.

2015 m. kovo 11 d.

Kovo 11-oji – lietuvių tautos genocido pradžios diena

Kovo 11 – gedulingiausia diena lietuvių tautos istorijoje. Jau 25 metus esame ne tik negailestingai niekinami ir vejami iš Lietuvos, bet ir ŽUDOMI tikrąja šio žodžio prasme savo pačių gimtinėje.

Šiandien tautos išgamos švenčia. Sako kalbas, sveikina vienas kitą, dalinasi medalius ir ordinus. Išviję iš Lietuvos kas ketvirtą lietuvį, pardavę viską, kas tik buvo įmanoma, per ketvirtį amžiaus jau prisivogę tiek, kad užtektų ir anūkams, ir proanūkiams, – tačiau neabejodami, kad dar ne vienus metus vogs, plėš ir visaip niekins mus ir mūsų šalį.

O aš ta proga prisiminiau, kaip ką tik baigė savo gyvenimą vienas mano pažįstamas lietuvis.

Nuo 1990 m. pavasario viskas apsivertė. Į valdžią atėję niekšai nedelsdami pradėjo išsivoginėti ir dalintis tai, ką Tarybų Lietuva buvo sukūrusi Lietuvos žmonėms. Pradedant ligoninėmis ir baigiant grynu oru bei Saule, kurios Vilniuje per smogą jau beveik nebesimato.

Pargriuvo savo namuose be sąmonės – matomai ištiko insultas. Žmona ir sūnus, žinoma, puolė skambinti „Greitajai pagalbai“. Naiviai.

„Greitoji pagalba“ kaip mat informavo, kad niekuo jiems padėti negali, nebent galėtų nuvežti tėvą į slaugos ligoninę. Pasiūlė išsikviesti bendrosios praktikos gydytoją.

Buvo sekmadienis, tačiau pirmadienį iš poliklinikos iškviesta gydytoja dar spėjo ateiti „apžiūrėti“ prieš žmogui numirštant. Dar netgi kažkokią ampulę suleido berods.

Trumpai tariant, ligos užkluptas lietuvis buvo tiesiog paliktas nudvėsti, kaip žvėris miške. Logiška – žmogus jau buvo solidaus amžiaus, ir Lietuvą valdanti nusikaltėlių gauja nebesitikėjo nieko iš jo pavogti – jiems jis buvo nebereikalingas, kaip nusenęs darbinis gyvulys.

Juk JIE nelaukia, kaip mes, eilėse poliklinikose ar ligoninėse – keliauja tiesiai pas geriausius specialistus.
Nesunku įsivaizduoti, kas dėtųsi „Greitojoje pagalboje“, jei insultas ištiktų ne šiaip LR niekinamą lietuvį, o, sakykim, jankį, žydą ar vokietį! Arba jei pranešusioji apie be sąmonės gulintį vyrą prisistatytų Landsbergiene. Arba Adamkiene, arba...

Šiandien visais kanalais transliuoja savimi patenkintus išgamas, o man prieš akis vis dar stovi paklaikę to žmogaus žmonos ir sūnaus veidai. Manęs vadinamojoje „Lietuvos Respublikoje“ jau seniai niekas nebestebina, o jiems tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus – tokiu žiauriu būdu suprasti, kokioje kruvinoje mėšlo krūvoje gyvena.

O juk tai – viso labo eilinis epizodas jau 25 metus Lietuvą naikinančio režimo istorijoje. Juk vadinamoji „Lietuvos Respublika“ ne tik varo iš tėvynės savo apiplėšinėjamus lietuvius – mes esame sistemingai ŽUDOMI tiesiogine šio žodžio prasme.

Iš išvogtos sveikatos apsaugos sistemos belikę griuvėsiai

Į sveikatos apsaugą Lietuvą valdantys vagys nusitaikė, kai jau pabaigė išsidalinti (privatizuoti, restruktūruoti ir pan.) didžiausius pramonės ir infrastruktūros objektus.

Tada buvo pradėtos masiškai naikinti ambulatorijos, ligoninės ir kitos sveikatos apsaugos įstaigos – kad valdžiavagiai galėtų išsivogti (pusvelčiui privatizuoti) jų pastatus ir kitą turtą.

To pasekmėje provincijoje gyvenantys lietuviai staiga liko praktiškai be medicininės pagalbos, kuri dar ne taip seniai – Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje – buvo suvokiama kaip natūrali kiekvieno piliečio teisė.

Specialisto konsultacijos tenka laukti po kelis mėnesius, ištisomis dienomis tampytis eilėse. Žmonės pasišlykšti ir vis dažniau praranda sveikatą ar ir miršta be laiko.

Tiesa, formaliai jie ir dabar turi teisę gauti medicinos paslaugas, būti paguldyti į ligoninę ir pan., tačiau praktiškai tam jie turi važiuoti į rajono centrą, gauti nukreipimą, vykti į Vilnių ar Kauną, ištisomis dienomis laukti eilėse.

Jei rajone gyvenantis žmogus neturi automobilio, ūmaus susirgimo atveju labai tikėtina, kad jis numirs ir nuo nesunkiai pagydomos ligos.

Nors gyvenantiesiems didmiesčiuose fiziškai pasiekti gydymo įstaigas lengviau, neturintiesiems pažįstamų ir negalintiems ar nemokantiems dalinti kyšių vargiai beįmanoma gauti kokybiškas sveikatos apsaugos paslaugas.

Specialisto konsultacijos tenka laukti po kelis mėnesius, ištisomis dienomis tampytis eilėse. Žmonės pasišlykšti ir vis dažniau praranda sveikatą ar ir miršta be laiko.

Teko stebėti, kaip moteris su siaubingai užpūliavusia akimi daugiau, nei pusę metų laukė audiencijos pas tokiais dalykais užsiimantį gydytoją, po to dar beveik tiek pat – eilėje kelias minutes trukusiai operacijai. Neturėdama iš ko duoti kyšio, ji buvo pasmerkta kankintis visus metus. O juk koks kiltų skandalas žiniaspaudoje, jei, sakykim, žurnalistai suuostų, kad koks nors ūkininkas kelis mėnesius negydė panašiai susirgusios savo karvės!

To pasekmėje Lietuva tapo pavojingai užteršta. Labai padaugėjo dienų, kai mūsų šalies oras tampa tiesiogiai nuodingu, kartais net prieinama iki to, kad nepatariama išeiti iš namų ir sveikiems žmonėms, jau nekalbant apie vaikus ir turinčiuosius sveikatos problemų.

O kaip kenčia lietuviai, atvykstantys konsultacijoms į didžiuosius miestus! Jau ne kartą teko asmeniškai klausytis pasibaisėjusių žmonių pasakojimų apie tai, kaip tyčiojamasi iš ligonių onkologinių ligų centre Vilniuje. Žmonės iš kaimų anksti ryte atvyksta traukiniais ar autobusais, o po to ištisomis dienomis trinasi baisiose eilėse, paklaikę nuo nevilties ir pažeminimo.

Praktiškai, išvogus sveikatos apsaugos objektus vadinamojoje „Nepriklausomoje Lietuvoje“, profesionalus gydymas paprastam lietuviui tapo susijęs su tokiu tampymusi ir patyčiomis, kad daugelis, ypač vyrai, tiesiog numoja ranka ir mieliau renkasi orią mirtį, o ne begalinius tąsymusis ir pažeminimą LR gydymo įstaigose.

Atominės elektrinės uždarymas žudo ir dar ilgai žudys lietuvius

Sniečkaus elektrinės uždarymas sudavė skaudų smūgį Lietuvos ūkiui – pabrangus elektros energijai, krito Lietuvos ūkio konkurencingumas, ir dešimtys, jei ne šimtai, tūkstančių darbą praradusių lietuvių buvo priversti emigruoti.

Tačiau tai nebuvo vienintelė pražūtinga elektrinės uždarymo pasekmė. Nebelikus pigios atominės energijos, teko ieškoti alternatyvų – kurios užnuodijo mūsų šalį.

Visų pirma, visu pajėgumu buvo paleistos šiluminės elektrinės, dabar jau kasmet pagaminančios dešimtis tūkstančių tonų teršalų.

Antra, buvo pravesta biokuro populiarinimo kampanija. Nors biokuras ir veidmainiškai garbinamas kaip „atsinaujinantis išteklius“, jo deginimas teršia orą DAUG DAUGIAU, nei dujų.

Pagaliau, pabrangus elektrai, pakilo ir viso kito kuro kainos. Žmonės nebeįstengia nusipirkti malkų ir kūrena visokiomis buitinėmis šiukšlėmis – o tai teršia orą dar labiau, nei pramoninis biokuras.

To pasekmėje Lietuva tapo pavojingai užteršta. Labai padaugėjo dienų, kai mūsų šalies oras tampa tiesiogiai nuodingu, kartais net prieinama iki to, kad nepatariama išeiti iš namų ir sveikiems žmonėms, jau nekalbant apie vaikus ir turinčiuosius sveikatos problemų.

Aš labai greitai pajutau padidėjusią taršą. Nepraėjus nė 2 metams po elektrinės uždarymo, man atsinaujino jau, atrodė, seniai užmirštos kvėpavimo takų ligos.

Ir kaip toks tikrai nesu unikalus. Sveikata labai pablogėjo faktiškai visiems mano pažįstamiems, turėjusiems problemų su kvėpavimo takais ir kraujotaka, ypač sergantiesiems astma. Neabejoju, kad tai vyksta visoje Lietuvoje.

Gyvename valstybėje, kurioje žmonės, ypač specialistai, nekritikuoja valdžios politikos bijodami prarasti darbą, tačiau skaičiai akivaizdūs. Mirtingumas Lietuvoje dabar jau tapo berods ar tik ne didžiausiu Europos Sąjungoje – visų pirma paskutiniais metais smarkiai išaugus skaičiui mirčių nuo kvėpavimo takų ir kraujotakos ligų.

Ir tai – tik pradžia. Užnuodytas oras neužmuša iš karto, jo poveikis pasireiškia daugelio metų ar ir dešimtmečių bėgyje.

Kietosios dalelės – ypač veiksmingi kancerogenai, ir greičiausiai netrukus sulauksime ženklaus vėžinių susirgimų skaičiaus padidėjimo. Jau dabar pradėjo daugėti ūmaus vėžio atvejų, kai (dažnai nežinia iš kur atsiradusios) metastazės užmuša žmogų per kelis mėnesius.

Man asmeniškai netgi nereikia įspėjimų apie oro užterštumą – aš tai labai greitai pajuntu savo plaučiais. Nors stengiuosi kuo mažiau kvėpuoti Vilniaus gatvių oru – vis tiek nuodingosiomis dienomis būna nelengva.

Tuo tarpu daugelis žmonių taršos nepajunta ir ramiai sau filtruoja smogą plačiai atvertais plaučiais, nekreipdami dėmesio į įspėjimus. Be abejonės, anksčiau ar vėliau jiems teks už tai brangiai sumokėti – kai jau prispaus astma, lėtinis bronchitas ar netikėtos metastazės, saugotis bus per vėlu.

Labiausiai nuo oro užterštumo nukenčia vaikai. Keliaudami į darželį ar mokyklą, žaisdami kieme, jie daug laiko praleidžia lauke. Pasekmės akivaizdžios. Uždarius elektrinę, kasmet vis daugiau Lietuvos vaikų suserga kvėpavimo bei kraujotakos ligomis.

Akivaizdu, kad tai, kas paskutiniu metu vyksta Lietuvoje, – pats tikriausias genocidas, daug baisesnis už visas istorines Tarybų Sąjungos represijas prieš lietuvius.

Mano akyse, tai – tikrų tikriausias genocidas. Sniečkaus atominė elektrinė buvo ypač saugi ir ekologiška, o jos uždarymas – kad saujelė vagių galėtų dar daugiau prisivogti – pavertė mus ir mūsų vaikus ateities neturinčiais ligoniais.

Nors nepanašu (bent jau turėtų atrodyti tiems, kas skaito mano straipsnius ir komentarus po jais:-)), kad mirsiu savo mirtimi:-), vis dėlto jau dabar gerokai suprastėjo mano sveikata, taigi ir man likusio gyvenimo kokybė. O kaip įvertinti žalą, padaromą Lietuvoje dar likusiems daugiau, kaip 2 milijonams lietuvių? Kiek pablogėjo kiekvieno iš jų gyvenimas?

Netgi jei būsime didžiausiais optimistais ir laikysime, kad elektrinės uždarymas sutrumpins lietuvių gyvenimą vidutiniškai tik 1 metais, gausime daugiau, kaip 2 milijonus atimtų žmogaus gyvenimo metų, daugiau, kaip 30 tūkstančių žmogaus gyvenimų.

Man, kaip neprokurorui ir neteisėjui, akivaizdu, kad tai, kas paskutiniu metu vyksta Lietuvoje, – pats tikriausias genocidas, daug baisesnis už visas istorines Tarybų Sąjungos represijas prieš lietuvius. Staliną ir jo politinius bei socialinius tikslus aš galiu suprasti, o uždariusiųjų atominę elektrinę – NESUPRASIU IR NEPATEISINSIU NIEKADA.

Mus naikina jau 25 metus

Aš neįrodinėju, kad „Nepriklausomos Lietuvos“ valdžia turi konkretų tikslą kuo greičiau fiziškai sunaikinti lietuvių tautą. Tiesiog mūsų šalį valdančioms vagių gaujoms ant mūsų visiškai nusispjaut.

Tarybų Sąjungoje valdžia, žinoma, reikalavo paklusnumo ir pagarbos sau, tačiau komunistai nuoširdžiai rūpinosi žmonių, tautos gerove.

Kaip dabartiniai vagys ją bešmeižtų, Tarybų valdžia visą laiką nuosekliai kėlė lietuvių gyvenimo kokybę. Kiek buvo pastatyta mokyklų, darželių, ligoninių, kaip metai iš metų augo tauta, didėjo lietuvių šeimos, buvo gerbiama dabar jau ciniškai išniekinta lietuvių kalba! Pagaliau buvo pastatyta ta pati Lietuvos orą išvaliusi Sniečkaus elektrinė!

Mūsų akis ir psichiką priverstinai žaloja „ekologiškosios“ lemputės bei elektros malūnai; mūsų keliai žiemą barstomi nuodinga druska, keliaujančia tiesiai į mūsų geriamą vandenį.

Po 1990 m. kovo 11-osios viskas apsivertė. Į valdžią atėję vagys nedelsdami pradėjo vogti viską, kas tik įmanoma – pradedant ligoninėmis ir baigiant grynu oru bei Saule, kurios Vilniuje per smogą jau beveik nebesimato. Po 25 metų ne kas ir beliko iš to, ką Tarybų Lietuva buvo sukūrusi Lietuvos žmonėms.

Ligoninių naikinimas ir elektrinės uždarymas nėra vieninteliai mūsų žudymo būdai. Į lietuvius ir jų sveikatą spjaunama ne tik begėdiškai brukant toksiškąjį biokurą.

Mūsų akis ir psichiką priverstinai žaloja „ekologiškosios“ lemputės bei elektros malūnai; mūsų keliai žiemą barstomi nuodinga druska, keliaujančia tiesiai į mūsų geriamą vandenį. Gerai pagalvoję, prisimintume dar daug pavyzdžių, parodančių, kaip giliai mus niekina Lietuvoje viešpataujantys niekšai.

Niekaip negaliu suprasti – kaip gali drįsti vadintis „tautininku“ lietuvis, švenčiantis atėjimą į valdžią režimo (kad ir kaip jis formaliai besivadintų), kuris jau baigia sunaikinti jo tautą kaip tokią?

Dabartinei Lietuvos valdžiai ant mūsų paprasčiausiai nusispjaut – susimokėję mokesčius, galime ramiai dvėsti, kaip ir atsitiko anksčiau minėtajam mano pažįstamui, kurį „pasiuntė“ „Greitosios pagalbos“ gydytojai.

Valdžiavagiai galėtų mėginti teisintis: „juk gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja!“ – tačiau akivaizdu, kad oficialioji LR gyvenimo trukmės statistika yra paprasčiausia klastotė siekiant įtikinti mulkius per pensijų fondus pafinansuoti užsienio bankus. Jei į mirčių apskaitą įtrauktume emigravusiuosius lietuvius ir atmestume atvykusius baigti gyvenimo į Lietuvą turtingus senolius (pensijos LR, kiek žinau, neapmokestinamos, skirtingai nuo daugelio kitų šalių) – nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad tikėtina vyro gyvenimo trukmė mūsų šalyje nesiekia netgi DABARTINIO išėjimo į pensiją amžiaus.

Jie švęs, o aš gedėsiu

Šiandien vagims – tikrai didi diena. Prieš 25 metus jų dabar jau nusenę pirmtakai nusprendė, kad turi teisę laisvai ir nepriklausomai išvogti Lietuvą. Kiek milijardų nuo to laiko išsidalinta – kas besuskaičiuos?

O kiek lietuvių išvaryta iš tėvynės? Milijonas, pusantro? O kiek jau numirė taip ir nesulaukę gydytojo? Kiek jų nuvarys be laiko po žeme Lietuvą užtemdęs biokuro dvokas ir ant kelių barstomi nuodai?

Begėdiškai švenčiančių valdžiavagių tokie niekai nejaudina. Juk JIE nelaukia, kaip mes, eilėse poliklinikose ar ligoninėse – keliauja tiesiai pas geriausius specialistus.

Nesunku įsivaizduoti, kas dėtųsi „Greitojoje pagalboje“, jei insultas ištiktų ne šiaip LR niekinamą lietuvį, o, sakykim, jankį, žydą ar vokietį! Arba jei pranešusioji apie be sąmonės gulintį vyrą prisistatytų Landsbergiene. Arba Adamkiene, arba kokio nors vadinamojo „signataro“ ar ir kurio nors iš dabartinių Seimo vagių žmona. Nors gal JIE turi specialius pagalbos telefonus?

Kaip ir kiekvienų metų kovo 11-ąją, iškelsiu trispalvę su juodu kaspinu.

Užnuodytas oras? Kokie niekai! – didieji vagys gyvena miškuose ir paežerėse, kur oras tyras net ir pačiais nuodingiausiais metų laikais. JŲ vaikams netenka uostyti miestų smogo, nebent pereinant kelis metrus tarp limuzino ir mokyklos durų.

Nuodinga druska? Nei JIE, nei JŲ vaikai negeria vandens iš čiaupo. Todėl ir švenčia, džiūgauja, dalinasi apdovanojimus ir komplimentus. JIE turi kuo džiaugtis.

Kažkodėl džiaugiasi ir save vadinantieji „tautininkais“. Niekaip negaliu suprasti – kaip gali drįsti vadintis „tautininku“ lietuvis, švenčiantis atėjimą į valdžią režimo (kad ir kaip jis formaliai besivadintų), kuris jau baigia sunaikinti jo tautą kaip tokią: ne tik begėdiškai tyčiodamasis iš lietuvių kalbos, vogdamas ir naikindamas viską, kas lietuviška, išvydamas iš tėvynės visus nenorinčiuosius taikstytis su Lietuvoje klestinčia atvira niekšybe, bet ir žudydamas lietuvius tiesiogine šio žodžio prasme?

Aš tai visiškai neturiu kuo džiaugtis dieną, kurią pasibaigė 40 metų trukęs mano tautos klestėjimas ir prasidėjo panieka bei patyčios ne tik iš mano tautybės, bet netgi iš gimtosios kalbos. Dieną, kurią prasidėjo mano tautos genocidas, greičiausiai neilgai trukus pasibaigsiantis galutiniu jos sunaikinimu.

Todėl šiandien liūdėsiu tų lietuvių, kurie paliko Lietuvą ir jau niekada čionai nebegrįš. Negaliu jų smerkti už tai, kad išgelbėjo savo vaikus nuo apnuodyto gimtinės oro – kad netaptų invalidais dar nebaigę mokyklos.

Kaip ir kiekvienų metų kovo 11-ąją, iškelsiu trispalvę su juodu kaspinu, o vakare išgersiu degtinės už atminimą tų, kurie mirė taip ir nesulaukę „Greitosios pagalbos“, kuriuos jau pribaigė astma ar plaučių vėžys.

Išgersiu už naiviuosius dviratininkus, kurie, patikėję begėdiška propaganda, filtruoja nuodingąjį Vilniaus orą savo plaučiais.

Išgersiu už tuos, kurie dar nepajuto dusulio, aneurizmos ar metastazių, kurie vis dar niekaip nesugeba patikėti savo akimis ir vieną kartą suprasti, kam juos ir jų vaikus pasmerkė televizoriuose džiūgaujanti gauja, šiandien begėdiškai švenčianti savo istorinę pergalę prieš Lietuvą ir lietuvių tautą.

Diskusija

6. Giedrius2015 03 24 09:22:05

REALŪS sprendimai mano nuomone akivaizdūs. Tačiau jei aš juos čia atviru tekstu pasiūlyčiau, šią mano svetainę valdžiavagiai tuoj pat uždarytų, o mane kaip mat pasodintų į belangę.
Iki galo NUOŠIRDŪS lietuviai šiais laikais sėdi už grotų ir neturi galimybės rašinėti nei nuoširdžiai, nei nenuoširdžiai. :))))

5. Stefa2015 03 23 09:27:06

Daug tiesos, bet toks kritikavimas vercia suabejoti nuosirdumu.Tam, kad susidaryciau aiskesne nuomone, noreciau pasiulymu kaip isspresti visa tai. Juk nuo kritikos reikalai nesitaiso, reikia ir sprendimu igyvendinimo?

4. Giedrius2015 03 12 10:46:43

Toks jausmas, kad dauguma save garsiai vadinančiųjų „patriotais“ lietuvių supranta patriotizmą kaip naivų bukumą, neišsilavinimą ar tiesiog spigų durnumą mojuojant tautinėmis vėliavomis.
O aš suprantu patriotizmą kaip ryžtą ginti savo šalį nuo VISKO, kas jai gresia, tame tarpe ir nuo jos vyriausybės.

3. Marijonas2015 03 11 21:30:43

Taip tai tiesa. Gyvenu mieste kuriame biokuru kūrenama katilinė. Tai kai vėjas iš atitinkamos pusės tai smirda medžio pjuvenomis. Po ilgo laiko manau pradėtų erzinti. Dėl sveikatos įstaigų naikinimo, vėlgi tiesa. Gi dabar greitoji poagalba pvz., į Akmenę važiuoja iš Šiaulių. Dėl Ignalinos eks. Sniečkaus elektrinės – vėlgi tiesa. Lietuva elektrinės saugumui pagerinti sukišo 700 mln. litų. Įsivaizduojat! Visi tie pinigai nuėjo veltui.

2. Valdas2015 03 11 20:13:11

Kažkokia nesamonė. Maniau šiame puslapyje patriotai, o čia „megztos kepurės“.

1. gj2015 03 11 14:56:10

Ačiū, bet pasidarė man negera, eilinį kartą

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis