.

2016 m. sausio 10 d.

Sausio 13 – patys surinkime valdžios nusikaltimų įrodymus!

Padėkite surasti dingusį Sausio 13 epizodą!

Jau 25 metus besitęsianti vadinamoji „Sausio 13 byla“ seniai tapo anekdotų objektu. O be reikalo – tai svarbus mūsų istorijos momentas. Sausio 13 mitą mūsų šalį valdantys nusikaltėliai vis dar sėkmingai naudoja nukreipti lietuvių dėmesiui nuo savo nūdienos nusikaltimų.

Jei kas nors turi įsirašęs 1991 m. televizijos laidas, galbūt gali tarp jų surasti epizodą, kuriame žurnalistai apstoję filmuoja sunkiai sužeistą jauną vyrą, su atviromis žaizdomis paguldytą lauke keliolikos laipsnių šaltyje?

Aš manau, kad mums, lietuviams, seniai laikas patiems užsiimti valdžios nusikaltimų tyrimu. Palikdami tai prokuratūrai ir teismams, taip niekad nieko ir nesužinosime.

Kiek žinau, yra sukurtos specialios svetainės kaupti liudijimams apie pokario banditų žvėriškumus – apie dabartinių nusikaltėlių valdžioje išaukštintų teroristų nusikaltimus netgi leidžiamos specialios knygos. Akivaizdu, kad kažką panašaus reikia daryti ir su Sausio 13 tyrimu.

Teismais ne tik nepasitikima – jų bijoma

Žiniaspauda skelbia, kad LR teismais ir prokuratūra pasitiki daugiau, nei 20 procentų lietuvių. Net jei patikėsime tokiais skaičiais (įdomu, beje būtų savo akimis pamatyti nuoširdžiai :-) teismais ir prokurorais pasitikintį sveiko proto lietuvį), vis tik absoliuti lietuvių dauguma teismams, švelniai tariant, „nejaučia pasitikėjimo“.

Iš to logiškai seka, kad trims ketvirčiams mūsų tautos nelabai rūpi, ką apie Sausio 13 nuspręs teisėjai. Ir matomai, kad ne be pagrindo – juk teisėjai gali įvertinti tik tai, ką jiems patieks kaltinamųjų gynėjai ir LR prokurorai, kuriais mes irgi, švelniai tariant, nelabai :-) „pasitikime“.

Juk LR prokuratūra – didžiausia valdžios nusikaltimų slėpėja ir dangstytoja; būtent prokurorai garsėja savo pasirengimu pradanginti valdžiai nepatogius įrodymus ir nereaguoti net į pačius didžiausius nusikaltimus, jei tai nepalanku jų karjeroms.

Iš kitos pusės, jei Sausio 13 įvykių dalyvio pasakojimas apie tai, ką matė savo akimis, nepatiks teisėjui, pats neparankus liudytojas gali būti nuteistas už „melagingus parodymus“ – kaip jau yra atsitikę Sausio 13 byloje. Todėl dabar tiesioginiai liudininkai prigąsdinti iki panikos ir tiesiog bijo papasakoti tai, ką nepatinkamo valdžiai matė prieš 25 metus.

Todėl, net jeigu kažkokio stebuklo dėka Sausio 13 byloje galutinį sprendimą priiminėtų teisėjas, kuriuo būtų verta pasitikėti – net ir jam tektų remtis tuo, ką pateiks valdžios nusikaltimų dangstytojai ir nepalankių įrodymų naikintojai prokurorai. O tai reiškia, kad jei norime daugiau sužinoti apie tai, kas IŠ TIKRŲJŲ vyko Sausio 13, turime tuo užsiimti patys.

Žurnalistus valdžia nusipirko medaliais

Kažkada tai atrodė labai keistai – kai valdžia dalijo žurnalistams Sausio 13 medalius. Dabar jau akivaizdu – tai buvo daroma tam, kad šie nedrįstų viešai kalbėti apie VISKĄ, ką tada matė.

Įteikę žurnalistui medalį, Lietuvą valdantys nusikaltėliai paverčia jį priklausomu – nes jei šis atsisakys slėpti valdžios nusikaltimus, medalis iš jo bus viešai atimtas – kaip jau atsitiko su Grybauskaitei neįtikusiu Rusijos žurnalistu.

Todėl dabar, viešai liudydamas viską, ką matė, Sausio 13 įvykiuose dalyvavęs žurnalistas labai smarkiai rizikuotų – jis ne tik būtų visam laikui išmestas iš valdžios vienaip ar kitaip finansuojamos stambiosios žiniaspaudos, bet iš jo dar ir viešai atimtų medalį, o gal ir dar kokius nors apdovanojimus.

Kiek žinoma, iš Lietuvos žurnalistų Sausio 13 medalio yra atsisakęs tik Artūras Račas – kiti jo kolegos turi kur kas daugiau priežasčių nesakyti tiesos. Tuo labiau, kad panašu, jog bent jau kai kurių iš jų veikla Sausio 13 kvalifikuotina kaip nusikaltimas.

Kaip surinkti nusikaltimų liudijimus?

Kaip jau esu ne kartą rašęs, aš Sausio 13 miegojau pasipiktinęs Landsbergio begėdiškumu. Tačiau kaip lazdynietis esu prisiklausęs pačių įvairiausių liudininkų pasakojimų apie tai, kas Sausio 13 vyko prie televizijos bokšto. Galbūt tai sutapimas, bet VISI jie patvirtino Audriaus Butkevičiaus, Vytauto Petkevičiaus ir Romualdo Ozolo teiginius, kad lietuvių žūties tada tikslingai siekė vadinamojo Sąjūdžio vadovybė.

Deja, negaliu nei perpasakoti to, ką esu girdėjęs (nes prokurorai tuoj pat mane apkaltins šmeižtu), nei netgi įkalbinėti žmonių viešai liudyti prieš kamerą ar pan. – juk tokioje nusikalstamoje valstybėje, kokioje gyvename, su jais kaip mat būtų vienaip ar kitaip susidorota.

Faktiškai reiktų steigti kokį nors fondą, su kurio pagalba išdrįsusiems pasakyti tiesą apie Sausio 13 žmonėms būtų galima vienaip ar kitaip užtikrinti saugumą bei kompensuoti galimus praradimus.

Bet kokiu atveju, reikėtų suteikti galimybę bent jau nusprendusiems nesileisti įbauginamiems žmonėms įrašyti ir viešai paskelbti savo liudijimus.

Padėkite surasti įrodymą!

Kiek prisimenu, Sausio 13 įvykių medžiagą kurį laiką ištisai rodė televizija. Aš tada tų laidų nežiūrėjau – šlykštėjausi Landsbergiu ir tuo, ką tada išdarinėjo faktiškai jam paklusnia gauja tapęs Sąjūdis.

Tačiau maždaug prieš pusantrų metų vienas tuos įrašus stebėjęs žmogus papasakojo tada per televizorių atkreipęs dėmesį į vieną epizodą, kuriame panašu, kad buvo užfiksuotas tuometinės valdžios ir ko gero žurnalistų vykdytas nusikaltimas.

Liudininkas nupasakojo tokią sceną. Operatoriai rodė (matomai ant neštuvų) gulintį sužeistą jauną vyrą, kurį apspitę fotografavo žurnalistai. Matėsi, kad vaikinas sunkiai sužeistas, paplūdęs krauju. Vyras nebuvo užklotas – akivaizdžiai tam, kad žurnalistai galėtų patogiau prisifotografuoti. Gydytojus prie jo prileido tik po to, kai baigėsi pagrindinis fotografavimas.

Iš pirmo žvilgsnio, tai galėjo atrodyti kaip eilinis epizodas, tačiau lauke tuo metu buvo keliolika laipsnių šalčio – todėl laikymas neužkloto sužeistojo tokiomis sąlygomis prilygintinas bandymui nužudyti. Kelios minutės stingdančiame šaltyje su atviromis žaizdomis galėjo ir nesunkų sužeidimą paversti mirtinu.

Akivaizdu, kad tokį epizodą reikia kvalifikuoti bent jau kaip elgesį, keliantį ypač didelį pavojų žmogaus sveikatai bei gyvybei. Daugiau kol kas sunku ką nors pasakyti šio epizodo nepamačius; deja, mano pašnekovas taip ir neprisiminė vaikino pavardės.

Aš iš karto prisiminiau Audriaus Butkevičiaus žodžius apie Sausio 13: „aš pasakysiu tiesiai – taip aš planavau šitą,“ – Sąjūdžio vadams reikėjo žuvusių lietuvių ir kruvinų nuotraukų. Žinoma, pradėjau ieškoti šio epizodo Jūtūbėje, bet neradau.

Užtai radau kitką – ištisas valandas žmogaus orumą žeminančių, tiesiog vemti verčiančių epizodų, kur kažkokie iškrypėliai prifotografavo bei prifilmavo pusnuogių ar ir nuogų sužeistų, mirštančių ar ir jau mirusių lietuvių kūnų, netgi specialiai pademonstruotų jų lytinių organų. Apie tai rašiau praeitais metais (skaityti) – ir nuo tada Sausio 13 medalis žurnalistams man pradėjo reikšti kažką nešvankaus. Supratau, kodėl Račas ir rusė žurnalistė jo atsisakė.

Vis dėlto, būtų labai šaunu, jei pavyktų kaip nors surasti minėtąjį filmą. Jei kas nors turi įsirašęs 1991 m. televizijos laidas, galbūt gali tarp jų surasti epizodą, kuriame žurnalistai apstoję fotografuoja sunkiai sužeistą jauną vyrą, su atviromis žaizdomis paguldytą lauke keliolikos laipsnių šaltyje?

To reikia Lietuvos vaikams

Jeigu pavyktų surasti dingusį dar vieną Sausio 13 žurnalistų hieniškumo įrodymą ir nustatyti šaltyje paguldyto vyro tapatybę, galbūt tai galėtų tapti pradžia kažko didelio. Mes visi suprantame, kad mūsų šalį valdo išgamos, mūsų tautą ciniškai naikinantys nusikaltėliai – tačiau trūksta vienareikšmiškų valdžios nusikaltimų ĮRODYMŲ.

Mums patiems to nereikia – bet juk auga naujos lietuvių kartos, kurias mokyklose farširuoja begėdiška valdžios propaganda. Jiems nuo mažumės kalama į galvą, kad ne valdžia kalta dėl šiurpaus lietuvių tautos nykimo.

Mūsų pareiga – pasakyti vaikams TIESĄ, kad jie kuo anksčiau suprastų, kokia niekinga gauja nusikaltėlių valdo mūsų šalį. Kad jaunieji lietuviai suprastų, jog mus žudo anaiptol ne globalizacija ar geopolitinės aplinkybės.

Jei dabartiniai vaikai suvoks, kad Lietuvą taip sudergė ne rusai ir ne lenkai, ne žydai ir ne Europos Sąjunga, o landsbergiai, brazauskai, grybauskaitės, butkevičiai, masiuliai ir kubiliai – galbūt jie nuspręs ne kuo greičiau emigruoti, o dar kartą pabandyti išmėžti Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje, prokuratūroje, ministerijose ir kitur įsigraužusius išgamas?

Sausio 13 įvykiai vis dar išlieka jautriausiu paskutinio meto Lietuvos istorijos epizodu, ir jei pavyktų atskleisti tiesą apie juos, apie vadinamajame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje tada susispietusią šlykštienę, tomis dienomis galutinai užvertusią ant mūsų sprando ir po šiai dienai mūsų tautą engiančią, niekinančią ir visaip naikinančią gaują nusikaltėlių, padėtume jaunimui nesileisti apkvailinamiems, kaip kad mes patys davėmės prieš 25 metus.

Eilinis bandymas kažko pasiekti LR teismuose

Aš be kita ko bandau priversti prokuratūrą tirti Audriaus Butkevičiaus pareiškimą, kad jis specialiai suplanavo lietuvių žūtis Sausio 13. Tai – paskutinė instancija LR teismuose.

Giedrius Šarkanas

Vilniaus apygardos teismui
per Vilniaus miesto apylinkės teismą

SKUNDAS
2016-01-11
Vilnius

Prašau panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį (Priedas) netenkinti mano skundo.

Visus savo argumentus jau išdėsčiau savo skunduose Generalinei prokuratūrai bei ikiteisminio tyrimo teisėjui ir čia jų nekartosiu. Mano nuomone, nei prokuroras, nei teisėjas nepateikė nė vieno korektiško kontrargumento; dėl teisėjo argumentacijos ir mano konkrečių argumentų visiško ignoravimo bei mano nuomone teisėjo vardą žeminančių argumentų ad hominem jau kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininką prašydamas svarstyti mano nuomone teisėjo vardą žeminantį tokį p. Jeugenijuš Jaglinski elgesį.

Čia išskirsiu tik pagrindinius labai konkrečius savo argumentus, į kuriuos NORĖČIAU GAUTI IŠ TEISMO KONKREČIUS ATSAKYMUS. Esu be galo pasišlykštėjęs dabar Lietuvą valdančia mano nuomone gauja nusikaltėlių ir ruošiuosi ieškoti teisingumo tarptautiniuose teismuose bei žmogaus teisių gynimo organizacijose. Taip pat noriu turėti daugiau argumentų akivaizdžiai nacistiniam lietuvius niekinančios ir visaip lietuvybę bei lietuvių kalbą žeminančios LR pobūdžiui pademonstruoti.

1. Ar akivaizdus ir jau visuotinai žinomas faktas, kad valstybė prarado apie pusę milijardo eurų nuomojantis 200 milijonų vertės dujų transporto laivą už daugiau, kaip 3 kartus didesnę sumą, maždaug 700 milijonų (kuriuos įsipareigota sumokėti per 10 metų), nėra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo nusikalstamai piktnaudžiauta tarnybine padėtimi, ir bent jau ikiteisminiam tyrimui pradėti? Kodėl?

2. Kuo skiriasi dabartinis mano ir kitų lietuvių bei lietuviakalbių įtariamųjų konstitucinės teisės į advokatą nuo pirmosios apklausos momento (31 straipsnis), privalomai garantuojamos visiems pareiškusiems, kad nemoka lietuvių kalbos, apribojimas nesuteikiant jiems advokato tokiomis sąlygomis, kaip visiems kitiems, nors jie to ir reikalauja, nuo prieš 80 metų Vokietijoje vykdyto skirtingo žydų traktavimo? Kokią teisę turi dabartinis LR režimas smerkti žydus diskriminavusius nacius, kai tuo pat metu jis faktiškai taip pat niekina lietuvius?

3. Kodėl man ir kitiems LR policijos diskriminuotiems lietuviams nėra suteikiamas nukentėjusiojo nuo nusikaltimo statusas, kai akivaizdu, kad LR policija vykdė mūsų atžvilgiu BK 169 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas pažeidinėdama mūsų konstitucines teises į gynėją nuo pirmojo apklausos momento dėl mūsų kalbos bei tautybės, kai tuo tarpu toks statusas buvo suteiktas policijos kapelionui, pareiškusiam, kad jį įžeidžia bendrą nepasitenkinimą Katalikų bažnyčia išreiškę komentarai? (Nukentėjusiojo nuo nusikaltimo statuso suteikimo policijos kapelionui Aušvydui Belickui protokolą esu pridėjęs kaip priedą prie savo skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiktai jis šįjį (mano nuomone – begėdiškai) ignoravo.) Kokiais teisės aktais ar principais ar dar kuo nors teismas gali paaiškinti tokią begėdišką diskriminaciją?

4. Kodėl viešas Audriaus Butkevičiaus faktinis prisipažinimas, kad jis specialiai organizavo civilių lietuvių žūtis Sausio 13-ąją nėra pakankamas pagrindas netgi ikiteisminiam tyrimui pradėti – nors toks prisipažinimas paverčia labai tikėtinus Butkevičiaus ir Landsbergio nusikaltimus nusikaltimais žmogiškumui? Teismo atsakymą į šį klausimą ruošiuosi naudoti kreipdamasis į tarptautines institucijas bei žmogaus teisių gynimo organizacijas. Kol kas tiek prokuroras, tiek teisėjas Butkevičiaus prisipažinimą įvykdžius nusikaltimą begėdiškai ignoravo.

5. Kodėl LR teisėsauga tiria žydų organizacijų skundus dėl pokario banditų vykdytų nusikaltimų prieš žydų tautybės žmones ir tuo pat metu kategoriškai atsisako tirti tų pačių banditų vykdytus nusikaltimus prieš lietuvių tautybės civilius? Kokiu teisiniu pagrindu LR prokuratūra ir teismai atsisako tirti būtent lietuvių žudymą? Kokiais teisės aktais ar principais įteisintas būtent lietuvių žudymas, pasmerkiant būtent žydų žudymą? Atsakymas į šį klausimą man asmeniškai ypač svarbus, nes kol kas nerandu argumentų, dėl kurių galėčiau nevadinti dabar Lietuvą valdančių ir mano tautą, tautybę bei kalbą begėdiškai niekinančių nusikaltėlių gaujos „kruvinų išmatų krūva“ ar pan.



Todėl, remdamasis tuo, ką išdėsčiau čia, savo skunduose Generalinei prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, o taip pat pastarųjų prieduose pateiktais teisiniais precedentais, prašau panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį netenkinti mano skundo ir prokuratūros nutarimą nepradėti tyrimų dėl akivaizdžių ypač sunkių nusikaltimų. Konkrečiai:

1. Dėl akivaizdžių BK 228 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų įvykdymo bei labai tikėtinų BK 118, 225, 226, 229 ir kitų straipsnių pažeidimų padarant valstybei maždaug pusės milijardo eurų dydžio žalą – už beveik 4 kartus didesnę, nei rinkos kainą nuomojant ir įsipareigojant išpirkti suskystintų dujų transporto laivą.

2. Dėl akivaizdžių sistemingų BK 169 straipsnyje nustatytų baudžiamųjų veikų vykdymo kasdieninėje LR policijos veikloje diskriminuojant lietuvius ir lietuviškai kalbančius asmenis ir ribojant jų teises dėl jų tautybės ir kalbos, o taip pat matomai sistemingų BK 178, 228, 233 bei ko gero kitų straipsnių pažeidinėjimų kasdieninėje LR policijos praktikoje. Prašau man ir visiems kitiems nuo policijos nusikaltimų nukentėjusiems asmenims suteikti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo statusą.

3. Dėl, sprendžiant pagal rašytinius liudijimus, Vytauto Landsbergio bei Audriaus Butkevičiaus 1991 m. sausio pradžioje matomai įvykdytų Romos statute bei LR BK 100 ir 129 straipsniuose įvardintų nusikaltimų žmogiškumui organizuojant civilių asmenų žūtį politiniais tikslais.

4. Dėl „rezistentais“, „laisvės kovotojais“ ir pan. vadinamų pokario teroristų 1944-1953 m.m. įvykdytų didelio masto nusikaltimų žmogiškumui bei karo nusikaltimų, nustatytų 1998 m. Romos statute bei dabartinio LR BK 100 ir 103 straipsniuose, o taip pat dėl jų vykdyto akivaizdaus „genocido“ dėl politinių pažiūrų, kaip nustatyta BK 99 straipsnyje.

Giedrius Šarkanas


PRIDEDAMA: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties atmesti mano skundą kopija.

Diskusija

3. Marius2016 01 15 23:52:56

Toliau, nuo 1990 metų buvo teigiama, kad nepriklausomybei reikia aukų. Taip mentališkai save programuojant. Įsiminkte, tai ne mano žodžiai: mintys materializuojasi. Išvadas pasidarykite patys.

2. Marius2016 01 15 23:50:43

Su sausio 13 išties kažkas yra nešvaraus. Šįmetis sausio 13 minėjimas buvo ypatingai šlykštus. Gi jubiliejus. Kaip buvo iš tikrųjų, akivaizdu, kad bijoma pasakyti –kito paaiškinimo nežinau. Nesu sąmokslo teorijų gerbėjas, bet pasakoma ne viskas. Žiūrėkite ir pamastykime, abejojantys. Juk buvo žinoma, kad bus rengiamas TV bokšto užėmimas? Taip. Tai faktas, dar prieš kokius 10–15 metų užsimindavo, kad buvo klausomasi tarybinės armijos radijo ir buvo žinoma kas kaip vyks. Prisimenu, net girdavosi, kad štai klausydavomes kariuomenės radijo. Vėliau buvo susigribta, kad per daug pasakyta. Atkreipkite dėmesį, dabarties laikais jau to nebeminima, kad buvo klausomasi kariuomenės radijo. Kodėl? Atsakymas toks: kažkas suagitavo beginklius žmones sueiti prie TV bokšto ŽINANT, kad bus vykdomas bokšto šturmas. Yra dar baisesnių liudijimų, kur dalyviams prie bokšto buvo sakoma: čia eiti saugu, čia kulkos nekliudys... Toliau, nuo 1990 metų buvo teigiama, kad nepriklausomybei reikia au...

1. Mycė2016 01 11 11:15:21

Manau, kad tada žurnalistai dar nebuvo taip ištobulėję kaip šiandien

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

Užsisakykite

Lietuviais.lt

naujienas

e-paštu

RSS RSS

  • Tekstai
    šia tema
  • Eleras

    Eleras (LR-as) – dabartinė Lietuvos valdžia. Nors ir mėgina vadintis „Lietuvos Respublika“, Eleras akivaizdžiai nėra nei Lietuvos, nei respublika. Praktiškai tai – antikonstitucinė nusikaltėlių gauja „ant Lietuvos“.

  • Gražulizmas

    Gražulizmas siaurąja ir plačiąja prasme. Gražulizmas – nepagarba homoseksualams ar tiesiog kitokiems ir jos demonstravimas.

  • „Tremtinys“

    Tremtinys kabutėse – sąvoka.

  • Čigonai

    Čigonai – sąvoka. Čigonus aukština, romais juos vadinti verčia Europos Sąjungos valdininkija ir negerbiantieji savo tautos lietuviai.

Kai uždarys, lietuviais.lt,
bus lietuviais.com
www.lietuviais.lt / dienoraštis
Vilties medis Rytinėje žvaigždėje
LIETUVIAIS
norime
ir būt?
pagrindinis
dienoraštis
tekstai
apie Lietuviais.ltparodytikontaktai
© 2004 – 2017 Giedrius Šarkanas        kontaktai

.

 x 

Ankstesnis įrašas

Sekantis įrašas

Naujausias įrašas

Daug. kom. įrašas

Atsitiktinis įrašas

  komentaras – 1000 ženklų, tik lietuviškos raidės

   Vardas




dalintis