.

2013 m. spalio 31 d.

„Lietuvos laisvės kovos“ – dar vieno mito pabaiga

Akivaizdžiai teroristinio pobūdžio pokarinio partizaninio judėjimo idealizavimas padeda vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ režimui išlaikyti po padu savo daug kartų išniekintą Lietuvą ir baigiamą sunaikinti tautą. Atėjo laikas tiesai.

Tęsinys, pradžia – Sausio 13 mitas numirė

Mitas apie maždaug prieš septynis dešimtmečius „kovose už Lietuvos laisvę“ didvyriškai kritusius lietuvius – ko gero antras pagal svarbą (po legendos apie Sausio 13) mūsų šalį ir tautą negailestingai naikinančiam režimui.

Vadinamoji „Lietuvos Respublika“ atkakliai bando išlaikyti daugelio lietuvių kažkada naiviai prarytą iliuziją, kad 1941-52 m. mūsų tėvai, seneliai bei proseneliai kilniai kovėsi ir narsiai žuvo už dabartinę ant tautos sprando puntančią vagių šutvę.

Kalbant dabartiniais terminais, pokario miškiniai buvo paprasčiausi teroristai.

Žinoma, tokiais mitais norisi tikėti. Nesinori prisipažinti, kad taip ilgai daveisi mulkinamas, kad tavo tiesioginiai ar netiesioginiai protėviai buvo naivūs lengvatikiai ar ko gero netgi tiesiog nusikaltėliai, banditai – kaip dabar sako – teroristai. Vis dėlto, faktai negailestingi.

Bet kokiu atveju, sunku patikėti, kad sveiko proto žmogus būtų iš kilnių paskatų aukojęs savo gyvybę už dabartinę „Lietuvos Respublikos“ vardu pasivadinusią mėšlakrūvę, per nepilną ketvirtį amžiaus faktiškai sunaikinusią Lietuvos pramonę ir privertusią kas ketvirtą lietuvį jei ne nusižudyti, tai emigruoti.

„Lietuvos Respublika“ žudo šalį ir tautą, sistemingai naikindama Lietuvos ūkį

Režimo poveikį Lietuvai neblogai iliustruoja LR energetikos politika. Tikrai jau seniai nebereikia įrodinėti, kad Lietuvos energetikos sektoriaus padėtis katastrofiška. (pavyzdžiui)

Didžiausią smūgį Lietuvos energetikai sudavė sveiku protu nesuvokiamas dar daug metų galėjusios veikti Ignalinos elektrinės uždarymas. Vis dėlto, tai buvo tik vienas iš daugelio vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ akivaizdžiai antilietuviškos politikos žingsnių.

O juk dar visai neseniai buvome daug geresnėje padėtyje už visus savo kaimynus – turėjome vieną saugiausių Europoje atominių elektrinių, o santykiai su pagrindine energetikos šaltinių tiekėja Europoje buvo kur kas geresni už Lenkijos, Latvijos ar Estijos. Akivaizdu, kad dabartinė katastrofa mūsų šalies energetikoje – būtent daugelio „Lietuvos Respublikos“ vyriausybių ilgalaikės ir kryptingos užsienio ir vidaus POLITIKOS pasekmė.

Energijos šaltinių kainos Lietuvoje kopia į viršų su kiekvienais metais. „Lietuvos Respublikos“ pastangomis už dujas ir elektrą dabar jau mokame faktiškai daugiausiai Vidurio ir Rytų Europoje, jau nekalbant apie Skandinavijos valstybes. Ir ne tik kaip buitiniai vartotojai – gamybos kaštams tampant didžiausiems Europoje, Lietuvos pramonė eksportuoti konkurencingomis kainomis savo produkciją begali tik vis labiau mažindama atlyginimus, brangindama mūsų iš inercijos dar vis perkamas lietuviškas prekes bei dar labiau prastindama jų kokybę.

O juk dar visai neseniai buvome daug geresnėje padėtyje už visus savo kaimynus – turėjome vieną saugiausių Europoje atominių elektrinių, o santykiai su pagrindine energetikos šaltinių tiekėja Europoje buvo kur kas geresni už Lenkijos, Latvijos ar Estijos. Akivaizdu, kad dabartinė katastrofa mūsų šalies energetikoje – būtent daugelio „Lietuvos Respublikos“ vyriausybių ilgalaikės ir kryptingos užsienio ir vidaus POLITIKOS pasekmė.

Metai po metų buvo sudarinėjamos Lietuvai akivaizdžiai žalingos sutartys, jungiamasi būtent į tuos tinklus, kur elektra mums parduodama didžiausiomis įmanomomis kainomis, jau nekalbant apie brutalų lietuviškų energetikos įmonių išvogimą per praeitą dešimtmetį. (pavyzdžiui)

Iš kitos pusės, buvo padaryta viskas, kad būtų kaip įmanoma labiau susipykta su Rusija. Rusai be perstojo įžeidinėjami visur, kur tik įmanoma, ir jau nebeturi jokių paskatų mus remti pigesniais energijos šaltiniais.

Savo tautai neabejingo žmogaus negali negluminti begėdiškas „Lietuvos Respublikos“ fašizmas – beatodairiškai garbinamas akivaizdžiai teroristinis judėjimas, nužudęs šimtus taikių žmonių, o nuo partizanų rankos žuvę lietuviai visiškai pamiršti. Kartais netgi susidaro įspūdis, kad režimas piktdžiugiškai pateisina tarybų valdžiai nesipriešinusių lietuvių žudynes – kaip ir visus kitus nusikaltimus prieš lietuvių tautą, atvedusius į valdžią dabartinius mus ir mūsų šalį naikinančius išgamas.

Galų gale turime tai, ko ir reikėjo tikėtis. Padėtis toliau blogėja; dar daugiau lietuvių emigruoja, žudosi ar tiesiog miršta nuo šalčio. (Žiemą prastai šildomose patalpose gyvenantiems žmonėms smarkiai pakyla kraujo spaudimas, ir daugelis šąlančių vyresnio amžiaus lietuvių be laiko miršta nuo insulto ar kitų kraujotakos ligų – matomai, dideliam praktiškai jau bankrutavusios Sodros bei viso LR režimo džiaugsmui.)

Energetikos sektoriaus galutinis išvogimas ir sunaikinimas tėra vienas iš daugelio mus ciniškai naikinančios „Lietuvos Respublikos“ prioritetų. Faktiškai visa užsienio politika pajungta LR specialiąsias tarnybas ir pan. įstaigas kontroliuojančių valstybių interesams, visiškai spjaunant ant Lietuvos ir jos žmonių.

Pasibaigus privatizavimui (jau išvogęs visą tarybiniais laikais sukurtą tautos turtą), vidaus politikoje režimas dabar koncentruojasi į iš Europos Sąjungos gaunamų lėšų pasisavinimą vienokia ar kitokia forma. Juk faktiškai ES „paramą“ pasidalina vos kelis nuošimčius nuo visų gyventojų sudaranti chebra.

Dabartinė „Lietuvos Respublika“ tikrai nėra ta valstybė, kurią mėginome įkurti priimdami Konstituciją

Kažkada naiviai ėjome ir balsavome už Konstituciją – formaliai, aukščiausiąjį Lietuvos ir lietuvių tautos teisės aktą, nustačiusį pagrindinius laisvos Lietuvos Valstybės politikos bei teisės principus. Dabar akivaizdu, kad Konstitucija taip ir liko nieko tikrovėje nereiškiančiu tuščių šūkių rinkiniu, į kurį rimtai bežiūri nebent jį naiviai kalantys absurdiškų konkursų bei egzaminų dalyviai.

Ištikimybės priesaiką JAV davęs Valdas Adamkus negalėjo būti renkamas, taigi ir nebuvo konstitucinės Lietuvos Valstybės prezidentu
Valdas Adamkus

Prezidentaudamas „Lietuvos Respublikai“, Adamkus liko ištikimas JAV duotai priesaikai visiškai atsisakyti lojalumo savo paniekintajai gimtinei – apvogė Lietuvą (su „Viljamso“ pagalba) ir galutinai pavertė „Lietuvos Respubliką“ savižudiška JAV tarnaite, mus niekinančių svetimšalių vardan aukojančią Lietuvą ir lietuvius.

Paskutiniais metais aš irgi naiviai bandžiau remtis Konstitucija LR prokuratūroje ir teismuose, tačiau mano prašymus įgyvendinti Konstitucijoje įvardintas mano „teises“ tiek prokurorai, tiek teisėjai sutartinai siuntė jėzop. Pavyzdžiui: tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Vyriausiasis administracinis teismas ignoravo, 6, 30 ir 63 Konstitucijos straipsnius (mano apeliacija, žinoma, buvo atmesta); visa eilė prokurorų ir teisėjų pamynė Konstitucijos 29, 6 ir 27 straipsniuose pažadėtą mano teisę nebūti diskriminuojamam dėl kalbos ir tautybės (dėl to, kad esu lietuvis ir moku lietuvių kalbą); ir t.t. (Panašių atvejų buvo ir daugiau. :-))

Pagaliau juk pilna akivaizdžiausių įrodymų, kad vadinamoji „Lietuvos Respublika“ tikrai nėra ta valstybė, kurią kažkada manėme įkurią balsuodami už Konstituciją.

Pavyzdžiui, Konstitucijoje aprašytoje Lietuvos Valstybėje Prezidentu gali būti renkamas tik „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ pilietis (nustatyta 78 ir 56 Konstitucijos straipsniuose).

Tuo tarpu 1998 m. prezidento rinkimų metu Valdas Adamkus buvo natūralizuotas JAV pilietis – vadinasi tikrai buvo susijęs ištikimybės priesaika su savo didžiąja tėvyne – ir vis dėlto buvo renkamas „Lietuvos Respublikos“ prezidentu.

Konstitucinėje Lietuvos Valstybėje Adamkus nebūtų galėjęs dalyvauti prezidento rinkimuose – taigi vadinamoji „Lietuvos Respublika“ nėra ta šalis, kurią bandėme sukurti prieš 20 metų, o tiesiog eilinė istorinė mėšlo krūva ant Lietuvos, gauja apsišaukėlių ant tautos sprando.

Konstitucijos 66 straipsnyje kategoriškai nustatyta:

Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.

Tuo tarpu „Lietuvos Respublikos“ aukščiausiojo teismo pirmininkas Vytautas Greičius ramiai sau vadovavo „Lietuvos Respublikos seimo“ posėdžiams Rolando Pakso šalinimo iš prezidentų metu, nebūdamas nei Seimo pirmininku, nei pavaduotoju, nei netgi vyriausiuoju nariu. Mūsų Lietuvoje tai būtų buvę neįmanoma.

„Aukščiausiojo Teismo“ pirmininkas ciniškai išniekino Konstituciją.
Vytautas Greičius

Vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ teismai pavertė mūsų tautos Konstituciją bereikšmiu skambių frazių rinkiniu.

Taigi vadinamasis „Lietuvos aukščiausiasis teismas“ akivaizdžiai nėra Konstitucijoje aprašytas Aukščiausiasis Teismas, nes jo vadovas šaltakraujiškai spjauna ant Konstitucijos. Dėl tų pačių priežasčių ir vadinamasis „Lietuvos Respublikos seimas“ nėra Konstitucijos Seimas. Pagal Konstituciją – tai, ką tada išdarinėjo Greičius su gauja seimūnų, nebuvo teisėti Seimo posėdžiai, o Paksas teisiškai taip niekad ir nebuvo pašalintas iš prezidentų.

Aš nesu teisininkas, tačiau metus pabendravęs su vadinamąja „teisėsauga“, susidariau tvirtą nuomonę, kad „Lietuvos Respublikos“ teismai masiškai ir begėdiškai ignoruoja bent jau 6, 7, 33 ir 110 Konstitucijos straipsnius. Man (manau, kad ir visiems tiems, kurie sekė mano paskutiniųjų metų dienoraštį) visiškai akivaizdu, kad vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ teismai tiesiog iš principo spjauna ant Konstitucijos – kitaip sakant, tai tikrai nėra Konstitucijoje aprašytos valstybės teismai.

Mitas apie „laisvės kovas“ padeda išlaikyti tautą apkvailintą ir neryžtingą

Taigi akivaizdu, kad vadinamoji „Lietuvos Respublika“ ne tik faktiškai yra priešiškas Lietuvai ir lietuviams svetimkūnis, tačiau ir teisiškai tėra mūsų tautos priimtą Konstituciją sistemingai niekinanti gauja apsišaukėlių.

Juk akivaizdu, kad „Lietuvos Respublika“ jau seniai nebėra nei teisinė, nei demokratinė valstybė, o tiesiog kelių įžūlių vagių gaujų sindikatas. Tauta tai supranta, tačiau vis dar nepasiryžta sukilti prieš ją smaugiančius išgamas.

Tuo tarpu daugelis liudininkų prisimena būtent partizanų nusikaltimus prieš žmoniškumą – nukankintus ar tiesiog ciniškai išžudytus taikius lietuvius – bei bemieges naktis, kai dieną vogti ateidavo viena pusė, o naktį – kita.

Todėl režimas iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti dalies lietuvių dar neprarastą tikėjimą, kad būtent už dabartinę „Lietuvos Respubliką“ Stalino laikais kovėsi ir galvas padėjo tūkstančiai jų protėvių – kaip gali kovoti prieš valstybę, už kurią žuvo tavo tėvas ar senelis?

Nors akivaizdu, kad dabartinis režimas antikonstitucinis, „Lietuvos laisvės kovų“ mitas vis dar atlieka Lietuvą eksploatuojančios vagių šutvės idealizavimo, sukilninimo vaidmenį. Galutinai numirus Sausio 13 mitui, „laisvės kovos“ tampa gelbėjimosi ratu ideologinį-propagandinį pagrindą prarandančiam parazitiniam režimui. Todėl laikas padaryti galą ir šiai legendai.

Savo tautai neabejingo žmogaus negali negluminti begėdiškas „Lietuvos Respublikos“ fašizmas – beatodairiškai garbinamas akivaizdžiai teroristinis judėjimas, nužudęs šimtus taikių žmonių, o nuo partizanų rankos žuvę lietuviai visiškai pamiršti.

Kartais netgi susidaro įspūdis, kad režimas piktdžiugiškai pateisina tarybų valdžiai nesipriešinusių lietuvių žudynes – kaip ir visus kitus nusikaltimus prieš lietuvių tautą, atvedusius į valdžią dabartinius mus ir mūsų šalį naikinančius išgamas.

Laikas baigti blevyzgas ir apie „laisvės kovas“

Kažkada teko :-) pradėti diskusijas apie pokario metų partizanų žvėriškumus prieš beginklius lietuvius. Turėjau minčių netgi parašyti specialų forumą, tačiau kažkas tai įgyvendino ir be manęs.:-)

Dabar jau surinkta nemažai liudijimų apie to meto „kovotojų už laisvę“ nusikaltimus prieš žmoniškumą, ir savo tautos istorija nuoširdžiai besidomintiems lietuviams nebėra dėl ko abejoti.

Režimo propaganda vaizduoja partizanus kilniais karžygiais. Išlikę miškiniai sutartinai prisimena savo garbingus mūšius su tarybinėmis pajėgomis, didvyrišką kovą už Lietuvą.

Tuo tarpu daugelis liudininkų prisimena būtent partizanų nusikaltimus prieš žmoniškumą – nukankintus ar tiesiog ciniškai išžudytus taikius lietuvius – bei bemieges naktis, kai dieną vogti ateidavo viena pusė, o naktį – kita. Tie, kurie ateidavo dieną, ieškodavo tik degtinės, o naktiniai plėšdavo viską.

Bet kokiu atveju, kiekvienas iš mūsų (tame tarpe, beje, ir aš) tikime ir iki galo tikėsime, kad būtent MŪSŲ PAČIŲ tėvai, dėdės, seneliai ir proseneliai tikrai buvo tarp tų kelių kilniųjų, iš grynos meilės tėvynei padėjusių galvas už Lietuvos laisvę.

Šiek tiek sumaišties įneša vienintelis partizanų garbintojų argumentas: partizanai žuvo už Lietuvą – kam čia prisiminti kelias nereikšmingas jų nuodėmes? (Beje, aš netgi nesigilinu į daugelio miškinių, tame tarpe ir kai kurių garsiausiųjų vadų, žydų šaudymo karjeras – apie ką plyšauja Izraelio šaltiniai – man užtenka liudininkų patvirtintų nusikaltimų prieš taikius lietuvius.)

Tačiau taip jau susiklostė, kad dabartinėje teisėje (išskyrus, galbūt, šariatą) jokie žygdarbiai nepateisina nusikaltimų prieš žmoniškumą. Kad ir kokie narsūs buvo esesininkai, kad ir kaip narsiai ir pasiaukojamai kovojo už savo tėvynę – vertina juos TIK pagal jų nusikaltimus. Todėl ką beblevyzgotų režimo propaganda, pagal jokią bendražmogišką tarptautinę teisę (su kuria mažai ką bendro beturi dažnai akivaizdžiai absurdiški „Lietuvos Respublikos“ įstatymai) partizanų nusikaltimų žmoniškumui negalima kompensuoti jokiais jų nuopelnais.

Žinoma, tarp partizanų buvo ir tikrai tyrų žmonių – panašiai, kaip ir tarp esesininkų. Vis dėlto, tai nieko nekeičia vertinant visą judėjimą. Bent jau dalis partizanų žudė taikius lietuvius, ir neteko girdėti, kad jie būtų susilaukę kokių nors sankcijų iš saviškių – ir to užtenka nusikalstamu banditizmu pavadinti visą partizaninį judėjimą.

Kalbant dabartiniais terminais, pokario miškiniai buvo paprasčiausi teroristai. Juk dabar vienos ar kelių civilių aukų pakanka pavadinti „teroristine“ netgi daugiatūkstantinę politinę organizaciją. O tada žiauriai nužudyti buvo ne vienas ir ne du taikūs lietuviai, buvo skerdžiamos ištisos šeimos su mažais vaikais.

Ypač šlykščiai dabar atrodo vadinamasis „1940 m. birželio sukilimas“, kai faktiškai tebuvo pašaudyta atsitraukinėjusiems tarybiniams kareiviams į nugaras, žvėriškai susidorojant su atsilikusiais pavieniais kariškiais, karininkų šeimų nariais ir, žinoma, žydais.

Faktiškai „laisvės kovos“ buvo šlykščios JAV provokacijos pasekmė

Kitas klausimas – kokia buvo „laisvės kovų“ prasmė? Realiai tarybiniam režimui kažkiek buvo priešinamasi tik 1945-46 metais, kol tarybinės pajėgos sutriuškino vokiečiams traukiantis suformuotus partizanų dalinius. Po to ginkluota kova pasidarė akivaizdžiai beviltiška.

Vis dėlto, nemažai partizanų pasiliko miškuose ir stengėsi išsilaikyti, neretai – tiesiog plėšdami su laiku vis labiau nuo jų nusisukusius lietuvius. Nemaža miškinių dalis tiesiog patikėjo JAV propaganda.

Todėl akivaizdu, kad didžiausia atsakomybė už „Lietuvos laisvės kovų“ aukas tenka būtent JAV, per paskutinius 70 metų – neabejotinam žmonijos lyderiui organizuojant ir provokuojant nusikaltimus prieš žmoniškumą visame pasaulyje.

Siekdamos destabilizuoti Tarybų Sąjungą, amerikonų finansuojamos radijo stotys ilgą laiką po karo begėdiškai melavo, kad JAV ketina užpulti TSRS ir išlaisvinti Lietuvą – tereikia dar šiek tiek išsilaikyti nenuleidžiant ginklų. Tai buvo tipiškas jankiškas melas, klastingai įtikinęs tūkstančius lietuvių toliau kovoti beviltišką kovą prieš JAV priešišką režimą.

Amerikonai nuo seno garsėja panieka tokioms tautoms, kaip mes ir pasiryžimu pasmerkti kad ir milijonus antrarūšiais savo laikomų žmonių užtikrintai mirčiai – beje, panašiais melais apie atseit suteiksiamą pagalbą JAV išprovokavo dešimčių tūkstančių kurdų žūtį sukilimo Irake praeito amžiaus pabaigoje metu.

Todėl akivaizdu, kad didžiausia atsakomybė už „Lietuvos laisvės kovų“ aukas tenka būtent JAV, per paskutinius 70 metų – neabejotinam žmonijos lyderiui organizuojant ir provokuojant nusikaltimus prieš žmoniškumą visame pasaulyje.

Geriau įsigilinus į partizaninio judėjimo istoriją, sunku nesusidaryti įspūdžio, kad greičiausiai dauguma iki galo kovojusių partizanų buvo tiesiog amerikonais patikėję lengvatikiai, sumokėję už savo naivumą ne tik savo, bet ir niekuo dėtų taikių lietuvių gyvybėmis.

Dabartinis režimas tikrai nėra tai, už ką kovojo mūsų tėvai ir seneliai

Taigi „laisvės kovotojais“ nėra ko didžiuotis, faktiškai reikėtų prisiminti ir deramai pagerbti – iš paprasčiausio žmoniškumo – būtent jų AUKAS. Ir, žinoma, nereikia užmiršti, KAS begėdiškai siundė lietuvius į akivaizdžiai beviltišką kovą.

Bet kokiu atveju, visi (tame tarpe, beje, ir aš) tikime ir iki galo tikėsime, kad būtent MŪSŲ PAČIŲ tėvai, dėdės, seneliai ir proseneliai tikrai buvo tarp tų kelių kilniųjų, iš grynos meilės tėvynei padėjusių galvas už Lietuvos laisvę. Tačiau neabejokime – jie tikrai nekovojo už dabartinį mūsų tautą smaugiantį režimą, per dvidešimt kelis metus pardavusį ne tik kas ketvirtą lietuvį, bet ir pačią nepriklausomybę.

Dabartinė vadinamoji „Lietuvos Respublika“ tikrai nėra ta Lietuvos valstybė, apie kurią svajojome mes, mūsų tėvai ir seneliai. Nei laisva, nei teisinė – nei konstitucinė, nei demokratinė – nei Lietuvos, nei respublika.

Diskusija

10. Jakov2013 11 10 22:30:06

A pochemu nelzja pisatj kommenty na russkom? Ja umeju chitatj po litovki, no pisatj – trudno...

9. Marius2013 11 04 22:56:01

Taip, sutinku. Tas nuolatinis Lietuvos politikų ir „apžvalgininkų“ spjaudymas ant Rusijos ir špygų rodymas ir tuo pačiu inkštimas pigesnių dujų yra kažkokia psichine liga, manija, apsėdimas.

8. Giedrius2013 11 04 17:14:17

Rusija tiesiog yra šalis, kuri siekia naudos savo piliečiams, kiekvienam atskirai ir visiems bendrai – kaip ir kiekviena normali valstybė. („Lietuvos Respublika“ mano akyse nėra normali valstybė)
Kaip ir kiekviena normali valstybė, Rusija suteikia daugiau lengvatų savo draugams bei sunkina gyvenimą savo priešams.
Dėl jos dydžio ir resursų, gerų santykių su Rusija palaikymas natūraliai (geopolitiškai) gyvybiškai svarbus kiekvienai Europos šaliai, todėl VISOS jos stengiasi palaikyti su Rusija kaip galima geresnius santykius ir tokius būdu pirkti dujas ir pan. kuo palankesnėmis kainomis.
Atsiprašau, ne visos. Yra viena išimtis. :)

7. Marius2013 11 04 16:53:13

Gaila, kad nepalaikomos nuorodos, bet toje lentelėje matyti, kad, taip, vokiečiai moka brangiau už elektrą: 0, 268 euroct už kh gyventojai ir 0, 130 euroct už kh pramonė. Gi Lietuvoje 0, 127 euroct/kh gyventojai ir 0, 114 euroct/kh pramonė. Mums nuolat brukama į protus, kad Rusija yra blogis, kad mus visaip Gazprom engia, bet tai politikų melaginga klišė. Politikai nori mums įteigti, kad Rusija būtų blogis. Betgi taip nėra!

6. Giedrius2013 11 04 01:17:24

Sutinku, be to vokiečiai, kiek žinau, moka brangiau už elektrą.
Tačiau tiek skandinavai, tiek vokiečiai turi kur kas pigesnį už mūsiškį energijos šaltinį (skandinavai – elektrą, o vokiečiai – dujas), kurį ir gali pasirinkti savo reikmėms tenkinti – šildymui, maisto gamybai ir pan.
Mums belieka malkos (irgi, beje, beprotiškai išbrangusios šiais metais), jau nekalbant apie atlyginimus, pensijas ir pan.
Lietuvoje brangiausia pigiausia energija – būtent tai ir norėjau pasakyti, o ne tai, kad mes JAU sumušėme VISUS rekordus :)

5. Marius2013 11 04 00:27:33

Dėl energetikos –sutinku su išvada, tik Giedriau, na nekartokite tos rusofobinės klišės girdi mes mokame brangiausiai už dujas Europoje. Tai melas. Taip, tai propagandinis melas. Dujų ir elektros kainų palyginimas oficialus, eurostat: ://epp.eurostat.ec.europa.eu/stati sticseksplained/images/e /e7/Half–yearlyelectrici tyandgasprices2012s2.png Skandinavai moka brangiau!

4. Marius2013 11 04 00:21:35

Dėl partizanų – sutinku, dauguma jų buvo padugnės žudę civilius, tą liudija gi faktai, istoriko M. Pociaus tyrimas: dauguma partizanų aukų buvo civiliai. žudydavo iš keršto, iš ideologinio nusistatymo, iš pasiutimo. Man gėda kad šioje valstybėje garbinami žudikai. Žinau tikrą istoriją įvykusią Jonelaičių kaime, Šiaulių rajone. Partizanai išžudė visą buvusio šaulio šeimą, nes ko šis kaip buvęs šaulys neprisideda prie partizaninio judėjimo. Motyvas patriotinis pasiutimas: suprask šaulys tai privalai prisidėti...

3. Antanas2013 11 01 11:15:16

Kalbant dabartiniais terminais, jus esate paprasčiausi potencialūs skrebai .........

2. hmm2013 11 01 06:55:37

Rusiška propaganda?

1. Mour2013 10 31 17:13:58

Tie, kuriuos terorizavo vadino juos banditais, o tie, kurie bičiuliavosi, grobiu dalinosi, priglausdavo tvarte po grindim, vadino miško broliais (partizanais tuo metu vadino tarybinius partizanus). Tokia ir nomenklatūra.

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis