Iðgamø kryþius ant Lietuvos karsto

Kaþkada labai seniai, kai dar per daug nesidomëjau politika , buvau priblokðtas netyèia suþinojæs, kad dvigubas kryþius ant vadinamojo „Vyèio“ skydo vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ herbe – Jogailaièiø giminës þenklas.

Tada dar nesidomëjau Lietuvos istorija, inertiðkai teigiamai vertinau ne tik Vytautà, bet ir Mindaugà, taèiau Jogailos niekðybes jau tais laikais suvokiau kaip didþiulius nusikaltimus tiek prieð Lietuvà (kuri buvo pajungta Lenkijai), tiek prieð þmogiðkumà – taip klastingai dëdæ nuþudæs þmogus man buvo, yra ir visada bus Niekðas ið didþiosios raidës.

Kuo toliau, tuo labiau Grybauskaitë tampa verta savo uþimamo posto simbolio, kaip eilinë istorinë iðsigimëlë, trypianti Lietuvà kitø valstybiø interesø vardan – juk á „Vytá“ sudëtos ir JAV, ir Rusijos vëliavø spalvos.

Net ir dabar, nors jau suprantu, kad Jogaila tebuvo vienas ið visos eilës negailestingai Lietuvà naikinusiø tautos iðgamø (kaip, pavyzdþiui, Mindaugas, Vytautas, Smetona, Landsbergis, Brazauskas ir t.t.), nesiimèiau árodinëti, kad kuris nors ið pastarøjø neabejotinai já pranoksta.

Tada, jaunystëje, buvau þiauriai sukrëstas – nepriklausomos Lietuvos herbu tapo atvaizdas ginkluoto raitelio, paþymëto simboliu didþiausio niekðo ir iðdaviko visoje ðalies istorijoje!

Akivaizdu, kad pats tinkamiausias herbas „Lietuvos Respublikai“ – lietuviø tautà ðienaujanti giltinë su dalgiu ant Lietuvos karsto – geriausiai atskleistø mus naikinanèio nusikalstamo reþimo esmæ.

Tada man tai tapo viena ið prieþasèiø tapti apolitiðku, nuspræsti, kad kaþko nesupratau, kad visos tos mano ðalá ir tautà uþliejusios sàjûdieèiø niekðybës (jau nekalbant apie Jogailos gatvæ Vilniuje ir pan. akibrokðtus) tebuvo nereikðmingi pereinamojo laikotarpio epizodai.

Taèiau dabar, kai pati vadinamoji „Lietuvos Respublika“ tapo lietuvybës naikinimo ásikûnijimu, paèiu tikriausiu mûsø tautos karstu, akivaizdu, kad Jogailos þenklas buvo labai taikliai parinktas simboliu nusikalstamos valstybës, paskandinusios mûsø ðalá antilietuviðkoje niekðybëje.

Pati iðgamiðkiausia giminë Lietuvos istorijoje

Kaip jau minëjau, mûsø tautos istorijoje netrûko Jogailos masto niekðø. Vis dëlto, akivaizdu, kad, kaip giminei, Jogailaièiams iðsigimëliðkumu lygiø nebuvo. Bûtent Jogailaièiams turime bûti labiausiai dëkingi uþ tai, kad ið LDK, kaþkada didþiausios Europos valstybës, per kelis ðimtmeèius teliko vargana, nuo svetimðaliø malonës visiðkai priklausoma teritorija.

Nesiruoðiu èia aptarinëti kiekvieno ið Jogailos ápëdiniø Lenkijos karaliø iðkrypëliðkumo – galbût vienas kitas ið jø netgi nieko blogo Lietuvai nepadarë – èia pilnai uþtenka ir paskutiniojo ið ðiurpiosios giminës – vadinamojo Þygimanto Augusto.

Þygimantas Augustas Iðsigimëlis

Kokia laimë, kad paskutinis Jogailaitis pakratë kojas nepalikæs ápëdinio – kitaip Lietuvos matyt nebebûtø likæ jei nei 16, tai 17 amþiuje!

Kalbëdami apie paskutinájá Jogailaitá, valstybiniai istorikai paprastai stengiasi nukreipti patikliø skaitytojø, klausytojø ar þiûrovø dëmesá á jo oficialiai romantizuotus lytinius santykius su Barbora Radvilaite, apie kitkà vos uþsimindami kaip apie antraeilius dalykus.

Taèiau juk bûtent Þygimantas Augustas (að paprastai sakau Iðsigimëlis) privertë lietuviø bajorus pasiraðyti gëdingàjà Liublino unijà, su kuria LDK negráþtamai prarado savo savarankiðkumà ir didelæ dalá þemiø.

Paskutinis Jogailaitis galutinai apiplëðë Lietuvà, atëmë ið jos beveik PUSÆ teritorijos ir pavertë jà beteise Lenkijos subinlaiþe. Ðia prasme Þygimantas Iðgama gali lygintis tik su Mindaugu, atidavusiu pusæ Lietuvos mainais á karaliaus karûnà.

Kà bekalbëtø oficialieji istorikai, komentatoriai, politikai ir kiti vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ ideologai, akivaizdu, kad Jogailaièiai – pati iðgamiðkiausia giminë ligðiolinëje Lietuvos istorijoje, ir kaip bûtø buvæ ðaunu, (perfrazuojant Bernardà Ðou) jei mûsø tautà ir þemæ ðitaip sudergæ niekðai niekada nebûtø gimæ!

Kruvinas kryþiuotis

Sunku suprasti, kà bendro su lietuvybe turi LR herbe pavaizduotas raitelis. Mes, lietuviai, iðlikome pilnateise, kariauti atvirà (ne partizaniná) karà galinèia nacija tik iki 14 a. pabaigos, kai mûsø tautos þiedas buvo sunaikintas Vorsklos mûðyje.

LR herbas – akivaizdþiai Lietuvà trypiantis kruvinas svetimðalis, padabintas didþiausiø iðsigimëliø mûsø tautos istorijoje simboliu

Á „Vytá“ sudëtos visø Lietuvà niokojusiø valstybiø (Lenkijos, Ðvedijos, JAV, Rusijos) vëliavø spalvos – taèiau, þinoma, nëra mûsø tautinës vëliavos.

Vëliau LDK kariuomenës pagrindà sudarë slavai, totoriai, karaimai ir pan. – o mes, lietuviai, tapome visø niekinama baudþiauninkø tauta. Ginkluoti riteriai su ðarvais ir skydais kapodavo mûsø protëviams galvas, kai ðie atsisakydavo lenktis juos engusiems svetimtauèiams ponams ar klebonams.

Man asmeniðkai „Vytis“ yra visiðkai svetimas ir asocijuojasi su Lietuvà trypianèiu svetimðaliu. Kiek galiu spræsti ið asmeninës patirties, LR herbas nekelia ðiltø jausmø daugumai lietuviø, siejanèiø lietuvybæ visø pirma su Basanavièiaus Trispalve.

Aiðkiai nelietuviðkos ir „Vyèio“ spalvos. Jei kryþius ant skydo asocijuojasi su kryþiuoèiø ordinu, tai raudonos ir baltos derinys akivaizdþiai simbolizuoja mus kaþkada pavergusià Lenkijà, mëlynos su geltona – kaþkada Lietuvà þiauriai suniokojusiàjà Ðvedijà, na o raudona, balta ir mëlyna – JAV ir Rusijà.

Bendrai paëmus, man LR herbas akivaizdþiai simbolizuoja Lietuvà negailestingai trypiantá svetimðalá, su didþiausiøjø tautos iðgamø palaiminimu plëðiantá ir naikinantá viskà, kas lietuviðka. Kai tik eiliná kartà iðgirstu, kad ðvedø bankai mus vis labiau ir labiau apiplëðinëja ir, uþdirbdami milijardus, faktiðkai nemoka mokesèiø, ið karto prisimenu geltonai mëlynà „Vyèio“ skydà.

„Vytis“ kaip iðgamystës simbolis

Jau seniai pastebëjau, kad ten, kur kabo LR herbas, daþniausiai renkasi didþiausieji tautos iðgamos. Didþiausi „Vyèiai“ pakabinti ten, kur iðsigimëliø daugiausia, pavyzdþiui, LR Seimo bei Vyriausybës rûmuose.

Vis tik visø pirma „Vytis“ (dar lydimas dviejø apsigimusiø gyvûnø, akivaizdþiai vaizduojanèiø iðsigimëlystæ ir degradavimà) yra vadinamojo Lietuvos Respublikos Prezidento þenklas. Mano nuomone akivaizdu, kad LR Prezidentu paprastai iðrenkamas pats iðkrypëliðkiausias tautos iðsigimëlis.

Grybauskaitë

Dabar Prezidentë jau negailestingai spardo mûsø galvas, vis giliau lásdama á JAV uþpakalá.

Nori ásiteikti Vaðingtonui bei Briuseliui ir, atsispyrusi nuo Lietuvos karsto, dar pamëginti tapti Jungtiniø Tautø, NATO ar ES vyriausiàja biurokrate?

Jau daug raðiau apie Brazausko niekðybes, jo pradëtà lietuvybës niekinimo ir naikinimo tradicijà, apie iðtikimojo JAV agento Adamkaus cinizmà þeminant Lietuvà, paverèiant mûsø ðalá tualetiniu popieriumi kruvinam JAV uþpakaliui valyti.

Pakso atvejis tik patvirtina taisyklæ – netyèia prezidentu tapus lietuviui, pabandþiusiam kaþkaip gelbëti tautà ir ðalá, prieð já kaip mat susivienijo maþesnieji tautos iðgamëlës.

Dabar jau ir Grybauskaitë parodë savo tikràjá veidà. Prasidëjus antrajai kadencijai, nebeliko dël ko maivytis vaizduojant susirûpinimà ðalies gerove, ir beðirdë pamaiva dëjo ant mûsø ðalies ir mûsø, lietuviø, niekingø gyvenimø – pasinerdama á Lietuvai akivaizdþiai praþûtingà Rusijos terorizavimo ir provokavimo politikà.

Esame visiðkai priklausomi nuo Rusijos geros valios, taèiau Grybauskaitei á tai nusispjaut – ji jau prisikaupë pakankamai turtø ir, jei tik Lietuvoje pasidarys karðta, Prezidentë gali sau leisti parodyti mums vidurinájá pirðtà ið Vaðingtono, Briuselio ar kitos saugios vietos.

Kuo toliau, tuo labiau Grybauskaitë tampa verta savo uþimamo posto simbolio, kaip eilinë istorinë iðsigimëlë, trypianti Lietuvà kitø valstybiø interesø vardan – juk á „Vytá“ sudëtos ir JAV, ir Rusijos vëliavø spalvos.

Nors giltinë su dalgiu tiktø labiau

Taip ciniðkai ir niekðingai mus naikinanti „Lietuvos Respublika“ matomai dar per kelis metus prives mûsø tautà prie galutinio iðnykimo ribos. Vadinamoji „Lietuvos Valstybë“ vël ir vël ðturmuoja pasaulio rekordus „savo“ pilieèiø saviþudybiø, emigracijos ir maþiausio gimstamumo frontuose.

Akivaizdu, kad pats tinkamiausias herbas „Lietuvos Respublikai“ – lietuviø tautà ðienaujanti giltinë su dalgiu ant Lietuvos karsto – geriausiai atskleistø mus naikinanèio nusikalstamo reþimo esmæ.

Vis dëlto, ir „Vytis“ neblogai atskleidþia „Lietuvos Valstybës“ prigimtá – svetimðaliams tarnaujanti pabaisa, naikinanti Lietuvà didþiausiøjø tautos iðgamø vardu.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas