.

2013 m. balandžio 30 d.

Šalčininkų Karalystės prokurorai spjauna ant Lietuvos Respublikos teismų

Šalčininkų prokuratūra ramiai sau deda ant Vilniaus teismo nutarties. Visiškai logiškai, juk Šalčininkai dabar – suvereni karalystė.

Neseniai džiaugiausi, :-) kad teismas patenkino nors vieną iš gausių mano skundų – panaikinti prokuratūros nutarimą nepradėti tyrimo pagal mano prašymą dėl „Kristaus Karaliaus“ intronizacijos Šalčininkų rajone. Vis dėlto, Lietuvoje ir įsiteisinęs teismo sprendimas nieko nereiškia.

Ką tik gavau dar vieną nenumaldomai spartėjančios „Lietuvos Respublikos“ dezintegracijos įrodymą – Šalčininkų prokuratūra ramiai sau spjovė ant Vilniaus teismo nutarties ir dar kartą atsisakė pradėti tyrimą.

Prokurorai nesiliauja gluminti savo ciniškumu

Jau daugiau, kaip pusė metų, kai LR prokuratūra bei teismai niekaip nenustoja manęs stebinti savo begaliniu padėjimu ant Konstitucijos bei įstatymų. Tik spėju pagalvoti, kad „na, dabar jau tikrai visko mačiau“ – ir netrukus gaunu eilinį dar didesnio LR teisėsaugos supuvimo įrodymą. :-)

Šį kartą Šalčininkų prokuratūros ekspertai :-) ne tik kad vėl nutraukė tyrimą, bet ir įžūliai interpretavo Baudžiamąjį kodeksą atvirkščiai, nei Vilniaus apygardos teismas toje pačioje byloje!

Jei taip pasielgtų paprastas lietuvis, jam tikrai prikirptų bent jau nepagarbą teismui. Tačiau prokurorams akivaizdžiai įstatymai nerašyti. :-)

Todėl, nors ir labai tingisi, tenka dar kartą kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Įdomu, ką jie pasakys apie savo pareigas?

Kiek galiu spręsti iš to, kaip prokurorai pasiuntė Garliavos šturmo vaizdais susidomėjusius seimūnus, prokuratūrai nei įstatymai, nei kodeksai negalioja. :-)

Kreipimaisi į teismą ir Generalinę prokuratūrą

Kadangi vėl pasinaudojau tais pačiais argumentais dviems prašymams :-), nuspalvinau tik teismui skirtą tekstą rožine spalva, Generalinei prokuratūrai – žaliai, o bendrą tekstą – juodai.

Giedrius Šarkanas


Šalčininkų rajono apylinkės teismo
ikiteisminio tyrimo teisėjui

Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai


SKUNDAS
PRAŠYMAS
Vilnius
2013-04-30


2012 m. rugsėjo 14 d. kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 2, 3, 4 ir 10 straipsniais, LR Baudžiamojo kodekso 114 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 118 ir 228 straipsniais, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės perversmo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių turinčios nusikalstamos veikos įvykdymo, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių taryboms priimant sprendimus paskelbti „Kristaus Karaliaus intronizacijos“ aktus (ar galbūt kažkokį bendrą aktą); išsiaiškinti galimai egzistuojančių minėtų aktų (ar akto) turinį ir jo sudarytojų tapatybes bei tarybų sprendimuose taip pat paminėto „bažnytinės hierarchijos pritarimo“ turinį bei formą; ištirti, ar Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių vadovai bei tarybų nariai, galimai kiti su minėtaisiais sprendimais, aktais bei pritarimu susiję asmenys, tarptautinės ar užsienio valstybių organizacijos, galimai nevykdė minėtuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų;

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalimi, 118 ir 123 straipsniais, LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei LR Baudžiamojo kodekso 114, 228 ir 229 straipsniais, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo padarymo nusikalstamos veikos, turinčios valstybės perversmo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimo, dėl kurių valstybė patyrė didelės žalos, požymių – LR Vyriausybei, jos atstovui Vilniaus apskrityje, Valstybės saugumu besirūpinančių institucijų vadovams, Generaliniam Prokurorui ir Seimo nariams nesiimant veiksmų galimai Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei jos Tautos suverenitetą pažeidusiems ir grėsmes Valstybės saugumui sukėlusiems Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių sprendimams dėl „Kristaus Karaliaus intronizacijos“ aktų atšaukti bei jų teisinėms ir kitokioms pasekmėms likviduoti.

2012 m. lapkričio 28 d. susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 8 d. bei lapkričio 12 d. nutarimais atmesti mano prašymą.

Prašiau Vilniaus rajono bei Šalčininkų rajono apylinkės teismų atšaukti šiuos nutarimus ir įpareigoti prokuratūrą kuo skubiau pradėti ikiteisminius tyrimus, tačiau šie mano skundus atmetė.

Kreipiausi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau dėl Vilniaus rajono teismo sprendimo mano prašymas buvo atmestas nusprendus, kad aš pavėlavau skųsti, nors teismo nutartį buvau gavęs neregistruotu paštu.

2013 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teismas patenkino mano skundą dėl intronizavimo Šalčininkų rajone, nurodydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą mano skundo pagrindu. (teismo nutarties kopija – priedas Nr. 2)


2013 m. balandžio 28 d. grįžau į Lietuvą ir balandžio 29 d. susipažinau su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Stasio Kuprio 2013 m. balandžio 22 d. nutarimu dar kartą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą mano skundo pagrindu. (nutarimo kopija – priedas Nr. 1)

Kiek suprantu, Šalčininkų prokuratūros padalinys visiškai ignoravo ne tik įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti jų ankstesnį nutarimą, bet ir visą teismo argumentaciją, išaiškinusią, kaip turi būti interpretuojami įstatymai, kuriais prašiau remtis prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl nusprendžiau 1) dar kartą skųsti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą teismui ir 2) dar kartą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, šį kartą su papildomu prašymu dėl Šalčininkų prokurorų a) galimo dalyvavimo galimose nusikalstamose veikose, dėl kurių siekiu, kad būtų pradėtas tyrimas, ir b) mano nuomone akivaizdžios nepagarbos teismui, interpretuojant mano nurodytus teisės aktus priešingai, nei buvo išaiškinta teismo nutartyje. Toliau aiškinu konkrečiai.


Prašiau remtis Baudžiamojo kodekso 118 straipsniu: „Tas, kas taikos metu padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“

Prokuratūra atsakė: „Nenustatyta, kad svetima valstybė ar jos organizacija būtų kėsinusi į Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ir pan., o minėta savivaldybė jai tuo padėjo ir todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.“

Tuo tarpu dabar suverenitetas Šalčininkų rajone priklauso nebe Lietuvos tautai, bet „Kristui Karaliui“, nes kol savivaldybės tarybos sprendimas nepanaikintas, jis galioja. Egidijaus Kūrio žodžiais, „Tarybų sprendimai – poįstatyminiai TEISĖS aktai, pagal juos atsiranda, pasikeičia, pasibaigia teisiniai santykiai, jų dalyviai turi teises ir pareigas (nuoroda Rekst & Co: čia iš teisės elementoriaus.“ (priedas Nr. 3). Pačiame akte nurodyta, kad jis priimamas, gavus „bažnytinės hierarchijos pritarimą“, taigi dalyvaujant, matomai, Katalikų bažnyčiai, kuri yra svetimos valstybės, Vatikano, organizacija. „Kristaus Karaliaus“ intronizavimas faktiškai perdavė suverenitetą būtent Katalikų bažnyčiai, svetimos valstybės organizacijai, kas idealiai atitinka BK 118, o greičiausiai – ir 114, straipsnių dispoziciją.


Mano nuomone, yra pakankamai pagrindo įtarti, kad, priimdami intronizacijos aktą, Šalčininkų savivaldybės tarybos nariai įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 228 straipsnyje, „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“

Prokuratūra samprotavo: „Sprendimas dėl intronizacijos akto priimtas savivaldybės tarybos, kuri susideda iš įstatymų numatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės nariai nėra valstybės tarnautojai, o yra politikai, išrinkti rinkimuose ir jie negali būti subjektai pagal šį straipsnį ir taip pat ikiteisminis tyrimas nepradedamas.“

Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo labai konkrečiai išaiškinta: „Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio dispozicijoje įvardytas šio nusikaltimo padarymo subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, tai valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybinės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Kaip matyti, BK 230 straipsnio 1 dalis valstybės tarnautojo sampratą sieja su darbu valstybės ar savivaldybių institucijose. Savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas bei įgyvendinanti savivaldos teisę, todėl jos nariai gali būti BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektai.“ (priedas Nr. 2, p. 5)

Taigi, interpretuodama BK 228 straipsnį taip, kaip jai atrodė parankiau, prokuratūra šaltakraujiškai ignoravo aukštesniojo teismo nutartį, priimtą būtent šiuo konkrečiu klausimu. Mano nuomone, tokia vienareikšmiška nepagarba teismui labai konkrečiu teoriniu klausimu (ar savivaldybių tarybų nariai gali būti konkrečiame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektais) teisinėje valstybėje būtų nesuderinama su prokuroro pareigomis.


BK 229 straipsnyje numatyta: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Mano nuomone, priimant sprendimą paskelbti intronizacijos aktą, greičiausiai buvo pažeistas ir šis straipsnis.

Tačiau Šalčininkų prokurorai atsikirto, kad „Šiuo atveju nenustatyta, kad priimtu teisės aktu buvo pažeisti asmens ar visuomenės bei valstybės interesai bei teisės ir todėl ikiteisminis tyrimas nepradedamas.“

Tačiau Vilniaus apygardos teismas jau buvo konstatavęs: „Nors Šalčininkų rajono savivaldybės paaiškinime teigiama, kad 2009-12-29 sprendimas Nr. T-1065 buvo priimtas Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo pagrindu, kai už jo priėmimą balsuoja Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma, tačiau ta aplinkybė, jog priimant šį sprendimą procedūriniai reikalavimai nebuvo pažeisti, dar nepatvirtina, jog nebuvo peržengtos tarybos nariams suteiktų įgaliojimų ribos, o savivaldybės meras, pasirašydamas šį sprendimą, veikė teisėtai. Visų pirma, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas neįvertino tos aplinkybės, kad Poįstatyminis teisės aktas gali būti priimtas tik tuomet ir tuo klausimu, kai Valstybėje yra priimtas Įstatymas, reglamentuojantis tam tikrų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių įgyvendinimą. Šiuo konkrečiu atveju, suderinus su bažnytine hierarchija, buvo nuspręsta Šalčininkų rajone paskelbti Kristaus Karaliaus Intronizacijos Aktą, nors Lietuvos Respublikoje nėra Seimo priimto įstatymo ar Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančių valstybės ar jos teritorijos tam tikros dalies Intranizaciją. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2009-12-29 sprendimas T-1065 buvo priimtas, esant įstatyminiam pagrindui. Kaip jau buvo minėta, sprendimas buvo derinamas su bažnytine hierarchija, o tai neprieštarauja tam, jog ta aplinkybė siejama su priimto sprendimo įgyvendinimu, siekiant sukelti tam tikras teises ir pareigas, nesant tam įstatyminio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, prokurorams, prieš priimdamas sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, turėjo pareigą išsiaiškinti, kas inicijavo šio sprendimo priėmimą, kaip buvo suprantama tokio sprendimo esmė ir reikšmė, ar ji buvo atskleista tarybos nariams, kokios sąlygos, teisės ir pareigos buvo aptartos su bažnytine hierarchija ir kas buvo tos hierarchijos atstovai. Be to, kaip matyti iš Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2009-12-29 sprendimo Nr. T-1065 turinio, buvo nuspręsta paskelbti Intronizacijos aktą, tačiau prokuroras nepareikalavo duomenų apie tai, ar šis aktas realiai buvo paskelbtas ir kur išdėstytas jo turinys. Tik objektyviai atskleidęs priimto sprendimo turinį ir jo priėmimo aplinkybes, prokuroras būtų galėjęs pagrįstai nustatyti, ar savivaldybės narių, mero ar kitų asmenų veiksmuose yra nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, tačiau to nepadarė.“ (priedas Nr. 2, p. 4)

Taigi Šalčininkų prokurorai ignoravo ir įsiteisėjusią teismo nutartį, kad subjektyvios prokurorų nuomonės neužtenka padaryti išvadai, kad intronizacijos aktas nepažeidė teisėtų valstybės bei visuomenės interesų.


Prokuratūra teigė: „Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra tik kaip simbolinis prašymas Dievui..“. Tačiau nei Lietuvos savivaldos įstatyme, nei kur nors kitur nėra numatyti simboliniai prašymai dievams. Kaip minėjo Egidijus Kūris, savivaldybių sprendimai yra teisės aktai, sukeliantis konkrečias teises ir pareigas. Kaip beatrodytų keista, teisiškai šiuo metu „Kristus Karalius“ yra Šalčininkų rajono valdovas.

Susipažinus su aptariamu prokuratūros nutarimu, susidaro įspūdis, kad Šalčininkų prokurorai tiesiog ciniškai ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus bei teismų nutartis, kad iš tikrųjų suvokia save gyvenančiais suverenioje Šalčininkų karalystėje, kurioje suverenitetas priklauso nebe lietuvių tautai, o „Kristui Karaliui“. Ko gero toks mano nuomone akiplėšiškas Šalčininkų prokuratūros elgesys galėtų būti traktuojamas kaip intronizacijos akto paskelbimu jau padarytos didelės žalos Lietuvos valstybei ir jos suverenitetui įrodymas?


Aš nesu teisininkas ir nelabai suprantu, kokiais principais vadovaujasi LR prokuratūra, paliekanti faktiškai netirtus šiurpiausius paskutinio meto nusikaltimus prieš Lietuvą ir lietuvių tautą. Man kažkodėl atrodo, kad prokuratūra turėtų vadovautis Konstitucija ir įstatymais, o taip pat nespjauti ir į įsiteisėjusias teismų nutartis.

Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta: „Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.“ Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 bei 2 dalis,

1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių.

Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, „prokuroras, nepasitvirtinus, kad skelbimas paskelbti Intranizacijos aktą turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nustatęs, kad yra neteisėtas, turi įstatyminę pareigą, gindamas visuomenės interesą, imtis įstatyminių priemonių, kad toks poįstatyminis aktas būtų panaikintas.“ (priedas Nr. 2, p. 5)

Norėčiau, kad prokuratūra vis dėlto vykdytų savo įstatymuose įtvirtintas pareigas ir imtųsi veiksmų, kad „Kristaus Karaliaus“ intronizacijos aktas būtų panaikintas.


Todėl, remdamasis tuo, ką išdėsčiau čia ir savo 2012 m. rugsėjo 14 d. prašyme Generalinei prokuratūrai bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi, prašau:

I. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalimi ar dar kokiais nors straipsniais, atšaukti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą mano prašymo pagrindu dėl galimo valstybės perversmo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių turinčios nusikalstamos veikos įvykdymo, Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybai priimant sprendimą paskelbti „Kristaus Karaliaus intronizacijos“ aktus, bei įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą – galbūt perduodant bylą aukštesniam prokurorui ar kuriam nors prokuratūros padaliniui už Šalčininkų Karalystės ribų;

II. Įpareigoti prokuratūrą vykdyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas savo prievoles ir imtis priemonių mano nuomone akivaizdžiai neteisėtam Šalčininkų savivaldybės tarybos sprendimui paskelbti intronizacijos aktą panaikinti.

III. Imtis priemonių, kad būtų užtikrinta nors minimali prokurorų kvalifikacija bent jau valstybės saugumui svarbiose bylose; įpareigoti prokurorus atsižvelgti į įsiteisinusias teismų nutartis; priimant nutarimus, nesiremti (vien tik) potencialių įtariamųjų parodymais.

I. Imtis priemonių, kad prokurorai vykdytų įsiteisėjusias teismų nutartis, priimdami savo nutarimus vadovautųsi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais;

II. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir jos paaiškinamąją dalį, vis dėlto pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Kristaus Karaliaus“ intronizavimu Šalčininkų rajone galimai pažeistų Konstitucijos bei Baudžiamojo kodekso straipsnių, o taip pat pradėti ikiteisminį tyrimą dėl analogiško intronizacijos akto Vilniaus rajone, tarp potencialių įtariamųjų įtraukiant ir įsiteisėjusią teismo nutartį ignoravusius Šalčininkų prokurorus – galbūt perduodant bylą (bylas) aukštesniam prokurorui ar kuriam nors prokuratūros padaliniui už Šalčininkų Karalystės ribų;

III. Vykdant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nurodytas prievoles, imtis veiksmų, kad būtų panaikintas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas paskelbti intronizacijos aktą, o taip pat analogiškas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas;

IV. Pradėti vienokį ar kitokį tyrimą dėl įžūlaus Šalčininkų rajono prokurorų ignoravimo įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties, be jokių ceremonijų interpretuojant Baudžiamąjį kodeksą atvirkščiai, nei vienareikšmiškai nurodyta teismo.

Giedrius Šarkanas

Diskusija

2. K.Uršius2013 04 30 18:41:20

buvo LDK kažkada, o dabar jau bus LMK, išeina?

1. Mietze2013 04 30 18:38:32

Matau sprendimą. Jei tą K.K intronizuotų visur Lietuvos teritorijoje (ne tik Šalčininkų rajone, bet rajonuose po vieną ir visuose kartu), Lietuva vėl taptų vienalytė.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis