Ledas pajudėjo! Truputį!

Jau daugiau, kaip pusę metų uoliai rašinėju įvairiausias zajavas tiek prokuratūrai, tiek teismams. Nesunku buvo pastebėti, kad be menkiausių teigiamų rezultatų, jei neskaitysime gausaus tiek prokurorų, tiek teisėjų visiško nusipaistymo oficialiuose nutarimuose.

Vis dėlto, ir aš gavau vieną progą išgerti šampano. Pačioje paskutinėje mano „byloje“ prokuratūroje, pačioje paskutinėje instancijoje pats paskutinis mano skundas vis dėlto buvo patenkintas.

Vilniaus apygardos teismas neleido prokuratūrai tyliai nereaguoti į dar vieną akivaizdų nusikaltimą prieš Lietuvą

Praeitų metų RUGSĖJO viduryje kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose akivaizdžiai įvykdyto valstybės perversmo, intronizuojant ten Kristų Karalių.

Jau prieš kelis metus įsteigtos Vilniaus ir Šalčininkų rajonų karalystės prokuratūros dėmesio nebuvo pritraukusios. Kiek suprantu, tautininkai dėl to jau buvo kreipęsi į Vyriausybės atstovą savivaldybėms, bet, žinoma, Lietuvos Respublikos oficialus pareigūnas neišdrįso sutrikdyti Kristaus Karaliaus ramybės – monarchas juk vis dėlto.

Nenorėjo reaguoti į mano reikalavimą tirti akivaizdžius valstybės perversmus ir prokuratūra. Mano prašymą išskaidė, ir abiejų rajonų prokurorai, pasiuntę po formalų užklausimą perversmus įvykdžiusioms savivaldybėms, ikiteisminių tyrimų taip ir nepradėjo.

Atmetė mano skundus ir pirmosios instancijos teismai, tiesa, teko suvažinėti į Šalčininkus – tenykštė teisėja vis dėlto nepažiūrėjo pro pirštus į Egidijaus Kūrio straipsniu paremtus mano argumentus.

Nors laišką iš Vilniaus rajono apylinkės teismo gavau nežinia kada neregistruotu paštu, mano skundas, žinoma, buvo atmestas.

Ir štai, kai jau buvau susiruošęs bandyti paskutinę galimybę kovoti su Lietuvos teritorijose įsteigtomis karalystėmis – kreipdamasis į administracinį teismą – didžiulei savo nuostabai gavau teigiamą atsakymą! Nors galbūt atrodo juokingai po tiekos atmestų mano skundų, tikrai labai apsidžiaugiau.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šį kartą nuo komentarų susilaikysiu. Beje, teismas pilnai patenkino mano skundą, nutartyje esantis „dalinai“ reiškia, kad nepatenkinta su Vilniaus rajono karalystes susijusi jo dalis, kuri šiuo atveju iš viso nebuvo svarstoma.

Taigi Šalčininkų prokuratūra bus priversta atnaujinti ikiteisminį tyrimą. O juk situacija labai rimta. Lenkija visaip provokuoja Lietuvą – dabar jau naudodamasi ir LLRA atstovais Seime – ir gali būti, kad anksčiau ar vėliau įsakys lenkiškųjų rajonų savivaldybėms dar kartą paskelbti autonomiją.

Jei paaštrėtų tarptautinė situacija, – o juk tiek karinis nestabilumas pasaulyje, tiek Europos Sąjungos iširimas nėra visiškai neįtikėtini – kad ir formalus Kristaus Karaliaus aukščiausiosios valdžios deklaravimas gali tapti rimtu pretekstu ar netgi priemone kėsintis į Lietuvos suverenitetą ar teritorinį vientisumą.

Deja, formalaus prokuratūros tyrimo vykdymo faktas nieko per daug nekeičia. Tokios jau tradicijos – kuo didesnis nusikaltimas įvykdomas prieš Lietuvą ar lietuvių tautą, tuo karščiau prokurorai stengiasi jį užraukti.

CŽV kalėjimų atveju nepadėjo netgi teismo sprendimas. Vis dėlto, čia – įrodymai prieš akis, o intronizavimas pilnai atitinka valstybės perversmo požymius.

Tačiau visos viltys išblėsta prisiminus teisme matyto Šalčininkų prokuroro veidą, ir nė kiek nesistebėsiu, jei dar kartą sužinosiu, kad prokuratūra pasikėsinime į Lietuvos konstitucinę santvarką vis tiek neįžvelgė nieko blogo, o karalystės ir toliau paliktos laisvai griauti tai, kas liko iš Lietuvos valstybės suvereniteto.

Tačiau bet kokiu atveju, šis teismo sprendimas – nors ir mažytė, bet vis dėlto mūsų pergalė, suteikianti kruopelę gal ir nepagrįsto, tačiau labai reikalingo tikėjimo mūsų tautos ir šalies ateitimi.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas