Mėšlasauga kontratakuoja

Pagaliau sulaukėme! Šiandien pas mane atvyko policija ir išsivežė mano kompiuterius bei kitką, ką rado išrausę namus.

Fotografavau juos, bet fotoaparato atmintį, aišku, irgi iš manęs atėmė. O gaila, ypač gražiai pareigūnas atrodė, tualetą tikrindamas.

Bet kokiu atveju, kol manęs nepasodins, perkėlinėsiu šią svetainę į adresą www.lietuviais.com, jei ir po ta pasikas – dar kur nors kitur.

Bet kokiu atveju, visiems linksma. Ir manęs nekentėjams, jau daug metų grasinantiems įvairiausiais būdais susidoroti, ir man – juk gerai žinau: ką rašau, ir kokie veikėjai dominuoja prokuratūroje, teismuose bei žurnalistų etikos inspekcijoje. Gyvename supuvusioje, labiau mėšlo krūvą, nei respubliką primenančioje valstybėje, kuria daugiau ar mažiau šlykštisi dauguma lietuvių, tačiau taip ir nesugalvojame, ką galėtume padaryti.

Aš pasirinkau – provokuoti tautos atmatas, sakant jiems labiausiai nepatinkančią tiesą.

Kratos orderis buvo visiškai nemotyvuotas

Įdedu teismo įsakymą kratai:

Turbūt akivaizdu, kad argumentuojamosios dalies visiškai nėra. Pablevyzgota bendromis temomis – kaip ir visada, kai mėšlasauga (neapsiverčia liežuvis pavadinti „teisėsauga“ neteisėje, korupcijoje ir paniekoje lietuvybei bei žmogaus teisėms skęstančias represines „Lietuvos Respublikos“ struktūras) susidoroja su tais, kurie nelenda valdžiai į užpakalį.

„Pranešimas apie įtarimą“ visiškai juokingas

Toliau – man įteiktas pranešimas apie įtarimą. Bet kaip sukurptas, su klaidomis tekstuose – jaučiasi žurnalistų etikos pusgalvės Zamžickienės kanopa.

Galima paimti vos ne bet kurį straipsnį aštriomis temomis pagrindiniuose LR portaluose ar laikraščiuose – beveik visur bus panašių „kurstymų“. Linksmiausia – kad prokuratūra ir teismai kategoriškai atsisakinėja kelti bylas netgi dėl TIESIOGINIŲ kurstymų fiziškai susidoroti, jau nekalbant apie tiesioginį neapykantos kurstymą. Aš jau daug rašiau apie tai. Pavyzdžiui:

• Prokurorė teisina priverstinę eutanaziją
• Lietuvos prokuratūra kaip Inkvizicijos agentūra
• Jei organai prisikabino dėl komentaro internete
• Nesileiskime kurstomi

Mėšlasauga šįkart taip lengvai nenurims

Nekyla abejonių, kad policija šįkart manimi rimtai užsiėmė kreipusis kokiam nors iškrypėliui (ar iškrypėliams) iš Seimo, kokios nors partijos, organizacijos ar pan. Kitu atveju prokurorai greičiausiai vis dėlto būtų atsisakę – juk jie atsisako tirti tiesioginius kvietimus žudyti, žmonių kalinimą ir kankinimą, valstybės perversmus, masinių žudynių planus ir kitus akivaizdžius nusikaltimus.

Greičiausiai šįkart mėšlasauga spjaus ant visko ir iš paskutiniųjų prikirpinės man baudžiaką. Man tai – didžiulis komplimentas. Jei chebra pasiryžo su manimi susidoroti – vadinasi pasidariau jiems rimtai politiškai pavojingas.

Akivaizdu, kad jei niekas IŠ ESMĖS Lietuvoje nepasikeis, po kokių 5 metų lietuvių tautos jau nebebus – tik armija pensininkų, keli nevykėliai (maždaug kaip aš ) ir krūvelė Seime, teismuose, ministerijose, policijoje, prokuratūroje ir pan. susispietusių parazitų, tesugebančių vogti ir bauginti visus, kas dar bando priešintis. Tai bus visiškas galas, kai vilties tautai išlikti kaip nacijai visiškai nebeliks.

Greičiausiai bus uždarinėjama ir ši mano svetainė, www.lietuviais.lt. Aš, žinoma, nepasiduosiu – tikrai nesileisiu tos šiukšlaujos įbauginamas ir nė vienos iš savo minčių atsisakyti nesiruošiu – nebent mane sugebėtų įtikinti logiškais argumentais.

Bet kokiu atveju, kol manęs nepasodins, perkėlinėsiu šią svetainę į adresą www.lietuviais.com, jei ir po ta pasikas – dar kur nors kitur.

Laiko nebelieka

Jau esame visiškai paliegusi tauta. Demografinė situacija Lietuvoje tragiška, o vaikų ir toliau mažėja, daugumai suaugusiųjų telaukiant patogios progos emigruoti.

Akivaizdu, kad jei niekas IŠ ESMĖS Lietuvoje nepasikeis, po kokių 5 metų lietuvių tautos jau nebebus – tik armija pensininkų, keli nevykėliai (maždaug kaip aš ) ir krūvelė Seime, teismuose, ministerijose, policijoje, prokuratūroje ir pan. susispietusių parazitų, tesugebančių vogti ir bauginti visus, kas dar bando priešintis. Tai bus visiškas galas – kai vilties tautai išlikti kaip nacijai visiškai nebeliks.

Vis dėlto esame skolingi savo protėviams už tai, kas esame, ir neturime teisės nuleisti rankų, kol dar yra nors truputis vilties.

Tada, jei sulauksiu, greičiausiai išvažiuosiu ir aš. Tačiau kol kas dar norisi nors kažką daryti, kažką mėginti pakeisti. Tačiau sąmoningiausiems lietuviams jau palikus tėvynę, nebėra kam priešintis dabartinei mėšlakrūvei. Faktiškai ir tai, ką darome aš ir dar keletas nenuleidusiųjų rankų, tėra paskutiniai agoniški pasispardymai.

Vis dėlto esame skolingi savo dievams ir protėviams už tai, kas esame, ir neturime teisės nuleisti rankų, kol dar yra nors truputis vilties.

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas