.

2013 m. balandžio 1 d.

„Lietuvos Respublika“ vėl verčia mus beraščių ir beteisių gyvulių tauta

Vadinamoji „Lietuvos Respublika“ sulygino mus, lietuvius, su šunimis.

Oficialioji žiniaspauda vis bando nukreipti mūsų dėmesį nuo to, kad 30 procentų Lietuvos abiturientų pernai gavo nulį balų už lietuvių kalbos egzaminą.

Kodėl tai sužinojome tik dabar? Turbūt netyčia nutekėjo slapta, valstybės saugumui labai svarbi informacija, griežtai užslaptinta prieš Seimo rinkimus?

Lietuvių kalbos klasikai visiškai pradingo iš „Lietuvos Respublikos“ viešosios erdvės
Žemaitės atvaizdas ant 1 lito banknotoJablonskio atvaizdas ant 5 litų banknoto

Bet kokiu atveju, tai reiškia, kad jau kas trečias jaunas lietuvis faktiškai nebemoka lietuviškai rašyti. Ir tai yra dėsningas lietuvių kalbos, kaip ir pačios lietuvybės statusą griaunančios kryptingos „Lietuvos Respublikos“ politikos rezultatas – nebegaliu rašyti be kabučių iš mūsų, mūsų šalies, tautos ir kalbos vis labiau besityčiojančios valstybės pavadinimo.

Jau virš 20 metų LR institucijos ir atskiri veikėjai viešai tyčiojasi iš lietuvybės ir lietuvių kalbos kaip vertybių, pasitelkdami tiek smurtinį valstybės aparatą, tiek valstybinę ar valstybės lėšomis apmokamą propagandą, tiek įvairiausias savo finansuojamas nevyriausybines organizacijas.

Tūkstančiai prokurorų, policininkų bei teisėjų buriami įbauginti dar nebijantiesiems išeiti į gatves su trispalvėmis kovo 11-ąją. Milžiniški valstybės resursai atimti iš lietuvių kalbos užsienio kalbų mokymui, reklamai ir statuso kėlimui – taip dar labiau pažeminant lietuvių kalbą ir lietuvybę, skatinant vaikus nebesijausti lietuviais ar netgi gėdintis savo tautybės.

Rezultatai akivaizdūs – panieka lietuvybei peraugo į panieką lietuvių kalbai ir lietuviškąjį neraštingumą. Mokyklose vaikai įtikinami spjauti ant savo tėvų ir senelių kalbos ir mokytis „Lietuvos Respublikoje“ kur kas labiau vertinamas užsienio kalbas.

anksčiau esu nemažai bandęs rašyti apie lietuvybės problemas, ieškoti sprendimų, tačiau visuotinėje paniekos lietuvybei ir patyčių iš lietuvių kalbos aplinkoje „Lietuvos Respublikoje“ – matosi, kad nepavyks atsispirti valstybiniam antilietuviškos propagandos aparatui.

Na o šiuo metu bandau kažkaip priešintis teisiniam savo tautos sugyvulinimui – „Lietuvos Respublikai“ atimant iš lietuvių pagrindines žmogaus teises ir laisves, paverčiant mūsų kalbą ir tautybę gėdos, beteisystės ir bejėgiškumo šaltiniais.

Rytoj bandysiu reikalauti, kad teismas gintų mano, kaip lietuvio, teises

Jau rašiau, kad kreipiausi į teismus, siekdamas, kad būtų pripažinta, jog dabartinė „Lietuvos Respublikos“ teisė, faktiškai atimanti iš lietuvių prigimtine laikomą teisę į advokatą baudžiamosiose bylose, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, jau nekalbant apie Konstituciją.

Nesikreipdamas į Lietuvos teismus, neturiu teisės kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Tokia jau jų tvarka.

Suįžūlėję „Lietuvos Respublikos“ prokurorai ir teisėjai nuteisinėja lietuvius už tai, kas akivaizdžiai nėra nusikaltimai, kadangi prieš kitus netgi nepradedami ikiteisminiai tyrimai dėl akivaizdžiai daug rimtesnių veiksmų.

Geras pavyzdys būtų tai, kad perpjauti gerkles, nušauti, o po to sudeginti Juliaus Sabatausko šeimai grasinęs indas už tai tepraleido 8 paras areštinėje ir turėjo sumokėti 3120 litų baudos. Nesunku įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei jo vietoje būtų buvęs lietuvis. Kiek prisimenu, tokią pačią baudą, kaip minėtasis indas, kažkoks lietuvaitis gavo vien už elelaišką Grybauskaitei su žaismingu pasiūlymu pasimylėti.

Ką jau kalbėti už bausmes, skiriamas už šuns ar panašiai nuskriaudimą? Akivaizdu, kad „Lietuvos Respublikoje“ turime panašų statusą, kaip šunys, esame paskutinė, pati žemiausioji tauta, iš kurios gali kiek panorėję tyčiotis kitų tautų atstovai.

Bandydamas pasiekti, kad „Lietuvos Respublika“ nors formaliai nustotų žeminti mūsų tautą ir kalbą, rytoj eisiu teismo posėdį, kuriame bus svarstomas mano ieškinys, reikalaujantis kompensacijos už mano, kaip lietuvio, pažeminimą – kaip jau anksčiau rašiau, neturiu jokio kito būdo nors kažkaip užginčyti mus niekinančios valstybės teisės normų. Tai bus pirmasis mano dalyvavimas svarstant civilinę bylą. :-)

Ieškinio papildymas

Teisėjas davė suprasti, kad rytoj turiu pateikti visus rašytinius įrodymus, kuriais galbūt norėsiu remtis vėliau. Todėl papildau tiek patį ieškinį, tiek jo priedus.

Sunku sugalvoti, kaip dar pasipriešinti mus mažaraščiais beteisiais baudžiauninkais vėl verčiančiai „Lietuvos Respublikai“ – nesigriebiant Drąsiaus Kedžio metodų.

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto apylinkės teismui
Laisvės pr. 79A, LT-06144 Vilnius

Mano 2013 m. vasario 11 d.
ieškinio Lietuvos valstybei
dėl teisių pažeidimo pripažinimo
ir neturtinės žalos atlyginimo
PAPILDYMAS

2013-04-02
Vilnius

Norėčiau pateikti kai kuriuos papildomus argumentus, įrodančius, kad patyriau didelę neturtinę žalą dėl neteisėtų prokurorų ir teisėjo veiksmų ir dar kelis rašytinius įrodymus. Taip pat iš karto noriu paprašyti teismo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar dabartinė gynėjo skyrimo tvarka neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijos 3, 6 bei 14 ir Konstitucijos 21, 29 bei 31 straipsniams.

Kaip suprantu, be kita ko turiu įrodyti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, aš patyriau žalą, ir kad ši žala atsirado būtent dėl šių neteisėtų veiksmų. Dar kartą pakartosiu, kad neteisėti prokurorų ir teisėjo veiksmai buvo jų atsisakymai skirti man valstybės lėšomis apmokamą gynėją nesiremiant, kaip aš prašiau, nei Europos žmogaus teisių konvencija, nei Lietuvos Respublikos konstitucija, o taip pat jų argumentas, kad moku lietuvių kalbą, bei faktiniai konstatavimai, kad pakanka, jog galiu prašyti savivaldybių administruojamos antrinės teisinės pagalbos, ir kad buvau su tokia galimybe supažindintas.

Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies c punktas garantuoja man teisę į gynėją, jei teisingumo interesai to reikalauja, netgi jei neturiu tam lėšų. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis garantuoja man teisę į advokatą nuo pirmojo apklausos momento. Kaip jau įrodžiau pagrindinėje ieškinio dalyje, mane įtarė parašius komentarą, atsakomybė už kurį akivaizdžiai nebuvo numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, o policijos tyrėja į mano spalio pabaigoje užduotą klausimą, kiek gali tęstis tyrimas, atsakė (maždaug) „gal ir kol baigsis senaties terminas“. Buvo akivaizdu, kad man grėsė pavojus likti įtariamuoju dar beveik 3 metus – turint omenyje pasibaisėtiną Lietuvos prokuratūros reputaciją (žiūrėti priedą Nr.7) ir žiniaspaudoje nesibaigiančius straipsnius apie tai, kiek daug ir kokių svarbių bylų Lietuvos prokuratūra „pabaigia“ būtent suėjus senaties terminui. Norėdamas atsikratyti dar kelis metus greičiausiai turėjusio išlikti įtariamojo statuso, turėjau imtis konkrečių veiksmų, logiškai galvojant – apskųsti teismui prokuratūros nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu.

Nepaisant mano turimų žinių ir literatūrinių bei loginių sugebėjimų, neturiu teisinio išsilavinimo ir nesuprantu man kartais absurdiškomis ir begėdiškai pažeidžiančiomis pagrindines žmogaus teises bei pagrindines laisves atrodančių (greičiausiai dėl mano teisinio neišprusimo) Lietuvoje galiojančių teisės normų bei procedūrų. Be to, man neleido pakartotinai susipažinti su tyrimo medžiaga – argumentuodami akivaizdžiai absurdiškais ir įžeidžiančiais argumentais. (žiūrėti priedą Nr.8) Noriu pastebėti, kad kai susipažinau su medžiaga pirmą kartą, dėl lėšų stokos negalėjau sau leisti nusikopijuoti visų dokumentų ir todėl prašiau nukopijuoti tik savo bei policijos kapeliono apklausos protokolus ir Žurnalistų etikos inspektoriaus ekspertizės išvadas. Susipažinus su jomis, tapo visiškai aišku, kad man inkriminuotas interneto komentaras neturi nieko bendro su 170 straipsnio 2 dalimi. Todėl man reikėjo gynėjo.

Tai, kad prokurorai ar teisėjas nusprendė, jog gynėjas nereikalingas, mano nuomone visiškai nieko nereiškia. Kiek galiu spręsti iš pareiškimų žiniaspaudoje, tiek prokurorai, tiek teisėjai yra suinteresuoti nuteisti kuo daugiau žmonių, kad galėtų po to girtis per televiziją savo darbo „našumu“. Akivaizdu, kad Lietuvos prokuratūra renkasi savo aukas pagal grynai subjektyvius kriterijus, ką parodo Klaipėdos bei Šiaulių prokurorų atsisakymai pradėti ikiteisminius tyrimus dėl akivaizdžiai BK 170 straipsnį PAŽEIDŽIANČIŲ komentarų (žiūrėti priedus Nr.9 ir Nr.10). Neabejoju, kad su tokiais įrodymais žinantis kaip surašyti skundą advokatas būtų iš karto įtikinęs teismą nutraukti prieš mane vykdytą tyrimą. Todėl esu įsitikinęs, kad atsisakant skirti man gynėją, kai jis man buvo reikalingas teisingumo vykdymui, buvo pažeisti tiek Konvencijos 6, tiek Konstitucijos 31 straipsniai. Prašau teismo tai pripažinti ir tam tikslui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu tai patvirtinti.

Iš kitos pusės, kadangi nemokantiesiems lietuvių kalbos nemokamas gynėjas skiriamas privalomai, tai jis turi būti taip pat privalomai skiriamas ir mokantiesiems lietuvių kalbą, kadangi Konvencijos 14 straipsnis neleidžia diskriminuoti dėl kalbos ar kitokio statuso naudojantis joje įtvirtintomis teisėmis ar pagrindinėmis laisvėmis, o Konstitucijos 29 straipsnis draudžia diskriminuoti dėl kalbos ir tautybės. Akivaizdu, kad teisę į nemokamą vertėją turintys nemokantieji lietuvių kalbos, o faktiškai – visi taip teigiantieji, yra nepagrįstai privilegijuojami skiriant jiems dar ir nemokamą advokatą. Vien iš pranešimų žiniaspaudoje matosi, kad gynėjo sau negalintys leisti lietuviai nuteisinėjami už akivaizdžiai visiškai nekaltus dalykus, dėl kurių kitų tautybių asmenims niekas nesiryžtų ir ikiteisminio tyrimo pradėti. Pavyzdžiui, lietuvis buvo nuteistas už komentarą: „Jei tu ne lenkė, tai sunku ir beįsivaizduoti, kokią dar tūpesnę tautybę... Bandau spėti. Čiukčia?“ (šaltinis: delfi.lt, „Nuteistas panevėžietis, internete lenkus išvadinęs „tūpa“ tauta“, http://verslas.delfi.lt/media/nuteistas-panevezietis-internete-lenkus-isvadines-tupa-tauta.d?id=58795445). Palyginus šį atvejį vien tik su „Klausimas“pasi rašytais komentarais, kuriais buvo begėdiškai išsityčiota iš mano tikėjimo asmenų, dėl kurių Šiaulių prokuratūra atsisakė netgi pradėti ikiteisminį tyrimą (žiūrėti priedą Nr.10), darosi akivaizdu, kad dabartinio Baudžiamojo kodekso, faktiškai atimančio teisę į advokatą iš būtent mokančiųjų lietuvių kalbą, įgalioti, prokuratūra ir teismai traktuoja ne pačius turtingiausius lietuvius kaip beteisių gyvulių tautą, kurios atstovus galima persekioti ir nuteisinėti bet kada ir už bet ką – vis tiek šie nepasiskųs ne tik kad aukščiausiesiems, bet netgi apygardos teismams. Bet kokiu atveju, aš esu įsitikinęs, kad atsisakant man iš karto suteikti valstybės apmokamą advokatą (taip, kaip nemokantiesiems lietuvių kalbos ar ją mokantiems prastai ar bent jau taip teigiantiesiems), nes moku lietuvių kalbą, buvo pažeista mano teisė į nediskriminavimą (bent jau dėl kalbos) naudojantis mano prigimtinėmis teisėmis, įtvirtinta tiek Konvencijos 14, tiek Konstitucijos 29 straipsniuose. Prašau teismo tai pripažinti ir tam tikslui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu tai patvirtinti.

Be to, akivaizdžiai buvau pažemintas pabrėžiant visuose nutarimuose argumentą, kad buvau supažindintas su galimybe prašyti antrinės teisinės pagalbos savivaldybėse. Visiškai nemokamas gynėjas man būtų buvęs suteiktas tik tuo atveju, jei būčiau įrodęs, kad mano mėnesinės pajamos nebuvo didesnės už 350 litų. Tai akivaizdžiai yra suma, iš kurios Lietuvoje gali pragyventi nebent nedidelis šuo; siūlyti žmogui įrodinėti, kad pragyvena iš tokių pajamų, yra akivaizdus tyčiojimasis iš jo. Pagal Statistikos departamento duomenis, tik maždaug ketvirtadalis Lietuvos namų ūkių gali sau leisti be vargo apmokėti netikėtas 830 litų dydžio išlaidas. (Šaltinis: www.delfi.lt – „Pasiturinčiai Lietuvoje gyvena tik 23,6 tūkst. šeimų“, tekstas – priede Nr.7) Taigi realiai absoliuti dauguma lietuvių negali sau leisti užmokėti advokatui, taigi ir be pagalbos pasinaudoti savo prigimtine teise į gynėją. Todėl prokurorai bei teisėjas savo pareiškimais, kad aš galiu pasinaudoti savivaldybių teikiama parama, iš manęs pasityčiojo, pažemino mane, man prašant realizuoti savo Konstitucijoje bei Konvencijoje įtvirtintą teisę, akivaizdžiai pažeisdami Konvencijos 3 straipsnį bei Konstitucijos 21 straipsnį. Be to, akivaizdu, kad buvau diskriminuojamas ir dėl socialinės padėties, nes realiai negaliu pasisamdyti gynėjo, nors dažnai išleidžiu daugiau, kaip 700 litų per mėnesį. Prašau teismo ir tai pripažinti ir tam tikslui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu tai patvirtinti.

Nelabai suprantu, kaip galėčiau konkrečiai įrodinėti savo patirtą moralinę ir kitokią neturtinę žalą žalą nesigriebdamas Drąsiaus Kedžio metodų. Nepuoliau į isteriją, nedaužiau galvos į sieną. Tačiau patyriau didelę moralinę traumą – visiškai pakeitusią mano santykį su Lietuvos Respublika. Niekad nesižavėjau ja, tačiau kai sužinojau, kad mano kalba ir faktiškai mano tautybė yra naudojamos kaip pagrindas atimti iš lietuvių pagrindinėms žmogaus teisėms, pradėjau laikyti Lietuvos Respubliką parazitiniu dariniu lietuvių tautos atžvilgiu, tautai priešiška konstrukcija, prieš kurią faktiškai reikia kovoti siekiant sutrukdyti jai galutinai mus sunaikinti (noriu priminti, kad per 23 metus po Antrosios respublikos paskelbimo iš Lietuvos jau vien tik oficialiai emigravo beveik 20 procentų lietuvių). Kadangi aš save suvokiu (ir viešai deklaruojuosi) nacionalistu, man toks galutinis iliuzijų žlugimas ir lūžis mano vertybių sistemoje buvo ypač skaudus. Kaip įrodymus galėčiau pateikti nebent šį mano lūžį atspindėjusį straipsnį savo tinklaraštyje (tekstas be dokumentų citatų – priedas Nr.11) ir nesunkiai patvirtinamą faktą, kad šiais metais pirmą kartą gyvenime dalyvavau Kovo 11-osios demonstracijoje – nešdamasis juodu kaspinu perrištą trispalvę ir skanduodamas „Lietuva – lietuviams“, nors anksčiau neprisimenu, kad būčiau dalyvavęs kokioje nors demonstracijoje.

Vėlgi neįsivaizduoju, kaip dar – neskaitant mano straipsnio bei dalyvavimo Kovo 11-osios demonstracijoje fakto – galėčiau konkrečiai įrodinėti ryšį tarp prokurorų bei teisėjo sprendimų ir savo patirtos žalos nesiimdamas kokių nors drastiškų veiksmų. Mano nuomone, jei Civilinis kodeksas iš tikrųjų dar kažko reikalautų šiuo atveju, tai būtų tik eilinis įrodymas, jog gyvename visiškai degradavusioje vidurio Afrikos lygio valstybėje, kurios „teisė“ tėra parodija iš to, kas vadinama teise civilizuotose Europos šalyse. Iš karto pareiškiu, kad atsisakau imtis smurto prieš prokurorus bei teisėją, kaip akivaizdžiai vienintelio būdo ryšiui tarp jų veiksmų ir mano patirtos moralinės žalos įrodinėti.

Kalbant apie mano prašomos kompensacijos dydį, akivaizdu, kad, nebūdamas teisininku, turėjau sugaišti begalę laiko studijuodamas panieka žmogaus (o ypač lietuvių) teisėms ir laisvėms persisunkusius kodeksus ir rašydamas prašymus bei skundus įvairiausiems prokurorams bei teisėjams. Sugaišau daug savo gyvenimo laiko, kurį labai branginu, ir esu įsitikinęs, kad jis vertas daug kartų daugiau už tai, kiek būtų reikėję sumokėti kad ir geriausiems advokatams, kurie, beje, būtų padarę tą patį sugaišdami daug kartų mažiau laiko. Aš, kaip ne teisininkas, nesu tikras, kokia metodika turėčiau vertinti savo patirtą būtent moralinę žalą. Kadangi teisėsaugos veiksmai privedė mane iki egzistencinio pasaulėžiūros lūžio, esu įsitikinęs, kad galėčiau pretenduoti į dešimčių milijonų dydžio kompensaciją.

Noriu pastebėti, kad, sprendžiant iš žiniaspaudos, Lietuvoje pastoviai grobstomi šimtai milijonų litų. Mano nuomone, akivaizdu, kad banko „Snoras“ bankroto administravimą perdavus be konkurso nežinia kieno bičiuliams užsieniečiams už keliasdešimt kartų didesnį, nei realų užmokestį, Lietuva jau prarado apie trečdalį milijardo. Kiek suprantu, uždarant atominę elektrinę, greičiausiai irgi buvo išgrobstyti jei ne milijardai, tai šimtai milijonų, kaip ir privatizuojant „Mažeikių naftą“, „Alitą“ ir pan., jau nekalbant apie keliasdešimt milijardų kainavusį bei kainuosiantį sprendimą anksčiau laiko uždaryti Visagino elektrinę. Pagaliau, Gintaro Šileikio žodžiais, „Lietuvoje politika – perkama ir parduodama. Dar vienas pavyzdys, susijęs su „NDX energija“. Už tinkamą balsavimą buvo siūloma iki 100 tūkstančių litų, o vien už dalyvavimą Seimo posėdyje – 50 tūkstančių litų. Deja, bet taip vyksta susitarimai tarp verslininkų ir politikų.“ Todėl mano nuomone, vienas milijonas litų būtų Lietuvos Respublikos mastais labai kukli kompensacija už tokią didelę mano patirtą neturtinę žalą. Aš nemanau, kad kaip eilinis lietuvis esu beteisis gyvulys, išsityčiojimas iš kurio kalbos ir tautybės nevertas nė tiek, kiek eilinis Seimo narys gauna už dešimt atitinkamų balsavimų.

Bet kokiu atveju, noriu dar konkrečiai priminti, kad mano ieškinys susideda iš 3 dalių ir todėl primygtinai prašau būtinai iš esmės svarstyti pirmąją jo dalį, prašančią pripažinti, kad buvo pažeistos mano teises, ir tam tikslui kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ar galbūt dar kokie nors norminiai aktai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6 bei 14 straipsniams, o taip pat Konstitucijos 21, 29 bei 31 straipsniams ta apimtimi, kad nepagrįstai apriboja lietuvių kalbą mokančių asmenų, o faktiškai tik lietuvių, teisę į valstybės apmokamą gynėją ir įgalioja teisėsaugos pareigūnus oficialiai siūlyti jiems įrodinėti, kad pragyvena iš pajamų, skirtinų vidutinio dydžio šuniui išlaikyti. Noriu pastebėti, kad tokią teisę man garantuoja Konvencijos 13, o taip pat Konstitucijos 6 bei 33 straipsniai. Nors akivaizdu, kad Lietuvos teismai visiškai ignoruoja šiuos straipsnius (žiūrėti priedus Nr.12 ir Nr.13), bent jau kai jais bando remtis neturintys galimybių pasisamdyti gynėjo lietuviai, mano nuomone, Konstitucija turėtų būti laikoma pilnaverčiu teisės aktu, jos normos turėtų tarnauti pilnaverčiais teisės šaltiniais, o ne tiktai seimūnų, ministrų bei prezidentų žaisliukais ar literatūrinių konkursų objektais.

PRIDEDAMA: 7 priedai;

1) Priedas Nr.7 – 2012 m balandžio 28 d. straipsnio balsas.lt „Rekordiškai smuko pasitikėjimas teismais“ bei 2012 m. lapkričio 20 d. straipsnio delfi.lt „Pasiturinčiai Lietuvoje gyvena tik 23,6 tūkst. šeimų“ tekstai;

2) Priedas Nr.8 – 2012 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties nepatenkinti mano skundo dėl prokuratūros atsisakymo leisti man dar kartą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga kopija kartu su mano prašymo prokurorei Audronei Nastulevičienei leisti paviešinti su „ekspertize“ ir„ nukentėjusiuoju“ susijusius duomenis;

3) priedas Nr. 9 – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės 2013 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo kopija;

4) Priedas Nr. 10 – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo kopija;

5) Priedas Nr. 11 – Mano 2012 m. gruodžio 13 d. straipsnio mano tinklaraštyje www.lietuviais.lt „Lietuvą – lietuviams!“ tekstas;

6) Priedas Nr. 12 – Mano 2013 m. sausio 16 d. skundo Vilniaus apygardos teismui dėl prokuratūros atsisakymo skirti man gynėją kopija;

7) Priedas Nr. 13 – 2013 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjo Algimanto Valantino nutarties nesvarstyti mano skundo (priedas Nr.12) kopija.

Diskusija

1. Radža2013 04 01 20:37:23

Gal dar čia ir ne taip baisu, nes visad būna nuosmukio ir pakilimo laikotarpiai, pavyzdžiui, kalbos istorijoj. Va labai įsiminiau, kai mokykloj mokiaus, buvo lietuvių literatūros skaitiniuose tokio teksto, parašyto prieš 250 m. ištrauka (aut. kunigas Olšauskas):
„Ziegorius tankiai blūdija, jei nepripilniavoja – ar skubinas, arba vėlai eina. Razumas mūsų yra tas ziegorius, kurį reikia ustavičnai pilniavoti, idant nepradėtų blūdyti.„ Tai man labai prikolnai atrodė, nors mokytoja sakė, oj kaip baisiai rašė, niu niu niu taip negalima. Bet tai buvo kalbos raidos istorijos dalis. O dėl antros Jūsų rašinio dalies – nieko linksmo. Gal čia kaip Indijoj yra kokios kastos, tik neįvardytos, kur tikras lietuvis stovi žemiau už šunį, reik patyrinėt

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis