.

2013 m. liepos 4 d.

Rūpestis vaikais, kurių nebebus

Kad ir gražiausiais motyvais teisinami nurodinėjimai tėvams bei kitoks tiesioginis kišimasis į asmeninį žmonių gyvenimą griauna šeimas ir verčia lietuvius nebeturėti vaikų.

Su kiekvienais metais seimūnai priiminėja vis naujus ir naujus įstatymus, vis smulkmeniškiau nurodinėjančius lietuviams kaip auginti savo vaikus.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad siekiama kilnaus tikslo. Vaikai – tautos ateitis, todėl reikia juos ginti įstatymais, garantuoti kuo didesnį saugumą ir laimingą vaikystę.

Ar verta turėti šeimą, jei nebegali tvarkytis joje taip, kaip norėtųsi tau ir tavo antrajai pusei? Kam reikia vaikų, jei negali jų auginti taip, kaip TU norėtum? Ar begali sau leisti turėti vaiką, kai valstybė liepia jį auginti taip, kaip tau per brangu?

Tačiau praktikoje vis didesnis valstybės kišimasis ne saugo, o griauna pačias šeimas, kaip intymias ir autonomiškas bendruomenes, suteikiančias kiekvieno žmogaus taip trokštamą betarpiško bendrumo jausmą.

Tėvai Lietuvoje jau nebegali auginti vaikų taip, kaip PATYS norėtų. Nekyla abejonės, kad valstybei toliau braunantis į šeimos gyvenimą, dar mažiau lietuvių norės gimdyti ir auginti vaikus.

Moterys skatinamos dirbti, o ne atsidėti motinystei

Visos išsivysčiusios šalys susiduria su darbo jėgos problema. Gražiai atrodantiems ekonominiams rodikliams pasiekti nebeužtenka vyrų darbo, todėl daugelis Vakarų Europos valstybių seka Skandinavijos pavyzdžiu ir visaip skatina moteris siekti karjeros.

Nuo pat vaikystės mergaitės ruošiamos daugiametėms studijoms, karjerai, lyderystei. Motinystė neišvengiamai nustumiama į antrą planą, ir vaikai tampa antraeilėmis detalėmis.

To pasekmėje moterys gimdo vis vyresniame amžiuje. Kai dauguma keturiasdešimtmečių graudžiai gailisi nepasigimdžiusios jaunystėje – būna jau per vėlu.

Lietuvos Respublika jau irgi pilnu tempu periminėja skandinavų patirtį, ir vis daugiau godumo bei feminizmo dvasia užsikrėtusių lietuvių merginų paaukoja motinystę karjeros vardan.

Vyrai atgrasinami nuo tėvystės

Kaip jau rašiau, dabartinė Lietuvos teisė verčia vyrus bijoti turėti vaikų. Esant privalomo tėvystės nustatymo tvarkai, net ir vieną kartą mažai pažįstamos moteriškės provokacijai pasidavęs lietuvis rizikuoja pasismerkti daugelį metų atidavinėti didelę dalį savo pajamų jo biologinį vaiką pasigimdžiusiai šliundrai.

Vaikai atneša žmonėms laimę tuo, kad yra savęs dalis, kad leidžia jaustis atsakingais, suteikia galimybę duoti ir aukotis. Dabar tokios laimės jau nebelieka, nes meilė vaikams tampa nebe asmeninio apsisprendimo reikalu, ne aukojimusi, o seimūnų įsakymų vykdymu.

Moterims suteikinėjant didesnes teises šeimoje, nei vyrams, pastariesiems tampa vis labiau rizikinga tuoktis, įsipareigoti šeimai ir ypač turėti vaikų.

Prieita iki to, kad net ir norinti viena pasigimdyti ir auginti vaiką lietuvė neretai nebesugeba susirasti jam biologinio tėvo. Dar prieš keliolika metų nevisiškai bjauriai moteriai susiorganizuoti sau vaiką buvo palyginus paprasta; dabar jau netrūksta su bevaikyste susitaikiusių net ir norinčių tapti motinomis lietuvaičių.

Vaikai tampa vis didesne prabanga

Turtingosios Vakarų Europos šalys remia vaikus auginančias šeimas. Valstybės reikalavimai tėvams ten lengvai įperkami iš kasmėnesinių vaikams skirtų išmokų.

Tuo tarpu Lietuvoje parama vaikams tėra simbolinė, ir kiekvienas naujas vaikų priežiūros standartas kerta tėvams per kišenę.

Kad ir kaip atrodytų kilnu įpareigoti tėvus vežioti vaikus pačiose saugiausiose specialiose kėdutėse, neturtingiesiems lietuviams papildomi keli šimtai litų gali sukelti finansinių problemų.

Klausimas
Ar Seimas turi teisę nuspręsti, kaip turite auklėti savo vaikus?

Taip

Nežinau

Ne

Niekas neturi teisės kištis į mano šeimos gyvenimą

Apipirkti vaikus mokyklai neturtingiesiems neretai tampa tikru galvos skausmu, jau nekalbant apie vis naujus įpareigojimus vedžioti vaikus po įvairiausius sveikatos ir pan. patikrinimus, verčiančius daug dirbančius tėvus skirti vaikams faktiškai visą savo laisvalaikį.

Jei Tarybų Sąjungoje vaikais rūpinosi pati valstybė, vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“ lietuviams tiesiog įsakinėjama daryti viena ar kita, visiškai nesidomint jų pačių nuomone ir galimybėmis.

Kuo toliau, tuo labiau auga įvairiausių reikalavimų ir standartų vaikų priežiūrai skaičius, vis labiau gąsdindamas neturtingus tėvus.

Šeimas griauna jau patys įstatymų projektai

Netyla kalbos apie įvairiausius naujus įpareigojimus vaikus auginantiems lietuviams. Kai kurie iš jų gali būti visiškai neįkandami neturtingiesiems, kaip, pavyzdžiui, draudimas palikti jaunesnius, nei dvylikos metų vaikus be suaugusiųjų priežiūros.

Bręstantis draudimas bausti vaikus fizinėmis bausmėmis grasina paversti tėvus visiškai beteisiais prieš savo atžalas, greitai galėsiančias bet kada šantažuoti ką nors nupirkti atsisakiusius ar mokytis verčiančius savo gimdytojus.

Akivaizdu, kad jau dabar šeimas kuriantys lietuviai verčiami dar kartą rimtai pasvarstyti, ar beverta gimdyti dar vieną vaiką ar ir iš viso jų turėti. Juk tuoj net ir dešimtmečio nebebus galima palikti vieno netgi kelioms minutėms – kaip reikės suktis, jei nėra už ką pasisamdyti auklės?

Jau šiandien vaikų auginimas be galo brangus, neaišku ką dar seimūnai sugalvos rytoj ar poryt.

Šeimos, kaip intymios aplinkos, nebelieka

Akivaizdu, kad jau dabar lietuviai nebeturi teisės į pilnavertę šeimą. Vis daugėja asmeninius žmonių santykius reguliuojančių, reglamentuojančių ir kitaip griaunančių įstatymų.

Dažnai ankštuose buteliuose kartu gyvenantys lietuviai nebegali netgi laisvai išsirėkti vienas ant kito ar kitaip natūraliai žmogiškai išlieti ir tuo būdu neutralizuoti susikaupusios įtampos, kaip mūsų protėviai darė šimtus tūkstančių metų – tuojau pradės laužti duris kokie nors atmatos policininkai, jau įpratę begėdiškai kištis į privatų žmonių gyvenimą.

Sprendžiant pagal Skandinavijos pavyzdį, greičiausiai net to nenorinčius vyrus netrukus bus pradėta versti eiti tėvystės atostogų – paskutinių metų praktika rodo, kad begėdiškam valdžios kišimuisi į kiekvienos šeimos reikalus nebeliko jokių kliūčių.

Nebe tu sprendi, kaip gyvensi ir auginsi savo vaikus, o gauja vis labiau įžūlėjančių seimūnų. Faktiškai tavo vaikai jau priklauso kažkam kitam, tu nebegali turėti SAVO vaikų.

Seime priviso visokiausių šliurių, stumiančių vis akiplėšiškesnius įstatymus, vis įžūliau reguliuosiančius kiekvieno lietuvio gyvenimą; po Edvardo Snoudeno pareiškimų nebelieka abejonių, kad valdžia klausosi mūsų privačių pokalbių ir begėdiškai seka kiekvieną mūsų žingsnį.

Vaikai atneša žmonėms laimę tuo, kad yra savęs dalis, kad leidžia jaustis atsakingais, suteikia galimybę duoti ir aukotis. Dabar tokios laimės jau nebelieka, nes meilė vaikams tampa nebe asmeninio apsisprendimo reikalu, ne aukojimusi, o seimūnų įsakymų vykdymu.

Šiandien susilaikęs ir neužvažiavęs išdykusiam sūnui tėvas dar gali jausti moralinį pasitenkinimą tokiu savo sprendimu, greitai tai bus tiesiog paklusimas įstatymui.

Atsisakymas nuo fizinių bausmių, laisvalaikio pašventimas vaikams dar neseniai buvo moralinio žmogaus apsisprendimo reikalas; šeima buvo vieta, kur galiodavo ne valstybinė teisė, o dviejų žmonių (vėliau – ir daugiau) moralė. Dabar šeima paverčiama valstybės nuosavybe, valdymo priemone, savotiška miniferma.

Valstybei vis labiau reguliuojant, nurodinėjant ir kitaip kišantis į asmeninius lietuvių santykius, šeima praranda savo kažkada turėtą pagrindinės asmeninės vertybės reikšmę, ji jau nebe tai, kas privatu, intymu ir sava, tai ką tu pats sukūrei ir puoselėji.

Vietoj to, šeima tampa valdžios manipuliavimo tavimi ir tavęs išnaudojimo įrankiu. Nebe tu sprendi, kaip gyvensi ir auginsi savo vaikus, o gauja vis labiau įžūlėjančių seimūnų. Faktiškai tavo vaikai jau priklauso kažkam kitam, tu nebegali turėti SAVO vaikų.

Griaunant šeimas, vaikų dar labiau mažės

Kas mūsų laukia, galime pamatyti Švedijoje ar Norvegijoje. Nors tai labai turtingos šalys, ir išmokos vaikams ten tiesiog astronominės, tačiau šiokius tokius gimstamumo rodiklius jos dar išlaiko tik su imigrantų pagalba.

Akivaizdu, kad po savo humanistinėmis kaukėmis ir apsimestine supratinga tolerancija švedai bei norvegai slepia visišką emocinį abejingumą ir primityvų šaltą egoizmą. Sočios degradacijos dešimtmečiai juos visiškai nužmogino, faktiškai pavertė bandomis viskam abejingų galvijų.

Visa ta vaiko teisių retorika, vertimas lepinti vaikus, sudaryti jiems sąlygas, kurių neturtingieji tėvai negali sau leisti, toli gražu neatneša lietuviams laimės. Kišimasis į žmonių tarpusavio santykius sugriauna šeimas ir atgrasina nuo naujų kūrimo, atgrasina lietuvius nuo tėvystės ir motinystės.

Nepaisant to, Seimo šliurės vis įnirtingiau mums primetinėja skandinaviškąjį gyvenimo būdą, ir greičiausiai po metų kitų visi lietuvių šeimos gyvenimo aspektai bus reguliuojami.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad būtų šaunu gyventi taip, kaip turtingieji skandinavai, tačiau moralinė degradacija toli gražu neatneša materialinio klestėjimo – dažniausiai atvirkščiai. Skandinavai savo išmokomis bei pašalpomis viso labo prisivilioja gaujas vaikus auginti pasiryžusių musulmonų ir paslepia savo išsigimimą po daugiavaikių imigrantų sukurta demografine statistika.

Lietuva neturi nei naftos, nei žuvies, taigi ir galimybių pritraukti reprodukciškai nusiteikusių musulmonų ar tiesiog nusipirkti vaikų iš skurdžiųjų šalių. Seimūnai išsivagia netgi paramą lietuvių vaikams. Todėl skandinaviškojo pavyzdžio degradavimas mums reiškia dar mažiau vaikų.

Ar verta turėti šeimą, jei nebegali tvarkytis joje taip, kaip norėtųsi tau ir tavo antrajai pusei? Kam reikia vaikų, jei negali jų auginti taip, kaip TU norėtum? Ar begali sau leisti turėti vaiką, kai valstybė liepia jį auginti taip, kaip tau per brangu?

Visa ta vaiko teisių retorika, vertimas lepinti vaikus, sudaryti jiems sąlygas, kurių neturtingi tėvai negali sau leisti, toli gražu neatneša lietuviams laimės. Kišimasis į žmonių tarpusavio santykius sugriauna šeimas ir atgrasina nuo naujų kūrimo, atgrasina lietuvius nuo tėvystės ir motinystės.

Todėl visa ta šalaševičiūčių ir valiukevičiūčių retorika turi mažai ką bendro su realių Lietuvos vaikų gerove. Faktiškai tai rūpestis vaikais, kurių nebebus.

Diskusija

7. Ff2ClfuzbSe2016 05 15 02:29:38

o! Talk about a posting knokicng my socks off!

6. fhrHHT2014 09 28 18:00:17

That“s a crecaarjkck anser to an interesting uestion

5. RCoTtDGLL9C2014 09 25 17:13:26

Pefcret shot! Thanks for your post!

4. Zuikis2013 07 22 23:23:03

Klysti Giedriau, kad neprisivilios kitų. Kiniečiai jau laužiasi, jiems nereikia nei naftos nei dujų, tik gyvybinės erdvės. Ir nuo to džiaugsmo lietuvių tautai nė kiek nepadugės, kad siauraakių pilnos gatvės bus ir siūlys „papigiaj“ kiniškas kirmėles ir dar velniai žino ką skaniai iškeptas karštame aliejuje su gliutamatu.

3. Giedrius2013 07 14 23:11:35

Nesuprantate probematiškumo situacijos trisdešimtmetės, kuri norėtų viena (nes mato, kad kitaip nieko nebus) pasigimdyti vaiką, tačiau nesuranda, kas jį padaro. Nevadinčiau to „šliundriškumu“, bet provokacija – taip.
Dvidešimtečių ir trisdešimtmečių požiūriai į tai labai skiriasi, feministėms būdingas požiūris į vyrus kaip į amžinus paauglius – tačiau praktikoje taip nėra.

2. Marijonas2013 07 13 13:43:42

Autoriau, esate tikras maskulinistas. Cituoju: „moteriškės provokacijai pasidavęs lietuvis rizikuoja pasismerkti daugelį metų atidavinėti didelę dalį savo pajamų jo biologinį vaiką pasigimdžiusiai šliundrai“ Vyrai viso labo „pasiduoda provokacijai“, o štai moterys šliundros. Cha–cha–cha.

1. Leo2013 07 04 19:07:56

Tai nesuprantu, kas atsako už vaiko gerovę, jei tėvai jos jam nesuteikia? Ar vaikui gerovės nereik?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis