Iškrypėlis Greičius, glušius Kryževičius ir išsigimę teismai

Pasišlykštėjimas teismais nemažėja. Vos ne kiekvieną dieną sužinome ką nors naujo apie LR teismuose klestinčią korupciją, pribloškiantį teisėjų nebaudžiamumą – tai negali dar labiau nedidinti pasibjaurėjimo paniekos Konstitucijai ir įstatymams, lietuviams ir lietuvių tautai simboliu tapusiais teismais.

Kiek suprantu, LR teismuose nusistovėjo teisėjų-kekšių kultas. Teisėjus skiria politikai, o šie aukščiausiuose postuose nori matyti sau ištikimus kekšius, savo šeimininkų labui žaginančius Konstituciją ir įstatymus. Todėl sąžiningi teisėjai pasmerkti likti žemiausiose pareigose, o seimūnams, ministrams ar ir kitiems vagims pataikaujantieji iškrypėliai daro žaibiškas karjeras.

Tačiau vis dar bijome viešai pasakyti tai, ką galvojame. Neišsisklaido nuojauta, kad apie teismus galima kalbėti tik arba gerai, arba nieko – kitaip gresia neišvengiamas teisėjų klano susidorojimas.

Tačiau reikia kartą pasiryžti ir pradėti atvirai sakyti tai, ką daugiau ar mažiau jaučia visa tauta. Kadangi maždaug prieš metus, po įžymiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo pateisinti tyčiojimąsi iš gėjų, nesusilaikiau viešai nepareiškęs, kad atėjo laikas iškrypėliais ir išsigimėliais vadinti teisėjus, man priklauso ir parodyti pavyzdį.

„Iškrypėlis“ ar „išsigimėlis“?

Reikia vieną kartą nuspręsti, kaip vadinsime Konstituciją ar/ir įstatymus įžūliai pažeidinėjantį teisėją. Geriau pagalvojus, tai toks teisėjas kur kas pavojingesnis už šiaip kokį eilinį vagį, nes būtent teismai turi užtikrinti, kad Konstitucja, įstatymai ir kiti teisės aktai būtų įgyvendinami.

Teisėjus iš principo galima vadinti bet kaip, tačiau mano nuomone labiausiai jiems tinka žodžiai „iškrypėliai“ bei „išsigimėliai“. Minėtoje LAT nutartyje be specialaus valdžios leidimo besibučiavusių vyrų išvadinimas „iškrypėliais“ buvo įvertintas taip: „ [...]„iškrypėliai“ ir „pasileidėliai“, išreiškiant jos nuomonę apie homoseksualių asmenų surengtą nesankcionuotą viešą renginį, vertintini kaip ne korektiški, prasilenkiantys su etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantys BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos [...]“.

Nereikia specialaus pasirengimo, kad suprastum, jog Konstituciją ar/ir įstatymus pažeidinėjantys teisėjai kur kas pavojingesni visuomenei už besibučiuojančius be valdžios leidimo žmones. Todėl šiaip jau norėtųsi teisėjus pavadinti kokiu nors griežtesniu žodžiu. Vis dėlto, mano nuomone, pradžiai turėtų užtekti „iškrypėlių“ ar beveik analogišką reikšmę turinčių „išsigimėlių“.

Vytautas Greičius – tipiškas teisėjas iškrypėlis

Negali nesugluminti seimūnų ketinimai paskirti į Konstitucinį Teismą Vytautą Greičių – Konstituciją ypač įžūliai išniekinusį teisėją.

Vytautas Greičius –
tipiškas iškrypėlis

Konstitucijos niekintojas ko gero taps Konstitucinio Teismo teisėju!

Siekiant panaikinti galimybę įtakoti Seimą iš šalies, Konstitucijos 66 straipsniu neseimūnams kategoriškai uždrausta vadovauti Seimo posėdžiams.

Tačiau Greičius spjovė į Konstituciją ir Rolando Pakso apkaltos metu šaltakraujiškai vadovavo Seimo posėdžiams. Dar daugiau, tuo metu jis buvo Aukščiausiojo Teismo pirmininku, kas daro jo poelgį ypač pasišlykštėtinu.

Konstitucijos 66 straipsnis yra KATEGORIŠKAS, nepaliekantis vietos interpretacijoms, kaip daugeliu kitų atvejų, kai, pasikonsultavęs su Konstitucijos Dvasia, Konstitucinis Teismas nustebina savo įžvalgomis. Todėl Konstitucijos niekintoją Greičių galime su ramia sąžine vadinti iškrypėliu arba išsigimėliu – kaip kam labiau patinka.

Išniekindamas Konstituciją, Greičius akivaizdžiai sulaužė ir savo teisėjo priesaiką. Pagal garsiąją Paksui pritaikytą Konstitucinio Teismo interpretaciją, jis akivaizdžiai nebegali užimti jokių pareigų, kurioms eiti reikalinga priesaika. Kodėl vis dėlto ruošiamasi skirti Greičių Konstitucinio teismo teisėju? – panašu, jog BŪTENT todėl, kad jis jau įrodė, jog, seimūnams pareikalavus, yra pasiruošęs spjauti į visas savo priesaikas!

Gintaras Kryževičius – tipiškas glušius karjeristas

Kitas akis badantis LR teismų išsigimimo pavyzdys – Gintaras Kryževičius, savo idiotiškais pasisakymais pagarsėjęs Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų tarybos ir pan. pirmininkas.

Į Kryževičiaus „kompetenciją“ visuomenė pirmąkart atkreipė dėmesį „Preilos botelių“ byloje, kai LAT pirmininkas staiga užėmė viešą poziciją, kad teismo sprendimas nugriauti Preilos botelius neturi būti vykdomas. Po to Kryževičius išvadino Neringą Venckienę valstybės „bėda ir pūliniu“ – begėdiškai peržengdamas bet kokios teisėjų etikos ribas.

LAT pirmininkas
Gintaras Kryževičius

Kryževičiui pradėjus politikuoti, paaiškėjo, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas eina teisės pagrindų nesuprantantis pusgalvis.

2013 m. rugpjūčio mėnesį Kryževičius nuskambėjo savo pareiškimu, kad teismai turi įsiklausyti į „visuomenės lūkesčius“. Vėlgi, iš teisėjo lūpų tai skambėjo ypač idiotiškai. Nori nenori teko prisiminti Boriso Dekanidzės sušaudymą pataikaujant žiniaspaudos sukurstytai masinei isterijai – remiantis faktiškai vien tik samdomo žudiko liudijimu. Nuo tada paskui LR teismus vis dar velkasi kruvinas gėdos šleifas.

Ne ką prasčiau skambėjo kita LAT pirmininko frazė: „Mes turime nustoti drabstytis kaltinimais, sustoti ir imti galvoti apie konstruktyvų dialogą, atsisakyti kaltinimų teisėjams konkrečiose bylose.“ Dar ne taip seniai išsityčiojęs iš Venckienės, Kryževičius blevyzgojo apie „nustojimą drabstytis kaltinimais“, žinoma, „teisėjams“.

Pagaliau visas įmanomas ribas Kryževičius peržengė skandalo dėl pabėgusio gruzinų tautybės recidyvisto metu. 2013 m. vasaros viduryje teisėjas Gediminas Viederis skyrė tik užstatą ir namų areštą ligotam vyresnio amžiaus žmogui, nors prokuratūra prašė jį suimti. Kaip vėliau paaiškėjo, įtariamasis buvo ieškomas Interpolo ir suspėjo pabėgti.

Kilus skandalui, atpirkimo ožiu buvo pasirinktas Viederis. Nors prokuratūra jam kažkodėl nepateikė vėliau atsiradusių įrodymų, ištikima genproko Valio gerbėja Grybauskaitė supyko ne ant prokurorų, o būtent ant pagal turėtą informaciją visiškai normalų sprendimą priėmusio žemesniojo teismo teisėjo. Kryževičius nedvejodamas puolė pataikauti Grybauskaitės kaprizui.

Kaip galima spręsti pagal 15min.lt reportažą, Kryževičius, praktiškai šantažuodamas Viederį, privertė jį parašyti atsistatydinimo savo noru pareiškimą.

Dar daugiau, Kryževičius apkaltino Viederį, kad šis nelaikė įtariamojo suimto, kol prokuratūra surinks įrodymus: „Pasak jo, G.Viederis turėjo pats rodyti daugiau iniciatyvos ir, jei prokuratūros pateikti įrodymai pasirodė per menki, prašyti juos papildyti.“

Lietuvio vaiko netektį LR teismai prilygina žalai, padaromai pagaunant upėje keliolika žuvyčių, ar daliai kompensacijos, tenkančios statistiniam žydui vien dėl jo tautybės.

Kadangi 15min.lt reportažo niekas neginčijo, yra pagrindo manyti, kad jis teisingai nušviečia Kryževičiaus veiksmus – taigi kad Kryževičius pasielgė kaip paskutinis iškrypėlis. Visų pirma, jis šantažavo ir baugino savo pareigas atlikusį teisėją – tuo pažeisdamas visą eilę Konstitucijos straipsnių. Antra, Kryževičius faktiškai pareiškė, kad įtariamąjį reikėjo laikyti suimtą, kol prokuratūra pateiks papildomus įrodymus – tuo pademonstruodamas savo visišką nekompetenciją baudžiamojo proceso teisėje ir begėdišką nepagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms.

Taigi akivaizdu, kad Kryževičius – visiškas analfabetas pačiuose teisės pagrinduose. Kaip toks beviltiškas teisinis glušius iš viso išlaikė teisėjo egzaminus? Kokiu būdu gavo aukštojo teisės išsilavinimo diplomą?

Akivaizdu, kad bet kurioje civilizuotoje šalyje taip begėdiškai ir idiotiškai politikuojantis teisėjas (ypač Aukščiausiojo Teismo pirmininkas) jau seniai būtų pašalintas iš teisėjų, kaip sulaužęs priesaiką ir pažeminęs teisėjo vardą.

Išsigimę teismai

Kaip galėjo atsitikti, kad LAT pirmininkais tampa akivaizdūs teisėjai-išsigimėliai? Gal tiesiog Lietuvoje iš viso nėra neiškrypėlių teisėjų? Greičius su Kryževičiumi mažiausiai degeneravę iš visų LR teisėjų? Nesinori tikėti, kad nusileidome taip žemai.

Aš susidariau nuomonę, kad dėl LR teismų išsigimimo kalčiausi netgi ne atskiri žmonės. Juk teismai – viso labo integrali jau seniai mūsų tautą naikinančia mėšlo krūva pavirtusios vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ dalis.

Kiek suprantu, LR teismuose nusistovėjo teisėjų-kekšių kultas. Teisėjus skiria politikai, o šie aukščiausiuose postuose nori matyti sau ištikimus kekšius, savo šeimininkų labui žaginančius Konstituciją ir įstatymus. Todėl sąžiningi teisėjai pasmerkti likti žemiausiose pareigose, o seimūnams, ministrams ar ir kitiems vagims pataikaujantieji iškrypėliai daro žaibiškas karjeras.

Nors neabejoju, kad pasitaiko ir sąžiningų teisėjų, tačiau akivaizdu, kad juos visiškai nustelbia aukščiausiuosius postus užimantys greičiai ir kryževičiai, begėdiškai pakeičiantys pagal įstatymus ar Konstituciją priimtas į žemiausias pareigas nustumiamų naivuolių nutartis.

Juk ir Greičius išniekino Konstituciją būtent Pakso versti susiruošusių seimūnų įsakymu. Ko gero, tų pačių, paskyrusiųjų jį LAT pirmininku bei greičiausiai prastumsiančiųjų jį į Konstitucinį teismą.

Iš kitos pusės, Viederio atveju Kryževičius elgėsi tiesiog kaip Grybauskaitės kišeninis šunelis. Vos šiai švilptelėjus, puolė gąsdinti teisėją ir liepė jam rašyti atsistatydinimo savo noru pareiškimą.

Panašu, kad visa LR teismų sistema organizuota nuolankaus subinlaižiavimo politikams principu. Kuo teisėjas didesnis begėdis, kuo įžūliau niekina Konstituciją ir įstatymus, tuo labiau jį vertina politikai, skiria į vis aukštesnius postus – teismo pirmininku, į aukštesnįjį teismą ir t.t. Susidaro įspūdis, kad patys didžiausieji iškrypėliai skiriami LAT pirmininkais, o ciniškiausi Konstitucijos niekintojai – Konstitucinio teismo teisėjais. Ir, žinoma, už kiekvieną paskyrimą turi atidirbti – išniekindami Konstituciją, įstatymus, žmogaus teises ir pan.

Teisingumo parodija

Taigi ne veltui dauguma lietuvių šlykštisi LR teismais. Man asmeniškai neteko sutikti nė vieno sąlytyje su teismais pabuvojusio neteisininko, kuris nedemonstruotų gilaus pasišlykštėjimo jais – spėju, kad absoliuti dauguma „nepasitikinčiųjų“ teismais jais giliai bjaurisi.

Metus pabendravęs su vadinamąja LR „teisėsauga“, pilnai suprantu savo tautiečius. Visų pirma, man susidarė įspūdis, kad daugumos teisėjų išsilavinimas labai apgailėtinas – kai kurių jų nusiblevyzgojimus netgi bandžiau (be jokio rezultato) skųsti Grybauskaitei bei teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Nusikaltėlį Jėzų šlovinantis paveikslas Vilniaus apygardos teisme

Teisme – koplyčia istoriniam nusikaltėliui, nuteistam mirties bausme už šventyklos išniekinimą ir smurto kurstymą.

Ko galima tikėtis iš kruviną nusikaltėlį begėdiškai aukštinančių teismų?

Antra, susidariau įspūdį, kad teismai vadovaujasi tik procedūriniais įstatymais – nagrinėdami bylas iš esmės, teisėjai SPJAUNA tiek į Konstituciją, tiek į įstatymus, tiek į visą kitą teisę, priiminėdami nutartis pagal kažkokius savo asmeninius motyvus – įtikti teismo pirmininkui, Prezidentei, Seimui, klebonui, rėmėjui ar dar kam nors.

Legendos pasakojamos apie tai, kaip begėdiškai teisėjai gina vienas kitą. Faktiškai teisėjams įstatymai negalioja; jie gali ramiai sau vairuoti girti – net ir kažkelintą kartą pagavus policijai, nuo teisių atėmimo vis tiek išgelbės lojalus sėbras. Praktiškai daugiausia, kas gresia teisėjui-nusikaltėliui – prarasti savo postą.

Turbūt geriausiai LR teismų požiūrį į teisingumą įkūnija koplyčia kruvinajam nusikaltėliui Jėzui (Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jau oficialiai intronizuotam „Kristumi Karaliumi“) Vilniaus apygardos teisme. Juk ne šiaip sau LR teismai dangsto net akivaizdžiausias klebonų nusikalstamas veikas nuo teisingumo, įgalindami šiuos visiškai spjauti į Baudžiamąjį kodeksą, tyčiotis iš visų aplinkui, girdyti mažamečius alkoholiu ir t.t.

Iš kitos pusės, nekatalikų lietuvių laukia negailestingas susidorojimas kiekviena pasitaikiusia proga. Visoms pilnavertėmis „Lietuvos Respublikoje“ laikomoms tautoms pripažįstamos teisės į valstybės apmokamą advokatą netekusius lietuvius iškrypėliai teisėjai begėdiškai nuteisinėja už tai, kas kitiems laikoma tiesiog normaliu dalyku.

Vilčių nedaug

Akivaizdu, kad vis naujos ir naujos mus pasiekiančios žinios apie teisėjų išsigimimą nėra eilė atsitiktinių sutapimų. Tai – tik ratilai pūvančios LR teismų kloakos paviršiuje. Per 20 metų teismuose susiklostė akivaizdžiai iškrypėliškos antikonstitucinės praktikos, nusistovėjo gilios paniekos žmonėms, visų pirma lietuviams, tradicijos.

Neturtingas (bet ne visiškas elgeta) lietuvis suvokiamas kaip šiukšlė, lengva auka bet kaip surašytam baudžiamajam įsakymui, kaip beteisis gyvulys, kuriam negalioja nei įstatymai, nei netgi pagrindinės Konstitucijos formaliai garantuotos žmogaus teisės. Lietuvio vaiko netektį LR teismai prilygina žalai, padaromai pagaunant upėje keliolika žuvyčių ar daliai kompensacijos, tenkančios statistiniam žydui vien dėl jo tautybės.

Teismai ir toliau lieka viena kruviniausiųjų mūsų tautą vis ciniškiau naikinančios „Lietuvos Respublikos“ metastazių, atviroje antilietuviškoje niekšybėje skandinančių net ir pačią viltį išlikti.

Nors neabejoju, kad pasitaiko ir sąžiningų teisėjų, tačiau akivaizdu, kad juos visiškai nustelbia aukščiausiuosius postus užimantys greičiai ir kryževičiai, begėdiškai pakeičiantys pagal įstatymus ar Konstituciją priimtas į žemiausias pareigas nustumiamų naivuolių nutartis.

Kažkada atrodė, kad Tarybų Sąjungoje teismai buvo labai neteisingi, tačiau dabar, patyrus begėdišką vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ teisėjų savivalę, tarybiniai teismai atrodo tiesiog kaip teisingumo įsikūnijimas. Dabar pats žodis „teisėjas“ praktiškai virto keiksmažodžiu, korupcijos, paniekos lietuviams ir įžūlaus nemokšiškumo simboliu.

O svarbiausia – mažai vilčių, kad LR teismai nors kiek pasikeis artimiausiu metu. Dabar jau matosi, kad didžiosios Grybauskaitės reformos baigsis tik vieno kito jos numylėtinio prastūmimu į aukščiausiuosius teismus bei virtine teismus ir teisėjus, greičius ir kryževičius liaupsinančių užsakomųjų straipsnių.

Teismai ir toliau lieka viena kruviniausiųjų mūsų tautą vis ciniškiau naikinančios „Lietuvos Respublikos“ metastazių, atviroje antilietuviškoje niekšybėje skandinančių net ir pačią viltį išlikti.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas