.

2013 m. gegužio 13 d.

Feministės prieš Lietuvos vyrus ir moteris

Kovos su smurtu prieš moteris konvencija siekia įtvirtinti ne lygias teises, o moterų privilegijas prieš vyrus, nors jau dabartinė vyrų diskriminacija skatina juos vengti šeimos gyvenimo ir bijoti tėvystės.

Prieš kokį pusmetį nusprendžiau kreiptis į Lygių galimybių kontrolierę, prašydamas ginti mano, kaip tikėjimo pagrindu diskriminuojamo lietuviečio, teises.

Savo prašymą Kontrolierei nunešiau pats ir iš pat pradžių supratau, kad veltui sugaišau laiką – visos biuro sienos buvo nukabinėtos vyrus visokiausiais būdais žeminančiais feministiniais plakatais.

Prieita iki to, kad dažnai vienišai moteriai nepavyksta netgi susirasti kas jai bent „padarytų“ vaiką be jokių įsipareigojimų. Esant reikalavimui nurodyti vaiko tėvą prašant valstybės paramos, net ir filantropiškai nusiteikusiam :-) vyrui tiesiog neapsimoka rizikuoti savo gyvenimu.

Mes, lietuviai vyrai, buvome pavaizduoti visai nusitašiusiais rūkaliais ir alkoholikais, vaikus bei moteris sadistiškai kankinančiais smurtininkais ir pan. Mūsų veidai priminė primityvių filmukų apie teroristus ar kitokius blogiečius :-) herojus.

Žinoma, kontrolierės nesiėmė ginti mano apgailėtinų teisių. Nesu nei moteris, nei netgi gėjus – kaip ir reikėjo tikėtis, po kurio laiko gavau Kontrolierės atsakymą, kad esu teisėtai ir teisingai :-) diskriminuojamas.

Po kurio laiko šis epizodas užsimiršo – juk Lygių galimybių kontrolierės tarnyba faktiškai tėra viena iš daugelio akivaizdžiai parazitinių tarnybų, įsteigtų Briuselio įsakymu giminaičiams bei reikalingiems žmonėms įdarbinti ir savo rėmėjams finansuoti bei kitaip remti, prisidengus gražiai skambančiais šūkiais.

Susiraukusias feministes kontrolieres ir jų biurą vėl prisiminiau tik dabar, kai Grybauskaitė pradėjo stumti per Seimą vadinamąją „Kovos su smurtu prieš moteris konvenciją“ (toliau – „Moterų smurto konvencija“ :-) arba tiesiog „Konvencija“).

Tarp visų antivyriškų plakatų Kontrolierės biure buvo vienas visiškai kitoks – jame grakštus bernytis mergaitišku veidu ruošėsi bučiuoti naujagimį. Tada pagalvojau, kad tai buvo agitacija už gėjų teisę įsivaikinti.

Neseniai supratau, kad klydau – keistasis jaunuolis vis dėlto nebuvo gėjus. Greičiausiai plakate buvo pavaizduotas skandinavių feminisčių vyro idealas – bevalis gyvūnas su vyriškais lytiniais organais, visada nusižeminęs ir pasiruošęs vykdyti visus moterų įsakymus – vystyti vaikus, šlapintis pritūpęs ir t.t. – praktiškai hienų patinėlis :-), tik kad žmogaus pavidalo.

Niekada nesutikčiau būti paverstas tokiu gyvūnu ir nenorėčiau, kad vadinamoji „Lietuvos Respublika“ pradėtų versti mano tautiečius švedų ar kitų skandinavų tipo daržovėmis – ką ji įsipareigotų daryti ratifikavus iš pirmo žvilgsnio gražiai skambančią Kovos su smurtu prieš moteris konvenciją.

Puikiai suprantu, kokia publika parašė šią konvenciją, ir kokiu tikslu tai buvo padaryta. Galima ginčytis dėl visų jos pasekmių, tačiau akivaizdu, kad bendrai paėmus mūsų tautai tokia konvencija būtų pražūtinga.

Moterų smurto konvencija siekia paversti moteris privilegijuotomis vyrų atžvilgiu

Jei kas nepatingės ir perskaitys žymiąją konvenciją, nesunkiai įsitikins, kad ja nėra siekiama užtikrinti vyrų ir moterų LYGYBĖS, bet siekiama įteisinti moterų VIRŠENYBĘ vyrų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, „Šalys nesiima jokių smurto veiksmų prieš moteris ir užtikrina, kad valstybės institucijos, pareigūnai, atstovai, įstaigos ir kiti valstybės vardu veikiantys subjektai laikytųsi šio įsipareigojimo..“ (5 straipsnio 1 dalis).

Ši Konvencijos pastraipa tiesiogiai įtvirtina moterų teisinį pranašumą prieš vyrus – šitaip konkrečiai įvardinant, seka logiška išvada, kad prieš vyrus smurtą naudoti galima būtent dėl jų lyties – juk netrūksta moterų, kurios galėtų viena ranka susidoroti ir ne su vienu eiliniu vyru – kaip, pavyzdžiui, skaitlingais karatė diržais besipuikuojanti :-) Grybauskaitė.

Panašiomis vyrus niekinančiomis nuostatomis, gal tik ne taip tiesmukiškai suformuluotomis, nusėtas visas Konvencijos tekstas. Pavyzdžiui, 13 straipsnio 1 dalis, nurodanti konsultuotis būtent su moterų organizacijomis, 2 straipsnio 1 dalis ir t.t.

Konvencija – tipiškas agresyviojo feminizmo pavyzdys

Kažkada judėjimas už moterų teises buvo tikrai žavus. Nors pasižiūrėjus į tai, kas vyksta Šiaurės šalyse, darosi akivaizdu, kad politinių teisių suteikimas moterims buvo ypač žalingas europietiškajai civilizacijai, emociškai sunku nepritarti politinio žmonių lygiateisiškumo idėjai.

Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė

Kodėl Grybauskaitė stumia Moterų smurto konvenciją?

Gal siekia, kad Lietuvoje būtų prievarta išvedinėjama su jos charakterio moterimis galinčių sugyventi vyrų rūšis?

Kaip ir reikėjo tikėtis, feministės lygiomis teisėmis nepasitenkino. Per kovos prieš vyrus dešimtmečius susiformavo galingos moterų organizacijos, disponuojančios milžiniškomis lėšomis ir profesionaliu propagandiniu aparatu. Netgi susikūrė feminizmo, kaip atskiros sociologijos krypties, mokykla, interpretuojanti žmonijos istoriją kaip nesibaigiančią vyrų ir moterų tarpusavio kovą.

Dabar feministės jau nebenori būti lygios su vyrais ir siekia paversti moteriškumą privilegijų šaltiniu, o vyrus – antraeile, mažateise žmonių rūšimi.

Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos feminisčių stumiama konvencija nėra vienintelė tokios išskirtines teises moterims siekiančios suteikti politikos apraiška. Lietuvos žiniaspauda nusėta akivaizdžiai propagandiniais moterų pranašumą prieš vyrus, ypač jų geresnį sugebėjimą vadovauti, įrodinėjančiais užsakomaisiais straipsniais.

Vyrai jau dabar teisiškai pažeminti

Akivaizdu, kad lietuviai vyrai JAU DABAR turi kur kas mažiau teisių, nei moterys. Būtent juos galima šaukti į privalomą karo tarnybą; vyrai vėliau išeina į pensiją; skyrybų atveju vaikai praktiškai visada priteisiami motinai; ir t.t.

Anksčiau teisinę nelygybę minėtaisiais atvejais kompensuodavo aukštesnis visuomeninis statusas, didesnės algos ir pan., tačiau šių pranašumų seniai nebeliko.

Juk ne be pagrindo po paskutinės krizės feministės šitaip džiūgavo, jog lietuviai vyrai nukentėjo tris kartus labiau, nei moterys, beje, visiškai neslėpdamos, kad vyrų negandos joms sukėlė didelį džiaugsmą.

Akivaizdu, kad JAU DABAR moterų teisės daug labiau ginamos, nei vyrų. Užtenka peržvelgti tai, kuo užsiima jau mano minėtosios :-) Lygių galimybių kontrolierės, moterų teisių organizacijos ir kitokios paties įvairiausio plauko institucijos.

Paaiškinimui pateiksiu porą konkrečių lietuvių vyrų likimų pavyzdžių. Abejais atvejais mano herojai išgalvoti – bet kokie sutapimai su tikrove atsitiktiniai. :-)

Lietuvoje moteris jau dabar gali paversti vyrą savo baudžiauninku

Įsivaizduokime vyrą, vardu Egidijus. Eilinis lietuvis. Baigė aukštąjį mokslą ir dešimt metų gyveno su buvusia kursioke jos mamos bute.

Nors nesusituokė, sugyveno du vaikus, kuriuos, žinoma, pripažino savais.

Jautėsi šeimos nariu. Gerai uždirbo ir viską išleisdavo šeimai. Kai prireikė, bendram labui atidavė paskutines savo santaupas.

Tačiau vieną dieną Egidijus susipyko su viršininku ir jį tiesiog išmetė iš darbo. Uždepresavo. Kadangi kurį laiką nieko neuždirbo, buvo be jokių ceremonijų išmestas į gatvę.

Egidijus dar labiau sudepresavo – juk moteriai ir vaikams buvo atidavęs viską, ką turėjo, paskutines juodai dienai atidėtas lėšas. Iš nevilties dar ilgą laiką gyveno pas tėvus nieko nedirbdamas ir negaudamas jokių pajamų.

Po dviejų metų vis dėlto susirado darbą. Tačiau džiaugėsi neilgai – gavo kvietimą į teismą.

Teismo nuosprendis buvo vienareikšmiškas. Egidijui priteisė ne tik išlaikymą vaikams, 1200 litų per mėnesį, bet dar ir „skolą“ už tuos du metus, kuriuos niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų – 30 000 litų.

Dabartinė feministine panieka vyrams pagrįsta Lietuvos teisė buvo priimta remiantis vaikišku įsitikinimu, kad šie niekaip negali susilaikyti pamatę kojas praskėtusią moterį – tačiau praktikoje tai galioja tik daliai vyrų, ir tai tik pačioje jaunystėje.

Taigi šiek tiek daugiau, nei 2000 litų uždirbantis Egidijus susidūrė su prievole kas mėnesį mokėti 1500 litų – alimentus ir skolą. Ir taip – 15 metų, kol vaikai suaugs.

Žinoma, darbą Egidijus netrukus metė. Normalus žmogus negali susitaikyti su tokia vergove – Egidijaus vietoje logiška būtų dirbti tik nelegalius darbus, iš viso nieko nemokėti, spjaunant į išsigimusios „Lietuvos Respublikos“ išsigimusį „teisingumą“.

Juk ir teisėja nusispjovė tiek į tai, kad jis niekur nedirbo tuos 2 metus ir visą tą laiką negavo jokių pajamų, tiek į tai, kad Egidijus neuždirbo tiek, kad galėtų vaikams skirti 1500 litų. O šitaip plėšiamas, jis netgi nepatiria iš kasdieninio bendravimo su savo vaikais gaunamo džiaugsmo.

Alimentus nustatantys „Lietuvos Respublikos“ teisės aktai įgalina visiškai apiplėšti su vaikais negyvenantį jų gimdytoją, o kadangi vaikai beveik visada lieka su motina, o apie teisėjų feminisčių iškrypėliškumą žmonės pasakoja legendas (nedrįsčiau čia jų atpasakoti :-)), tad faktiškai moterims suteikiama teisė pavergti savo vaikų tėvus.

Egidijaus pavyzdys puikiai parodo, kaip jau dabar lietuviai vyrai ciniškai diskriminuojami šeimos teisėje. Kiek suprantu, tai turėtų būti tipiškas atvejis, ypač kai moteris turi pažįstamų tarp teisėjų.

„Lietuvos Respublika“ moko vaikus niekinti savo tėvus labiau, nei Pavlikas Morozovas

Kitas pavyzdys būtų Dariaus istorija. Darius buvo puikus sutuoktinis ir mylintis tėvas. Kad nerodytų vaikui blogo pavyzdžio, buvo netgi alų gerti nustojęs.

Tačiau po dešimties ramaus gyvenimo metų atėjo neeilinė diena. Kažkaip netyčia prisigėrė seniai nuo degtinės atpratęs Darius iki sąmonės netekimo, užkliedėjo iš girtumo ir netgi kelis kartus užvažiavo mylimai žmonai.

Kaip nekeista, bet antroji pusė netgi neįsižeidė. Teoriškai tai galėjo būti dėl keleto priežasčių. Pavyzdžiui, užklupo ja Darius su simpatišku jaunuoliu nepatogioje padėtyje. Arba išplepėjo kaimynėms ką nors, kas Dariaus darbui be galo pakenkė.

O gal tiesiog apvalią sumą kazino pralošė? Ar netgi priežasties jokios ir nebuvo, tiesiog ėmė ir pavažiavo Dariui stogas? – nebuvo ko ir supykti, kai taip atsitiko vieną kartą po tiekos laimingo gyvenimo metų.

Taigi iš tikrųjų nieko tokio ir neįvyko – būtų išsiaiškinę žmonės, susitaikę ir greitai pamiršę. Tačiau šeimoje augo vaikelis.

Dariaus vaikas buvo kaip tik paauglystę pasiekęs – kai beveik visi normalūs vaikai pradeda su dar taip neseniai be galo mylėtaisiais tėvais rimtai pyktis, o neretai – ir jų visa širdimi neapkęsti.

Vaikeliui neseniai mokykloje buvo išaiškinę, kokie vyrai kiaulės, kaip blogai yra smurtas šeimoje ir kad pamačius, jog tėvelis negerai elgiasi, reikia kuo greičiau pranešti mokytojams, o geriausia – iš karto policijai.

Vaikus leisti į mokyklą tėvai verčiami prievarta, taigi siekiama priversti lietuvius pačius vesti vaikus ten, kur juos auklės visiškais išgamomis, iškrypėliais, negerbiančiais savo tėvų ir savo tautos kultūros, o jei tėvai bandys priešintis moraliniam savo atžalų žaginimui – vaikus iš jų greičiausiai atiminės, kaip galima spręsti iš šioje srityje pirmaujančių skandinavų patirties.

Kadangi vaikas tuo metu su tėvu natūraliai pykosi, tai ėmė ir pasielgė taip, kaip mokykloje mokė – paskambino policininkams, kad tėvelis smurtauja. O šieji greitai atvažiavo ir išsivežė girtą Darių į daboklę.

Taip jau atsitiko, kad Darius buvo aktyvus visuomeninis veikėjas – ir reputacija jam buvo be galo svarbi. Žinoma, būtent dėl to žiniaspauda pasimėgaudama aprašė, kaip policija uždarė girtą Darių į areštinę, išgirdama ir jo vaikelio žygdarbį.

Viešai sukompromituotą Darių išmetė iš jo chebros, vėliau – ir iš darbo. Pradėjo svyruoti ir šeima. Taip jau gavosi, kad nuosavo vaiko skambutis į policiją sugriovė visą žmogaus gyvenimą, tai, ką jis kūrė keliasdešimt metų.

Dariaus pavyzdys gerai iliustruoja, kad JAU DABAR „Lietuvos Respublika“ moko vaikus negerbti savo tėvų, skųsti juos policijai.

Netgi Pavlikas Morozovas kažkada buvo aukštinamas ne dėl to, kad išdavė savo tėvą, o todėl, kad paaukojo šeimos gerovę savo šalies labui. Dabar Lietuvos mokyklose vaikai mokomi tiesiog niekinti savo tėtušius, išduoti, apskųsti juos pirmai progai pasitaikius.

Lietuvos vyrams tėvystė reiškia riziką visiškai susigriauti sau gyvenimą

Nors, kaip dar kartą primenu, tiek Egidijaus, tiek Dariaus istorijos yra išgalvotos ir neturi nieko bendro su tikrove, visai realu, kad jos šimtus kartų kartojasi visoje Lietuvoje.

Dabartinė „Lietuvos Respublikos“ šeimos teisė JAU DABAR yra pavertusi vyrus visiškais beteisiais moterų atžvilgiu. Sumokėjus alimentus, vidutiniškai uždirbančiam vienišam vyrui gali nebelikti iš ko gyventi, tuo tarpu pas tėvus gyvenanti apsukri moteris neretai iš alimentų gali ir pati išsilaikyti niekur nedirbdama.

LR mokyklos ne tik kad bruka vaikams begėdišką propagandą, iškraipytą istoriją bei vyriausybės religiją, bet ir auklėja jaunuosius lietuvius išgamomis, išdavikais, begėdžiais savo tėvų skundėjais, palyginus su kuriais, netgi Pavlikas Morozovas atrodo tikru didvyriu.

Jau nuo vaikystės jaunuoliai mato, kas atsitinka jų tėvams, giminaičiams, kaimynams bei seimūnams, kaip tėvystė gali visiškai sugriauti vyro gyvenimą.

Dėl to pastoviai daugėja atskirai gyvenančių ar netgi moterų vengiančių lietuvaičių. Įvedus privalomo tėvystės nustatymo tvarką, netgi atsitiktinis vienos nakties seksas gali baigtis baudžiava visam gyvenimui.

Persekiojant vyrus, galų gale nukenčia ir moterys, ir visa lietuvių tauta

Taigi JAU DABAR „Lietuvos Respublika“ griauna lietuvių šeimas, visaip atgrasindama vyrus nuo gyvenimo kartu su moterimis.

Lietuviai jau nebegali turėti pilnaverčių šeimų, nes mokyklose vaikus verčia tėvų negerbiančiais ir juos skundžiančiais išgamomis. Nesutinkantiems auginti būsimųjų iškrypėlių tenka rinktis tarp atsisakymo leisti savo vaikus į mokyklą ir bevaikystės.

Vis daugiau jaunų vyrų, ypač siekiančių kokio nors tikslo moksle, versle, mene ar pan., pasirenka vienatvę arba homoseksualią partnerystę. Lietuvoje tai dar palyginus nauja, tačiau stiprėjant vyrų diskriminacijai, Vakarų Europos gyvenimo būdas neišvengiamai įsitvirtins ir pas mus.

Prisiminus apsiseilėjusių, iš baimės dėl savęs žagsinčių vikingų vaikaičių vaizdus, pavadinti juos vyrais neapsiverčia liežuvis – kažkokios apgailėtinos mazgotės: ne tai grybai, ne tai daržovės, bet tikrai ne jauni vaikinai.

Todėl vis daugiau lietuvių moterų pasmerkiamos gyvenimui be vyro. Nemažai jų taip ir lieka mergaitėmis, nes, jei nėra gražios ir niekas jų taip ir neįsimyli, vyresniame amžiuje vyrams faktiškai neapsimoka rizikuoti netgi bandyti pradėti teisiškai nelygius santykius.

Prieita iki to, kad dažnai vienišai moteriai nepavyksta netgi susirasti kas jai bent „padarytų“ vaiką be jokių įsipareigojimų. Esant reikalavimui nurodyti vaiko tėvą prašant valstybės paramos, net ir filantropiškai nusiteikusiam :-) vyrui tiesiog neapsimoka rizikuoti savo gyvenimu.

Nors tikrų skandinaviško tipo feminisčių, besistengiančių žeminti vyrus iš grynai sportinių principų (prisiminkime kad ir Julijano Asanžo švediškus „nuotykius“), Lietuvoje dar kol kas ne tiek daug, visuotinė sterviškumo :-) aukštinimo atmosfera verčia vyrus vis atsargiau žiūrėti į bet kokius artimesnius santykius su moterimis.

Dabartinė feministine panieka vyrams pagrįsta Lietuvos teisė buvo priimta remiantis vaikišku įsitikinimu, kad šie niekaip negali susilaikyti pamatę kojas praskėtusią moterį – tačiau praktikoje tai galioja tik daliai vyrų, ir tai tik pačioje jaunystėje.

Todėl bėga metai, o dešimtys tūkstančių potencialių porų taip ir nepradeda bendro gyvenimo, negimsta tūkstančiai vaikų. Vis daugiau lietuvių pasmerkiami vienatvei.

JAU DABAR feministinis vyrų persekiojimas griauna visuomenės pamatus, stabdo šeimų kūrimąsi ir pasmerkia neturėti vaikų netgi vienišų motinų daliai nusiteikusias lietuves. Kenčia tiek vyrai, tiek moterys.

JAU DABAR sufeminizuota Lietuvos teisė visu galingumu naikina sparčiai mažėjančią lietuvių tautą.

Moterų smurto konvencija siekia galutinai pažeminti vyrus

Nors vyrai jau dabar yra kaip reikiant diskriminuojami, Konvencija siekia ir formaliai įtvirtinti žemesnį vyrų statusą.

„Šalys imasi reikiamų priemonių, kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis.“ (12 straipsnis, 1 dalis)

Klausimas
Kaip, Jūsų nuomone, turėtų pasielgti normalus vyras, iš kurio socialinės darbuotojos su policija atiminėja vaikus?

Kuo greičiau atiduoti savo vaikus kompetentingiems valdžios atstovams.

Slėpti vaikus, mėginti pabėgti.

Neįsileisti nieko į namus.

Iššaudyti policininkus ir socialines darbuotojas.

Kita.

Siekiama sunaikinti „tradicinį“ vyro, kaip stipresniojo, šeimos gynėjo, šeimos galvos įvaizdį. Kadangi kažkas šeimoje vis dėlto turi dominuoti – akivaizdu, kad siekiama įtvirtinti moters pranašumą prieš vyrą.

„Prireikus Šalys imasi reikiamų veiksmų, siekdamos įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių mokymo programas mokymo medžiagą apie vyrų ir moterų lygybę, ne stereotipinius lyčių vaidmenis, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius asmeninių santykių konfliktų sprendimo būdus, smurtą prieš moteris dėl lyties ir teisę į asmens vientisumą, šią medžiagą pritaikant prie kintančio mokinių gebėjimo lygio.“ (14 straipsnis, 1dalis)

Taigi Konvencija norima įtvirtinti valstybės pareigą mokyti vaikus neskirstyti žmonių į vyrus ir moteris, niekinti savo tėvų pažiūras į šeimą ir žmonių santykius.

Vaikus leisti į mokyklą tėvai verčiami prievarta, taigi siekiama priversti lietuvius pačius vesti vaikus ten, kur juos auklės visiškais išgamomis, iškrypėliais, negerbiančiais savo tėvų ir savo tautos kultūros, o jei tėvai bandys priešintis moraliniam savo atžalų žaginimui – vaikus iš jų greičiausiai atiminės, kaip galima spręsti iš šioje srityje pirmaujančių skandinavų patirties.

Mus norima paversti tokiais pat iškrypėliais, kaip švedai ar norvegai

Prisiminus Breiviko benefisą Utojos saloje, negalima neatkreipti dėmesio, kad nė vienam norvegui tada nekilo mintis apie pasipriešinimą. Penki šimtai jaunuolių klykdami lakstė po salą, maldavo pasigailėjimo, bet matomai galvos iš gyvuliškos baimės neprarado tik turistas vokietis bei keletas ten buvusių musulmonų.

Prisiminus apsiseilėjusių, iš baimės dėl savęs žagsinčių vikingų vaikaičių vaizdus, pavadinti juos vyrais neapsiverčia liežuvis – kažkokios apgailėtinos mazgotės: ne tai grybai, ne tai daržovės, bet tikrai ne jauni vaikinai.

Vis dėlto, visai Norvegijai toks elgesys pasirodė natūralus – juk policija areštavo vieną iš musulmonų vien už tai, kad šis nekūkčiojo už galvos susiėmęs, kaip tikri norvegai. Kitaip sakant, verksmingas bailys yra normalus eilinio norvego tipas, o neklykiantis iš baimės dėl savo gyvybės jaunuolis iš karto sukelia įtarimą!

Taigi Kovos su smurtu prieš moteris konvencija siekia įtvirtinti Lietuvoje būtent tai, kas jau seniai tapo kasdienybe Skandinavijoje, o Utojos aukų elgesys puikiai parodo, kuo būtent norima paversti ateinančias lietuvių kartas.

Todėl labai svarbu, kad Kovos su smurtu prieš moteris konvencija bent jau nebūtų naiviai, neįsigilinus suvokta kaip įtvirtinanti žmogaus teises, lyčių lygybę, skatinanti šeimų kūrimąsi ir vaikų gimimą – juk yra visiškai atvirkščiai.

Skandinavijoje feministės jau seniai visiškai dominuoja, o vyrai jau apie šimtmetį sistemingai verčiami beteisiais moterų pastumdėliais. Akivaizdu, kad tokie vyrai nerizikuos savo sveikata ar gyvybėmis dėl juos niekinančių moterų ir vaikų.

Turtingiesiems skandinavams atrodo, kad jų turtai – geriausia saugumo garantija, tačiau mūsų padėtis visiškai kitokia. Visai tikėtina, kad jau netolimoje ateityje lenkai mėgins atsiimti Vilnių. Jei Rusija mūsų negins, teks kliautis savo jėgomis. :-)

O ir patys skandinavai jau seniai moka už savo vyrų išsigimimą. Švedijoje juk ne tik žydai bijo išsiduoti gatvėje, kokiai tautai priklauso. Jau daug metų patys svenai dreba, jei aplinkybės priverčia praeiti šalia blatčių apgyventų rajonų, ar važiuodami metro vėlai vakare.

Nereikia būti Breiviku, kad suprastum, jog blatčių skaičius nenumaldomai grėsmingai auga, kartu proporcingai didėjant jų agresyvumui ir paniekai vis labiau degraduojantiems svenams.

Iš išsigimstančių skandinavų reikia mokytis ne tiek, ką reikia daryti, o greičiau – ko tikrai reikia vengti. Juk nesame vieni negyvenamoje planetoje, kur būtų aišku, kad tikrai niekada neiškils jokie pavojai, kuriems atremti prireiktų nebijančių rizikuoti galvomis dėl savo šeimų ir šalies vyrų.

Nereikia leisti suplakti Konvencijos su homoseksualų teisėmis

Taigi Moterų smurto konvencija akivaizdžiai būtų pražūtinga mūsų tautai. Ir taip sparčiai nykstame, negalime leisti, kad mus galutinai nužmogintų, paverstų į Utojos aukas panašia gyvulių ar greičiau daržovių banda.

Iš kitos pusės, negalima leisti suplakti šios konvencijos tikslų su homoseksualų, aseksualų, kartu gyvenančių giminaičių ir kitų natūraliai gimstančių lietuvių LYGIŲ teisių gynimu.

Maždaug 5 procentai gėjų gimsta kiekvienoje žmonių visuomenėje. Iki judaizmo ir jo vedinių įsigalėjimo homoseksualūs santykiai buvo laikomi natūraliu dalyku Europos civilizaciją sukūrusių graikų ir romėnų kultūroje.

Pats Julijus Cezaris dar paauglystėje susirado įtakingą rėmėją ir būtent jo padedamas pradėjo savo didžiąją karjerą – niekas niekad jam dėl to nepriekaištavo!

Akivaizdu, kad yra nusikaltimas prieš tautą vyti netradicinių orientacijų tautiečius iš Lietuvos, todėl visomis galimomis priemonėmis siekiu, kad būtų PANAIKINTA bet kokia, kad ir nedidelę lietuvių dalį slegianti, diskriminacija.

Tuo tarpu Konvencija kaip tik siekiama ĮTVIRTINTI diskriminaciją, dar kategoriškiau įteisinant moterų dominavimą prieš vyrus. Siekiama sugriauti daugiatūkstantmetę Europos kultūrą, primetant mums greito susinaikinimo keliu pasukusių skandinavų vertybes.

Todėl labai svarbu, kad Kovos su smurtu prieš moteris konvencija bent jau nebūtų naiviai, neįsigilinus suvokta kaip įtvirtinanti žmogaus teises, lyčių lygybę, skatinanti šeimų kūrimąsi ir vaikų gimimą – juk yra visiškai atvirkščiai.

Diskusija

1. Mycė2013 05 14 14:05:39

Nieko čia tokio baisaus neįžvelgiu: dalių suma turi išlikti pastovi, pavyzdžiui, inkvizicija (vyrai) už raganavimą kankino ir ant laužų degino daugiausia moteris, tai dabar moterys vyrus viso labo ant puoduko sodina. O kaip vikingai žiauriai siautėjo, ką jie su moterimis darė, a, kiek jų išžagino, į vergovę paėmė (užtat, beje, kiekvieno skandinavo gyslom šiandien teka vergo kraujas)? Tai ar taip jau baisu jų palikuonis ant puoduko tūptelti, ką?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis