisėjų savivalės, nežinau.

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto apylinkės teismo
ikiteisminio tyrimo teisėjui

SKUNDAS
2013-03-15
Vilnius

2013 m. sausio 25 d. susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Nastulevičienės nutarimu: „Nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-2-200-12, asmens atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo Giedriaus Šarkano kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 170 str. 2 d. padarymo.“ Šį nutarimą skundžiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros aukštesniajam prokurorui. Kovo pradžioje susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos nutarimu mano skundo netenkinti. (priedas Nr.1) Prašau teismo vis dėlto pakeisti prokurorų nutarimus nutraukti mano atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą būtent dėl duomenų stokos ir įpareigoti prokuratūrą nutraukti tyrimą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalį — nesant nusikalstamos veikos požymių. Mano nuomone, akivaizdu, kad man minėtojo komentaro parašymas negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika dėl daugelio priežasčių — tiek dėl savo turinio, tiek dėl formos.

Man inkriminuotas komentaras neturėjo nieko bendro su prokuratūros įvardinto BK straipsnio dispozicija

Noriu pastebėti, kad man priskirtas interneto komentaras skambėjo taip: „Ką reiškia „neatgaus“? Juk „jų“ žemė — per amžius prisiplėšta iš persekiotų, iš Lietuvos išguitų, sudegintų lietuvių. Man tie „hierarchai“ — tai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla. Pasičiupę savo kruvinąjį šlykštūną Jėzų kaip kiaulės pimpalą ant kryžiaus išsikėtojusį ir žiūri kaip čia ką nors iš Lietuvos nugvelbus. Vemti verčia vien tik pasižiūrėjus į jų išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes. Reikėjo vis dėlto tada Jedinstvo palaikyti, nes dabar Lietuva — grynas kirmėlynas. Ir kuo toliau, tuo labiau visi tie išgamos įžūlėja“. Komentaras buvo parašytas reaguojant į straipsnį apie Lietuvos katalikų vyskupų konferencijos vadovų (hierarchų) godumą.

Tuo tarpu BK 170 str. 2 dalis skamba šitaip: „2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Taigi minėtasis komentaras neturėjo nieko bendro su su BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicija. Baudžiamojo kodekso norma kalba apie asmenis, identifikuojamus pagal jų tikėjimą, seksualinę orientaciją ir pan., o komentare buvo piktinamasi hierarchinės biurokratinės organizacijos funkcionieriais — „hierarchais“ — katalikų Vyskupų konferencijos nariais dėl jų pasauliniu mastu įsitvirtinusios reputacijos ir akivaizdaus siekio gyventi visuomenės sąskaita. Komentare akivaizdžiai nebuvo nė menkiausių BK 170 str. 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, na nebent galima sutikti, kad buvo niekinamas visame pasaulyje pagarsėjęs katalikų vyskupų polinkis į pedofiliją. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad prokurorai „pamiršo“, jog Baudžiamojo kodekso normos neinterpretuojamos plečiamuoju būdu.

Prokuratūra akivaizdžiai nekompetentingai rėmėsi akivaizdžiai nekompetentingais ekspertais

Vyriausiasis prokuroras Arūnas Žemrieta rėmėsi „Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės aktu“. Akivaizdžiai jis turėjo omenyje Vilniaus Universiteto docentės Nijolės Linkevičienės vadinamąjį „ekspertizės aktą“. Norėčiau atkreipti dėmesį į stulbinantį abiejų „ekspertų“ — tiek vyr. prokuroro, tiek filologijos daktarės — nekvalifikuotumą.

Konkrečiai man inkriminuoto komentaro atveju (žiūrėti priedą Nr.2) Linkevičienė rašė:

„Minčių ir idėjų sklaida viešojoje erdvėje visuomeniškai yra svarbi — šiuo savo komentaru autorius skatina neapykantą žmonių grupei, skiriamai religiniu pagrindu. [...] Šiuo komentaru adresantas viešojoje erdvėje išreiškia itin neigiamą nuomonę apie katalikų bažnyčios atstovus, tačiau ši nuomonė galimai klaidinga, nes jokiais argumentais nėra grindžiama. [...] Įžeidi yra ne tik šnekos akto forma, bet ir turinys — bažnyčios atstovai yra kaltinami plėšę, persekioję, deginę lietuvius. [...] Šiuo komentaru autorius viešojoje erdvėje skleidžia asmeninę neigiamą nuomonę apie katalikų bažnyčios atstovus, kuri yra įžeidi ir niekinama (vartojami įžeidžiami ir niekinami pasisakymai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla, išgamos, išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes), taip pat skatina neapykantą visuomenėje.“

Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano nuomone, „ekspertizės aktą“ pasirašiusi docentė daktarė Linkevičienė akivaizdžiai nebuvo susipažinusi nei su elementariąja Lietuvos istorija, nei su paskutiniais įvykiais pasaulyje, nei netgi su semantinės teksto analizės pagrindais. Visų pirma, visuotinai žinoma, kad Katalikų bažnyčia savo žemę „gavo“ iš kunigaikščio — degenerato Vytauto, „padovanojusio“ laisvų lietuvių žemes kartu su jose gyvenusiais lietuviais tuometiniams katalikų „hierarchams“. Būtent „hierarchai“ pavergė (galima taip pat pasakyti pavertė baudžiauninkais, kas faktiškai yra vienas ir tas pats) iki tol laisvus lietuvius, pasisavindami jų žemę, o šiems priešinantis — persekiodami nenorėjusius vergauti lietuvius, degindami neatsisakiusiuosius savo tikėjimo bei plėšdami jų turtą. Taigi akivaizdu, kad Lietuvių kalbos katedros vadinamoji docentė daktarė ne tik kad nežino Lietuvos istorijos pagrindų, bet ir nesupranta savo neišsilavinimo — patetiškai paistydama apie „itin neigiamą nuomonę“, „kaltinimus“ bei „įžeidų turinį“, nors tai tėra brandos atestatą gavusiems asmenims žinotini istoriniai faktai. Mano asmenine nuomone, toks šiurpinančiai neatsakingas elgesys — rašant ne šiaip straipsnelį, o aktą prokuratūrai, galintį nulemti žmonių likimus, ypač turint omeny, kad iš visiškai nuskurdintų lietuvių atimta teisė į valstybės apmokamą advokatą šitokio tipo bylose, tuo būdu faktiškai atimant galimybę užginčyti tokio pobūdžio „ekspertizėms“ — akivaizdžiai nesuderinamas bent jau su docento akademiniu laipsniu.

Antra, visuotinai žinoma, kad tarp Katalikų bažnyčios hierarchų klesti pedofilija. Nors Lietuvos teisėsauga iš paskutiniųjų gina katalikų šventikus pedofilus nuo atsakomybės ir negailestingai persekioja jų aukas, Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje jau pradėta skelbti faktus apie stambaus masto pedofilijos praktikas tarp vyskupų ir pan. Katalikų bažnyčia visame pasaulyje tapo pedofilų tvirtovės simboliu; jokia paslaptis, kad arešto orderis už didelio masto pedofilijos dangstymą buvo išduotas ir popiežiui Jozefui Racingeriui. Nors Lietuva akivaizdžiai nėra teisinė valstybė, ir katalikų šventikai čia faktiškai gali nebaudžiami žaginti vaikus, vis dėlto netgi Lietuvos žiniaspauda pakankamai informuoja apie Katalikų bažnyčiai keliamas bylas visame pasaulyje. Todėl akivaizdu, kad komentare pavartotas posakis „pedofilų veisykla“ tėra paprastas visiems žinomo fakto konstatavimas, o ne įžeidi nuomonė.

Trečia, mano nuomone akivaizdu, kad docentė daktarė nelabai moka naudotis lietuvių kalbos bei tarptautinių žodžių žodynais, kadangi matomai neišsiaiškino visų tokių populiarių žodžių, kaip „atmata“, „parazitas“ ar „išgama“ reikšmių ir konotacijų — pateikdama išvadas ne šiaip publicistinei turinio analizės studijai, o prokuratūrai. Docentė daktarė taip pat nepastebėjo, kad komentaras susideda iš dviejų skirtingu dalių, kad jo pabaigoje panaudotas populiarus lietuviškas žodis „išgamos“ akivaizdžiai nėra skirtas „hierarchams“, o bendrai — visiems Lietuvą iki dabartinės apgailėtinos situacijos privedusiems išgamoms.

Iš viso keista, kad tokia „ekspertizė“ buvo užsakyta būtent Vilniaus universitetui. Juk ši liūdnos istorinės „šlovės“ įstaiga buvo įsteigta būtent nekatalikų genocidui vykdyti. Būtent Vilniaus universiteto studentai susidorojo su Vilniaus evangelikais, sumušdami juos, degindami bažnyčias ir mokyklas, žudydami pastorius vadovaujant būtent Vilniaus universiteto dėstytojams. Pirmuosius du šimtus metų visi VU „mokslai“ buvo begėdiška to meto katalikiškoji niekšybė ir neapykanta kitaip mąstantiesiems — būtent tai, už ką šiuo metu numatyta atsakomybė BK 170 straipsnyje. Pažymėtina, kad Vilniaus universitetas garsėja ne tik kaip istorinė nusikaltimų prieš žmogiškumą bei religinės neapykantos dangstymo „mokslo“ pavadinimu kloaka; ir dabar jam priklauso vienas iš Vilniaus katalikiškųjų kulto pastatų, kuriame pastoviai atliekami katalikiškieji kulto ritualai. Todėl akivaizdu, jog kvaila tikėtis VU dėstytojų objektyvumo Katalikų bažnyčios atžvilgiu — ką akivaizdžiai patvirtina ir docentės daktarės vadinamoji „ekspertizė“.

Iš kitos pusės, kaip jau minėjau, visiškai akivaizdi visiška tiek Audronės Nastulevičienės, tiek Arūno Žemrietos nekompetencija. Netgi šiaip jau įnirtingai konstravusi kriminalinius momentus docentė daktarė Linkevičienė nedrįso savo išvadoje tvirtinti, kad komentaru buvo skatinama neapykanta katalikams kaip tikėjimo pagrindu identifikuojamai grupei, apsiribodama miglota išraiška „katalikų bažnyčios atstovams“. Tačiau BK 170 straipsnio 2 dalis nekalba apie bažnyčių atstovus, hierarchus ar pan. — taigi, net jeigu iš nesupratimo ir pripažintume Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados pagrįstumą, ši išvada neturi nieko bendro su prokuratūros pritaikytu straipsniu. Susidaro įspūdis, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 skyriaus prokurorai nėra susipažinę su pradiniuose teisės studijų kursuose dėstomais baudžiamosios teisės pagrindais, kadangi nežino, kad Baudžiamasis kodeksas neaiškinamas plečiamuoju būdu.

Mano nuomone, akivaizdu, jog įtarimai man buvo pareikšti tik todėl, kad policijos kapelionas, pabrėždamas savo statusą — „Liudininkas parodė: kad aš esu Lietuvos policijos kapelionas“ (žiūrėti priedą Nr.3) — ir, manau, begėdiškai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, įtikino ikiteisminio tyrimo pareigūnus pripažinti jį nukentėjusiuoju (nors mano žiniomis jis netgi nėra vyskupas) ir be jokio teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą komentarą galimai parašiusio akivaizdžiai „hierarchų“ nemėgstančio dėl jų nepasotinamo godumo ir įžūlumo asmens atžvilgiu — matomai su tikslu dar labiau įbauginti visuomenę, dar kartą įrodant lietuviams jų visišką beteisiškumą ir bejėgiškumą prieš Lietuvoje begėdiškai siautėjančią Romos katalikų bažnyčią ir Konstituciją bei įstatymus ignoruojančią teisėsaugą. Kiek galiu spręsti iš asmeninės patirties ir to, kas vyksta Lietuvoje, tai buvo eilinis pavyzdys ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų begėdiško Konstitucijos, žmogaus teisių konvencijų bei įstatymų ignoravimo — paliekant netiriamus ar nenubaustus akivaizdžius Katalikų bažnyčios ar jos atstovų nusikaltimus ir ciniškai persekiojant išdrįstančius piktintis jos akiplėšiškumu lietuvius.

Tačiau manęs netenkina tokia padėtis Lietuvos teisėsaugoje, ir prašau vis dėlto pakeisti prokuratūros nutarimą, įpareigojant prokurorus nutraukti ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu dėl akivaizdaus visiško BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių nebuvimo man inkriminuotame interneto komentare.

Akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Konstitucijai akivaizdžiai prieštaraujančią Baudžiamojo kodekso normą

Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Kiek suprantu, šis principas reiškia garantijas man ir kitiems Lietuvos piliečiams bei nepiliečiams, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos funkcionuos pagal Konstituciją bei įstatymus, kad galiojantys teisės aktai bus vykdomi, kad visi asmenys tomis pačiomis sąlygomis bus traktuojami vienodai. Mano giliu įsitikinimu, teisinės valstybės principas reiškia ir tai, kad aš, sąžiningai laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų, neatsidursiu nepalankioje padėtyje todėl, kad teisėsaugos organai nebaus tų asmenų, kurie juos pažeidinėja — kad mano, kaip besilaikančio įstatymų, teisės ir laisvės nebus mažesnės, nei tų asmenų, kurie jų nesilaiko. Pagal Konstitucijos 6 straipsnį, „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.“ Vadinasi, Konstitucija garantuoja man teisę ginti savo konstitucines teises bei laisves, taigi ir teisę gyventi teisinėje valstybėje.

Kaip jau kartą citavau, BK 170 straipsnio 2 dalis skamba taip:

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Noriu pastebėti, kad stengiuosi laikytis įstatymų. Vis dėlto, smarkiai abejoju, ar įmanoma dalyvauti viešajame gyvenime nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio, bent jau jo žodinės formuluotės. Pagal pačią elementariausią lietuvių kalbos semantiką, draudimas kurstyti „diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, <...> socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, akivaizdžiai reiškia, kad nusikalstama veika pripažįstami siūlymas išlaikyti dabartinę akivaizdžiai diskriminuojančią dėl lyties senatvės pensijų sistemą, kurstymas diskriminuoti pedofilus, milijonierius, naujuosius nacistus, komunistus (beje, legaliai veikiančius Europos Sąjungos šalyse) ir pan. Todėl, mano nuomone, akivaizdu, kad Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies formuluotė yra akivaizdžiai absurdiška ir nėra įgyvendinama kaip tokia.

Noriu taip pat priminti, kad Baudžiamojo kodekso normomis nustatomos sankcijos už konkrečias nusikalstamomis įvardinamas veikas, kai tuo tarpu Konstitucijos tekstą aiškina TIK Konstitucinis teismas. Todėl mano nuomone — kiek galiu spręsti iš dabartinės Konstitucinio teismo doktrinos, netgi pažodinis perkėlimas į Baudžiamąjį kodeksą ir kitus teisines normas nustatančius teisės aktus dabar absurdiškai skambančių, istorinių aplinkybių kažkada sąlygotų Konstitucijos formuluočių, kurios paprastai aiškinamos ir interpretuojamos smarkiai siaurinamuoju būdu, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą bei 25 ir 29 straipsnius.

Noriu priminti, kad Konstitucijos 110 straipsnis draudžia taikyti Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus ir numato teisėjams prievolę tikrinti įstatymų konstitucingumą: „Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“

Taigi prašau pripažinti, kad buvau įtariamas pagal Konstitucijai prieštaraujančią Baudžiamojo kodekso normą ir todėl prašau kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar BK 170 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

Tiek prokurorai, tiek teisėjai nusišnekinėja priiminėdami su BK 170 straipsniu susijusius sprendimus

Noriu pastebėti, kad jau esu domėjęsis prokuratūros ir teismų praktika taikant BK 170 straipsnį. Konkrečiai kreipiausi į prokuratūrą dėl akivaizdžių BK 170 straipsnio pažeidimų interneto komentarais, o po to skundžiau atsisakymus pradėti ikiteisminius tyrimus teismuose.

Atmesdamas mano skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminius tyrimus dėl raginimų diskriminuoti dėl socialinės padėties interneto komentaru bei straipsniu internete, Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas teargumentavo, kad komentaro bei straipsnio autoriai neskatina neapykantos dėl socialinės padėties — nors aš savo atitinkamuose prašymuose netgi nevartojau žodžio „neapykanta“. (žiūrėti priedą Nr.4) Taigi net teisėjui neužteko išsilavinimo ar protinių sugebėjimų suprasti, kad BK 170 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę būtent už kurstymą DISKRIMINUOTI dėl socialinės padėties. Iš kitos pusės, tai didesnė kiekvienos valstybės politikos dalis yra būtent diskriminacija socialiniu pagrindu. Savaime suprantama, kad teisėjas nenorėjo taikyti akivaizdžiai absurdiško įstatymo. Vėlgi, tais atvejais, kai teisėjai vis dėlto nusprendžia taikyti absurdiškus įstatymus į jų nemalonę patekusiems asmenims, mėgsta begėdiškai papilstyti: „Griežtas įstatymas, bet įstatymas“. Mano giliu įsitikinimu, Dainius Grizickas turėjo arba taikyti Baudžiamojo kodekso straipsnį, arba tikrinti jo konstitucingumą Konstituciniame teisme.

Atsakydama į mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl komentaro, kuriuo buvo kurstoma įvesti priverstinę eutanaziją pensininkams, klaipėdietė prokurorė Vida Kaubrytė rašė: „Kurstymas baudžiamąja prasme visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju komentaro autorius siūlo įteisinti eutanaziją (Žmogaus eutanazija — sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai — pagalba nusižudyti). Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.).“ (žiūrėti priedą Nr.5) Skaitant tokius prokurorų samprotavimus, susidaro įspūdis, kad prieš tave — kokio nors 3 Reicho laikų prokuroro komentaro dalis — logiškas tokių argumentų tęsinys galėtų skambėti maždaug taip: „žydai (vietoje pagyvenusių žmonių mūsų atveju) mums nereikalingi, todėl mes juos marinsime kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, jų pačių labui. Tai — pagalba nusižudyti. Tai nelaikytina smurtavimu ar fizišku susidorojimu (lenkimu žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.)“. Mano nuomone, akivaizdu, kad BK 170 straipsnis išvedė prokurorę ne tik už minimalios kompetencijos, bet ir už sveiko proto ribų. Lietuvos Respublikos prokurorė oficialiame nutarime pasisakinėjo kaip kokia nacių advokatė Niurnbergo procese.

Mano skundą dėl Vidos Kaubrytės nutarimo atmetusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė, panašiai, kaip ir jos vilnietis kolega, vėlgi akivaizdžiai nesuprato BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicijos. Konkrečiai ji rašė: „[...] šis komentaro autoriaus pasisakymas, kaip ir nurodo prokurorė, nedetalizuojanti šio komentaro literatūrinio žanro, nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies prasme.“ (žiūrėti priedą Nr.6) Vėlgi akivaizdu, kad teisėjai tiesiog neužteko kvalifikacijos ar protinių sugebėjimų suprasti BK 170 straipsnio esmei. Aš prašiau vadovautis šio straipsnio 2 dalimi, numatančia iki 2 metų laisvės atėmimo bausmę už kurstymą diskriminuoti, o teisėja samprotavo apie kurstymą smurtauti ar fiziškai susidoroti, už ką yra numatyta atsakomybė 3-ioje straipsnio dalyje.

Taigi prokurorė ir netgi du teisėjai, tikėtinai, ne pačios žemiausios kvalifikacijos teisininkai, nesugebėjo suprasti BK 170 straipsnio 2 dalies kategoriško draudimo kurstyti diskriminuoti. O ką jau kalbėti apie piliečius be teisinio išsilavinimo? Bet kokiu atveju, manau, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad įstatymai galiotų taip, kaip jie parašyti visiems suprantama kalba. Norėčiau, kad prokuratūra vykdytų įstatymus tokius, kokie jie yra parašyti lietuvių kalba, o teismai juos interpretuotų ne spręsdami, ar taikyti konkretų įstatymą iš esmės tokiais pačiais atvejais, o nutardami, kokias įstatyme numatytas bausmes skirti. Kitaip sakant, norėčiau, kad, perskaitęs bendro pobūdžio teisės aktą, šiuo atveju — BK 170 straipsnį, galėčiau suprasti, ką jis draudžia, o ko ne, norėčiau, kad, nors ir nebūdamas teisininku ir nesusipažinęs su Lietuvos teismų praktika, tačiau perskaitęs šį mano ir daugumos mano tautiečių kasdieninį gyvenimą tiesiogiai liečiantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, sužinočiau, kas šia prasme Lietuvos Respublikoje yra laikoma nusikalstama veika, už kurią turi bausti Lietuvos teismai, o kas ne. Kaip galima bausti eilinius lietuvius pagal absurdišką straipsnį, kurio nepajėgia suprasti netgi prokurorai ir teisėjai?

Kadangi mano nuomone visi absurdiški įstatymai prieštarauja teisinės valstybės principui, taigi ir Konstitucijos preambulei, tai jie turėtų būti pripažįstami prieštaraujantys Konstitucijai ir nustoti galioti. Todėl norėčiau, kad netgi prokurorų bei teisėjų sunkiai suvokiama Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis būtų pripažinta prieštaraujanti Konstitucijos preambulei, kaip pažeidžianti teisinės valstybės principą. Manau, jog akivaizdu, kad pradedant prieš mane ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kurio dispozicijos nepajėgia suvokti netgi prokurorai ir teisėjai, buvo pažeistas bent jau Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Pradedant prieš mane ikiteisminį tyrimą, buvo akivaizdžiai pažeisti Konstitucijos 25 ir 29 straipsniai

Iš kitos pusės, draudimas viešai diskutuoti, siūlyti visuotinai naudojamus sprendimus svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais akivaizdžiai pažeidžia teisę turėti savo nuomonę ir ją išsakyti garantuojantį Konstitucijos 25 straipsnį ar bent jo dabartinę Konstitucinio teismo interpretaciją. Dėl akivaizdžiai net keliems Konstitucijos straipsniams prieštaraujančios net prokurorus ir teisėjus iš vėžių išmušančios BK 170 straipsnio 2 dalies absurdiškumo susidaro didelio masto teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, verčiantis teisėsaugos organus bei teismus vykdyti atrankinį, subjektyviais vertinimais grindžiamą teisingumą.

Noriu pateikti dar vieną akivaizdaus atrankinio teisingumo vykdant baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 170 straipsnio 2 dalį pavyzdį. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus atsisakė patenkinti mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kelių „pagonis“ akivaizdžiai niekinančių „Klausimas“ pasirašiusio anonimo komentarų (priedas Nr.7).

klausimas, 2011-12-25 14:03

Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)

klausimas, 2011-12-25 13:46

:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;) O ir dabar ką purvini tamsūs kaimiečiai (pagonys) sukuria? Pažiūrėkite į paminklūs kuriuos stato pagonys buvusiems Lietuvos valdovams. Vien ko vertas paminklas Vytautui neseniai atidengtas Kaune. Pagaunys :) Eikite karvių melžti ir kiaulių šerti, pagaunys ...

Klausimas, 2011-12-25 13:26

Dar keistesnis šių žmonių pasididžiavimas "aš pagonis" :) Pagonis lotynų kalba reiškia "purvinas tamsus kaimietis". Kas kartą sakydamas "aš pagonis" žmogus rodo savo bukumą iš tiesų sakydamas - "AŠ PURVINAS TAMSUS KAIMIETIS" ;)

Klausimas, 2011-12-25 12:26

O pavadinimas baltu romuvieciai čia kas sugalvojo? Na gerai žodį baltai sugalvojo vokiečių kalbininkas prieš porą šimtų metų, t.y. šis žodis nėra prigimtinis tai naujadaras, dirbtinas apibūdinimas. O romuva čia nuo žodžio romas (čigonas)? Tai išeitų baltų romuva išvertus į normalią kalbą - dirbtiniai čigonai? Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu. Duoti savo religijai dirbtiną kažkokio vokiečio sukurtą pavadinimą pridėjus nuorodą, kad jie čigonai (romai) :) Idijotai

Noriu pastebėti, kad grįsdamas savo išvadą, jog šiais komentarais nebuvo įvykdyta BK 170 straipsnio 2 dalyje draudžiama veika, šiaulietis prokuroras, kaip ir jo klaipėdietė kolegė, juos interpretavo lygiai taip pat, kaip kažkada elgėsi nacių advokatai, teisindami hitlerininkų nusikaltimus kaip padarytus iš poreikio ginti žydus nuo jų kaimynų smurto: „Kaip matyti, komentarų autorius, remdamasis vertimais, nurodydamas žodžių reikšmes bei pateikdamas savo argumentus, savaip traktuoja, kas yra pagonis, baltų romuviečiai. Komentatoriui rūpi netinkamas terminų parinkimas, o ne su tikėjimu susiję dalykai. Šiame kontekste komentatorius, pasitelkdamas ironiją, kritikuoja šiuos terminus ir deklaruoja kaip netinkamus pirmykštei lietuvių religijai apibūdinti, tik per šią prizmę kritikuoja ir šių judėjimų veiksmus“. (priedas Nr.7, 2-3 p.)

Akivaizdu, kad tokiais teiginiais, kaip „:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;)“ arba „Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)“, o ypač tiesioginiu tvirtinimu: „Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu“, buvo niekinama, tiesiogiai tyčiojamasi iš žmonių grupės (antru atveju — ir iš jai priklausančio asmens) dėl jų (jo) tikėjimo.

Kaip galiu spręsti iš žiniaspaudoje pateiktos informacijos, Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal BK 170 straipsnį jau yra nubaudęs bauda vien tik už NETIESIOGINĮ lenkų pavadinimą „tūpa tauta“ (šaltinis: straipsnis delfi.lt „Nuteistas panevėžietis, internete lenkus išvadinęs „tūpa“ tauta“, http://verslas.delfi.lt/Media/nuteistas-panevezietis-internete-lenkus-isvadines-tupa-tauta.d?id=58795445). Tuo tarpu „Klausimas“ savo komentaruose netgi neapsiribojo vien „progresuojančiu bukumu“, naudodamas ir tokius apibūdinimus, kaip „pilvais šliaužiojantys vergai“ bei „besmegeniai purvini kaimiečiai“. Taigi šiaulietis prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą už iš esmės tokį patį, tik kad akivaizdžiai daug rimtesnį tyčiojimąsi, nei tuo atveju, kuriuo jau buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Neabejoju, kad tokių su (bent jau visiems vienodu) teisingumu mažai ką bendro turinčiai LR teisėsaugai būdingų atvejų būtų galima rasti ir daugiau — manau, kad užtektų peržiūrėti prokurorų atsisakymus pradėti ikiteisminius tyrimus BK 170 straipsnio pagrindu ir palyginti su panašiais atvejais, kuriais jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Mano manymu, toks dabar Lietuvoje klestintis teisinis nihilizmas yra akivaizdžiai nekonstitucinis, pažeidžiantis Konstitucijos preambulę, 25 ir 29 straipsnius. Spėju, kad būtent dėl tokio pobūdžio praktikų visuomenė visiškai nepasitiki nei prokuratūra, nei teismais.

Nelieka jokių abejonių, kad pradedant prieš mane ikiteisminį tyrimą dėl man inkriminuoto interneto komentaro, nors atsisakoma tai daryti tokiais atvejais, kaip dėl anksčiau cituotų akivaizdžiai BK 170 straipsnio 2 dalį pažeidžiančių „Klausimas“ pasirašiusio asmens komentarų, buvo grubiai pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis. Akivaizdu, kad prokuratūra begėdiškai diskriminuoja tradicinio lietuvių tikėjimo išpažinėjus lietuviečius (tarp jų — ir mane), atsisakydama pradėti tyrimus dėl akivaizdaus tyčiojimosi iš jų tikėjimo ir jų pačių — ir tuo pat metu persekiodama dėl paprasčiausio emocingo visiems žinomų faktų apie Katalikų bažnyčią konstatavimo.

Esu įsitikinęs, kad pagal Konstituciją interneto komentarai negali būti traktuojami kaip nusikalstama veika, apibūdinta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje

Noriu priminti, kaip,atsisakydama patenkinti mano anksčiau cituotą prašymą, prokurorė Vida Kaubrytė įnirtingai gynė „Stalino“ siūlymą įvesti priverstinę eutanaziją: „Kurstymas baudžiamąja prasme visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju komentaro autorius siūlo įteisinti eutanaziją (Žmogaus eutanazija — sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai — pagalba nusižudyti). Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.).“ Taigi, prokurorės nuomone, siūlymas įvesti priverstinę eutanaziją, kitaip sakant, skatinimas fiziškai susidoroti su dėl amžiaus nuskursiančiais žmonėmis, juos dar diskriminuojant dėl lyties, nėra pavojinga veika. Mano manymu, kurstymas įvesti prievartinę eutanaziją diskriminuojant dėl lyties akivaizdžiai atitinka BK 170 straipsnio 3 dalies požymius — sprendžiant pagal numatytas bausmes, turėtų būti kvalifikuojamas kaip kur kas sunkesnio pobūdžio nusikalstama veika, nei apibrėžtosios 2 to paties straipsnio dalyje — ir vis dėlto prokurorė karštai teisino netgi tokį, nori nenori asociacijas su Holokaustu keliantį pasiūlymą (galutinai) susidoroti su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Iš kitos pusės, Utenos rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą ir nubaudė asmenį už interneto komentarą: „Von cigonus is Lietuvos, neisvys vyriausybe, isvysim mes, Lietuvos pilieciai!“ (Bylos nr.: 1-82-455/2011) Tai irgi buvo viso labo komentaras internete, reaktyvus veiksmas perskaičius emocingą straipsnį. Siūloma buvo faktiškai tai, kas paskutiniu metu intensyviai vykdoma Prancūzijoje. Visiškai akivaizdu, kad tai, kas buvo raginama šiuo komentaru (išvyti čigonų tautybės žmones), buvo kur kas mažiau pavojinga valstybei bei visuomenei, nei siūlymas įvesti prievartinę eutanaziją vyresnio amžiaus žmonėms diskriminuojant pagal lytį, kurį taip entuziastingai gynė klaipėdietė prokurorė, t.y. vienu atskiru atveju prokuratūra teisino akivaizdžiai sunkesnę galimai nusikalstamą veiką, negu kitu atskiru atveju, kuriuo jau buvo priimta apkaltinamoji teismo nutartis. Nekyla abejonių, kad tokie paradoksai atsiranda dėl Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio taikymo rašantiems interneto komentarus neadekvatumo.

Susipažinus su klaipėdietės prokurorės cinišku pasiūlymo įvesti priverstinę eutanaziją pateisinimu, jau cituotu šaltakraujišku šiauliečio prokuroro gynimu begėdiško tyčiojimosi iš „pagonių“, taip pat su jau aptarta abiejų ikiteisminio tyrimo teisėjų argumentacija, susidaro įspūdis, kad tiek prokurorai, tiek teisėjai dėl laiko ar lėšų stokos, o gal dėl dar kokių nors priežasčių negalėjo ar nenorėjo, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir tiesiog surašė pirmus į galvą atėjusius atsikalbėjimus. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į šiauliečio prokuroro argumentavimą atsisakant pradėti tyrimą dėl kito interneto komentaro, siūliusio įvykdyti masinį genocidą visokioms sektoms ir grupuotėms (priedas Nr.7, 3 p.).

Galiu pateikti dar vieną panašų pavyzdį: Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas, atsisakęs įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Toros, Biblijos bei Korano platinimo pagal BK 170 straipsnio 1 dalį, mano nuomone irgi nepateikė nė vieno teisinio argumento savo nutarčiai paaiškinti: tik nieko bendro su Baudžiamojo kodekso normos objektu neturinčių tauškalų rinkinį, labiau primenantį brandos atestato neturinčio beraščio blevyzgas, nei diplomuoto teisėjo nutartį. Dėl šito jau esu kreipęsis į teisėjų etikos ir drausmės komisiją. (kreipimosi tekstą su komentarais galima rasti internete adresu http://www.lietuviais.lt/dienorastis.php/?data=20130301)

Manau, kad visi mano čia pristatyti akivaizdaus asmenų diskriminavimo sprendžiant ar pradėti ikiteisminį tyrimą atvejai yra svarūs argumentai, parodantys, jog prokuratūra tiesiog neturi galimybių vykdyti ikiteisminių tyrimų pagal visus iš esmės vienodus prašymus ir yra priversta, ištirdama dalį pareiškimų, (greičiausiai pateiktus įtakingiausių valstybėje bei visuomenėje ir todėl turinčių didesnių galimybių reikalauti savo prašymų patenkinimo grupių atstovų), kitus atmesti pirmų į galvą šovusių paaiškinimų pagrindu. Dėl interneto komentarų pobūdžio ir skaičiaus ištiriama tik dalis pareiškimų dėl panašių pažeidimų, o informaciją apie paskirtas baudas išpučianti žiniaspauda (be kita ko, suinteresuota sumažinti išlaidas komentarų moderavimui) mėgina sukurti bešališko teisingumo vykdymo iliuziją. Mano nuomone, tokia praktika yra akivaizdžiai antikonstitucinė, pažeidžia tiek asmenų teisinės lygybės, tiek (ypač) teisinės valstybės principus. Sunku atsikratyti faktais pagrįstos nuojautos, kad realiai interneto komentarais negalima nebaudžiamai užsipulti tik viešajame diskurse privilegijuotomis laikomų ir turinčių pakankamai organizacinių bei finansinių resursų savo interesams ginti grupių, tokių, kaip žydai, čigonai, homoseksualai ar katalikai, o iš visų kitų galima tyčiotis kiek tik širdis geidžia, raginti susidoroti su jomis ar jų nariais — vis tiek prokuratūra nepradės baudžiamųjų bylų.

Kaip jau pastebėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš mano pareiškimų priėmęs prokuroras Darius Burbulys, „Internetinių straipsnių komentavimo būdas leidžia tuojau pat kiekvienam asmeniui pareikšti savo nuomonę. Dažnai komentarai būna nebrandūs, parašyti asmenų neįsigilinusių į straipsnio esmę, dažnai rašomi tik tam, kad rašyti. Daugeliu atveju tai yra neigiamo komentavimo pasekmės. Tačiau teigiamas komentavimo sistemos privalumas yra tas, kad sudaro sąlygas kiekvienam tuojau pat, be išankstinės registracijos ir cenzūros parašyti komentarą. Be to, leidžia parašyti komentarą asmeniui, kuris niekada neišdrįstų to padaryti viešai — per televiziją, auditorijoje ar kt. Todėl vertinant tokius komentarus baudžiamosios teisės aspektu būtina įvertinti, kokių tikslų siekė asmenys rašydami tokius komentarus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. apriboja teisę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia žmogaus teisės į saviraiškos laisvę. Asmuo pagal minėtą teisės normą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės tik tuomet, jei jis turėjo nusikalstamą tikslą — siekė tyčiotis, niekinti, skatinti diskriminuoti ar net fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, t.y. šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.“ (2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas Nr. 1.10.21216) Tai skamba labai gražiai, ir iš principo aš visa širdimi tam pritariu, tačiau akivaizdu, kad VISI interneto komentarai, neišskiriant ir tų, dėl kurių Lietuvos teismai JAU yra priėmę apkaltinamuosius baudžiamuosius įsakymus, yra emocingi, reaktyvūs nuomonės išsakymai, akivaizdu, kad, nevykdant ikiteisminio tyrimo, neįmanoma objektyviai nustatyti, kur buvo siekiama nusikalstamo tikslo, o kur nebuvo. Todėl daug (greičiausiai šimtus) pareiškimų gaunantys prokurorai yra pasmerkti vykdyti atrankinį teisingumą vadovaudamiesi vienokiais ar kitokiais subjektyviais kriterijais (kaip ir čia jau minėtaisiais atvejais), ko gero taip pat pareiškėjų statusu arba atkaklumu siekiant, kad būtų pradėti tyrimai pagal jų prašymus.

Todėl atrankinis baudimas už interneto komentarus akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį, kad: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ LR Konstitucinis teismas yra nustatęs, kad: „konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.“ Taigi baudimas už interneto komentarus akivaizdžiai nekonstitucinis.

Be to, akivaizdu, kad dėl visiems lengvai prieinamos galimybės rašyti bet kokio turinio komentarus nebaudžiamai, nusistatant vieną ar kelis įgaliotuosius serverius užsienyje, baudimas už interneto komentarus tampa labai panašus į nelabai raštingų žioplių medžioklę — kadangi tikrai piktybiški komentatoriai panorėję gali komentuoti ką nori ir kaip nori faktiškai nebaudžiami. Taigi, baudžiant už interneto komentarus, konstitucinių visiems vienodo teisingumo bei asmenų teisinės lygybės principų neįmanoma įgyvendinti vien dėl visuotinai nesunkiai prieinamų techninių galimybių nuslėpti komentatoriaus tapatybę netgi nuo prokuratūros ar policijos tyrėjų. Akivaizdu, jog tai, kad parašęs interneto komentarą asmuo nėra nusistatęs anonimiškumą garantuojančių priemonių, yra AKIVAIZDUS nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios nebuvimo įrodymas.

Negirdėjau, kad būtų nubaustas nors vienas asmuo, parašęs komentarą iš užsienio. Kiek galiu spręsti iš turimos informacijos, bent jau kalbant apie BK 170 straipsnio 2 dalį, prokuratūra greičiausiai yra bejėgė tirti iš užsienio parašytus komentarus ne tik techniškai, bet daugumoje atvejų — ir teisiškai. Todėl baudimas už interneto komentarus pagal BK 170 straipsnį tiesiog yra begėdiškai diskriminacinis mažiausiai techniškai bei teisiškai išsilavinusių Lietuvoje dar pasilikusiųjų lietuvių gąsdinimas verčiant juos laikyti liežuvį už dantų — konvejeriniu būdu, nuteisinėjant žiopliausius ir nesugebančius teisiškai gintis o po to per žiniaspaudą (kaip jau minėjau, suinteresuotą mažinti išlaidas moderavimui) bauginant likusiuosius.

Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, baudžiamasis procesas pagal BK 170 straipsnį už interneto komentarus yra iš anksto pasmerktas pažeisti asmenų lygybę visose baudžiamojo proceso stadijose nustatantį Konstitucijos 29 straipsnį, jau nekalbant apie jos preambulėje ir kitur įtvirtintus teisinės valstybės bei teisingumo principus.

Akivaizdu, kad dėl tų pačių priežasčių su visiems vienodo teisingumo vykdymo problemomis turi susidurti ir teismai; neabejotina, kad pasimetusių įtariamųjų prisipažinimai įvykdžius nusikalstamas veikas ir nuolankūs sutikimai su baudžiamaisiais įsakymais yra greičiau akivaizdžiai nekonstitucinio baudžiamojo proceso, leidžiančio greitai ir pigiai nuteisti įbaugintus asmenis ir įvykdyti nuteistųjų skaičiaus užtikrinimo metinius planus, paliekant neturtingus lietuvius be konstituciškai garantuotos teisinės gynybos, ypatumų pasekmė, nei argumentas sprendžiant, ar buvo nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios aspektai. Kaip jau minėjau, akivaizdu, kad techninių anonimiškumo priemonių nenaudojimas faktiškai vienareikšmiškai liudija apie nusikalstamo tikslo ir tiesioginės tyčios nebuvimą.


Noriu be kita ko pastebėti, kad oficialus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą beveik po pusės metų, formuluojant: „nesurinkus pakankamai duomenų,“ — sudaro įspūdį, kad aš greičiausiai padariau kažkokį nusikaltimą, tiktai nebuvo pakankamai duomenų tam įrodyti — taip žeisdamas mano orumą ir kenkdamas mano reputacijai.

Todėl, remdamasis tuo, ką jau parašiau, ir Lietuvos Respublikos konstitucijos preambule, 6, 7, 25 ir 29 straipsniais bei jų Konstitucinio teismo išaiškinimais, prašau atšaukti prokuratūros nutarimą nutraukti prieš mane vykdytą ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų stokos ir įpareigoti jį nutraukti pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalį — kadangi nepadaryta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Konkrečiai prašau pripažinti:

1) Kad, pradėdama ikiteisminį tyrimą policijos kapelionui reikalaujant, prokurorė Audronė Nastulevičienė buvo neteisi remdamasi Žurnalistų etikos inspektoriaus organizuota ekspertize, kadangi a) šioji buvo parašyta akivaizdžiai nokompetentingos ekspertės, neturėjusios elementariausių Lietuvos istorijos, paskutinių įvykių pasaulyje bei lietuvių kalbos semantikos žinių, ir b) ekspertizės išvada neturėjo nieko bendro su BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicija.

2) Kad man inkriminuotame komentare nebuvo BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių bent jau dėl „hierarchų“ nepriklausymo šios BK normos ginamų asmenų ratui ir todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.

3) Kad minėtasis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be teisinio pagrindo, kadangi negalima persekioti asmenų už galimą pažeidimą Baudžiamojo kodekso normos, kurios nepajėgia suprasti netgi prokurorai ir teisėjai, akivaizdžiai nusišnekantys (kaip jau įrodžiau anksčiau) su BK 170 straipsniu susijusiuose savo nutarimuose. Prašau pripažinti, kad akivaizdžiai absurdiška BK 170 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Tam tikslui prašau kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar BK 170 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos preambulei, 25, 29 ir galbūt dar kuriems nors straipsniams.

4) Kad minėtasis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be teisinio pagrindo, kadangi prokuratūra atsisako pradėti tyrimus dėl akivaizdžiai kur kas labiau BK 170 straipsnį pažeidžiančių komentarų, nei man inkriminuotasis. Remdamasis Konstitucijos 6 ir 30 straipsniais, prašau pripažinti, kad mano atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pažeidė Konstitucijos preambulę bei 29 straipsnį. Jei teismas nesijaučia kompetentingas priimti tokį sprendimą, prašau kreiptis į tai galinčią padaryti instituciją: Konstitucinį teismą ar galbūt kokią nors kitą teisminę įstaigą ar teisėjų organą.

5) Kad prieš mane vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, kadangi baudimas už interneto komentarus, esant visuotinai prieinamoms galimybėms nusistatyti visišką anonimiškumą, o taip pat galimybei siųsti komentarus iš užsienio ir nesant techninių priemonių įrodyti kaltei bei tyčiai, o taip pat dėl akivaizdžios Žurnalistų etikos inspektoriaus surandamų „ekspertų“ nekompetencijos, — akivaizdžiai pažeidžia pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Konstitucijos preambulėje, o taip pat Konstitucijos 25 bei 29 straipsnius. Tam tikslui prašau kreiptis į Konstitucinį teismą arba į kokią nors tokiais dalykais užsiimančią teisėjų komisiją, tarybą ar pan.

Giedrius Šarkanas

PRIDEDAMA: 7 priedai


1) priedas Nr. 1 — 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 5 skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos nutarimo kopija;

2) priedas Nr. 2 — Doc. dr. Nijolės Linkevičienės pasirašyto „ekspertizės akto“ 6 ir 7 puslapių kopijos;

3) priedas Nr. 3 — Lietuvos policijos kapeliono Aušvydo Belicko apklausos protokolo bei nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju atitinkamų puslapių kopijos;

4) priedas Nr. 4 — Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties kopija;

5) priedas Nr. 5 — Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės 2013 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo kopija;

6) priedas Nr. 6 — Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Stefos Naščenkovienės 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties kopija;

7) priedas Nr. 7 — Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo kopija.

Diskusija

5. visvaldas2015 07 09 20:11:55

Niekada netikėjau ir netikėsiu tais žydatikiais ir inkvizitoriais vadinačiais save katalikais

4. Vytas2014 09 16 18:45:47

silpnai, Giedriau. Kažkada, prieš 25 metus ir daugiau, atrodei gerokai išmintingesnis. Net ir aštraus tavo proto neužtenka kamšyti išsilavinimo spragas. Deja, Giedriau.

3. Ramunas2013 03 24 23:42:20

tai tokios docentes ir gauna pinigus uz nesamoniu rasyma.O, Aplamai, tai nieko ir nenutiktu, jei tos religijos nebutu.Nes kalbejau Osle gyvenanciu vienu negru is Kampalos, tai sako, kad pas mus jokios religijos nera.

2. raimondas2013 03 24 20:58:14

Labai geras straipsnis, link Pagoniskos Lietuvos sugristant, o ne primestos per prievarta kriskcioniskos.

1. Br Inokentijus2013 03 15 15:16:27

Ilgokas straipsnelis gavosi, ne kiekvieno nosiai iki galo perskaityt atidž&#237;ai

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis