.

2013 m. birželio 25 d.

Kalti be kaltės

Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip paskutinis bandymas pakeisti absurdiškąją baudžiamojo persekiojimo už interneto komentarus tvarką. Lietuviai nuteisinėjami, nors akivaizdu, kad dauguma – be kaltės.

Rašiau, kad kreipimasis į Vilniaus apygardos teismą galėjo būti paskutiniu mano bandymu kažkaip pakeisti dabartinę sveiku protu nesuvokiamą baudimo už interneto komentarus tvarką.

Neigiamas teismo sprendimas visiškai nenustebino – bet kuriam teisėjui paprasčiausia nė neskaičius atmesti nė advokato pasisamdyti :-) nesugebančio lietuvio prašymus.

Vis dėlto nusprendžiau dar kartą įsigilinti į formalius LR baudžiamosios teisės aspektus. Nesu teisininkas ir tai, kuo užsiiminėju jau beveik metai, darau faktiškai iš gryno azarto kažką padaryti – man visiškai nusispjaut, dėl kokios būtent priežasties man buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jei nebūčiau pats apie tai rašęs, niekas apie jį netgi :-) nebūtų sužinojęs.

Perskaitęs 14 ir 15 Baudžiamojo kodekso straipsnius, apstulbau – pasidarė akivaizdu, kad dauguma nuteistųjų už interneto komentarus buvo akivaizdžiai nekalti, bent jau pagal BK apibrėžimą:

14 straipsnis. Kaltės formos

Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.


15 straipsnis. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas

1. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

3. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.


Man nekyla abejonių, kad galimybė bet kada nusistatyti visišką anonimiškumą rašant komentarus – akivaizdus įrodymas, jog savo nuomones išsakiusiųjų lietuvių veiksmuose nebuvo nei tiesioginės tyčios, nei nusikalstamo tikslo – užtenka atidžiai įsiskaityti į šiuos kodekso straipsnius (interneto komentarai negali būti parašyti „dėl neatsargumo“ :-)).

Todėl nusprendžiau pabandyti paskutinį kartą – prisiminęs, kad mano apeliaciją nagrinėjęs teisėjas nesiteikė netgi persirengti :-), parašiau dar ir kasacinį skundą.

Žinoma, suprantu, kad, netgi nesugebėdamas pasisamdyti advokato, LR esu visiškai beteisis lietuvis, nevertas, kad teisėjas dar ir mantiją dėl manęs vilktųsi, nors privalo tai daryti pagal Teismų įstatymą, jau nekalbant apie mano blevyzgų :-) skaitymą. Kvaila tikėtis, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasiųs manęs kur nors toliau. Na bent jau būsiu padaręs tikrai viską, ką :-) galėjau.

Kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui

Giedrius Šarkanas


Lietuvos Aukščiusiajam Teismui



KASACINIS SKUNDAS
2013-06-25
Vilnius


2013 m. balandžio 12 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius priėmė nutartį byloje Nr. 1S-310-315/2013 atmesti mano apeliacinį skundą. Nutarties kopija – priedas Nr.1.

Prašiau pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta pakeisti prokuratūros nutarimą nutraukti prieš mane vykdytą ikiteisminį tyrimą todėl, kad nesurinkta pakankamai įtarimą mano atžvilgiu patvirtinančių duomenų. Mano nuomone, tokia argumentacija kenkia mano reputacijai, ir todėl prašiau pakeisti tyrimo nutraukimo pagrindą pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalį – kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano skundo Vilniaus apygardos teismui kopija – priedas Nr.2.

Mano nuomone, teisėjas nederamai nagrinėjo bylą. Visų pirma, noriu pastebėti, kad tai, kas buvo vadinama „teismo posėdžiu“, vyko teisėjo kabinete, o teisėjas buvo apsivilkęs civiliniais drabužiais. Mano nuomone, tai, kad aš negalėjau pasisamdyti advokato, o (kadangi esu lietuvis) valstybės lėšomis apmokamas advokatas man nepriklausė, nesuteikė teisėjui pažeisti BPK 35 straipsnio 2 dalies, kurioje kategoriškai nurodyta, kad teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su Lietuvos valstybės herbu. Neprisimenu, ar teisėjo kabinete buvo valstybinė vėliava ir herbas, tačiau man atrodo, kad ir teisėjams reikėtų laikytis įstatymų, na bent jau Teismų įstatymo. Be kita ko, teisėjas man nurodė greičiau sakyti, jei turiu ką nors naujo, akivaizdžiai duodamas suprasti, kad neturi laiko mano problemoms, ir tuo mane išmušdamas iš vėžių. Prašau Teismo pripažinti, kad mano apeliacija nebuvo deramai išnagrinėta.

Savo nutartyje Arūnas Kisielius visiškai neatsakė nė į vieną mano argumentą, kas, turint omenyje teisėjo elgesį nagrinėjant bylą, suteikia pagrindo įtarti, kad jis į juos visiškai nesigilino. Mano nuomone, teisėjas be jokių argumentų atsisakė patenkinti visus mano prašymus, kurie savo ruožtu buvo detaliai argumentuoti apeliacijoje. Prašau Teismo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė atitinkamus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius, ir vis dėlto pakeisti prokurorų nutarimus nutraukti mano atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą būtent dėl duomenų stokos bei įpareigoti prokuratūrą nutraukti tyrimą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalį – paaiškėjus, kad nebuvo įvykdyta nusikalstama veika.

Ikiteisminis tyrimas mano atžvilgiu buvo pradėtas įtarus, jog aš galėjau parašyti galimai BK 170 straipsnio 2 dalį pažeidžiantį interneto komentarą. Mano nuomone, akivaizdu, kad man inkriminuoto komentaro parašymas negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika dėl kelių priežasčių – tiek dėl komentaro turinio, tiek dėl jo parašymo būdo.

Man inkriminuotas komentaras neatitiko prokuratūros įvardinto BK straipsnio dispozicijos

Noriu pastebėti, kad man priskirtas interneto komentaras skambėjo taip: „Ką reiškia „neatgaus“? Juk „jų“ žemė – per amžius prisiplėšta iš persekiotų, iš Lietuvos išguitų, sudegintų lietuvių. Man tie „hierarchai“ – tai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla. Pasičiupę savo kruvinąjį šlykštūną Jėzų kaip kiaulės pimpalą ant kryžiaus išsikėtojusį ir žiūri kaip čia ką nors iš Lietuvos nugvelbus. Vemti verčia vien tik pasižiūrėjus į jų išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes. Reikėjo vis dėlto tada Jedinstvo palaikyti, nes dabar Lietuva – grynas kirmėlynas. Ir kuo toliau, tuo labiau visi tie išgamos įžūlėja“. Komentaras buvo parašytas reaguojant į straipsnį apie Lietuvos katalikų vyskupų konferencijos vadovų (hierarchų) godumą.

Tuo tarpu BK 170 str. 2 dalis skamba šitaip: „2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Taigi minėtasis komentaras neatitiko BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicijos. BK norma kalba apie asmenis, identifikuojamus pagal jų tikėjimą, seksualinę orientaciją ir pan., o komentare buvo piktinamasi hierarchinės biurokratinės organizacijos funkcionieriais – „hierarchais“ – užsienio valstybės (Vatikano) skiriamais katalikų Vyskupų konferencijos nariais dėl jų pasauliniu mastu įsitvirtinusios reputacijos ir akivaizdaus siekio gyventi visuomenės sąskaita. Komentare akivaizdžiai nebuvo BK 170 str. 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, na nebent būtų galima sutikti, kad buvo niekinamas visame pasaulyje pagarsėjęs katalikų vyskupų polinkis į pedofiliją. Mano nuomone, akivaizdu, kad tiek prokurorai, tiek teisėjai „pamiršo“, jog Baudžiamojo kodekso normos neinterpretuojamos plečiamuoju būdu.

Iš kitos pusės, praeitų metų pradžioje Teismas jau yra priėmęs sprendimą, kad negalima bausti už gėjų pavadinimą „iškrypėliais“ bei „pasileidėliais“ ir siūlymą uždaryti juos į psichiatrinę ligoninę. Mano nuomone, akivaizdu, kad man inkriminuotu interneto komentaru Vyskupų konferencijos nariais nebuvo piktinamasi labiau, nei gėjais tuo atveju, dėl kurio Teismas jau patenkino kasacinį skundą.

Taigi, mano nuomone, net dėl dviejų priežasčių akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas nekorektiškai taikė BK 170 straipsnio 2 dalį.

Akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas pagal Konstitucijai akivaizdžiai prieštaraujančią Baudžiamojo kodekso normą

Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Kiek suprantu, šis principas reiškia garantijas man ir kitiems Lietuvos piliečiams bei nepiliečiams, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos funkcionuos pagal Konstituciją bei įstatymus, kad galiojantys teisės aktai bus vykdomi, kad visi asmenys tomis pačiomis sąlygomis bus traktuojami vienodai. Mano giliu įsitikinimu, teisinės valstybės principas reiškia ir tai, kad aš, sąžiningai laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų, neatsidursiu nepalankioje padėtyje todėl, kad teisėsaugos organai nebaus tų asmenų, kurie juos pažeidinėja – kad mano, kaip besilaikančio įstatymų, teisės ir laisvės nebus mažesnės, nei tų asmenų, kurie jų nesilaiko. Pagal Konstitucijos 6 straipsnį, „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.“ Vadinasi, Konstitucija garantuoja man teisę ginti savo konstitucines teises bei laisves, taigi ir teisę gyventi teisinėje valstybėje.

Kaip jau kartą citavau, BK 170 straipsnio 2 dalis skamba taip:

Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.


Noriu pastebėti, kad stengiuosi laikytis įstatymų. Vis dėlto, smarkiai abejoju, ar įmanoma dalyvauti viešajame gyvenime nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio, bent jau jo žodinės formuluotės. Pagal pačią elementariausią lietuvių kalbos semantiką, draudimas kurstyti „diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, <...> socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, akivaizdžiai reiškia, kad nusikalstama veika pripažįstami siūlymas išlaikyti dabartinę akivaizdžiai diskriminuojančią dėl lyties senatvės pensijų sistemą, kurstymas diskriminuoti pedofilus, milijonierius, naujuosius nacistus, komunistus (beje, legaliai veikiančius Europos Sąjungos šalyse) ir pan. Todėl, mano nuomone, akivaizdu, kad Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies formuluotė yra akivaizdžiai absurdiška ir nėra įgyvendinama kaip tokia.

Noriu taip pat priminti, kad Baudžiamojo kodekso normomis nustatomos sankcijos už konkrečias nusikalstamomis įvardinamas veikas, kai tuo tarpu Konstitucijos tekstą aiškina TIK Konstitucinis teismas. Todėl mano nuomone – kiek galiu spręsti iš dabartinės Konstitucinio teismo doktrinos, netgi pažodinis perkėlimas į Baudžiamąjį kodeksą ir kitus teisines normas nustatančius teisės aktus dabar absurdiškai skambančių, istorinių aplinkybių kažkada sąlygotų Konstitucijos formuluočių, kurios paprastai aiškinamos ir interpretuojamos smarkiai siaurinamuoju būdu, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą bei 25 ir 29 straipsnius.

Noriu priminti, kad Konstitucijos 110 straipsnis draudžia taikyti Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus ir numato teisėjams prievolę tikrinti įstatymų konstitucingumą: „Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“

Taigi prašau pripažinti, kad buvau įtariamas pagal Konstitucijai prieštaraujančią Baudžiamojo kodekso normą, ir todėl prašau kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar BK 170 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

Tiek prokurorai, tiek teisėjai nusišnekinėja priiminėdami su BK 170 straipsniu susijusius sprendimus

Noriu pastebėti, kad jau esu domėjęsis prokuratūros ir teismų praktika taikant BK 170 straipsnį. Konkrečiai kreipiausi į prokuratūrą dėl akivaizdžių BK 170 straipsnio pažeidimų interneto komentarais, o po to skundžiau atsisakymus pradėti ikiteisminius tyrimus teismuose.

Atsakydama į mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl komentaro, kuriuo buvo kurstoma įvesti priverstinę eutanaziją pensininkams, klaipėdietė prokurorė Vida Kaubrytė rašė: „Kurstymas baudžiamąja prasme visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju komentaro autorius siūlo įteisinti eutanaziją (Žmogaus eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti). Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.).“ (žiūrėti priedą Nr.3) Skaitant tokius prokurorų samprotavimus, susidaro įspūdis, kad prieš tave – kokio nors 3 Reicho laikų prokuroro komentaro dalis – logiškas tokių argumentų tęsinys galėtų skambėti maždaug taip: „žydai (vietoje pagyvenusių žmonių mūsų atveju) mums nereikalingi, todėl mes juos marinsime kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, jų pačių labui. Tai – pagalba nusižudyti. Tai nelaikytina smurtavimu ar fizišku susidorojimu (lenkimu žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.)“. Mano nuomone, akivaizdu, kad BK 170 straipsnis išvedė prokurorę ne tik už minimalios kompetencijos, bet ir už sveiko proto ribų. Lietuvos Respublikos prokurorė oficialiame nutarime pasisakinėjo kaip kokia nacių advokatė Niurnbergo procese.

Mano skundą dėl Vidos Kaubrytės nutarimo atmetusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė, panašiai, kaip ir jos vilnietis kolega, vėlgi akivaizdžiai nesuprato BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicijos. Konkrečiai ji rašė: „[...] šis komentaro autoriaus pasisakymas, kaip ir nurodo prokurorė, nedetalizuojanti šio komentaro literatūrinio žanro, nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies prasme.“ (žiūrėti priedą Nr.4) Vėlgi akivaizdu, kad teisėjai tiesiog neužteko kvalifikacijos ar protinių sugebėjimų suprasti BK 170 straipsnio esmei. Aš prašiau vadovautis šio straipsnio 2 dalimi, numatančia iki 2 metų laisvės atėmimo bausmę už kurstymą diskriminuoti, o teisėja samprotavo apie kurstymą smurtauti ar fiziškai susidoroti, už ką yra numatyta atsakomybė 3-ioje straipsnio dalyje.

Taigi prokurorė ir teisėja, tikėtinai, ne pačios žemiausios kvalifikacijos teisininkės, nesugebėjo suprasti BK 170 straipsnio 2 dalies kategoriško draudimo kurstyti diskriminuoti. O ką jau kalbėti apie piliečius be teisinio išsilavinimo? Bet kokiu atveju, manau, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad įstatymai galiotų taip, kaip jie parašyti visiems suprantama kalba. Norėčiau, kad prokuratūra vykdytų įstatymus tokius, kokie jie yra parašyti lietuvių kalba, o teismai juos interpretuotų ne spręsdami, ar taikyti konkretų įstatymą iš esmės tokiais pačiais atvejais, o nutardami, kokias įstatyme numatytas bausmes skirti. Kitaip sakant, norėčiau, kad, perskaitęs bendro pobūdžio teisės aktą, šiuo atveju – BK 170 straipsnį, galėčiau suprasti, ką jis draudžia, o ko ne, norėčiau, kad, nors ir nebūdamas teisininku ir nesusipažinęs su Lietuvos teismų praktika, tačiau perskaitęs šį mano ir daugumos mano tautiečių kasdieninį gyvenimą tiesiogiai liečiantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, sužinočiau, kas šia prasme Lietuvos Respublikoje yra laikoma nusikalstama veika, už kurią turi bausti Lietuvos teismai, o kas ne. Kaip galima bausti eilinius lietuvius pagal absurdišką straipsnį, kurio nepajėgia suprasti netgi prokurorai ir teisėjai?

Kadangi mano nuomone visi absurdiški įstatymai prieštarauja teisinės valstybės principui, taigi ir Konstitucijos preambulei, tai jie turėtų būti pripažįstami prieštaraujantys Konstitucijai ir nustoti galioti. Todėl norėčiau, kad netgi prokurorų bei teisėjų sunkiai suvokiama Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis būtų pripažinta prieštaraujanti Konstitucijos preambulei, kaip pažeidžianti teisinės valstybės principą. Manau, jog akivaizdu, kad pradedant prieš mane ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kurio dispozicijos nepajėgia suvokti netgi prokurorai ir teisėjai, buvo pažeistas bent jau Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Vykdant prieš mane ikiteisminį tyrimą, buvo akivaizdžiai pažeisti Konstitucijos 25 ir 29 straipsniai

Iš kitos pusės, draudimas viešai diskutuoti, siūlyti visuotinai naudojamus sprendimus svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais akivaizdžiai pažeidžia teisę turėti savo nuomonę ir ją išsakyti garantuojantį Konstitucijos 25 straipsnį ar bent jo dabartinę Konstitucinio teismo interpretaciją. Dėl akivaizdžiai net keliems Konstitucijos straipsniams prieštaraujančios net prokurorus ir teisėjus iš vėžių išmušančios BK 170 straipsnio 2 dalies absurdiškumo susidaro didelio masto teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, verčiantis teisėsaugos organus bei teismus vykdyti atrankinį, subjektyviais vertinimais grindžiamą teisingumą.

Noriu pateikti dar vieną akivaizdaus atrankinio teisingumo vykdant baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 170 straipsnio 2 dalį pavyzdį. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Vitkus atsisakė patenkinti mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kelių „pagonis“ akivaizdžiai niekinančių „Klausimas“ pasirašiusio anonimo komentarų (priedas Nr.5).

klausimas, 2011-12-25 14:03

Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)

klausimas, 2011-12-25 13:46

:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;) O ir dabar ką purvini tamsūs kaimiečiai (pagonys) sukuria? Pažiūrėkite į paminklūs kuriuos stato pagonys buvusiems Lietuvos valdovams. Vien ko vertas paminklas Vytautui neseniai atidengtas Kaune. Pagaunys :) Eikite karvių melžti ir kiaulių šerti, pagaunys ...

Klausimas, 2011-12-25 13:26

Dar keistesnis šių žmonių pasididžiavimas "aš pagonis" :) Pagonis lotynų kalba reiškia "purvinas tamsus kaimietis". Kas kartą sakydamas "aš pagonis" žmogus rodo savo bukumą iš tiesų sakydamas - "AŠ PURVINAS TAMSUS KAIMIETIS" ;)

Klausimas, 2011-12-25 12:26

O pavadinimas baltu romuvieciai čia kas sugalvojo? Na gerai žodį baltai sugalvojo vokiečių kalbininkas prieš porą šimtų metų, t.y. šis žodis nėra prigimtinis tai naujadaras, dirbtinas apibūdinimas. O romuva čia nuo žodžio romas (čigonas)? Tai išeitų baltų romuva išvertus į normalią kalbą - dirbtiniai čigonai? Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu. Duoti savo religijai dirbtiną kažkokio vokiečio sukurtą pavadinimą pridėjus nuorodą, kad jie čigonai (romai) :) Idijotai


Noriu pastebėti, kad grįsdamas savo išvadą, jog šiais komentarais nebuvo įvykdyta BK 170 straipsnio 2 dalyje draudžiama veika, šiaulietis prokuroras, kaip ir jo klaipėdietė kolegė, juos interpretavo lygiai taip pat, kaip kažkada elgėsi nacių advokatai, teisindami hitlerininkų nusikaltimus kaip padarytus iš poreikio ginti žydus nuo jų kaimynų smurto: „Kaip matyti, komentarų autorius, remdamasis vertimais, nurodydamas žodžių reikšmes bei pateikdamas savo argumentus, savaip traktuoja, kas yra pagonis, baltų romuviečiai. Komentatoriui rūpi netinkamas terminų parinkimas, o ne su tikėjimu susiję dalykai. Šiame kontekste komentatorius, pasitelkdamas ironiją, kritikuoja šiuos terminus ir deklaruoja kaip netinkamus pirmykštei lietuvių religijai apibūdinti, tik per šią prizmę kritikuoja ir šių judėjimų veiksmus“. (priedas Nr.5, 2-3 p.)

Akivaizdu, kad tokiais teiginiais, kaip „:) Aha, "pagaunys" :) ką gali pagauti besmegeniai purvini kaimiečiai? Nebent rimbo kirtį, kai ponas varo dirbti ;)“ arba „Eik tik didingas purvinas ir tamsus kaimieti :) drasus jus tik kai bambalinio i liulia prisipilat, tuomet vienas paskui kita lakstote su kuokomis, visais kitais gyvenimo etapais esat tik pilvais sliauziojantys vergai, kurie patys sau nepriklauso. :)“, o ypač tiesioginiu tvirtinimu: „Pagonyvs visada pasižymėjo gan progresuojančiu bukumu“, buvo niekinama, tiesiogiai tyčiojamasi iš žmonių grupės (antru atveju – ir iš jai priklausančio asmens) dėl jų (jo) tikėjimo.

Kaip galiu spręsti iš žiniaspaudoje pateiktos informacijos, Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal BK 170 straipsnį jau yra nubaudęs bauda vien tik už NETIESIOGINĮ lenkų pavadinimą „tūpa tauta“ (šaltinis: straipsnis delfi.lt „Nuteistas panevėžietis, internete lenkus išvadinęs „tūpa“ tauta“, http://verslas.delfi.lt/Media/nuteistas-panevezietis-internete-lenkus-isvadines-tupa-tauta.d?id=58795445). Tuo tarpu „Klausimas“ savo komentaruose netgi neapsiribojo vien „progresuojančiu bukumu“, naudodamas ir tokius apibūdinimus, kaip „pilvais šliaužiojantys vergai“ bei „besmegeniai purvini kaimiečiai“. Taigi šiaulietis prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą už iš esmės tokį patį, tik kad akivaizdžiai daug rimtesnį tyčiojimąsi, nei tuo atveju, kuriuo jau buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Neabejoju, kad tokių su (bent jau visiems vienodu) teisingumu mažai ką bendro turinčiai LR teisėsaugai būdingų atvejų būtų galima rasti ir daugiau – manau, kad užtektų peržiūrėti prokurorų atsisakymus pradėti ikiteisminius tyrimus BK 170 straipsnio pagrindu ir palyginti su panašiais atvejais, kuriais jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Mano manymu, toks dabar Lietuvoje klestintis teisinis nihilizmas yra akivaizdžiai nekonstitucinis, pažeidžiantis Konstitucijos preambulę, 25 ir 29 straipsnius. Spėju, kad būtent dėl tokio pobūdžio praktikų visuomenė visiškai nepasitiki nei prokuratūra, nei teismais.

Nelieka jokių abejonių, kad pradedant prieš mane ikiteisminį tyrimą dėl man inkriminuoto interneto komentaro, nors atsisakoma tai daryti tokiais atvejais, kaip dėl anksčiau cituotų akivaizdžiai BK 170 straipsnio 2 dalį pažeidžiančių „Klausimas“ pasirašiusio asmens komentarų, buvo grubiai pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis. Akivaizdu, kad prokuratūra begėdiškai diskriminuoja, tradicinio lietuvių tikėjimo išpažinėjus lietuviečius (tarp jų – ir mane), atsisakydama pradėti tyrimus dėl akivaizdaus tyčiojimosi iš jų tikėjimo ir jų pačių – ir tuo pat metu persekiodama dėl paprasčiausio emocingo visiems žinomų faktų apie Katalikų bažnyčią konstatavimo.

Esu įsitikinęs, kad pagal Konstituciją interneto komentarai negali būti traktuojami kaip nusikalstama veika, apibūdinta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje

Noriu priminti, kaip,atsisakydama patenkinti mano anksčiau cituotą prašymą, prokurorė Vida Kaubrytė įnirtingai gynė „Stalino“ siūlymą įvesti priverstinę eutanaziją: „Kurstymas baudžiamąja prasme visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkrečią nusikalstamą veiką. Šiuo atveju komentaro autorius siūlo įteisinti eutanaziją (Žmogaus eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti). Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.).“ Taigi, prokurorės nuomone, siūlymas įvesti priverstinę eutanaziją, kitaip sakant, skatinimas fiziškai susidoroti su dėl amžiaus nuskursiančiais žmonėmis, juos dar diskriminuojant dėl lyties, nėra pavojinga veika. Mano manymu, kurstymas įvesti prievartinę eutanaziją diskriminuojant dėl lyties akivaizdžiai atitinka BK 170 straipsnio 3 dalies požymius – sprendžiant pagal numatytas bausmes, turėtų būti kvalifikuojamas kaip kur kas sunkesnio pobūdžio nusikalstama veika, nei apibrėžtosios 2 to paties straipsnio dalyje – ir vis dėlto prokurorė karštai teisino netgi tokį, nori nenori asociacijas su Holokaustu keliantį pasiūlymą (galutinai) susidoroti su vyresnio amžiaus žmonėmis.

Iš kitos pusės, Utenos rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą ir nubaudė asmenį už interneto komentarą: „Von cigonus is Lietuvos, neisvys vyriausybe, isvysim mes, Lietuvos pilieciai!“ (Bylos nr.: 1-82-455/2011) Tai irgi buvo viso labo komentaras internete, reaktyvus veiksmas perskaičius emocingą straipsnį. Siūloma buvo faktiškai tai, kas paskutiniu metu intensyviai vykdoma Prancūzijoje. Visiškai akivaizdu, kad tai, kas buvo raginama šiuo komentaru (išvyti čigonų tautybės žmones), buvo kur kas mažiau pavojinga valstybei bei visuomenei, nei siūlymas įvesti prievartinę eutanaziją vyresnio amžiaus žmonėms diskriminuojant pagal lytį, kurį taip entuziastingai gynė klaipėdietė prokurorė, t.y. vienu atskiru atveju prokuratūra teisino akivaizdžiai sunkesnę galimai nusikalstamą veiką, negu kitu atskiru atveju, kuriuo jau buvo priimta apkaltinamoji teismo nutartis. Nekyla abejonių, kad tokie paradoksai atsiranda dėl Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio taikymo rašantiems interneto komentarus neadekvatumo.

Susipažinus su klaipėdietės prokurorės cinišku pasiūlymo įvesti priverstinę eutanaziją pateisinimu, jau cituotu šaltakraujišku šiauliečio prokuroro gynimu begėdiško tyčiojimosi iš „pagonių“, taip pat su jau aptarta ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentacija, susidaro įspūdis, kad tiek prokurorai, tiek teisėjas dėl laiko ar lėšų stokos, o gal dėl dar kokių nors priežasčių negalėjo ar nenorėjo, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir tiesiog surašė pirmus į galvą atėjusius atsikalbėjimus. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į šiauliečio prokuroro argumentavimą atsisakant pradėti tyrimą dėl kito interneto komentaro, siūliusio įvykdyti masinį genocidą visokioms sektoms ir grupuotėms (priedas Nr.5, 3 p.).

Galiu pateikti dar vieną panašų pavyzdį: Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas, atsisakęs panaikinti prokuratūros sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Toros, Biblijos bei Korano platinimo pagal BK 170 straipsnio 1 dalį, irgi nepateikė nė vieno teisinio argumento savo nutarčiai paaiškinti: tik nieko bendro su Baudžiamojo kodekso normos objektu neturinčių tauškalų rinkinį, labiau primenantį brandos atestato neturinčio beraščio blevyzgas, nei diplomuoto teisėjo nutartį. Dėl šito bandžiau kreiptis į teisėjų etikos ir drausmės komisiją. (kreipimosi tekstą su komentarais galima rasti internete adresu http://www.lietuviais.lt/dienorastis.php/?data=20130301)

Manau, kad visi mano čia pristatyti akivaizdaus asmenų diskriminavimo sprendžiant ar pradėti ikiteisminį tyrimą atvejai yra svarūs argumentai, parodantys, jog prokuratūra tiesiog neturi galimybių vykdyti ikiteisminių tyrimų pagal visus iš esmės vienodus prašymus ir yra priversta, ištirdama dalį pareiškimų, (greičiausiai pateiktus įtakingiausių valstybėje bei visuomenėje ir todėl turinčių didesnių galimybių reikalauti savo prašymų patenkinimo grupių atstovų), kitus atmesti pirmų į galvą šovusių paaiškinimų pagrindu. Dėl interneto komentarų pobūdžio ir skaičiaus ištiriama tik dalis pareiškimų dėl panašių pažeidimų, o informaciją apie paskirtas baudas išpučianti žiniaspauda (be kita ko, suinteresuota sumažinti išlaidas komentarų moderavimui) mėgina sukurti bešališko teisingumo vykdymo iliuziją. Mano nuomone, tokia praktika yra akivaizdžiai antikonstitucinė, pažeidžia tiek asmenų teisinės lygybės, tiek (ypač) teisinės valstybės principus. Sunku atsikratyti faktais pagrįstos nuojautos, kad realiai interneto komentarais negalima nebaudžiamai užsipulti tik viešajame diskurse privilegijuotomis laikomų ir turinčių pakankamai organizacinių bei finansinių resursų savo interesams ginti grupių, tokių, kaip žydai, čigonai ar katalikai, o iš visų kitų galima tyčiotis kiek tik širdis geidžia, raginti susidoroti su jomis ar jų nariais – vis tiek prokuratūra nepradės baudžiamųjų bylų.

Kaip jau pastebėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš mano pareiškimų priėmęs prokuroras Darius Burbulys, „Internetinių straipsnių komentavimo būdas leidžia tuojau pat kiekvienam asmeniui pareikšti savo nuomonę. Dažnai komentarai būna nebrandūs, parašyti asmenų neįsigilinusių į straipsnio esmę, dažnai rašomi tik tam, kad rašyti. Daugeliu atveju tai yra neigiamo komentavimo pasekmės. Tačiau teigiamas komentavimo sistemos privalumas yra tas, kad sudaro sąlygas kiekvienam tuojau pat, be išankstinės registracijos ir cenzūros parašyti komentarą. Be to, leidžia parašyti komentarą asmeniui, kuris niekada neišdrįstų to padaryti viešai – per televiziją, auditorijoje ar kt. Todėl vertinant tokius komentarus baudžiamosios teisės aspektu būtina įvertinti, kokių tikslų siekė asmenys rašydami tokius komentarus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 str. apriboja teisę skleisti informaciją, tačiau neuždraudžia žmogaus teisės į saviraiškos laisvę. Asmuo pagal minėtą teisės normą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybės tik tuomet, jei jis turėjo nusikalstamą tikslą – siekė tyčiotis, niekinti, skatinti diskriminuoti ar net fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, t.y. šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.“ (2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas Nr. 1.10.21216) Tai skamba labai gražiai, ir iš principo aš visa širdimi tam pritariu, tačiau akivaizdu, kad VISI interneto komentarai, neišskiriant ir tų, dėl kurių Lietuvos teismai JAU yra priėmę apkaltinamuosius baudžiamuosius įsakymus, yra emocingi, reaktyvūs nuomonės išsakymai, akivaizdu, kad, nevykdant ikiteisminio tyrimo, neįmanoma objektyviai nustatyti, kur buvo siekiama nusikalstamo tikslo, o kur nebuvo. Todėl daug (greičiausiai šimtus) pareiškimų gaunantys prokurorai yra pasmerkti vykdyti atrankinį teisingumą vadovaudamiesi vienokiais ar kitokiais subjektyviais kriterijais (kaip ir čia jau minėtaisiais atvejais), ko gero taip pat pareiškėjų statusu arba atkaklumu siekiant, kad būtų pradėti tyrimai pagal jų prašymus.

Todėl atrankinis baudimas už interneto komentarus akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį, kad: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ LR Konstitucinis teismas yra nustatęs, kad: „konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.“ Taigi baudimas už interneto komentarus akivaizdžiai nekonstitucinis.

Be to, akivaizdu, kad dėl visiems lengvai prieinamos galimybės rašyti bet kokio turinio komentarus nebaudžiamai, nusistatant vieną ar kelis įgaliotuosius serverius užsienyje, baudimas už interneto komentarus tampa labai panašus į nelabai raštingų žioplių medžioklę – kadangi tikrai piktybiški komentatoriai panorėję gali komentuoti ką nori ir kaip nori faktiškai nebaudžiami. Taigi, baudžiant už interneto komentarus, konstitucinių visiems vienodo teisingumo bei asmenų teisinės lygybės principų neįmanoma įgyvendinti vien dėl visuotinai nesunkiai prieinamų techninių galimybių nuslėpti komentatoriaus tapatybę netgi nuo prokuratūros ar policijos tyrėjų. Akivaizdu, jog tai, kad parašęs interneto komentarą asmuo nėra nusistatęs anonimiškumą garantuojančių priemonių, yra AKIVAIZDUS nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios nebuvimo įrodymas.

Kiek galiu spręsti iš turimos informacijos, bent jau kalbant apie BK 170 straipsnio 2 dalį, prokuratūros galimybės tirti iš užsienio parašytus komentarus labai ribotos ne tik techniškai, bet daugumoje atvejų – ir teisiškai. Todėl baudimas už interneto komentarus pagal BK 170 straipsnį tiesiog yra begėdiškai diskriminacinis mažiausiai techniškai bei teisiškai išsilavinusių Lietuvoje dar pasilikusiųjų lietuvių gąsdinimas verčiant juos laikyti liežuvį už dantų – konvejeriniu būdu nuteisinėjant žiopliausius ir nesugebančius teisiškai gintis, o po to per žiniaspaudą (suinteresuotą mažinti išlaidas moderavimui) bauginant likusiuosius.

Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, baudžiamasis procesas pagal BK 170 straipsnį už interneto komentarus yra iš anksto pasmerktas pažeisti asmenų lygybę visose baudžiamojo proceso stadijose nustatantį Konstitucijos 29 straipsnį, jau nekalbant apie jos preambulėje ir kitur įtvirtintus teisinės valstybės bei teisingumo principus.

Akivaizdu, kad dėl tų pačių priežasčių su visiems vienodo teisingumo vykdymo problemomis turi susidurti ir teismai; neabejotina, kad pasimetusių įtariamųjų prisipažinimai įvykdžius nusikalstamas veikas ir nuolankūs sutikimai su baudžiamaisiais įsakymais yra greičiau akivaizdžiai nekonstitucinio baudžiamojo proceso, leidžiančio greitai ir pigiai nuteisti įbaugintus asmenis ir įvykdyti nuteistųjų skaičiaus užtikrinimo metinius planus, paliekant neturtingus lietuvius be konstituciškai garantuotos teisinės gynybos, ypatumų pasekmė, nei argumentas sprendžiant, ar buvo nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios aspektai. Kaip jau minėjau, akivaizdu, kad techninių anonimiškumo priemonių nenaudojimas faktiškai vienareikšmiškai liudija apie nusikalstamo tikslo bei tiesioginės tyčios nebuvimą, ir yra pagrindo įtarti, kad apkaltinamuosius nuosprendžius dėl interneto komentarų priiminėjantys teismai tiesiog masiškai pažeidinėja BK 15 straipsnį.

Todėl, remdamasis tuo, ką jau parašiau, Lietuvos Respublikos konstitucijos preambule, 6, 7, 25 ir 29 straipsniais ir jų Konstitucinio teismo išaiškinimais bei Konstitucjos 110 straipsniu, įpareigojančiu teisėjus kreiptis į Konstitucinį teismą kilus abejonių dėl įstatymo konstitucingumo, o taip pat prašydamas atsižvelgti į Aukščiausiojo teismo nutarimą, kad BK 170 straipsnio nepažeidžia ne tik gėjų išvadinimas „iškrypėliais“ ir „pasileidėliais“ bet ir raginimas uždaryti juos į psichiatrinę ligoninę, bei Teismų įstatymo 35 straipsniu, prašau pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį atsisakyti tenkinti mano apeliaciją, o taip pat atšaukti prokuratūros nutarimą nutraukti prieš mane vykdytą ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų stokos ir įpareigoti jį nutraukti pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalį – kadangi nepadaryta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Konkrečiai prašau pripažinti:

1) Kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai išnagrinėjo mano apeliaciją;

2) Kad man inkriminuotame komentare nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, ir todėl ikiteisminis tyrimas prieš mane turėjo būti nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalį;

3) Kad minėtasis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be teisinio pagrindo, kadangi negalima persekioti asmenų už galimą pažeidimą Baudžiamojo kodekso normos, kurios nepajėgia suprasti netgi prokurorai ir teisėjai, akivaizdžiai nusišnekantys (kaip, mano nuomone, įrodžiau) su BK 170 straipsniu susijusiuose savo nutarimuose. Prašau pripažinti, kad akivaizdžiai absurdiška BK 170 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Tam tikslui prašau kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu nustatyti, ar BK 170 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos preambulei, 25, 29 ir galbūt dar kuriems nors straipsniams;

4) Kadangi prokuratūra atsisako pradėti tyrimus dėl akivaizdžiai kur kas labiau BK 170 straipsnį pažeidžiančių komentarų, nei man inkriminuotasis, remdamasis Konstitucijos 6 ir 30 straipsniais, prašau pripažinti, kad atsisakant nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalį, buvo pažeisti Konstitucijos preambulė ir 29 straipsnis;

5) Kad prieš mane vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas beprasmiškai, kadangi baudimas už interneto komentarus, esant visuotinai prieinamoms galimybėms nusistatyti visišką anonimiškumą, galimas tik ignoruojant Baudžiamojo kodekso 15 straipsnį.

Giedrius Šarkanas

PRIDEDAMA: 5 priedai

1) priedas Nr. 1 – Vilniaus apygardos teismo teisėjo Arūno Kisieliaus 2013 m. balandžio 12 d. nutarties atsisakyti tenkinti mano apeliacinį skundą kopija;

2) priedas Nr. 2 – mano 2013 m. balandžio 2 d. apeliacijos Vilniaus apygardos teismui kopija;

3) priedas Nr. 3 – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo kopija;

4) priedas Nr. 4 – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Stefos Naščenkovienės 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties kopija;

5) priedas Nr. 5 – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo kopija.

Diskusija

4. YnHVb72Vg2015 12 20 18:41:10

Superbly iltnminaliug data here, thanks!

3. aCoZaDc2015 12 14 12:24:51

To think, I as confsued a minute ago.

2. zuikis2013 07 22 23:12:27

Giedriau – esi puikus advokatas. Įtikinai, kad pakanka Lietuvoje įstatymų, bėda tik su teisėjais–idiotais. Ir labai gerai parodei atrankinio teisingumo nusikalstamas galimybes. Žaviuosi.

1. po paraliais2013 07 22 22:56:53

Be trotilo su kurčiais nesusikalbėsi.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis