.

2015 m. gruodžio 30 d.

PSD – tiesiausias kelias į greitą mirtį

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) Šalaševičiūtės rankose tapo visuotinės lietuvių eutanazijos vykdymo priemone.

Tęsinys, pradžia – Mėšlasauga kontratakuoja

Vadinamoji „Lietuvos valstybė“ supuvusi iš VISŲ pusių. Šiandien nešu eilinį skundą mane toliau spaudžiančiai mėšlasaugai, tačiau kažkaip užsinorėjo :-) dar kartą parašyti apie kitą, visiems mums aktualų vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ aspektą – akivaizdžiai kasdien vis labiau ir labiau prastėjančią sveikatos apsaugą.

Po to, kai pirmą kartą apie tai parašiau, ne tik išgirdau įvairiausių žmonių komentarų bei pasakojimų – kelis kartus teko ir betarpiškai stebėti LR vadinamojo „privalomojo sveikatos draudimo“ (PSD) veikimą. Likau pašiurpęs.

PSD kaip kankinimo priemonė

Šią vasarą kažkaip sugebėjau :-) pasigauti kažkokią urologinę infekciją. Kelias dienas pakentėjau, kol supratau, kad reikia imtis priemonių, tada greitai panaršiau internete, nusipirkau „rinkoje“ tinkamų antibiotikų – ir po savaitės :-) jau buvau sveikas kaip ridikas.

Šalaševičiūtė –
eutanazijos ministrė
Šalaševičiūtė

Savo svajonę – įdiegti Lietuvoje eutanaziją – ministrė įgyvendino PSD padedama.

Man taip elgtis – natūralu, tačiau kai apie tai, kaip pasigydžiau, prie progos papasakojau atsitiktinai sutiktai gydytojai, ši puolė priekaištauti, kad buvau labai neteisus. „Daktarė“ man „išaiškino“, kad turėjau kreiptis į specialistą urologą, šis turėjo padaryti bakteriologinius tyrimus, išsiaiškinti, kokie antibiotikai veiksmingi ir t.t.

Nutylėjau. Aš neturiu PSD, todėl man tiek „daktarų“ konsultacijos, tiek tyrimai be kita ko brangiai kainuotų; net minties nekilo kaip nors kitaip pasielgti.

Ir tada pagalvojau – o kas būtų buvę, jei mano vietoje būtų atsidūręs koks nors PSD įmokas stropiai mokantis :-) „pavyzdinis valstybės pilietis“? Žinoma, būtų paskambinęs į polikliniką, kur jį pradžiai būtų užregistravę pas šeimos gydytoją. Kadangi buvo vasara, nelaimėliui būtų tekę palaukti vidutiniškai kokį mėnesį – kad gautų siuntimą pas urologą, tada dar kokį pusantro mėnesio iki išsvajotosios konsultacijos.

Jei būtų pasisekę, tai pavyzdingasis pilietis būtų :-) apsisukęs per kokius 3 mėnesius – ir greičiausiai galų gale urologas būtų jam išrašęs tuos pačius antibiotikus, kuriais ir aš gydžiausi!

Taigi PSD apsidraudęs žmogus būtų kankinęsis kokius 3 mėnesius, gėręs furaginą ir/ar kokius nors analgetikus, 3 ar daugiau kartų ėjęs į polikliniką, skambinęs, nežinia kiek laukęs eilėse. Būtų išleidęs kokius 50 eurų per tą laiką.

O man užteko savaitės; antibiotikai su probiotikais kainavo 10 eurų, ir viskas – tiesiog man pasisekė, kad neturiu PSD!

Kaip turi jaustis gydytojai, kai pas juos arba ateina jau pasveikę pacientai, arba iš viso neateina prieš mėnesį ar daugiau užsirašę žmonės? Natūralu, kad vis daugiau ir daugiau jų pakraupsta ir emigruoja kuo toliau iš kruviname mėšle skandinamos tėvynės.

Tokiu būdu supratau, kad pas mus PSD turėti labai pavojinga – elgdamasis pagal „daktarų“ nurodymus, žmogus gali pasmerkti save visiškai bereikalingoms kelių mėnesių kančioms, jau nekalbant apie finansinius praradimus.

Beje, tokios mėnesiais efektyviai negydomos infekcijos be kita ko susilpnina visą organizmą ir netgi gali sukelti inkstų vėžį.

PSD gali tapti mirtinai pavojingu

Šią vasarą taipogi teko stebėti, kaip PSD turintis žmogus registravosi pas gydytoją, kai jam atsirado ir pradėjo augti labai į melanomą panašus apgamas.

Žinoma, konsultacijos teko laukti beveik 2 mėnesius, niekaip kitaip nesigavo. Laimei, apgamas buvo nekenksmingas.

Tačiau neseniai vienas mano pažįstamas, kaip tik perskaitęs aukščiau minėtąjį mano straipsnį apie LR mediciną, papasakojo, kaip liūdnai pasibaigė jo artimam giminaičiui. Šis kartą pajuto, kad kažkas negerai su širdimi.

Jei žmogus nebūtų turėjęs PSD, greičiausiai būtų kur kas greičiau susiradęs kardiologą, greitai susimokėjęs už tyrimus – ir po šiai dienai būtų gyvas. O dabar (turbūt naiviai prisiskaitė poliklinikose iškabinėtų begėdiškų plakatų, raginančių neduoti „daktarams“ į leteną) buvo pasmerktas beprasmiškai mirčiai.

Palaukė mėnesį konsultacijos pas terapeutą, dar mėnesį – pas kardiologą, o šis paskyrė padaryti širdies tyrimus. Žinoma, tyrimų reikėjo palūkėti dar mėnesį, bet tiek lietuvio širdis nebeišlaikė – pritrūko savaitės.

Manau, kad tai – tipiška istorija. Žmonės galvoja, kad PSD garantuoja jiems sveikatos priežiūrą, pasitiki „daktarais“ ir miršta be laiko.

Jei žmogus nebūtų turėjęs PSD, greičiausiai būtų kur kas greičiau susiradęs kardiologą, greitai susimokėjęs už tyrimus – ir po šiai dienai būtų gyvas. O dabar (turbūt naiviai prisiskaitė poliklinikose iškabinėtų begėdiškų plakatų, raginančių neduoti „daktarams“ į leteną) buvo pasmerktas beprasmiškai mirčiai.

Kaip jaustis gydytojams?

Šią vasarą teko stebėti dar vieną panašų lietuviškojo PSD veikimo atvejį. Žmogui pasidarė labai labai blogai – ir jį užregistravo pas specialistą. Ypatingos skubos tvarka – lygiai po MĖNESIO.

Taip jau gavosi, kad kai tas žmogus nuėjo pas gydytoją, jis jau buvo faktiškai pasveikęs. Buvo labai nejauku, kai reikėjo atsakyti į klausimą: „tai kuo gi skundžiatės?“

Na, žmogus kažką surezgė, papasakojo, gydytojas pažiūrėjo, pastukseno plaktuku, dar kažkokį tyrimą sugalvojo – faktiškai konsultacija jau nebeturėjo prasmės, ir visiems buvo labai nejauku.

Svarbų vaidmenį čia vaidina ir privalomi receptai gyvybiškai svarbiems vaistams. Jei lietuvis ūmiai suserga savaitgalį, negali greitai patekti pas gydytoją ir nežino, kaip galima greitai „susiveikti“ vaistų, – jis pasmerktas. Geriausiu atveju, fizinėms kančioms, taip absurdiškai atrodančioms dabartiniais laikais.

Į kitą panašią konsultaciją „skubos tvarka“ pas kitą specialistą (po pusantro mėnesio) tas pats žmogus iš viso nebeėjo – pasidarė šlykštu, ir tiek.

Geriau apie tai pagalvojus, apima šiurpas. Kaip turi jaustis gydytojai, kai pas juos arba ateina jau pasveikę pacientai, arba iš viso neateina prieš mėnesį ar daugiau užsirašę žmonės? Natūralu, kad vis daugiau ir daugiau lietuvių medikų galutinai pakraupsta ir emigruoja kuo toliau iš kruviname mėšle skandinamos tėvynės.

Šalaševičiūtė savo svajonę įgyvendino

Dabartinė LR sveikatos apsaugos ministrė visame pasaulyje pagarsėjo savo bandymais įteisinti Lietuvoje eutanaziją.

Nors tiesiogiai jai kol kas nepasisekė, bet dabartinė PSD sistema jau dabar puikiai veikia! Vyresnio amžiaus, sunkiau besiorientuojantys žmonės greitai miršta patekę tarp panieka neturtingiems ir neįžūliems žmonėms pagrįsto PSD krumpliaračių.

Svarbų vaidmenį čia vaidina ir privalomi receptai gyvybiškai svarbiems vaistams. Jei lietuvis ūmiai suserga savaitgalį, negali greitai patekti pas gydytoją ir nežino, kaip galima greitai „susiveikti“ vaistų, – jis pasmerktas. Geriausiu atveju – beprasmiškoms kančioms, taip absurdiškai atrodančioms dabartiniais laikais.

Žinoma, apsukresnieji ir turtingesnieji nepražūva. Duoda, kai reikia, į leteną ar kitaip išjudina „daktarus“ ar vaistininkus.

PSD sistema greitai pribaigia tik silpnuosius ir neturtinguosius – juk faktiškai ji ir sukurta kaip užmaskuotas greito valdžiai nereikalingųjų naikinimo mechanizmas. Iš žmonių atima paskutinius pinigus ir palieka mirti užpuolus ūmiai ligai.

Dar vienas skundas

Tai tiek apie lietuviškąją eutanaziją, o pabaigai – eilinis :-) skundas.

Giedrius Šarkanas

Vilniaus miesto apylinkės teismo
ikiteisminio tyrimo teisejui

SKUNDAS
2015-12-31
Vilnius

Prašau panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus vyr. prokuroro Egidijaus Motiejūno 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą (priedas Nr. 1) atmesti mano 2015 m. lapkričio 24 d. skundą, kuriame prašiau panaikinti to paties skyriaus prokuroro Benedikto Leišio nutarimą netenkinti mano anksčiau paduoto skundo.

Visus savo argumentus išdėsčiau savo skunduose prokurorui bei vyr. prokurorui ir čia jų nekartosiu – tiktai dar pakomentuosiu vyr. prokuroro argumentus.

1) Vyr. prokuroro samprotavimai, kad „LR BPK normos išplaukia iš LR Konstitucijoje įtvirtintų normų, jas įgyvendina...“ yra akivaizdžiai beprasmiški, kadangi p. Motiejūnas mano žiniomis nėra netgi Konstitucinio teismo teisėjas ir neturi įgaliojimų tvirtinti, kad BPK ar kuris nors kitas Konstitucinio teismo konkrečiu aspektu nevertintas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai. Tuo labiau, kad akivaizdu, jog dabartinis begėdiškai lietuvius ir lietuviakalbius diskriminuojantis BPK šiurkščiai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai (EŽTK). Ta proga prašau kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu tai išaiškinti.

2) Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja teisę turėti gynėją nuo pirmosios apklausos be jokių sąlygų, teisę į gynėją garantuoja ir EŽTK 6 straipsnis. Aš gynėjo neatsisakiau, jo konkrečiai pareikalavau, o tai, kad visuotinio pasišlykštėjimo objektu jau kuris laikas tapusi LR prokuratūra, pagarsėjusi savo nekompetencija, korupcija, panieka žmogaus teisėms ir lietuvių tautai, „nenustatė būtinų gynėjo dalyvavimo sąlygų,“ tėra nieko bendro su teise neturinčios blevyzgos, negalinčios tarnauti pagrindu mano teisių apribojimui – ir todėl negalėjusios suteikti policininkei teisės manęs apklausti be gynėjo.

3) Tai, kad mano teises pažeidusi dėl mano kalbos ir tautybės policininkė matomai „vykdė savo profesinę pareigą“ ir todėl pagal BK išvengs atsakomybės už mano atžvilgiu įvykdytą BK 169 straipsnyje nustatytą baudžiamąją veiką, nereiškia, kad aš nenukentėjau nuo šio akivaizdaus prieš mane įvykdyto nusikaltimo – ir todėl negali tarnauti pagrindu nepripažinti manęs nukentėjusiuoju nuo nusikaltimo. Kaip TEISINĮ precedentą pridedu kopiją (priedas Nr. 2) policijos nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju nuo nusikaltimo Katalikų bažnyčios godumu pasipiktinusių žmonių interneto komentarais nepatenkintą policijos kapelioną. Jei, skirtingai nuo užsigeidusio pabūti nukentėjusiuoju policijos kapeliono, vis dėlto taip ir nebūsiu pripažintas nukentėjusiuoju nuo akivaizdžiai prieš mane įvykdyto nusikaltimo, įgausiu teisę ir PAREIGĄ viešai pavadinti LR policiją ir visą LR vadinamąją „teisėsaugą“ gauja korumpuotų niekšų, dangstančių akivaizdžius nusikaltėlius ir jiems begėdiškai tarnaujančių – begėdiškai susidorojančių su lietuvių tauta ir akivaizdžiai neteisėtai persekiojančių išdrįstančius pasipriešinti nusikaltėliams lietuvius.

4) Taip pat akivaizdu, kad policija be jokio pagrindo beveik 8 mėnesius laikė iš manęs atimtus kompiuterius po to, kai aš nesutikau mainais į juos prisipažinti įvykdęs nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad tyrimas prieš mane vilkinamas – su kardomųjų priemonių pagalba didinant man psichologinį ir socialinį spaudimą – kad su manimi susidorojama dėl mano tikėjimo, religijos, pažiūrų ir įsitikinimų – visų pirma už tai, kad aš drįstu viešai kritikuoti vyriausybės politiką. O taip mane persekioti draudžia ir Konstitucija, ir EŽTK bei daugelis kitų LR ratifikuotų tarptautinių konvencijų.

Todėl, remdamasis Konstitucijos 6, 7, 21, 25, 29 bei 31 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2, 3, 6, 10, 13 ir 14 bei kitais straipsniais, o taip pat LR BK, LR BPK bei čia ir skunduose prokurorams pateiktais argumentais bei prieduose pateiktais teisiniais precedentais, prašau panaikinti vyr. prokuroro Egidijaus Motiejūno nutarimą ir mano skundą tenkinti. Konkrečiai:

1) Pripažinti, kad tai, jog vyresnioji policijos tyrėja Lidija Vasilevskaja apklausė mane be advokato, nors aš jo neatsisakiau, protestavau ir reikalavau suteikti lygiomis sąlygomis su tais, kurie teigia, kad nemoka lietuvių kalbos, pažeidė Konstitucijos 29 ir 31 bei EŽTK 6 ir 14 straipsniuose įtvirtintas mano teises į gynėją ir nediskriminavimą dėl mano socialinės padėties, kalbos ir tautybės, o taip pat pripažinti, kad tuo LR policija įvykdė BK 169 straipsnyje draudžiamą nusikalstamą veiką;

2) Pripažinti, kad tuo, jog policijos tyrėja pateikė man pasirašyti apklausos protokolą, kuriame buvo teigiama, kad pranešime apie įtarimą nurodytos citatos yra „nusikalstama veika“, ir nurodė atsakyti į klausimą, ar esu padaręs nusikalstamą veiką, buvo pažeistos Konstitucijos 21, 25, 29 ir 31 straipsniuose bei EŽTK 3, 6, 10 ir 14 straipsniuose įtvirtintos mano teisės į žmogiškąjį orumą, laisvę reikšti mintis ir įsitikinimus, nekaltumo prezumpciją bei nediskriminavimą dėl mano socialinės padėties, tikėjimo, religijos, kalbos, tautybės, įsitikinimų ir pažiūrų;

3) Pripažinti, kad, vilkinant policijos tyrimą ir visą tą laiką laikant mane įtariamuoju bei naudojant kardomąsias priemones, buvo pažeistos mano teisės į EŽTPLK ir kitų teisės aktų garantuojamus teisingą ir kaip galima greičiausiai vykdomą procesą bei žmogiškąjį orumą;

4) Pripažinti, kad, mane faktiškai šantažuodama ir apvogdama, LR policija mano atžvilgiu įvykdė LR BK 169, 178, 196, 228, 233 bei galbūt kituose straipsniuose draudžiamas nusikalstamas veikas;

5) Paskirti man valstybės apmokamą gynėją ikiteisminio tyrimo metu;

6) Pripažinti mane nukentėjusiuoju nuo (LR policijos įvykdytų) nusikaltimų;

7) Grąžinti visus iš manęs pagrobtus daiktus;

8) Nutraukti mano teises pažeidžiantį ir akivaizdžiai nusikalstamomis priemonėmis vykdomą „tyrimą“;

9) Atsiprašyti manęs ir kompensuoti mano patirtą materialinę bei moralinę žalą, o taip pat žalą sveikatai ir išlaidas medicininei diagnostikai bei vaistams;

10) Pradėti LR policijos matomai sistemingai vykdomų akivaizdžiai nusikalstamų veikų tyrimą.

11) Kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis išaiškintų, jog dabartinis BPK šiurkščiai prieštarauja Konstitucijai bei EŽTK.

Giedrius Šarkanas


PRIDEDAMA:

1) Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus vyr. prokuroro Egidijaus Motiejūno 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo atmesti mano skundą kopija;

2) Policijos nutarimo pripažinti tuometinį policijos kapelioną Aušvydą Belicką nukentėjusiuoju nuo pasipiktinimą Katalikų bažnyčia išreiškusių interneto komentarų kopija. (žiūrėti)

Diskusija

3. B. Inokentijus2016 01 01 23:36:40

Matyt, su veterinarais reikalų turėti geriau.
Su Naujais Jus ir šio tinklaraščio skaitytojus! Linkim mažiau mėšlo šiais metais

2. Giedrius2015 12 30 22:12:15

Taip, vienas dalykas skaityti apie ką nors, o visai kitas – kai pats susiduri. Aš tai pirmą kartą supratau, kai susidūriau su policija. Kuo daugiau susiduriu su LR realybe, tuo labiau ima šiurpas.

1. zjb2015 12 30 19:55:50

Būtum kreipęsis – būtų kitaip. Po mėnesio būtų paskyrę tyrimus, išrašę netinkamus vaistus, ir tada, kai su savo atitrūkusia urologine problema nueitum – gautum atsakymą –„blogai buvo pritvirtintas, per vėlai kreipeisi, todėl nukrito“. O jei sužinoję, kad koks nors ypatingas kuo nors, pvz. seimo narys – tai visai būtų užtampę po tyrimus ir reikšmingais veidais konsiliumas pasakytų: sudėtingas atvejis: Papindozum transbybikum climakssciencis, sudėtingas gydymas. Mane irgi priėmė, kai liga pati pasibaigė: 3 dienas paragulėjau su 40 temp, po to, kai galėjau nuo unitazo nutolti per pusvalandį ar valandą – dvi dienas su beveik tokia pat t. prastoviniavau registratūroje ir eilėje – gal priims be eilės. Po kelių savaičių priėmė, tyrimai – pradūrė veną kiaurai užgeltonavo ranka. Matj jejio. Kai gydytoja pradėjo sakyt – gydymas bus labai ilgas – pareikalavau išrašyt tam tikrų, bet paprastų vaistų inkstams. Nenoromis nusileido – pagijau per tris dienas. Aišku, praradau klausą – vaikš...

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinisforumas
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis