.

2014 m. gegužio 21 d.

Lietuvos policija su SS nelygintina

Vis labiau įžūlėjanti policija siekia mus, lietuvius, dar labiau įbauginti, iki galo išlaikyti nuolankiais baudžiauninkais, tokiais, kokie nesipriešintų galutiniam lietuvybės ir lietuvių kalbos išniekinimui.

Neseniai lygiame kelyje, „vidury nieko“, ėmė ir sustabdė policija. Parodė radare „106“ ir išrašė 20 litų baudą.

Atrodo, kad viskas teisinga, „pagal įstatymus“, tačiau akivaizdu, kad taip nėra. Lygiame kelyje vairuotojas turi turėti galimybę viršyti greitį iki 20 procentų nuo leistinos ribos vien tam, kad galėtų ramiai aplenkti – žiūrėdamas į kelią, o ne į greitmatį ar pakrūmiais besislapstančius žaliuosius žmogeliukus. Nežinau nė vienos kitos Europos šalies, kur policija medžiotų vairuotojus lygioje vietoje rašydama baudas už greičio viršijimus iki 15 km/h (radarai turi paklaidas) arba 20 procentų nuo leistino greičio.

Būtent ant policijos baimės dar laikosi dabartinis Lietuvą negailestingai naikinantis režimas, gauja apsimelavusių, apsivogusių, korupcijoje skęstančių tautos atmatų.

Tokios baudos ne drausmina, o atvirkščiai – kelia vairuotojų pasipiktinimą ir skatina negerbti eismo taisyklių bei kelių policijos. Dabar įsibėgėjanti baudimo dėl baudimo taktika reiškia viena – policija siekia mus dar labiau ĮBAUGINTI, įžūliai demonstruodama, kad mus kontroliuoja VISUR (ne tik klausydamasi mūsų pokalbių telefonu, skaitydama mūsų elelaiškus ar žiūrinėdama bankų sąskaitas), ir gali bausti mus kada tik panorėjusi ir už ką tik nori. Pagrindinis tikslas – sukurti lietuviams BAIMĖS, NESAUGUMO, VISIŠKO BEJĖGIŠKUMO PRIEŠ VALDŽIĄ jausmą.

Ir ne šiaip sau. Absoliuti dauguma lietuvių susivemtinai šlykštisi LR seimu, vyriausybe, teismais, prokuratūra ir t.t. O jau greitai valdžia dar labiau išniekins lietuvybę – įteisindama lenkiškus rašmenis „lietuviškuose“ dokumentuose, gatvių pavadinimuose ir pan. Seimo partiečiai jau galutinai dėl visko susitarė.

Ir mane nuo vaikystės mokė bijoti policijos, nuolankiai pasiduoti prievartai. Tačiau sendamas supratau, kad nuolankus susitaikymas lietuviui nedera.

Todėl siekiama jau iš anksto mus įbauginti – kad inkštume iš baimės pamatę policijos uniformą ir nedrįstume netgi MĖGINTI ginti savo tautos ir šalies. Todėl žalieji žmogeliukai vis labiau ir akiplėšiškiau tyčiojasi, o toliau – greičiausiai ir dar niekšingiau tyčiosis iš mūsų, mūsų kalbos ir tautybės.

Vis tik negalime leistis įbauginami. Iš Lietuvos jau visai mažai kas beliko, o po rinkimų postus persidalinę tautos atmatos mėgins sunaikinti ir tai.

Todėl bandysiu parodyti pavyzdį – įveikti mumyse valdžios kurstomą instinktyvią policijos baimę ir tiesiai šviesiai pasakyti, ką apie žaliuosius žmogeliukus :-) žinau ir galvoju. Jei kalbėsime ir dalinsimės patirtimi apie tai, ko bijome, galbūt kada nors neišsigąsime ir netgi pakilsime apginti lietuvybės nuo ją niokojančių valdžios išgamų?

Policijos baimė glūdi kiekviename lietuvyje

Iš principo esame baudžiauninkų tauta ir panišką „valdiškų namų“ baimę įgyjame su motinos pienu. Juk būtent policija (ne mūsų jau seniai niekinami seimūnai, prokurorai, teisėjai ir pan.) yra „arčiausiai kūno“.

Būtent policija skiria baudas, muša mus savo bananais, spardo, šaudo, uždarinėja dvėsti kaip šunis į bagažines. Tokia jau jos funkcija – priversti bijoti: tiek pačių policininkų, tiek tų, kuriems jie tarnauja.

Neseniai teko asmeniškai patirti eilinį begėdišką pažeminimą – norėdamas gauti naują pasą, turėjau duoti pirštų antspaudus. Registruoti žmones kaip kokius gyvulius – tokių dalykų nedrįsdavo sau leisti nei Hitleris, nei Stalinas.

Būtent ant policijos baimės dar laikosi dabartinis Lietuvą negailestingai naikinantis režimas, gauja apsimelavusių, apsivogusių, korupcijoje skęstančių tautos atmatų. Būtent todėl tik labai retai sužinome apie tai, kokiais būdais pralobsta policijos komisarai, būtent todėl nežinia kieno apmokamos apklausos visada „rodo“ nepaliaujamą lietuvių „pasitikėjimą“ policija.

Juk neteko girdėti, kad prie Seimo, vėliau – Klonio gatvėje Garliavoje, policijos sušaudyti ar sumušti lietuviai būtų mėginę rimtai teistis – negailestingų smogikų sužalotus žmones įveikė baimė, kad su jais bus susidorota už storų komisariatų sienų.

Asmeninė patirtis leidžia pažvelgti į tikrąjį žaliųjų žmogeliukų veidą

Ir mane nuo vaikystės mokė bijoti policijos, nuolankiai pasiduoti prievartai. Tačiau :-) sendamas supratau, kad nuolankus susitaikymas lietuviui nedera.

Mano pažintis su policija prasidėjo maždaug prieš 10 metų Vilniaus geležinkelio stotyje. Važiavau grybauti ir anksti ryte, laukdamas traukinio, gėriau kavą šalia prie kasų stovėjusių kioskų.

Klausimas
Ar Lietuvoje būna nekorumpuotų (nevagiančių, neimančių kyšių, nepiktnaudžiaujančių tarnybine padėtimi ar pan.) policijos komisarų?

Nėra nė vieno korumpuoto

Korumpuotų – mažuma

Korumpuotų – maždaug pusė

Korumpuotų – dauguma

Visi korumpuoti

Prie prie gretimo staliuko stovėjusių moterėlių priėjo du policijos patruliai, ir vienas iš jų pradėjo iš pradžių kratyti vieną moterį, o po to – ir mušti ją kumščiais. Nors tada dar paprastai :-) nesikišdavau į tai, kas nelietė manęs ar mano artimųjų, nesugebėjau ramiai ir saugiai stebėti, kaip gorilos sudėjimo pareigūnas muša smulkutę moterėlę – puoliau aiškintis, kas vyksta.

Iš karto pasidarė aišku, kad policininkas buvo girtas. Iš pradžių dar galvojo statyti šerį, bet blaivesnis jo porininkas kažką pašnabždėjo į ausį, ir abu tvarkos sergėtojai žvitriai nukūrė už artimiausio kampo.

Tuo viskas ir baigėsi. Moteriškė net „ačiū“ nepasakė – greičiausiai buvo įpratusi būti mušama LR policijos. Tik draugei paaiškino: „jis žino, kad turiu 10 litų,“ – buvo daugmaž aišku, kokiu būdu juos užsidirbo, ir kad policininkas teisėtai norėjo gauti savo dalį.

Kitą susitikimą prisimenu kaip :-) sapną. Vidury nakties pasukau į kairę, kur kelių eismo ženklas (aiškiai absurdiškas, greitai jį pašalino) nurodinėjo sukti į dešinę. Mačiau, kad netoli stovi medžioklėje policijos automobilis, ir buvo tiesiog smalsu sužinoti, kaip žalieji žmogeliukai elgsis. Buvo naktis, nė vienos mašinos – mano manymu normalus policininkas į tokį pažeidimą turėjo nereaguoti.

Žinoma, mane sustabdė ir nusivedė į savo automobilį ant užpakalinės sėdynės. Dar lipant į policijos mašiną, įsijungė jų ryšys ir moteriškas balsas paskelbė, kad sankryžoje (nebeprisimenu gatvių, kažkur Viršuliškėse ar Pašilaičiuose) vidury gatvės guli žmogus.

Vis dažniau tenka išgirsti netgi pareigūnus, vadinančius policiją „mentūra“ (faktiškai, „padugnynu“) – ir tarp pačių policininkų plinta nusivylimas ar netgi pasišlykštėjimas savo darbu – tyčiotis iš savo tautiečių, savo kalbos, tarnauti žmonių niekinamai valdžiai.

Pasidarė įdomu – kaip :-) elgsis tvarkos sergėtojai?! O patruliai – tarsi nieko nebūtų girdėję. Ramiai man išaiškino, kaip turėjau važiuoti, kokia bauda man gresia ir pan.

Moteris iš komutatoriaus paklausė, kodėl jie nevažiuoja. Policininkai vėl nereagavo. Vienas pakomentavo, maždaug: „Čia tas girtas ir vėl guli. Nieko, prasiblaivys ir nueis.“

Buvau apstulbęs. Komutatorius jau pakeltu balsu pradėjo isteriškai darkytis, maždaug: „tai jūs važiuojat ar ne? kada važiuosit?,“ – ir pan. Tada vienas policininkas manęs visiškai ramiai paklausė, maždaug: „na tai ar rašysime protokolą?“

Manau, kad VISI turime nugalėti savo instinktus ir pasidalinti su tautiečiais bendravimo su pareigūnais patirtimi – kad visi kartu pamatytume tikrąjį policijos veidą.

Supratau, kad šiaip sau policininkai manęs tikrai nepaleis, ir pasidarė baisu dėl to gatvėje gulėjusio žmogaus gyvybės. Išsitraukiau 20 litų, padėjau, kaip liepė pareigūnai, ant užpakalinės sėdynės ir nuvažiavau toliau. Iki šiol nežinau, ar tada, :-) sapne, išgelbėjau į nelaimę pakliuvusį savo tautietį, ar jau buvo per vėlu.

Nemanau, kad mano pažintys su žaliaisiais žmogeliukais būtų išskirtinės – apie LR policijos metodus pasakojamos šiurpios istorijos – tiesiog plaukai ant galvos stojasi.

Manau, kad VISI turime nugalėti savo instinktus ir pasidalinti su tautiečiais bendravimo su pareigūnais patirtimi – kad visi kartu pamatytume tikrąjį policijos veidą. Tiktai taip, viešai kalbėdami, galime įveikti žaliųjų žmogeliukų baimę ir nesileisti valdžios įbauginami nesipriešinti artėjančiam lietuvybės išniekinimui. Tai jau pavyko netgi :-) man, nors niekada didele drąsa nepasižymėjau.

Policija jau seniai virto lietuvybės niekinimo ir naikinimo instrumentu

Aš jau daug rašiau apie begėdišką lietuvių diskriminavimą ir žeminimą neskiriant jiems valstybės apmokamo advokato, priklausančio kiekvienam teigiančiam, kad nemoka lietuvių kalbos. Tuo metu, kai akivaizdžiai nusikaltimus įvykdžiusius nelietuvius prokurorai ir teisėjai gina iš paskutiniųjų ar tiesiog paleidžia, akivaizdžiai natūraliai besielgiančius lietuvius policija persekioja visiškai už bele ką.

Mūsų kalba ir tautybė pavertė mus Lietuvoje begėdiško policijos susidorojimo aukomis, pareigūnų niekinamais parijais, iš kurių tyčiojantis, vykdomi „nusikaltimų išaiškinimo“ planai.

Vilniaus policijoje atvirai niekinama ir iškraipoma lietuvių kalba
Vilniaus policijos man išduotas kvitas su lietuvių kalbos rašybos klaidomis

Policija nesuka galvos dėl lietuvių kalbos rašybos taisyklių – juk Lietuvoje faktiškai esame darbiniai gyvuliai, paniekintoji tauta.

Sunku neatkreipti dėmesio į tai, kad lenkai, žydai ir pan. gali netrukdomai iš mūsų tyčiotis ir niekinti mūsų kalbą, o tam pasipriešinti bandančius lietuvius policija negailestingai persekioja.

Neseniai teko asmeniškai patirti eilinį begėdišką pažeminimą – norėdamas gauti naują pasą, turėjau duoti pirštų antspaudus. Registruoti žmones kaip kokius gyvulius – tokių dalykų nedrįsdavo sau leisti nei Hitleris, nei Stalinas.

Žinoma, prievartinis pirštų antspaudų ėmimas – labai subtili ne tik pažeminimo, bet ir įbauginimo priemonė – būdas įtikinti žmones, kad jie visiškai priklausomi nuo valdžios užgaidų, priversti lietuvius paniškai bijoti.

Bet kokiu atveju, pirštų antspaudus ima policijoje – būtent policijos pareigūnės verčia žmones žemintis kaip kokius Aušvico kalinius, kaip beteisius LR valdžiažmogių ir jiems šuniškai tarnaujančių žaliųjų žmogeliukų gyvulius.

Ne šiaip sau laukiant paso išduodamuose eilės numerio kvituose (manasis – paveiksliuke) begėdiškai iškraipoma lietuvių kalba – faktiškai policija pabrėžia, kad laiko mus, lietuvius, pagarbos nevertais galvijais, niekina mus ir mūsų kalbą.

Vykdytojo statusas neatleidžia nuo asmeninės atsakomybės

Paskutiniu metu, bendraujant su policija, vis dažniau tenka klausytis juokingai skambančių akivaizdžiai absurdiškų žaliųjų žmogeliukų pasiteisinimų: „tokie įstatymai,“ „mes tik vykdome,“ „esame statutinė organizacija,“ ir pan.

Klausimas
Kurie Jums atrodo sąžiningesni, padoresni, mažiau korumpuoti?

LR policija

Hitlerio SS

iš esmės, ir tie, ir tie vienodi

Policininkai ir patys supranta, kad LR įstatymai absurdiški, diskriminuojantys, begėdiškai antilietuviški, tačiau vis tiek juos vykdo ir teisinasi, kad policijos funkcija – aklai vykdyti įsakymus.

Tokiu atveju nori nenori prisimeni Hitlerio SS. Juk ir jie tik vykdė įsakymus, tačiau dar išlikusius esesininkus visaip teisia ir persekioja, versdami jiems patiems atsakomybę už pavyzdingą savo šalies įstatymų bei vadovybės įsakymų vykdymą.

Kodėl LR policija neturėtų atsakyti už žmogaus teisių pažeidinėjimus? Kodėl pareigūnai mano, kad už režimo nusikaltimus lietuviai kaltins tik seimūnus, o ne jų parankinius – žaliuosius LR žmogeliukus?

Kuo LR policininkai geresni už esesininkus? – juk Hitlerio vyriausybė savo metu buvo populiari ir be galo mylima visos vokiečių tautos, o LR policija tarnauja lietuvių vienareikšmiškai niekinamai (sprendžiant pagal apklausas) vagių gaujai.

Policijos statusas lietuvių akyse akivaizdžiai krenta

Aš asmeniškai susidariau įspūdį, kad tarnybą policijoje lietuviai jau pradėjo suvokti kaip kažką gėdingo. Neseniai teko stebėti epizodą, kaip vienam iš sugėrovų bare pareiškus, kad yra policininkas („mentas“), kitas, iki tol elgęsis labai draugiškai, vos neapsivėmė.

Sąjūdžio laikais, kai Lietuvos Respublika dar nebuvo tapusi didžiausiąja lietuvybės naikintoja, ir policininkai buvo gerbiami – kaip legitimios valdžios atstovai. Dabar viskas apsivertė, ir policininkai jau suvokiami kaip tautai priešiško akivaizdžiai nusikalstamo režimo tarnai.

Vėl lietuviai dažniausiai tiesiai šviesiai sako: „mentai.“

Vis dažniau tenka pastebėti, kad lietuviai gėdijasi prisipažinti, jog jų giminaičiai dirba policijoje, tai vis dažniau traktuojama kaip visą šeimą žeminanti aplinkybė.

Vis tankiau (neviešai, savose kompanijose) policininkai vadinami „šunimis“, „kiaulėmis“ ir pan. – suvokiant juos kaip priešišką korumpuotą struktūrą. Vėl lietuviai dažniausiai tiesiai šviesiai sako: „mentai.“ (Lenkiškai „męty“ – „padugnės“.)

Vėl teks griebtis išgamos Vytauto metodų

Vis dažniau tenka išgirsti netgi pareigūnus, vadinančius policiją „mentūra“ (faktiškai „padugnynu“) – ir tarp pačių policininkų plinta nusivylimas ar netgi pasišlykštėjimas savo darbu – tyčiotis iš savo tautiečių, savo kalbos, tarnauti žmonių niekinamai valdžiai.

Praeitais metais buvau nuėjęs į praktiškai separatistinę lenkų demonstraciją Vilniuje, kurią akylai saugojo policija. Nusprendžiau paklausti kokio nors policininko lietuvio, kaip jis jaučiasi saugodamas uniformuotus lenkų separatistus, nors tik prieš kelis mėnesius policija begėdiškai baugino kovo 11-osios paminėti išdrįsusius susirinkti lietuvius, visaip iš jų tyčiojosi, gąsdino malūnsparniais, arkliais ir tarnybiniais šunimis.

Nesunku atspėti, kokį atsakymą išgirdau, tačiau svarbiausia – lietuviu prisipažino bene tik 7-as iš mano iš eilės apklaustų policininkų!

Neabejoju, kad ateityje lietuvių policijoje dar labiau mažės, juos pakeis kitų tautybių atstovai, kuriems paniekintosios „veršių tautos“ žeminimas greičiausiai teikia malonumą.

Kiek suprantu, tai gerai atspindi paskutines tendencijas LR policijoje. Policininko darbui tapus vienu iš neprestižiškiausiųjų, lietuviai nebenori tarnauti žmonių niekinamam režimui – netgi nemaža dalis iš įgyjančiųjų policininko kvalifikaciją specialiose mokslo įstaigose nė neplanuoja dirbti policijoje.

Policijos komisaro pareigos dar išlaiko tam tikrą savo prestižą – kaip postas, kuriame galima gerai prisigrobti bei prisireikalauti kyšių – tačiau eiliniais žaliaisiais žmogeliukais lietuviai tarnauti nebenori.

Kiek žinau, policininkų vis labiau trūksta, ir neabejoju, kad toliau šis trūkumas tik didės. Policijai tampant tautos prieše ir baudėja, iš jos masiškai bėga netgi nusprendusieji pašvęsti savo gyvenimą LR gynimui naiviaisiais Sąjūdžio laikais. Dauguma dabartinių specialistų seniai kuria alternatyvius gyvenimo planus, nemažai jų jau kraunasi lagaminus.

Panašu, kad LR valdžiai teks vėl griebtis mažojo išgamėlės Vytauto (valdžios paprastai vadinamo :-) „Didžiuoju“) metodų. Juk tasai tiek totorius, tiek karaimus atsigabeno į Lietuvą praktiškai kaip savo policiją – negailestingus baudėjus, kurių pagrindinė funkcija buvo saugoti išsigimėlį kunigaikštį nuo jo išduotų tautiečių pykčio ir žudyti nenorėjusius baudžiauninkais tapti lietuvius.

Negi mes prastesni už ispanus? Negi duosimės palaužiami saujelės išgamų ir jų parankinių?

Neabejoju, kad ateityje lietuvių policijoje dar labiau mažės, juos pakeis kitų tautybių atstovai, kuriems paniekintosios „veršių tautos“ žeminimas greičiausiai teikia malonumą. (Nenustebčiau, jei LR policijos mokyklos pradėtų steigti savo filialus :-) Šiaurės Korėjoje ar pan. šalyse.) Ir, žinoma, policija kuo toliau, tuo labiau tyčiosis iš lietuvybės ir lietuvių, vis labiau ir labiau mus gąsdins ir žemins.

Tai nėra unikali taktika – panašiai prieš kelis metus daryta Ispanijoje, kur, prieš imantis drastiškų veiksmų prieš tautą, netgi buvo sumažintas maksimalus leidžiamas greitis autostradose. Vis tik ispanų įbauginti nepavyko.

Negi mes prastesni už ispanus? Negi duosimės palaužiami saujelės išgamų ir jų parankinių? Negi, bailiai susigūžę, bejėgiškai stebėsime, kaip galutinai sunaikinama tai, kas dar liko iš lietuvybės?

Kasacinis skundas

O aš paduodu jau ko gero paskutinį kasacinį skundą, bandydamas neleisti policijai toliau begėdiškai tyčiotis iš mūsų – kaip tai daryti nurodo Baudžiamojo proceso kodeksas.

Žinomas, panieka lietuviams persisunkusioje „Lietuvos Respublikoje“ tai – tik eilinis beviltiškas formalumas.

Giedrius Šarkanas

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui

KASACINIS SKUNDAS
2014-05-21
Vilnius

Įvadas

Iš karto noriu pastebėti, kad neturiu aukštojo teisinio išsilavinimo diplomo ir niekada teise per daug nesižavėjau. Tąsytis po teismus mane privertė prokuratūra, neatlaikiusi buvusio policijos kapeliono Aušvydo Belicko spaudimo pradėti persekioti už Katalikų bažnyčiai nepalankius interneto komentarus. Kadangi nesu turtingas ir neturiu už ką pasisamdyti advokato, teistis su žmogaus teisių pažeidimais garsėjančia Lietuvos Valstybe nuo pat pradžių teko savo jėgomis. Deja, neturiu už ką pasisamdyti teisiškai diplomuoto atstovo ir šiam kasaciniam skundui surašyti, nors Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) to ir reikalauja.

Mano nuomone, CPK 347 straipsnio 3 dalis bei 350 straipsnio 4 dalis, nurodančios, kad atsisakoma priimti ne teisininko surašytą kasacinį skundą, akivaizdžiai prieštarauja tiek Konstitucijos 6, 29 bei 30 straipsniams, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija arba EŽTK) 13 bei 14 straipsniams, garantuojantiems KIEKVIENAM žmogui teisę ginti savo teises teismuose remiantis Konstitucija bei Konvencija ir draudžiantiems diskriminuoti dėl socialinės padėties – atimti iš manęs galimybę paduoti kasacinį skundą dėl to, kad neturiu nei aukštojo teisinio išsilavinimo diplomo, nei galimybių pasisamdyti advokato, nei netgi artimo giminaičio teisininko. Prašau remtis visų pirma aukštesniaisiais teisės aktais – Konstitucija ir Konvencija, o ne begėdiška panieka žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms persisunkusiais Lietuvos Respublikos (toliau – LR) įstatymais.

Tiesą sakant, aukštojo teisinio išsilavinimo diplomo reikalavimas kasacinių skundų autoriams man atrodo absurdiškas. Kam samdyti teisininką, kuris nežinia ko pripaistys, jei ir pats puikiai žinau, ką noriu parašyti? Kad „paskolintų“ (už didelius pinigus, beje) savo diplomuotą vardą mano skundui? Turiu prisipažinti, kad, nors jau esu nebe jaunas ir (mano nuomone) ne taip blogai apsiskaitęs, niekur (kalbant apie įgalius pilnamečius) neteko sutikti tiek nesąmonių, kiek Lietuvos teisininkų raštuose, ypač LR prokuratūros ir teismų nutartyse bei sprendimuose. Nuo absurdiškų diplomuotų prokurorų ir teisėjų nusišnekėjimų oficialiuose nutarimuose man tiesiog plaukai ant galvos stojosi – manau, jog turiu pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikoje teisinio išsilavinimo diplomai išduodami ir faktiškai neraštingiems pusgalviams, kokie civilizuotose šalyse negautų ir brandos atestato.

Bet kokiu atveju, turėjau parašyti šį skundą, kadangi tai – paskutinė teoriškai man prieinama teisinės gynybos priemonė Lietuvoje, kurios negaliu palikti neišnaudojęs. Savo interneto dienoraščio www.lietuviais.lt (kur, beje, esu įdėjęs ir šio skundo tekstą) skaitytojams esu pasižadėjęs, jog padarysiu viską, kas galėtų sustabdyti begėdiškus žmogaus teisių pažeidinėjimus vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“.

Teismo sprendimas, dėl kurio paduodamas šis skundas

Manęs netenkina Vilniaus apygardos teismo (toliau – ViAT) 2014 m. gegužės 5 d. nutartis netenkinti mano apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Giedrės Česnienės 2013 m. gegužės 24 d. nutarties atmesti mano ieškinį Lietuvos Valstybei ir atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai bei Konvencijai. Šios ViAT nutarties kopija – Priedas.

Ginčijama suma

Be pripažinimo, kad buvo pažeistos konstitucinės bei EŽTK įtvirtintos mano, kaip žmogaus, teisės, norėčiau prisiteisti iš Lietuvos Valstybės 1 (vieną) litą kompensacijos už moralinę bei kitokią neturtinę žalą.

Teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą

Mano nuomone, akivaizdu, kad, priimant ginčijamą ViAT nutartį, buvo pažeistos teisės normos, turinčios esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir tai suteikia pagrindą kasacijai pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Turiu pripažinti, kad mane glumina ir piktina dabartinė LR vadinamosios teisėsaugos praktika esant reikalui begėdiškai niekinti Konstituciją ir žmogaus teises bei pagrindines laisves. Visų pirma, kiek suprantu, LR santykinai lyderiauja pagal Europos žmogaus teisių teisme pralaimimų bylų skaičių. Iš kitos pusės, mano nuomone, akivaizdu, kad LR policija, prokuratūra bei teisėjai yra linkę traktuoti Konstituciją kaip skudurą savo ar savo politinių šeimininkų kojoms valyti. Pavyzdžiui, (akivaizdžiai išniekindamas Konstituciją) LR teismas leido Valdui Adamkui būti renkamam LR prezidentu, nors jis, kaip natūralizuotas JAV pilietis, buvo (o ir dabar yra) susijęs su savo tikrąja tėvyne ne tik ištikimybės priesaika, bet faktiškai ir iškilmingu įsipareigojimu atsisakyti lojalumo Lietuvai; buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisėjas Vytautas Greičius, pirmininkaudamas LAT, ramiai sau vadovavo Seimo posėdžiams, nors Konstitucija tai kategoriškai draudžia. Mane visiškai išmuša iš vėžių (mano nuomone, begėdiškas) faktinis LR administracinių teismų tyčiojimasis iš lietuvių, beviltiškai bandančių pasinaudoti 33 Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta savo teise ginti viešąjį interesą: „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.“

Vis dėlto, aš, kaip neteisininkas, naiviai norėčiau, kad LR teismai suvienodintų savo praktikas ir pradėtų praktiškai vadovautis Konstitucijos preambule, 6, 7, 33, 109, 110 ir kitais straipsniais, o taip pat EŽTK bei kitomis LR ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis, VISADA, o ne tik tada, kai teisėjams ar juos skiriantiesiems politikams to norisi.

Mano nuomone, akivaizdu, jog mano skundą atmetęs ViAT, taip, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pažeidė Konstitucijos 6, 7, 21, 31, 109 bei 110 straipsnius, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių konvencijos 3, 6 ir 13 straipsnius, faktiškai vadovaudamasis ne jais, o žemesniu teisės aktu – Baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK), bei cituodami mažai ką bendro su mano ieškiniu turinčius teismų pasisakymus, nors aš visą laiką prašiau vadovautis Konstitucija bei Konvencija. Esu įsitikinęs, jog turiu teisę reikalauti, kad LAT kasacine tvarka tai ištaisytų, priskirdamas ir mane prie saujelės tų laimingųjų, į kurių prašymus apginti jų teises remiantis Konstitucija bei EŽTK buvo atsižvelgta.

Trumpai pristatysiu faktus. 2012 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto 5 policijos komisariate man buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Man buvo pareikštas įtarimas pažeidus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį interneto komentaru: «<...> viešai intemetiniame tinklapyje www.delfi.lt - publikuoto straipsnio ,,Bažnyčios hierarchai tikina priversti veržtis diržus, kol neatgaus žemes už 150 mln. Lt" komentaruose surašė komentarą, pasivadinęs slapyvardžiu „Giedrius“: „Ką reiškia „neatgaus“? Juk „jų“ žemė – per amžius prisiplėšta iš persekiotų, iš Lietuvos išguitų, sudegintų lietuvių. Man tie „hierarchai“ – tai gryni parazitai, visuomenės atmatos, pedofilų veisykla. Pasičiupę savo kruvinąjį šlykštūną Jėzų kaip kiaulės pimpalą ant kryžiaus išsikėtojusį ir žiūri kaip čia ką nors iš Lietuvos nugvelbus. Vemti verčia vien tik pasižiūrėjus į jų išsipūtusias nuo parazitavimo marmūzes. Reikėjo vis dėlto tada Jedinstvo palaikyti, nes dabar Lietuva – grynas kirmėlynas. Ir kuo toliau, tuo labiau visi tie išgamos įžūlėja“, taip jis viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų tikėjimo, tai yra įtariamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 170 str. 2d.»

Noriu iš karto pastebėti, kad visiškai nesuprantu, kur čia prokuratūra įžvelgė tikėjimo (o ne priklausymo religinei hierarchijai) pagrindu identifikuojamą žmonių grupę ar jos atstovą. Katalikų bažnyčios biurokratija akivaizdžiai neturi nieko bendro su BK 170 straipsnio objektu. Akivaizdu, kad absurdiškas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tuometinio policijos kapeliono Aušvydo Belicko spaudimo pasekmėje.

Aš sutikau leistis apklausiamas, o po to pranešimą apie įtarimą įteikusi ir apklaususi vyresnioji policijos tyrėja Liudmila Burdienė nurodė užpildyti raštu apklausos protokolo skiltį: „Pateikus klausimą, ar įtariamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jis parodė“, – ir pasirašyti. Aš, nors, beje, visiškai pritariu minėto komentaro minčiai ir galėjau parašyti labai panašų komentarą, kai kurių jame esančių žodinių formuluočių paprastai nevartoju. Todėl, beje, sąžiningai (komentaras buvo parašytas daugiau, kaip prieš metus, o aš kartais parašydavau ir po keliolika komentarų per dieną) parašiau: „Neprisimenu, kad būčiau rašęs nurodytą komentarą.“

Numatomo klausimo formuluotė: ar prisipažįstu padaręs NUSIKALSTAMĄ veiką, mane pribloškė, pažemino, netgi šiek tiek išgąsdino – patyriau moralinę žalą jį skaitydamas ir verčiamas į šį klausimą atsakinėti. Mano giliu įsitikinimu teisinėje valstybėje tokia klausimo forma šiomis aplinkybėmis neįmanoma. Konstitucijos 109 straipsnis postuluoja: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“, taigi tik teismas gali nuspręsti, ar minėtojo komentaro (o taip pat bet kurio kito komentaro) parašymas reaguojant į straipsnį internete yra nusikalstama veika. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis bei Konvencijos 6 straipsnis garantuoja, kad niekas be teismo neteigs, jog man inkriminuojami akivaizdžiai nieko bendro su BK neturintys veiksmai yra „nusikalstama veika“, ir begėdiškai nevers prisipažinti padarius ar nepadarius „nusikalstamą veiką“.

Esu įsitikinęs, kad tokiu begėdišku teigimu, jog man inkriminuota veika yra nusikalstama, buvo grubiai pažeista nekaltumo prezumpcija (Konstitucijos 31 bei Konvencijos 6 straipsniai), o, raginant mane prisipažinti (neprisipažinti) padarius „nuskalstamą veiką“, iš manęs buvo begėdiškai pasityčiota, pažemintas mano orumas – taigi pažeisti Konstitucijos 21 bei Konvencijos 3 straipsniai. BPK tiksliai vykdžiusios policijos tyrėjos veiksmų akivaizdų niekšingumą mano atžvilgiu ypač sustiprino tai, kad man ką tik buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje ir aš ir taip buvau išmuštas iš vėžių, o be to man, kaip lietuviui, nepriklausė nemokamas advokatas.

Be to, mano nuomone akivaizdu, kad savo nutartyje remdamasis išimtinai BPK ir ignoruodamas mano nurodytuosius aukštesniuosius teisės aktus bei prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, ViAT, kaip ir anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, be jau minėtųjų Konstitucijos bei Konvencijos straipsnių akivaizdžiai pažeidė ir Konstitucijos preambulę, 6, 7, 109 ir 110 straipsnius bei Konvencijos 13 straipsnį, nustatančius tiesioginį tiek Konstitucijos, tiek Konvencijos normų galiojimą ir pareigą jas tiesiogiai taikyti valstybinėse institucijose bei draudžiančius teisinti jų nesilaikymą žemesniais teisės aktais, juos pažeidinėjančių veikėjų pareigomis ar kitokiu statusu. (Susidaro įspūdis, kad arba ViAT dirba visiškai nesusipažinę su konstitucinės teisės pagrindais teisėjai, arba begėdiškas Konstitucijos (ypač 6, 7, 109 ir 110 jos straipsnių) bei EŽTK ignoravimas yra vienas pagrindinių LR teismų veiklos principų.)

Dėl žyminio mokesčio

ViAT nusprendė grąžinti man žyminį mokestį, nes, kiek suprantu, man ir nepriklausė jo mokėti – kadangi ne tik siekiu kompensacijos už mano konstitucinių bei EŽTK nustatytų teisių pažeidimų pasekmėje patirtą žalą, bet ir faktiškai ginu viešąjį interesą. Vis dėlto, kadangi CPK 347 straipsnio 4 dalis (mano nuomone, viso CPK kontekste skambanti kvailai, kaip ir dauguma LR įstatymų) to reikalauja, formaliai „prašau“ mane nuo žyminio mokesčio atleisti dėl tų pačių priežasčių.

PRAŠYMAS

1. Visų pirma, prašau remtis ne CPK 347 straipsnio 3 dalimi, o Konstitucijos 6, 29 ir 30 straipsniais bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 13 ir 14 straipsniais, garantuojančiais man teisę ginti savo teises teismuose remiantis Konstitucija bei Konvencija ir draudžiančiais mane diskriminuoti dėl mano socialinės padėties, nors ir neturiu nei teisinio išsilavinimo diplomo, nei teisininko artimo giminaičio, nei galimybių advokatui pasisamdyti.

2. Prašau pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, taip, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, pažeidė Konstitucijos preambulę (joje įtvirtintą teisinės valstybės principą), 6, 7, 109 ir 110 straipsnius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 13 straipsnį, nustatančius tiesioginį tiek Konstitucijos, tiek Konvencijos normų galiojimą ir draudžiančius teisinti jų nesilaikymą žemesniais teisės aktais, pažeidinėjančių veikėjų pareigomis ar kitokiu statusu – priimdamas savo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ne Konstitucijos ir Konvencijos, o BPK, LR teisės aktų hierarchijoje žemesnio teisės akto, pagrindu.

3. Prašau pripažinti, kad prigimtines žmogaus teises ignoruojančius įstatymus aklai vykdžiusių policijos tyrėjos bei teisėjų padarytų Konstitucijos preambulės, 6, 7, 21, 31, 109 ir 110 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 6 ir 13 straipsnių pažeidimų pasekmėje patyriau moralinę žalą. Prašau neužmiršti Konstitucijos 109 ir 110 bei Konvencijos 13 straipsnių ir vadovautis visų pirma Konstitucija ir Konvencija, kaip aukštesniais teisės aktais už panieka žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms persisunkusius LR BPK ir CPK.

4. Prašau panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį (Priedas) ir mano ieškinį Lietuvos Valstybei tenkinti.


Giedrius Šarkanas



PRIEDAS: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties atmesti mano apeliacinį skundą kopija

Diskusija

5. Po Perkunais2015 03 04 19:39:21

Ir aš pastebėjau, kad svetimtaučių procentas kas met policijoje tik daugėja. Ten iš pat pradžių buvo pagrindai sudėti, dar Misiukonio laikais – policijos kontrolę seimadurniai įteisino svetimtaučiams.

4. Giedrius2014 05 22 18:59:56

Aš nenoriu pasakyti, kad policija yra blogai ir tiktai kenkia Lietuvai. Tiesiog Lietuvos Respublikai tampant didžiausiu lietuvių tautos priešu (mano nuomone), policija, kaip jos dalis, irgi tampa vis labiau antilietuviška.
Panašiai, kaip kažkada SS – juk tai buvo geriausias vokiečių jaunimas, tačiau Hitleriui nusivažiavus į žvėriškumus, jie patraukė kartu.
Man teko pažinti policiją iš jos blogosios pusės, tačiau aš juk nepradėjau teigti, kad visi policininkai yra kiaulės ar pan. Taip pat susidūrus iš gerosios, tai nereiškia, kad viskas policijoje yra gerai.
Iš to, ką matau, darau išvadą, kad, pūvant visai valstybei (ne tik prokuratūrai ir teismams), kartu ritasi ir policija. Tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad VISI policininkai...

3. Lietuvis, LR pilietis2014 05 22 18:15:56

Tamsta Giedriau, o aš policininkus gerbiu. Buvau chuliganiško užpuolimo dalyvis. T.y. mane užpuolė: daugiau kliuvo užpuolikui, man 2 smūgiai, užpuolikui – 3 per galvą... – taigi esu ne iš kelmo spirtas. Iškviečiau policiją, oprtayviai suregavo, sekančioje stotelėje sulaikė – užpuolimas vyko autobuse. Dar esu radęs apiplėšimo metu rastą piniginę, bendravau su tyrėju. Abiem atvejais galiu įvertinti policijos darbą kaip puikų. Neverskite visos teisėsaugos į krūvą. Lietuvos bėda – teismai ir ten sėdintys. Pradedant konstituciniu teismu.

2. Giedrius2014 05 21 15:28:23

Betgi pats pasas yra kaip auskariukas. Jei jį nešiesi, mentai visada gali tave sekti.
Nors turbūt greitai ir auskariukus montuos – kaip ir priklauso veršių tautos atstovams. Žmonės jai vis labiau šlykštisi, tai reikės dar labiau išgąsdinti:)

1. B. Inokentijus2014 05 21 15:15:53

Atspaudus paėmė? Tai gerai, kad kokio auksariuko ausin neįmontavo, ne?

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis