LR kariuomenë tapo pagrindine Lietuvos naikinimo priemone

Paskutiniu metu kariuomenæ ir tarnybà joje aukðtinanti propaganda tapo visiðkai absurdiðka. Tai ypaè akivaizdþiai pasireiðkë pastarojo meto tvirtinimuose, kad dabartinë privalomosios tarnybos tvarka nedidina emigracijos, ir reakcijoje á Ðauliø sàjungos nariø raginimus persekioti politiniø oponentø ðeimas.

Tai – grësmingas þenklas, kad po truputá gráþta militarinës Smetonos diktatûros laikai, kad kariuomenë ir sukarintos organizacijos pradës vaidinti vis didesná vaidmená susidorojant ne tik su taikiais protestuotojais, bet ir su politine opozicija.

LSDP vadukai pajuto artëjantá galà?

Nors Juozas Olekas dabar yra Kraðto apsaugos ministras, akivaizdu, kad pastarojo meto beatodairiðkas kariuomenës stiprinimas vyksta prieð jo ir Algirdo Butkevièiaus valià.

Vis agresyvesni kariauninkø pareiðkimai nori nenori verèia prisiminti 1926 metus, kai kariuomenë nuvertë lietuviø iðrinktà socialdemokratø vyriausybæ, suðaudë kairiøjø vadus ir pasmerkë Lietuvà 14 teroro, ekonominio bei kultûrinio atsilikimo ir vienos didþiausiø pasaulyje emigracijos metø, pavertusiø mûsø ðalá viena apgailëtiniausiø tarpukario Europoje.

Susidaro áspûdis, jog Olekas su Butkevièiumi bijo, kad kariuomenë tuoj ir juos iðmes ið lovio, ir todël bando nedràsiai stabdyti jos stiprëjimà – kiek tai ámanoma tokiems bestuburiams, kaip LSDP lyderiai.

Diskusijos visiðkai nebeliko

Padëties rimtumà rodo tai, kad pagrindinë þiniaspauda nebeásileidþia jokios dabartinës kariuomenës politikos kritikos – plaèiàjà auditorijà pasiekia tik agresyvi Lietuvos militarizavimo bet kokia kaina propaganda.

Butkevièiui trivialiai konstatavus, kad ðauktiniø ávedimas padidino emigracijà, já uþsipuolë visi etatiniai „delfiø“ „ekspertai“ ir vieningai sudirbo premjerà á miltus. Taèiau juk akivaizdu, kad þiniaspaudos „analitikai“ nepateikë jokiø rimtø kontrargumentø. Kaip kiekvienas gali nesunkiai ásitikinti, visi „ekspertai“ klykavo visiðkai vienodai: 1) ðiais metais uþteko ir savanoriø ir 2) ðaukiamojo amþiaus jaunuoliø santykinë dalis tarp visø emigravusiøjø neiðaugo.

1. Ðauktinius praeitais metais surinko vien ið savanoriø, todël nenorintiesiems tarnauti nebuvo ko bijoti

Akivaizdu, kad praeitais metais tai negalëjo turëti didesnës átakos apsisprendimui dël emigravimo. Iki pat galo nebuvo aiðku ar uþteks vien tik savanoriø – o juk bet kokiu atveju buvo ásakyta prisistatyti á medicininæ apþiûrà.

Paskirti savo gyvenimo dienà ar net kelias dienas, vykti kaþkur, kur tave visaip apþiûrinëja ir vertina kaip koká gyvulá, – pakankamai ðlykðtus dalykas. Tuo labiau, kad neaiðku, kuo visa tai gali baigtis.

Be to, pats suvokimas, kad esi laikomas þemesne bûtybe (palyginus su nuo kariuomenës atleistaisiais: moterimis, studentais, deputatais, teisëjais, ðventikais ir pan., krepðininkais profesionalais, Sabonio, seimûnø, ministrø, gydytojø, kyðininkø ir pan. sûnumis ir t.t.), negali neskatinti palikti ðalies, kurioje esi taip begëdiðkai niekinamas.

Kariniø ginklø iðdavimas „ðauliams“ vietoj ikiteisminio tyrimo – tiesioginis áspëjimas visiems, kad gráþta Smetonos laikai, kad su nepritarianèiaisiais vyriausybei, NATO, militarizmui, valdþios áteisintiems nusikaltimams ir pan. bus ir fiziðkai susidorojama.

Netikrumas dël ateities slegia, ir neapibrëþtoje situacijoje atsidûræ vaikinai negali neágyti papildomo tiesioginio motyvo emigruoti. O ir taip dauguma jø (kaip rodë visos apklausos) nuo ankstyvos vaikystës svajojo kaip uþaugæ iðvyks dirbti ir gyventi á uþsiená.

Galima bûtø sutikti su teiginiu, kad ðauktiniø ávedimas neturëtø iðvyti ið gimtinës èia visà gyvenimà nugyventi planuojanèio þmogaus. Taèiau jei vaikinas ir taip turi minèiø apie laimës paieðkas uþsienyje, labai tikëtina, kad jei ne paèios tarnybos, tai net ir trynimosi po ávairias komisijas ar panaðiø nemalonumø perspektyva verèia apsispræsti emigruoti kuo greièiau. O kas bus, jei sunkiai dirbdamas po poros metø susikursi savo verslà Lietuvoje, o tada tave pradës rimtai versti viskà mesti 9 mënesiams?

2. Ðaukiamojo amþiaus jaunuoliø dalis tarp emigravusiøjø liko panaði, kaip ir anksèiau

Visø pirma, praeitais metais vis dëlto iðaugo bendras emigruojanèiø VYRØ skaièius. Lietuvos militarizavimo politika sukûrë papildomas paskatas emigruoti ne tik ðauktiniams, bet ir vadinamiesiems rezervistams. Ir trisdeðimtmetá gali pastûmëti iðvaþiuoti staiga atsiradusi perspektyva bûti nuolat kvieèiamam á nuo pernai suaktyvintus karinius mokymus.

Ið kitos pusës, akivaizdu, kad daugumos Lietuvà paliekanèiø kariuomenës vengianèiø jaunuoliø nereikia ieðkoti oficialiø emigrantø sàraðuose.

Nenorëdami palikti policijai galimybës oficialiai áteikti jiems ðaukimus, jaunuoliai emigruoja neformaliai – ásidarbindami uþsienyje pas paþástamus arba gimines ar tiesiog neinformuodami konsulatø. Jei gerai pagalvosime, ko gero pastebësime nemaþai tokiø atvejø tarp savo paþástamø ir kaimynø.

Be to, galimybë tapti ðauktiniais akivaizdþiai skatina NEGRÁÞTI dalá uþsienyje mokslus baigusiø lietuviø.

Taigi ir antrasis „delfiø“ „analitikø“ argumentas tëra paprasèiausias papaistymas, galintis suklaidinti tik nedidelio protelio skaitytojus.

Kariuomenë gula sunkiu akmeniu ant mûsø sprando

Taigi akivaizdu, kad „ekspertø“ sutartinë apie tai, kaip ðauktiniø ávedimas nedidina emigracijos, tëra paprasèiausi paistalai, galintys sëkmingai „praeiti“ tik tokioje politiðkai ir informaciðkai monopolizuotoje aplinkoje, kaip mûsø ðalies „delfiai“.

Taèiau yra ir kita dabartinio mûsø ðalies militarizavimo pusë, apie kurià visiðkai tylima – tai smarkiai didinamas kariuomenës finansavimas.

Jau dabar ðimtai milijonø eurø nukreipiama ginkluotei ið uþsienio pirkti – tai reiðkia, kad tuos ðimtus milijonø praranda vël pradëjusi lëtëti Lietuvos ekonomika.

Ir tai tik pradþia, valdþia planuoja, kad po keliø metø kariuomenës finansavimas pasieks 2 procentus BVP – tai reiðkia, kad kiekvienais metais ið lietuviø bus atimama daugiau, kaip po 2 milijardus ir skiriama ginklus pardavinëjanèiø vadinamøjø „NATO partneriø“ ekonomikoms remti.

Visiðkai akivaizdu, kad jei Seimo partijø susitarimas dël kariuomenës finansavimo bus ágyvendintas, tai, kartu su neiðvengiamai artëjanèiu ES iðmokø maþëjimu, suduos þiaurø smûgá mûsø ðalies ûkiui – dabartinës svajonës apie BVP augimà atrodys kaip nepadorûs svaièiojimai.

Nepritariantiesiems vyriausybës politikai pradeda svilti padai

„Delfiuose“ netrûksta straipsniø, vaizdþiai pasakojanèiø, kaip buvo nuteisti kuo nors vieðai pasipiktinti iðdrásæ lietuviai.

Todël, suþinojus, kaip Ðauliø sàjungos aktyvistai vieðai ragina ir ruoðiasi susidoroti su politiniø oponentø ðeimomis („kolaborantais“, beje, dabar daþnai vadinami tiesiog LR vyriausybës uþsienio politikai nepritariantys þmonës, tame tarpe ir að), natûraliai buvo laukiama, kad jais uþsiims prokuratûra, iðmes ið savo tarpo „ðauliai“ ir t.t.

Nieko panaðaus neávyko – vietoj to Ðauliø sàjungai buvo oficialiai iðduoti automatiniai ginklai.

Kariniø ginklø iðdavimas „ðauliams“ vietoj ikiteisminio tyrimo – tiesioginis áspëjimas visiems, kad gráþta Smetonos laikai, kad su nepritarianèiaisiais vyriausybei, NATO, militarizmui, valdþios áteisintiems nusikaltimams ir pan. bus ir fiziðkai susidorojama.

Lietuvoje ir taip jau beveik nebeliko nei politinës, nei kultûrinës opozicijos: Gintaras Beresnevièius baigë gyvenimà policijos bagaþinëje; protestavusiuosius prieð NATO ábaugino jø namus begëdiðkai iðkraèiusi prokuratûra; „Bûkime vieningi“ vadovas Vaidas Lekstutis vieðai pareiðkë, kad nutraukia politinæ ir kultûrinæ veiklà baimindamasis dël savo ðeimos saugumo; ir t.t.

O dabar jau KIEKVIENAS kada nors iðdrásæs vieðai nepritarti valdþiai drebës: ar tik jo vaikø ir þmonos nelaukia uþ kampo ðauliai su automatais? (Kaip gerai, kad nesu vedæs! )

Anksèiau ar vëliau

Visai nenoriu pasakyti, kad á kariuomenæ ar Ðauliø sàjungà stoja padugnës. Neabejoju, kad dauguma joms priklausanèiøjø nuoðirdþiai linki Lietuvai gero.

Taèiau dabartinis reþimas jau 25 metus skatina vykdyti vyriausybei naudingus nusikaltimus.

Valdþia taip niekad ir nepasmerkë 1926 m. karinio perversmo, nuvertusio demokratiðkai iðrinktà Lietuvos Vyriausybæ; visi istorijos vadovëliai begëdiðkai aukðtina 14 metø mûsø tautà naikinusá diktatoriø, ciniðkai nutylëdami jo reþimo nusikaltimus.

Ðeimas su maþais vaikais skerdæ pokario banditai garbinami kaip „laisvës kovotojai“; kruvinus Sausio 13 ávykius suplanavæ Sàjûdþio vadai ðlovinami kaip Lietuvos iðlaisvintojai.

Tai, kad nebuvo nubausti savanoriø maiðto organizatoriai, Braþuolës tilto sprogdintojai, paauglës mergaitës ir Juro Abromavièiaus þudikai, duoda suprasti, kad kariuomenë, savanoriai, ðauliai ir pan. gali nebaudþiami vykdyti nusikaltimus, netgi þudyti.

Kà jau bekalbëti apie ciniðkai nutylimus kraupius „NATO partneriø“ karo nusikaltimus Irake, Afganistane, Libijoje ir kitur, – lietuviams vël ir vël áteiginëjama, kad þudyti neteisingai màstanèius ir kalbanèius taikius þmones teisinga ir garbinga.

Todël ir „ðauliø“ majoro „kolaborantø“ bauginimo planai skamba visai realiai. Neabejotinai anksèiau ar vëliau iðgirsime apie þiauriai sumuðtus „prieðtaringai vertinamus asmenis“ ar sunkiai beatpaþástamus „Rusijos agentø“ lavonus. Sunku patikëti, kad bus atsispirta pagundai pasipuikuoti automatiniais ginklais civiliokø akivaizdoje.

Þinoma, kariuomenës kaip tokios nelabai yra kuo kaltinti. Ji tëra árankis mûsø ðalá valdanèios nusikaltëliø gaujos rankose, dabar jau tapæs pagrindine priemone Lietuvai naikinti.

Ankstesnis áraðas

Sekantis áraðas

Naujausias áraðas

Daug. kom. áraðas

Atsitiktinis áraðas