.

2013 m. lapkričio 14 d.

Vytautas Didysis Išgama

Vytautas Didysis idealizuojamas nepaisant akivaizdaus jo antilietuviškumo. Mitas apie Vytauto didybę naudingas dabartiniam režimui, kadangi padeda išlaikyti po padu vis labiau plėšiamą ir naikinamą lietuvių tautą.

Pabaiga, pradžia – Sausio 13 mitas numirė

Istorijos supratimas be galo svarbus tiek tautai, tiek valstybei. Būtent vertinant istorinius įvykius, savo ir kitų šalių vyriausybių, atskirų asmenybių veiklą ar konkrečius poelgius, padedami pagrindai viešajam diskursui, suformuojami pagrindiniai viešosios (laikomos visuotinai pripažinta, universalia) moralės principai, kuriais vėliau remiamasi formuojant ir ypač aiškinant bei pateisinant dabarties politiką, kuriant ateities planus.

Todėl istorijos interpretacijos vaidina didžiulį vaidmenį valstybių politikoje. Ir ne tik užsienio – kiekviena pakankamai įtakinga politinė grupė siekia taip pavaizduoti ir paaiškinti praeities įvykius, kad suformuotų sau ar savo politikai palankiausius žmonių jausmus ir įsitikinimus.

Vadinamoji Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė praktiškai nebuvo lietuvių valstybė, šia prasme Aleksandras Lukašenka, teigiantis, kad faktiškai LDK buvo baltarusių šalis, yra visiškai teisus.

Pavyzdžiui, norintieji įteisinti lenkiškus rašmenis lietuviškuose pasuose iš paskutiniųjų stengiasi įteigti, kad 1791 m. Žečpospolitos konstitucija tuo metu buvo viena „pažangiausių“ pasaulyje, įtvirtino daugelį politinių laisvių ir pan. – kad lietuviai pradėtų suvokti Lenkiją maždaug kaip geraširdišką vyresniąją seserį-globėją, atvedusią tamsią mūsų tautą į Europą, ir galutinai nustotų priešintis lenkų spaudimui sulenkinti lietuviškąją abėcėlę.

Tuo tarpu Lietuvos lenkinimo priešininkai visų pirma pastebi, kad pagal Gegužės 3 konstituciją lietuviai turėjo visiškai nustoti egzistavę kaip valstybė ir kaip tauta, kad šioji konstitucija nepanaikino baudžiavos, o kadangi beveik visi tuo metu dar nesulenkinti lietuviai buvo baudžiauninkai... (plačiau apie tai) – atkreipiant dėmesį į kitus tos pačios konstitucijos aspektus, Lenkija tampa negailestinga agresore, siekusia užgrobti mūsų šalį ir sunaikinti mūsų tautą kaip tokią.

Tačiau Vytautas paskandino Žemaitiją kraujyje, o išlikusieji gyvi ilgainiui tapo tais pusiau gyvuliais nuolankiais baudžiauninkais, kurių genų atgarsius kartais galime įžvelgti veidrodyje.

Dabar, kai spaudimas sulenkinti lietuviškąją abėcėlę vis labiau stiprėja, tam besipriešinančius dar kažkiek palaiko Lenkijos suvokimas didžiausia istorine lietuvių naikintoja. Tačiau jei tarp politikų, istorikų bei žurnalistų sparčiai besidauginantiems ir gerai finansuojamiems Lenkijos interesų gynėjams pavyks nors trumpam suformuoti palankų Lenkijos įvaizdį daugumai lietuvių, turėsime istorinę galimybę dar labiau išniekinti savo gimtąją kalbą.

Išaukštindami vieną ar kitą istorinį veikėją, paverčiame jį sektinu pavyzdžiu, etalonu, į kurį turėtume lygiuotis. Kiekviena racionali valdžia stengiasi išaukštinti tokius istorinius asmenis, kurių pėdomis sekti jai pačiai naudingiausia.

Aš jau pakankamai rašiau apie vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ simboliu paversto karaliaus Mindaugo istoriją. Prieš daugiau, kaip 20 metų Lietuvą naikinti pradėjusiai Sąjūdžio gaujai reikėjo kažkaip įtikinti lietuvius, kad valdžios vyrai turi teisę išduoti savo valdomą tautą ir išvogti viską, ką ji turi – ir tam idealiai tarnavo mitas apie šaunųjį karalių, už savo karūną atidavusį kalavijuočiams pusę Lietuvos. (daugiau)

Kas valdo praeitį, tas valdo ateitį. Kas valdo dabartį, tas valdo praeitį.

Vis dėlto, Lietuvą naikinantiems vagims jau nuo seno geriausiai tarnauja mitas apie Vytautą, akivaizdžiai vieną didžiausių išgamų mūsų tautos istorijoje, asmeniškai pradėjusį lietuvių pavergimo, pažeminimo, lietuvių kalbos ir kultūros niekinimo tradicijas.

Norėdami sustabdyti dabartinį mūsų šalies pardavinėjimą ir tautos naikinimą, pradžiai turime juos bent jau nedviprasmiškai PASMERKTI. O tai reiškia, kad turime sugriauti bent jau pagrindinius mūsų tautos savivoką ir savo vertės suvokimą nuodijančius mitus.

Bet kokiu atveju, neturime jokių šansų išlikti, kol aukštiname ciniškai išdavinėjusius mūsų tautą išgamas. Tiek dabartinius, tiek istorinius.

Dabartinis „Lietuvos Respublikos“ režimas nesivaržydamas niekina pačią lietuvybę

Sąjūdžio pradžioje lietuvybė buvo deklaruojama viena svarbiausių vertybių; Lietuvos Valstybės lietuviškumas pabrėžtas ir Konstitucijos preambulėje.

Tačiau veidmainiškos blevyzgos apie tautiškumą faktiškai pasibaigė su Rusijos karinių dalinių išvedimu. Kai tik tautos palaikymas pasidarė nebesvarbus, Lietuvą jau tvirtai apsižergęs režimas netruko parodyti savo tikrąjį veidą.

Vytautas Mažasis
Vytautas Landsbergis

Kam tiktai nėra paaukojęs Lietuvos Vytautas Landsbergis – Jėzaus širdžiai, JAV, mergelei Marijai, ES, NATO ir dar tik jėzus žino kam.

Negi norėjo tapti didesniu už patį Vytautą Didįjį galutinai sunaikindamas Lietuvą?

Visų pirma, lietuvybę kaip valstybės pagrindą pakeitė begėdiška katalikybė. Vytautas Landsbergis, ko gero didžiausias išgama paskutinio meto tautos istorijoje, faktiškai būdamas „Lietuvos Respublikos“ vadovu, ciniškai, praktiškai tarptautinių sutarčių forma, paaukojo Lietuvą iš pradžių kruvinojo krikščionių dievo Jėzaus „širdžiai“, o po to – dar ir šiojo žvitriajai mamytei Šiluvoje.

Labai greitai Lietuvos vietą užėmė „Bažnyčia“, lietuvių – „tikintieji“, tautos – „hierarchai“. Bet kokį tautinį patriotinį auklėjimą iš mokyklų išstūmė vadinamoji „tikyba“, faktiškai – begėdiškas katalikybės brukimas.

Baigiantis 20 amžiui, didžiąją Lietuvos dalį jau išsivogę vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ veikėjai pradėjo ir atvirai tyčiotis iš lietuvybės bei lietuvių tautos. Kaip tik mūsų nevadino: „veršiai“, „žydšaudžiai“, nacistai“, „chamai“ ir pan.

Kuo toliau, tuo labiau „Lietuvos Respublika“ menkina lietuvybę ir lietuviškąją kultūrą. Paskutiniu metu vis didesnė ir didesnė ir taip apgailėtinos paramos kultūrai dalis atitenka akivaizdžiai LR aukštesnėmis už mus laikomų tautų kultūrinio gyvenimo palaikymui. (daugiau)

Oficialioji mitologija įtikina mus nuolankiai leistis plėšiamiems ir žeminamiems

Atrodo keista, kad lietuvių tauta, ne taip seniai nepabijojusi sukilti prieš ją faktiškai puoselėjusią (kaip jau dabar visiškai akivaizdu) Tarybų Sąjungą, nesugeba pasipriešinti saujelei mus įžūliai niekinančių išgamų.

Tai „Lietuvos Respublika“ pasiekia ne tik ko gero (santykinai) gausiausių Europoje policijos pajėgų, bet ir tautą sėkmingai mulkinančios totalinės propagandos dėka. Sausio 13 bei „laisvės kovų“ mitai įteiginėja lietuviams, kad jie patys atvedė į valdžią dabartinį režimą, kad jų tėvai ir seneliai guldė savo galvas už dabar juos plėšiančią vagių šutvę, susispietusią Seime, Vyriausybėje, savivaldybėse, teismuose, prokuratūroje, ministerijose ir t.t. – todėl telieka nuolankiai paklusti.

VISA Lietuvos istorija buvo perrašyta taip, kad lietuviams būtų sudarytas Rusijos kaip vienintelio istorinio lietuvių priešo įvaizdis, be skrupulų nutylint viską, ką Rusija yra padariusi gero Lietuvai.

Karaliaus Mindaugo mitas įtvirtina nuostatą, kad vardan karūnos, „Europos pripažinimo“ ir pan., vertėjo atiduoti pusę Lietuvos didžiausiesiems to meto lietuvių priešams kalavijuočiams. Tuo būdu peršamas požiūris, kad ir dabartiniai Lietuvos valdovai turi teisę žaisti lietuvių gyvenimais, jei to reikia jų asmeniniams ar partiniams tikslams pasiekti. (daugiau)

Panašų vaidmenį vaidina ir mitas apie Vytautą – kaip be galo Lietuvai nusipelniusį karžygį ir politiką. Tačiau, kaip ir Mindaugo atveju, akivaizdu, kad Vytautas Didysis buvo vienas didžiausių lietuvių tautos ir lietuvybės niekintojų, faktiškai sunaikinęs Lietuvą kaip lietuvių valstybę. Užtenka nusibraukti nuo ausų makaronus ir tiesiog prisiminti visiems žinomus faktus.

Vytauto laimėjimai nedavė nieko gero nei Lietuvai, nei lietuvių tautai

Oficialioji mitologija akcentuoja tai, kad Vytauto laikais Lietuvoje buvo įvesta krikščionybė, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išsiplėtė nuo jūros iki jūros, tapo didžiausia Europos valstybe. Tai bandoma sureikšminti iki tokio lygio, kad būtų galima pateisinti visas šių tikslų siekimo priemones.

Tačiau juk LDK niekada netapo Lietuva. Tai tebuvo didžiajam kunigaikščiui pavaldi teritorija, kurios didesniojoje dalyje kalbėta slavų kalbomis. Slaviškos žemės nebuvo lietuvinamos, greičiau atvirkščiai – į jas gyventi persikėlę lietuviai greitai suslavėdavo. Lietuvai, kaip lietuvių žemei, tai buvo ne laimėjimas, o akmuo po kaklu – LDK byrant, visos Vytauto formaliai prijungtos žemės buvo negrįžtamai prarastos.

LDK ilgainiui tapo lietuvių tautos naikinimo įrankiu, ir jei ne Žečpospolitą laiku likvidavusi Rusija, labai tikėtina, kad ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būtų tapusi lietuviams tuo, kuo Prūsijos Kunigaikštystė tapo mūsų broliams prūsams.

Iš kitos pusės, Vytauto LDK pagrindinė, kanceliarinė kalba buvo visai ne lietuvių, o gudų kalba. Didžiajam kunigaikščiui nerūpėjo lietuvybė – vėliau tai tapo prielaida negailestingam lietuvių kalbos persekiojimui, vos nepasibaigusiam lietuvių kaip tokių sunaikinimu.

Vytauto įvesta katalikybė netapo lietuvybės dalimi iki pat 19 a. pabaigos. Lietuviai buvo krikštijami prievarta, begėdiškai tyčiojantis iš tautos tikėjimo – šventieji ąžuolynai buvo ciniškai kertami, o naujojo begėdiško kulto bažnyčios, netrukus tapusios lietuvybės naikinimo centrais, buvo statomos tiesiog ant išniekintų Perkūno altorių.

Siekdamas pademonstruoti savo atsidavimą katalikiškajai niekšybei, Vytautas Didysis nedvejodamas pats tapo kryžiuočiu ir patraukė į kryžiaus žygį prieš Aukso Ordą, pasibaigusį gėdingu pralaimėjimu. Lietuvių tautai tai tapo didžiule tragedija, kadangi daugumą žuvusiųjų Vorsklos mūšyje sudarė lietuviai – pats mūsų tautos žiedas.

Vygandas Aleksandras
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis

Šaltakraujiška prekyba lietuviais, parduotas tėvų tikėjimas, ciniškas žaidimas Lietuva ir lietuvių tauta dar ir šiandien kelia daugelio išgamų susižavėjimą Vytautu Didžiuoju. Jo pėdomis ir dabar seka ne viena dešimtis mažesnio masto Vytautukų.

Trumpai tariant, vadinamoji LDK praktiškai nebuvo lietuvių valstybė, panašiai, kaip Prūsija tuo metu visai nebuvo prūsų valstybė. Šia prasme Aleksandras Lukašenka, teigiantis, kad faktiškai LDK buvo baltarusių šalis, yra visiškai teisus.

LDK ilgainiui tapo lietuvių tautos naikinimo įrankiu, ir jei ne Žečpospolitą laiku likvidavusi Rusija, labai tikėtina, kad ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būtų tapusi lietuviams tuo, kuo Prūsijos Kunigaikštystė tapo mūsų broliams prūsams.

Vytautas Didysis pavertė mus vergų tauta

Iki Vytauto lietuviai buvo laisvi žmonės. Tačiau įvedęs katalikybę, Vytautas didžiąją dalį savo pavaldinių pavergė. Mūsų protėviai tapo baudžiauninkais, dvarininkų bei katalikų šventikų, dažnai nelietuvių, nuosavybe.

Katalikų bažnyčiai atiduotose žemėse gyvenusius lietuvius pradėta ne tik persekioti už savo tautos dievų garbinimą bei spausti mokėti duoklę dažniausiai lenkams vyskupams bei klebonams. Mūsų protėvius VERTĖ klauptis prieš šventikus vieno begėdiškiausių kultų žmonijos istorijoje, bučiuoti jiems rankas bei kojas, o sprendžiant pagal tai, ką dabar žinome apie Katalikų bažnyčios papročius – dar ko gero ir vesti savo vaikus šiesiems žaginti.

Žinoma, lietuviai ilgai nepasidavė. Žemaičiai sukilo – išvijo katalikiškąją kleboniją iš savo žemių ir nugriovė šventose vietose pastatytas bažnyčias. Tačiau Vytautas paskandino Žemaitiją kraujyje, o išlikusieji gyvi ilgainiui tapo tais pusiau gyvuliais nuolankiais baudžiauninkais, kurių genų atgarsius kartais galime įžvelgti veidrodyje.

Faktiškai Vytautas Didysis buvo neeilinis išgama

Supratus, kad Vytauto laimėjimai neatnešė ir negalėjo atnešti jokios naudos Lietuvai, kad jo LDK visai nebuvo Lietuva, galima objektyviau pažvelgti ir į Vytauto asmenybę. Visų pirma, akivaizdu, kad tai buvo visiškas bestuburis karjeristas.

Didysis kunigaikštis ne kartą atidavė vokiečiams Žemaitiją (mano akyse, tai – niekšybė), išdavė savo protėvių tikėjimą, kai tik jam tai pasidarė naudinga. Pas kryžiuočius Vytautas krikštijosi Vygandu, o pas lenkus – Aleksandru.

Vytautą labai romantizuoja tai, kad karjeros pradžioje jo tėvas Kęstutis ir jis pats tapo išdavystės aukomis. Tačiau patirta išdavystė gali pateisinti nebent elgesį su pačiais išdavikais – kruvino susidorojimo su savo tautiečiais, savo tėvų tikėjimo ir kalbos išniekinimo pateisinti neįmanoma.

Vygandas Aleksandras buvo abejingas savo gimtajai kalbai ir tautiečiams, negailestingai žudė pasipriešinusius prievartiniam katalikinimui.

Turbūt geriausiai Vytauto santykį su lietuvių tauta iliustruoja tai, kad jo asmens sargybiniais tarnavo faktiškai vien totoriai bei karaimai – būtent sau saugoti jų ir prisivežė į Lietuvą į gyvenimo pabaigą lietuvių bijoti pradėjęs išgama kunigaikštis.

Vytautą labai romantizuoja tai, kad karjeros pradžioje jo tėvas Kęstutis ir jis pats tapo išdavystės aukomis. Tačiau patirta išdavystė gali pateisinti nebent elgesį su pačiais išdavikais – kruvino susidorojimo su savo tautiečiais, savo tėvų tikėjimo ir kalbos išniekinimo pateisinti neįmanoma.

Kas valdo praeitį, tas valdo ateitį

Mes priimame sprendimus remdamiesi savo ankstesne patirtimi. Padedame draugams, priešams kaišiojame pagalius į ratus.

Panašiai yra ir valstybiniu mastu. Stengiamasi taisyti tai, kas atrodo buvę blogai, kuo glaudžiau bendrauti su tais, kurie mums jau yra padėję bėdoje, kuo labiau apkartinti gyvenimą neprieteliams.

Dabartinis režimas dar Sąjūdžio laikais pradėjo aukoti Lietuvą ir lietuvių tautą visiems, kas tik galėjo sutrukdyti ramiai vogti. Atpirkimo ožiu buvo pasirinkta Rusija.

Dabartinė oficialioji mitologija įgalino parazitinį režimą ilgus metus mus apiplėšinėti, ramiai aukojant gyvybiškai svarbius mūsų šaliai ir tautai interesus keršto Rusijai bei „integracijos į euroatlantines struktūras“ labui.

Todėl VISA Lietuvos istorija buvo perrašyta taip, kad lietuviams būtų sudarytas Rusijos kaip vienintelio istorinio lietuvių priešo įvaizdis, be skrupulų nutylint viską, ką Rusija yra padariusi gero Lietuvai. Buvo sukurti begėdiški mitai: apie Sausio 13 bei pokario „laisvės kovas“ – demonizuojantys Rusiją, apie „karalių Mindaugą“ – vaizduojantis mus pavergti ir sunaikinti kaip ir prūsus norėjusius vokiečius kilniais europinės kultūros nešėjais, ir, žinoma, buvo naujai atgaivintas lietuvybės naikinimą išaukštinantis mitas apie Vytautą Didįjį.

Režimui pavyko, nemažai pačių bukiausiųjų lietuvių prarijo viską – pradėjo paniškai nekęsti Rusijos, beatodairiškai garbinti Europos Sąjungą ir, svarbiausia, pradėjo pateisinti nūdienos „Lietuvos Respublikos“ nusikaltimus prieš Lietuvą ir lietuvių tautą.

Dabartinė oficialioji mitologija įgalino parazitinį režimą ilgus metus mus apiplėšinėti, ramiai aukojant gyvybiškai svarbius mūsų šaliai ir tautai interesus keršto Rusijai bei „integracijos į euroatlantines struktūras“ labui.

Kaip be galo taikliai pastebėjo Džordžas Orvelas – „kas valdo praeitį, tas valdo ateitį“.

Kas valdo dabartį, tas valdo praeitį – taigi ir ateitį

Padarysiu prielaidą, kad man pavyko įrodyti Sausio 13, Lietuvos „laisvės kovų“, karaliaus Mindaugo bei Vytauto Didžiojo mitų propagandiškumą, tai, kad šie mitai buvo sukurti specialiai iškraipant faktus taip, kad Lietuvos istorija būtų interpretuojama pačiu palankiausiu režimui būdu ir taptų akivaizdžių dabartinio „Lietuvos Respublikos“ režimo nusikaltimų prieš Lietuvą bei lietuvių tautą pateisinimo priemone.

Kaip tai galėjo įvykti – juk oficialiąją istorijos interpretaciją suformavo, paskelbė ir ne kartą įtvirtino geriausi istorijos, politologijos, teisės ir daugelio kitų sričių ekspertai – akademikai, profesoriai, daktarai bei docentai?

Tačiau juk visi tie akademikai ir profesoriai negimė tokiais. Faktiškai juos paskyrė tas pats režimas, valdantis istorijos, politikos mokslų ir teisės institutus bei universitetus ir nustatantis jų vadovų algas.

Jei nenorime iki galo išlikti bejėgiais valdomaisiais, negalime leisti mūsų tautą ir šalį negailestingai čiulpiančiam režimui primesti mums akivaizdžiai iškraipyto pasaulio vaizdo.

Joks istorikas, politologas ar teisininkas niekada netaps nei akademiku, nei profesoriumi „Lietuvos Respublikoje“, jei drausmingai neskleis režimo diktuojamos propagandos. Jei pažiūrėsime giliau, tai dauguma režimo kontroliuojamų „mokslo“ įstaigų buvo įsteigtos visai ne tam, kad tirtų istoriją, politiką, teisėsaugą ar pan. – o visų pirma tam, kad savo „daktarų“, „profesorių“ bei „akademikų“ vardų įtaigiu skambesiu užtikrintų režimo propagandos veiksmingumą.

Juk daugumoje televizijų, radijo programų, interneto portalų ir pan. cituojami „analitikai“, „ekspertai“, „žinovai“, „specialistai“ ir pan. dažniausiai – visiški bukiai, kaip papūgos kartojantys tuos pačius primityvius vadovėlinius teiginius su vienu vieninteliu tikslu – užbėgti už akių ir neleisti lietuviams patiems mąstyti ir daryti akivaizdžių išvadų iš pačių akivaizdžiausių faktų.

Akivaizdu, kad Lietuvos eteris persunktas režimui ištikimai dirbančių pseudo „mokslininkų“, vėl ir vėl mums brukančių tuos pačius akivaizdžiai suklastotus mitus, tą pačią lietuvius niekinančią ideologiją, ciniškai pateisinančią mūsų tautos ir šalies naikinimą, jų pajungimą kitų tautų, šalių ar tiesiog saujelės išgamų interesams.

Tuo tarpu režimo kritikai faktiškai neturi galimybių patekti į pagrindinę, režimo pilnai kontroliuojamą žiniaspaudą. Orvelas vėlgi labai taikliai suformulavo – „kas valdo dabartį, tas valdo praeitį“. Valdantieji primeta valdomiesiems savo istorijos interpretaciją, vienaip ar kitaip užslopindami (blokuodami ar tiesiog paskelbdami tiesos sakymą nusikaltimu, kaip praktiškai įvyko Sausio 13 mito atveju) bet kokią konceptualią jos kritiką.

Vis dėlto, jei nenorime iki galo išlikti bejėgiais valdomaisiais, negalime leisti mūsų tautą ir šalį negailestingai čiulpiančiam režimui primesti mums akivaizdžiai iškraipyto pasaulio vaizdo.

Nors ir kaip norėtųsi tikėti į giliausius žmogiškus jausmus apeliuojančiais mitais apie Sausio 13, „laisvės kovas“, karalių Mindaugą ar Vytautą Didįjį, turime nebijoti melo pavadinti melu. Perfrazuojant Orvelą – jei norime išsaugoti savo tautai nors kažkokią ateitį, negalime leisti užgrobti ir suklastoti jos praeities.

Diskusija

17. Arvis2015 12 21 21:30:09

Geras straipsnis.Beja, as esu, o gal jau buvau, Mindaugo ir Vytautojo gerbejes.Siaip vaikysteje daug knygu skaiciau, ir skaiciau gi apie letuviu zygdarbius.Esu anksciau suprates, kad apskritai pasaulio istorijoje, kazkas ne taip.Daug faktu suzianu tik dabar, –ir klausiu saves, –o kodel nebuvo viso sito mokoma ir beja, siuo metu, mokyklose?Kame cia reikalas.Maiko Kremo zodziai–„istorija yra pavogta is zmonijos“.Beja, jo filmai apie archeologija, leido man suabejoti, apie pasulines istorijos tikruma.Yra dar daug vietu istorijoje, kurias as dabar zinau, –apie kurias arba nutyleta, arba iskreipta.Tai tiek.

16. Abriedukas2015 12 14 20:24:38

Sutinku su diduma informacijos ir interpretaciju, taciau terminas gudas nereskia rusu ar baltarusiu. Jurate Statkute de Rosales ta puikiai juk aprase. Tai buvo musu proteviai, gyvene nuo Baltijos iki Juodosios juru ir iki Uralo kalnu, iki puse Vokietijos ir kalbeje kalba, panasia i musu ir latviu. Nesusipratimas atsirado kuomet sionistams pavyko prikergti senrusiu raštui gudu rašto pavadinima. iaip ar taip, sioje vietoje teks dar issiaskinti, nes keista kad tokia didele tauta kaip gudai galejo netureti savo rašto. Panašu, kad kazkas stengesi ji isnaikinti ir jiems pavyko

15. Rimas2015 10 13 11:35:30

Vytautas – senas vardas nuo „vyta tauta asų“ – stipri asų tauta. Vardas lietuviškas, jei kam neaišku. Vytauto gyvenimo faktai įdomūs. Pradžioje – tai vienoks žmogus, po to – kitoks. Nepatikrinus sunku spręsti, kas tikra, ir kokiais „patikimais“ ar ne šaltiniais remiamasi. Paprasčiausia logika rodo, kad čia ne viskas taip, kaip norima visiems parodyti. LT istorija iškraipoma jau seniai. Sunku atsirinkti „košėje“. O daryti niekuo neparemtas išvadas – nerimta.

14. Chzheslo2015 06 13 23:03:08

Kokias cia nesamones tauzyjat? Patys nesuprantat.

13. EM3lBC1ob2014 09 26 03:48:58

Ya learn sohnemitg ne everyday. It“s true I guess!

12. Giedrius2013 12 05 19:44:57

Ačiū už palaikymą.
Aš irgi panašiai manau apie tokius komentatorius ir jų tikslus.
O dėl VSD, tai juokai juokais, o lygis jų švelniai tariant apgailėtinas, toksai Šveiko bičiulis Bretšnaideris ten būtų tiesiog proto bokštas.:)
Kiek suprantu, LR VSD užsiiminėja 3 dalykais: renka medžiagą CŽV ir pan. tarnyboms (pas juos viršininkai važinėja stažuotis po kelis mėnesius į Floridos pajūrį:), organizuoja viešųjų ryšių akcijas–provokacijas (viena iš jų kaip tik jau eina į pabaigą) ir ieško aukų tarp nieko neįtariančių lietuvių ar kitų žemesniųjų tautų (Jonika, Kusaitė, tas baltarusis, kurį pasodino už tai, kad pas jį rado internete esantį lenkų biurokratų sąrašą, ir pan.), kad galėtų pavaidinti, kad nors kažką veikia. Daugiau niekam jie neturi pajėgumų. Tiesa, dar rašo visokias ataskaitas ir pan. beletristiką, keliaujančią tiesiai į makulatūrą. :)

11. Marius, lietuvis2013 11 30 19:58:53

Giedriau, nekreipk dėmesio į tą „Jakov“ ir „Vytovtą“ – tai tipiški lietuviški bukapročiai ir provokatoriai. Jų komentarų logika tokia: sudaryti įspūdį, kad tave remia ir tavo straipsnius skaito visokie baltarusiai ir rusai – suprask jūs, Giedriau, esat „įtakos agentas“. Jie nenori pripažinti, kad yra kryptingai suformuotos ideologijos aukos. Jūsų pagrindei minčiai pritariu. Išties čia Lietuvos bėda: nevykėlių, padugnių ir žmonių „ne prie ko“ garbinimas. Pavyzdžiui 1863 metų sukilėlių garbinimas, realybėje nieko jų tiksluose lietuviško nebuvo, tačiau Seimo subingalviai šiuose metus paskelbė 1863 sukilimo atminimo metais... buvau parodoje: ką mačiau tai tik tokius įrašus: „Boze cos Polskę“... Puikus įrodymas, kad lietuvių istorikai melagiai ir propagandistai, o politikai neišmanėliai ir mulkiai.

10. Vytovtas2013 11 29 10:03:38

O kodėl autorius tikisi, kad Vytautas turėjo saugot lietuvybę? Juk jis nebuvo lietuvis. Visi, išskyrus lietuvius, žino, kad jo vardas yra slaviškos kilmės – Vytovt. Reiškia, jis buvo tiek pat lietuvis, kiek ir A. Lukašenka. Tas pats galioja ir „vieninteliam karaliui“ – Mindovg jis, o ne Mindaugas. Jie nebuvo suinteresuoti išsaugoti lietuvybę. Priešingai – jų tikslas buvo sunaikinti baltų tautas, kadangi jos kėlė grėsmę slavų plėtrai, užimdamos nemažą teritoriją.
P.S. Dėl to žydelio (Jokūbas – žydiškas vardas) rašliavų žemiau, tai netikiu, kad jis iš VSD – šiaip koks trolis, nebūk, autoriau, paranojikas.

9. Giedrius2013 11 25 19:19:01

Tu, Jokūbai, pirma rusiškai kalbėti išmok, bent jau žodžius, o tai tikrai, atrodai kaip negras iš CŽV Kamčiatkoje. :)))
Ar ten pas jus, VSD, užtenka, kad nors kiek pašvebeldžiuotumėte – ir užskaito? :)))))

8. Jakov2013 11 25 12:32:25

Kak zhe ja budu pisatj praviljno, esli u tebia, fashist, nelzia pisatj kirilicoi?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

  • Daugiau ta pačia tema
  • Katalikų bažnyčia sugriovė ir Lietuvos kariuomenę

    Begėdiškais katalikiškais ritualais ir patyčiomis iš lietuvių kapelionai išniekino pačią karinės tarnybos savo tautai ir šaliai idėją, galutinai sudergdami Lietuvos kariuomenę.

  • Kalėdojimas

    Kalėdojimas – sena mūsų tautos tradicija. Per daugelį šimtmečių iš lietuvių buvo išvesta nuolankių, nusižeminusių, bailių baudžiauninkų veislė. Klebonai kalėdoja ne šiaip sau, jie žino, ką daro.

  • Prokurorai sako, kad žudyti lietuvius nėra nusikaltimas

    Pagal prokuratūrą, Katalikų bažnyčios vardu jėzuitų ir Vilniaus universiteto vykdyti lietuviečių ir protestantų genocidai nėra nusikaltimai. Dėjo prokurorai ant Lietuvos ir lietuvių.

  • Komunijai irgi turi galioti Baudžiamasis kodeksas

    Dėl galimo nepilnamečių įtraukimo girtauti, galimų kanibalizmo elementų bei galimo mažamečių tvirkinimo Katalikų bažnyčios dalinamų komunijų metu kreipiuosi į Vilniaus apygardos teismą.

  • Raginimus žudyti teisėja vadina „tiesomis“?

    Akivaizdžiai BK 170 straipsnyje pateiktus nusikaltimų apibrėžimus atitinkančius raginimus žudyti kitaip mąstančius, jaučiančius ir tikinčius teisėja praktiškai vadina „tiesomis“. Juk tai – kruvinojo Jahvės (Dievo) priesakai.

  • Senatis neleidžia traukti Landsbergio baudžiamojon atsakomybėn

    Katalikų bažnyčia giriasi, kad 1991 m. rudenį Vytautas Landsbergis su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi paaukojo Lietuvą „mergelei“ Marijai. Po 20 metų senatis nebeleidžia traukti kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn.

  • Už genocidą reikia teisti Lietuvos katalikų bažnyčią

    Jei jau tiriami istoriniai nusikaltimai, Prokuratūra privalo tirti ir 16-18 a. Katalikų bažnyčios ir konkrečiai jėzuitų bei Vilniaus universiteto studentų vykdytus lietuviečių bei protestantų genocidus.

  • Lietuvos prokuratūra kaip Inkvizicijos agentūra

    Lietuvos prokuratūra nesugeba iškelti bylų dėl didžiausių nusikaltimų prieš Lietuvą. Užtat uoliai gina Katalikų bažnyčios interesus – lyg būtų ne Lietuvos valstybinės valdžios, o jau atkurtosios Inkvizicijos įstaiga.

  • Katalikų bažnyčia, komunija, vaikai ir alkoholis

    Katalikų vyskupų konferencija įsitikinusi, kad Baudžiamasis kodeksas jai negalioja. O gal nežino, kad vaikų įtraukimas girtauti Lietuvoje yra nusikaltimas?

  • Bandymas pasipriešinti ne katalikų diskriminavimui

    Kreipimaisi į Lygių galimybių Kontrolierę dėl diskriminavimo švenčiant valstybines šventes, apmokestinant už automobilio stovėjimą bei duodant priesaiką.

  • Tekstai
    šia tema
  • Kunigas

    Kunigas – sąvoka. Kunigas – kilnus žmogus, vadas – žodis netinkamas vienos religijos šventikams vadinti. Ne kunigas, o šventikas, dvasininkas, žynys.

  • Kaip apginti lietuvybę nuo Katalikų bažnyčios?

    Daugelis katalikų patys piktinasi Katalikų bažnyčios nusikaltimais. Ką reikėtų daryti, kad Romos katalikų bažnyčia nebegalėtų griauti lietuvių tautos?

  • Katalikų netolerancija smaugė lietuvybę

    Katalikų bažnyčia atnešė į Lietuvą tamsą, pagiežą, neapykantą ir kitų tikėjimų persekiojimą. Šviesiausi lietuviai buvo priverčiami palikti Lietuvą. Persekiodama ne katalikus, Katalikų bažnyčia kiršino, skaldė ir naikino lietuvių tautą.

  • Ne katalikai Lietuvoje diskriminuojami

    Lietuvoje dominuojantys katalikai vėl sistemingai diskriminuoja kitus lietuvius, pastoviai juos įžeidinėdami ir žemindami tiek visuomeniniame ir kultūriniame, tiek politiniame lygmenyse.

  • Lietuvybė ir Katalikų bažnyčia istorijoje

    Katalikų bažnyčia ilgą laiką vykdė lietuvių tautos genocidą, buvo didžiausia istorijoje lietuvybės persekiotoja ir naikintoja. Vis dėlto, tarp katalikų dvasininkų pasitaikydavo ir vienas kitas Lietuvos patriotas.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis